- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-2682-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05780-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „LUVEL transportas“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LUVEL transportas“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „LUVEL transportas“ 1 619,75 Eur darbo užmokestį, 2 010 Eur dienpinigius ir 6 039,30 Eur netesybas. Ieškovas nurodė, jog nuo 2020 m. birželio 1 d. darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovę vairuotoju, 2020 m. birželio 3 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Europoje su įmonės jam perduotu automobiliu vežti krovinius, kurios metu įmonė neatsiskaitinėjo su juo, iki 2020 m. liepos 3 d. bendraujant su darbdavės atstovu telefonu buvo žadama sumokėti už atliktą darbą, tačiau ilgą laiką negavęs darbo užmokesčio ir atsakovei nurodžius, kur jis turi palikti automobilį Vokietijoje, jis jį ten paliko ir 2020 m. liepos 3 d. išvyko į Lietuvą. Ieškovas mano, kad yra atleistas iš darbo pas atsakovę, nes po minėto įvykio daugiau įmonėje nepasirodė. Pažymėjo, kad darbdavė 2020 m. liepos 2 d. sumokėjo tik 300 Eur, todėl liko jam skolinga. Kartu nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti jam iš atsakovės netesybas už 6 mėn.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pripažino, kad yra skolinga ieškovui 1 619,75 Eur (neatskaičius mokesčių) (arba 1 121,95 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, tačiau nesutiko su reikalavimu priteisti dienpinigius. Ji paaiškino, kad ieškovas turėjo nuvežti automobilį IVECO Stralis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į Olandiją ir ten jį palikti, o pats turėjo grįžti į Lietuvą, todėl, atsakovo teigimu, ieškovas melagingai teigia, jog jis paliko automobilį Vokietijoje ir tik todėl, kad jam neva trūko kantrybė. Atsakovė nurodė, kad automobilis IVECO Stralis buvo išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei „Rensas“ (toliau – UAB „Rensas“), tai ieškovas žinojo ir savo noru pasiliko dirbti UAB „Rensas“, kuri turėjo jam mokėti atlyginimą. Po mėnesio ieškovas paliko automobilį ir išvyko į Lietuvą. Kokie darbo santykiai, koks atlyginimo dydis ir sąlygos siejo ieškovą ir UAB „Rensas“ atsakovei nėra žinoma. Atsakovė pažymėjo, kad ji tinkamai atsiskaitė su ieškovu dar 2020 m. liepos 2 d., o darbuotojas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo, kaip silpnesnės darbinių santykių šalies, padėtimi reikšdamas nepagrįstus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 619,75 Eur darbo užmokestį, 2 010 Eur dienpinigius, 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Taip pat teismas nusprendė, teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. DGKS-672 darbo byloje Nr. APS-131-1793 laikyti netekusiu galios. Valstybės naudai iš atsakovės teismas priteisė 218 Eur žyminį mokestį ir 22 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove 2020 m. gegužės 29 d. buvo sudarę darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbui nuo 2020 m. birželio 1 d. atlikti. Abi šalys sutiko, kad ieškovas įmonėje dirbo 1 mėn., už ką su juo nebuvo atsiskaityta ir neišmokėtas darbo užmokestis ieškovui sudaro 1 619,75 Eur sumą, tokią neišmokėtą ieškovui atsiskaitymo sumą galiausiai patvirtino ir įmonės vadovas, kartu pateikdamas tokios sumos priskaičiavimą ieškovui patvirtinančius dokumentus – darbo užmokesčio žiniaraščius, nors prieš tai įmonė atsiliepime į ieškinį neigė netinkamą atsiskaitymą su darbuotoju. Todėl teismas 1 619,75 Eur sumą (neatskaičius mokesčių) priteisė ieškovui iš atsakovės.
5. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu įmonės vadovas patvirtino, kad darbuotojas buvo siųstas į užsienį ir dienpinigiai jam turėjo būti skaičiuojami, tačiau turint problemų su įmonės buhalterija, tas nebuvo padaryta, bei kad sutinka išmokėti darbuotojui dalį jo prašomų dienpinigių. Atsakovei nepateikus į bylą nei dienpinigių apskaičiavimo pažymos, nei ieškovui įmonės perduoto ir jo vairuoto automobilio judėjimo ataskaitos pagal šalis, teismas, taikydamas contra spoliatorem principą, laikė, kad ieškovo apskaičiuota dienpinigių suma pagal jo paties pateiktą automobilio judėjimą ataskaitą pagal šalis teisinga, be to, pačios sumos apskaičiavimo teisingumo neginčijo ir atsakovė. Todėl priteisė ieškovui 2 010 Eur dienpinigių iš atsakovės.
6. Teismas konstatavo, kad darbdavė su darbuotoju nei jo atleidimo iš darbo dieną 2020 m. spalio 5 d., nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neatsiskaitė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, tuo tarpu byloje nustatytas akivaizdus darbdavės nesąžiningumas, piktnaudžiavimas darbuotojo atžvilgiu, pasireiškęs tiek darbdavės paaiškinimų keitimu – pradžioje teigė tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoju, vėliau pripažinusi, jog neišmokėjo tik darbo užmokesčio, vėliau pripažino, kad neišmokėjo dar ir dalies dienpinigių, tačiau dėl neatsiskaitymo dėl nesuprantamų ir nelogiškų priežasčių kaltindama darbuotoją, pažadais bylos nagrinėjimo eigoje išmokėti pripažįstamą skolą darbuotojui, bylos vilkinimu – dokumentų savalaikiu neteikimu. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 6 mėn.; 1 006,55 Eur × 6 mėn.) netesybas. Teismas vadovavosi darbuotojo nurodyta jo vidutinio darbo užmokesčio suma, kurią jis nurodo pagal darbdavės parengtą darbo užmokesčio žiniaraštį, kadangi darbdavė teismo įpareigojimo pateikti darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažymą, nors ir ne kartą raginta, taip ir neįvykdė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl netesybų priteisimo kaip nepagrįstą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sumažinti ieškovui priteistinų netesybų dydį nuo 6 039,30 Eur iki 603,93 Eur. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Bet kokių netesybų priteisimui esminę reikšmę turi ir teisingumo bei protingumo kriterijus bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. O ir priteisiant netesybas, be kita ko, svarbu yra įvertinti ar netesybos netaps pasipelnymu prašančiajai pusei, nes pastaroji nepateikė jokių savo nuostolių dėl galimai pavėluoto atsiskaitymo patvirtinančių duomenų.
7.2. 1600 Eur suma ir už pusmetį priteista virš 6000 Eur suma, kas yra keturi kartai didesnė suma nei nesumokėtas darbo užmokestis, neatitinka jokių teisingumo ir protingumo kriterijų.
7.3. Tokia, neadekvati ir su sveika nuovoka prasilenkianti, suma turi būti mažintina bent dešimt kartų iki 74,57 proc. metinių palūkanų, kas sudarytų 603,93 Eur sumą, kuri bent jau protingai ir teisingai atliktų kompensuojamąją funkciją, o ne įteisintų legalų darbdavio apiplėšimą.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškinio dalykas (reikalavimas) šio ginčo atveju buvo ne žalos (nuostolių) atlyginimas, o įstatyme (DK 147 straipsnio 2 dalyje) nustatytų netesybų už darbdavio uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės priteisimas, tad ieškovui tikrai nebuvo jokios pareigos įrodinėti kažkokių nuostolių atsiradimo dėl darbdavio netinkamai vykdytos pareigos laiku mokėti darbuotojui darbo užmokestį.
Šalies argumentai
8.2. Apeliaciniu skundu prašydama sumažinti teismo sprendimu iš atsakovės priteistų netesybų dydį, atsakovė (apeliantė) net nesivargino pateikti teismui jokių savo turtinę padėtį patvirtinančių duomenų (dokumentų), o ir iš viešo Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovė VĮ „Registrų centrui“ yra pateikusi savo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2019 metus, kas teismui neleidžia pamatyti tikrosios atsakovės įmonės finansinės padėties. Be to, atsakovė prašydama mažinti pirmosios instancijos teismo priteistų DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų dydį nepasirėmė jokia konkrečia Lietuvos Respublikos teisės norma bei nenurodė konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose (ar panašiose) bylose, kur būtų įtvirtinta tokia apelianto nurodoma taisyklė dėl galimybės (ar būtinybės) teismui mažinti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytų netesybų.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo akivaizdų atsakovės nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą darbuotojo (ieškovo) atžvilgiu, pasireiškusiu tiek atsakovės paaiškinimų keitimu, tiek ir bylos vilkinimu. Atsakovė nuo pat pradžių niekada net neketino atsiskaityti su ieškovu (tai ji puikiai galėjo padaryti tiek bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, tiek ir ginčui nukeliavus į teismą), nes atsakovė ir taip yra skolinga tretiesiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 6 039,30 Eur netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
12. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2020 m. gegužės 29 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 202006-1, pagal kurią ieškovas nuo 2020 m. birželio 1 d. buvo įdarbintas atsakovės bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Šalys darbo sutarties 1.3 punktu susitarė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio, vykstant į komandiruotes padauginto iš koeficiento 1,65 ir pridedant pastovią 5 Eur sumą, ją išmokant per du kartus: sekančio mėnesio 10–15 dienomis, šalys darbo sutarties 6 punktu susitarė dėl ne mažesnių nei 50 procentų dienpinigių sumos mokėjimo. Darbo sutartis nutraukta 2020 m. spalio 5 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2022 m. sausio 27 d. ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisija su prašymu dėl neišmokėto užmokesčio ir delspinigių iš atsakovės išieškojimo, Darbo ginčų komisija 2022 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. DGKS-672 darbo byloje Nr. APS-131-1793 ieškovo prašymą atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino ir jo neatnaujinimo.
13. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovės 1 619,75 Eur darbo užmokestį, 2 010 Eur dienpinigius ir 6 039,30 Eur netesybas. Jis nurodė, kad jam atidirbus vieną mėnesį pagal su atsakove sudarytą darbo sutartį, atsakovė su juo neatsiskaitė, taip pat vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi, prašė priteisti jam iš atsakovės netesybas už 6 mėn.
14. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad nėra išmokėjusi 1 619,75 Eur darbo užmokesčio bei dalies dienpinigių, tačiau nesutiko su prašomomis priteisti netesybomis.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 619,75 Eur darbo užmokestį, 2 010 Eur dienpinigius, 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas, t. y. 6 039,30 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 6 mėn.; 1 006,55 Eur × 6 mėn.).
16. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl netesybų priteisimo ir kaip nepagrįstą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sumažinti ieškovui priteistinų delspinigių dydį nuo 6 039,30 Eur iki 603,93 Eur. Atsakovės teigimu, ieškovui priteistos netesybos neatitinka jokių teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl turi būti mažintinos bent 10 kartų.
17. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis sunki bei kad yra teisinis pagrindas netesybas mažinti.
Dėl atsakovės prašymo mažinti priteistas netesybas
18. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 18, 20 punktai).
20. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitė nei jo atleidimo iš darbo dieną (2020 m. spalio 5 d.), nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. daugiau kaip 22 mėnesius, nors pirmosios instancijos teisme pripažino, kad yra skolinga darbuotojui ir žadėjo sumokėti, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl laiku neatlikto atsiskaitymo su darbuotoju nėra jokios ieškovo kaltės. Be to, bylos medžiaga rodo, kad atsakovė piktnaudžiavo procesu, keitė paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, neteikė dienpinigių paskaičiavimo, vilkino dokumentų pateikimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė įstatyme numatytas 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio netesybas, jos atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jas mažinti.
21. Pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas turėtų įrodyti patirtų dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio nuostolių dydį. Kaip jau minėta šios nutarties 18 ir 19 punktuose, DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Pagrindas priteisti netesybas yra neatsiskaitymas su darbuotoju jo atleidimo dieną ir darbuotojas šiuo atveju neturi įrodinėti jokių nuostolių. Tai yra imperatyvi norma, kuria remiantis priteisiamos netesybos, ir vienintelė aplinkybė jas mažinti yra vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės. Šiuo atveju ieškovo kaltė nebuvo nustatyta, priešingai, net ir sutikusi, jog yra skolinga, atsakovė su ieškovu neatsiskaitė.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
23. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
26. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nenurodė, kokio dydžio patyrė išlaidas ir nepagrindė jų sumokėjimo jokiais įrodymais, todėl ir ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „LUVEL transportas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.