- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-328-957/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00120-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- E. R., ir R
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. R. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 3 d. (dvi paros).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu E. R. paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, ir E. R. paskirti galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu nuteistas ir R. V., tačiau šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. R. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. sausio 1 d., apie 14.50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), ranka trenkė nukentėjusiajam M. B. į galvą iš nugaros, nuo to nukentėjusysis nukrito ant grindų ir gulinčiam M. B. su koja spyrė ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno vietas, po to ranka sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į veidą ir kitas kūno vietas, o R. V. nukentėjusiajam su ranka sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais su R. V. nukentėjusiajam M. B. pagal 2022 m. kovo 4 d. specialisto išvadą Nr. G508/2022(01) padarė abiejų pusių apatinio žandikaulio lūžius su žaizda apatinėje lūpoje ir apatinio 4-o danties iš kairės visišku išnirimu, poodines kraujosruvas akių vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir pritaikius jam BK 75 straipsnio 3 dalį, 5 dalies 5 ir 10 punktus, sušvelninti jam paskirtą bausmę.
2.1. Apelianto manymu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, subendrinęs jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrė jam per griežtą bausmę. Pasak nuteistojo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu jam skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad jis dirba, turi finansinių įsipareigojimų, kaltę pripažino visiškai, todėl paskirtą laisvės atėmimo bausmę iš dalies atidėjo, paskirdamas realiai atlikti tik 6 (šešių) mėnesių šios bausmės dalį, o likusią bausmės dalį atidėjo 3 (trejų) metų laikotarpiui. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas ženkliai pablogino jo teisinę padėtį, nors jis laikėsi ankstesniu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų.
2.2. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis visiškai pripažįsta kaltę, gailisi, sutinka su civiliniu ieškiniu ir tam, kad jį atlygintų, privalo dirbti, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę to padaryti negalės.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroras atsiliepimu prašo nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį. Prokuroro nuomone, E. R. pagrįstai paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktas atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo pavojingumą visuomenei, į tai, kad paskirta subendrinta bausmė. Prokuroras, gauto skundo kontekste, neįžvelgia galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. R. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, neginčija ir jam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio bei paskirtų bausmių bendrinimo, tačiau nesutinka su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme subendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, tačiau jos vykdymo neatidėjus BK 75 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. pasisakys dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam E. R.
5. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).
Žemesnės instancijos teismas
6. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.
7. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad E. R. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktai), taip pat įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes – yra 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, neįgalumo grupės neturi, iki bausmės atlikimo dirbo bendrovėje pagalbiniu darbuotoju, baustas administracine tvarka, teismas taip pat pažymėjo, E. R. ne kartą teistas (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be to, teismas, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, nustatė vieną E. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nustatė tris atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nuteistajam E. R. anksčiau skirtos įvairios bausmės už ankstesnius teistumus, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kad anksčiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys jam būdingas. Įvertinęs tokias aplinkybes, taip pat tai, kad padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, pirmosios instancijos teismas parinko E. R. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė nesiekiantį vidurkio vienerių metų jo terminą. Teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad tokia bausmė yra per griežta, nepaisant to, kad teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, taip pat nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo ankstesnius teistumus.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 97 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Tačiau BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tada, kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Taigi, išnykęs teistumas iš esmės neturi teisinės reikšmės skiriant bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą. Šioje dalyje pažymėtina, kad nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), kurioje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2012, 2K-7-85-303/2017 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad E. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2022 m. sausio 1 d. Taigi, sprendžiant, ar šią veiką darydamas E. R. buvo recidyvistas, būtina nustatyti, ar šios nusikalstamos veikos padarymo dieną jis buvo teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėjo neišnykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Sprendžiant, ar asmuo turi neišnykusį teistumą, vadovaujamasi BK 97 straipsnio 3 dalimi. Iki šioje byloje pripažintos įrodyta E. R. 2022 m. sausio 1 d. nusikalstamos veikos padarymo dienos jis paskutinį kartą buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nuosprendžiu ketverių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas trejiems metams. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Iš probuojamų asmens duomenų registro E. R. išregistruotas 2019 m. lapkričio 25 d. (3 t., b. l. 51) ir nuo šios dienos išnyko jo teistumas BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme jis nelaikomas teistu. Taigi, 2022 m. sausio 1 d., kai E. R. padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jis neturėjo galiojančio teistumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2022 m. sausio 1 d. nusikalstamą veiką nuteistasis E. R. padarė būdamas recidyvistas, atitinkamai nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir į ją atsižvelgė tiek skirdamas bausmę, tiek netaikydamas BK 75 straipsnio atitinkamų dalių nuostatų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad išties, iki skundžiamo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio priėmimo dienos E. R. buvo teistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už 2022 m. kovo 11 d. padarytą nusikalstamą veiką, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl E. R. pripažinimo recidyvistu ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo nagrinėjamoje byloje, kadangi pastarasis nuosprendis priimtas po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2022 m. sausio 1 d., ir priimtas dėl veikos, kuri taip pat padaryta vėliau už šioje byloje nagrinėtą nusikalstamą veiką (veika padaryta 2022 m. kovo 11d.). Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šalina iš nuosprendžio E. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, akcentavo, jog nuteistasis anksčiau teistas, tačiau pažymėtina, kad jau pirmiau aptarta, jog šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo metu (2022 m. sausio 1 d.) jo ankstesnis teistumas jau buvo išnykęs, todėl į tokį teistumą pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. R. bausmę, atsižvelgė nepagrįstai.
9. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pirmiau paminėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nepagrįstai atsižvelgė į jau išnykusį nuteistojo teistumą, tai nesudaro pagrindo šiuo konkrečiu atveju švelninti nuteistajam E. R. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios šiuo atveju yra gana reikšmingos, o nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenusveria atsakomybę sunkinančių aplinkybių reikšmės. Antai, byloje nustatyta E. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės kontekste pažymėtina, kad nuteistojo E. R. kaip bendrininko vaidmuo byloje buvo ne antraeilis, o esminis, kadangi jis buvo bendravykdytojas, smurtas prieš nukentėjusįjį panaudotas jo iniciatyva, jis pirmas smurtavo prieš nukentėjusįjį gana intensyviai, o tai vertintina nuteistajam nepalankiai BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto kontekste. Be to, nustatyta nuteistojo E. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys neblaivumo įtakotas ne vienintelį kartą, kadangi ir vėliau padaryto sunkesnio nusikaltimo metu, už kurį jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, jis buvo stipriai neblaivus. Šios aplinkybės ne tik sudaro pagrindą nustatyti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau kartu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, t. y. rodo jo reikšmingai neigiamas antivisuomenines nuostatas, negebėjimą kontroliuoti savo veiksmų alkoholio įtakoje, negebėjimą valdyti kylančių agresijos protrūkių. Šios aplinkybės, vertinant su šio nuosprendžio 7 punkte paminėtomis pirmosios instancijos teismo aptartomis aplinkybėmis, numatytomis BK 54 straipsnio 2 dalies atitinkamuose punktuose, sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė pakankamai švelnią sankcijos vidurkio nesiekiančią vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią pripažinti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.
10. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios griežtesnės bausmės pridėdamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – penkis mėnesius laisvės atėmimo bei paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir vienuolikai mėnesių, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
11. Pažymėtina, kad esminis nuteistojo E. R. apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu, t. y. nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskyręs subendrintą bausmę, nepagrįstai jos vykdymo neatidėjo BK 75 straipsnio nustatyta tvarka, kaip tą buvo padaręs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek bylos medžiaga, tiek nuteistojo E. R. apeliacinio skundo argumentai iš esmės sudaro pagrindą taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nustatant didesnę nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, nei buvo nustatęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu.
12. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tuo tarpu BK 75 straipsnio 3 dalyje, be kitų požymių, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, nustatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, pagal įstatymą teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
13. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad E. R. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme dėl vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymo, o skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XXVIII skyriuje, padarymą ir jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė, konstatuotina, jog egzistuoja BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytas formalus pagrindas taikyti nuteistajam dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Visgi, vien formalių pagrindų egzistavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi, taikydamas šį baudžiamosios teisės institutą, teismas privalo nustatyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atlikus tik dalį bausmės. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija tik galima atlikus tik dalį laisvės atėmimo bausmės, o likusią dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, ir pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018).
14. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, E. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant šešių mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant E. R. dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių (įskaitant, bet neapsiribojant ir alkoholį) medžiagų.
15. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta šios nutarties 14 punkte paminėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, ir jam paskirta subendrinta trejų metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, subendrinęs paminėtas bausmes, sprendė, kad nėra pagrindo dar kartą atidėti bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu, motyvuodamas tuo, kad E. R. teistas ir anksčiau, šioje byloje nagrinėtą nusikalstamą veiką padarė po plėšimo, jo padarytos veikos smurtinės, yra sunkinančių atsakomybę aplinkybių, tarp jų neblaivumas, be to E. R. yra recidyvistas, iš savo klaidų nepasimokė ir išvadų nepadarė, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra visiškai pagrįsti. Šio nuosprendžio 8 punkte išdėstytais motyvais jau aptarta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo E. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas. Atitinkamai teismas, priimdamas sprendimą netaikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo remtis šia aplinkybe. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje nagrinėtą nusikalstamą veiką padarė po plėšimo. Pažymėtina, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią E. R. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, jis padarė 2022 m. kovo 11 d., t. y. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką E. R. padarė ne po BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – plėšimo, o dar iki šios nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2022 m. sausio 1 d. Ši aplinkybė gana reikšminga, kadangi byloje nėra duomenų, jog po paminėtos BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo E. R. dar būtų nusikaltęs, o tai jau įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinga tokia situacija ir jos vertinimas, kai sprendimas netaikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo priimamas išnagrinėjus bylą dėl lengvesnės nusikalstamos veikos, kuri padaryta dar iki sunkesnės nusikalstamos veikos, už kurią dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas, kadangi tokį sprendimą priimdamas teismas jau įvertino nuteistojo elgesį po paskutinės nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, išties yra svarbios pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, kad nuteistojo padarytos veikos smurtinės, yra sunkinančių atsakomybę aplinkybių, tarp jų neblaivumas, kad iš praeities klaidų tinkamai nepasimokė, todėl tai negali būti neįvertinta priimant nuosprendį dėl dar vienos nusikalstamos veikos, kad ir padarytos anksčiau. Vis dėlto, tokiu atveju baudžiamasis įstatymas nedraudžia taikyti BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nustatant didesnę nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, nei tai buvo padaryta anksčiau priimtu nuosprendžiu, kartu nustatant papildomas baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek skundžiamame nuosprendyje (pašalinus kai kurias pirmiau aptartas aplinkybes ir nepagrįstą nuosprendžio motyvaciją), tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendyje aptarta nuteistojo E. R. charakteristika vis dar sudaro pagrindą taikyti jam BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nustatant didesnę – devynių mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios E. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 3 metams ir paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant, bet neapsiribojant ir alkoholį).
17. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą nedelsiant atliktiną laisvės atėmimo bausmę įskaitytini šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.
18. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuteistojo E. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio nuteistojo E. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, E. R. paskirtos subendrintos 3 trejų metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant 9 (devynių) mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios neatliktos E. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir paskirti jam BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant, bet neapsiribojant ir alkoholį).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą nedelsiant atliktiną laisvės atėmimo bausmę įskaityti šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.