Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-149/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-18
Bylos Nr.
2-149/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
I. L., G. L.
Ieškovas
AB "Swedbank"
Trečiasis asmuo
"Autuma"
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-149/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6173-104/2009 pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams I. L. ir G. L. dėl skolos priteisimo (tretysis asmuo BUAB „Autuma“), bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB „Swedbank“ Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovams I. L. ir G. L. dėl skolos priteisimo (tretysis asmuo BUAB „Autuma“). Ieškovas prašė iš atsakovo I. L. ieškovo naudai priteisti 89 426,86 eurų skolos, 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas, o priteistos skolos išieškojimą nukreipti ir į bendrą atsakovų I. L. ir G. L. turtą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė areštuoti atsakovo I. L. turtą (b. l. 1-5).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 89426,86 eurų vertės atsakovo I. L. nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždrausdamas jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis. Teismas nurodė, jog nesant ar nepakankant atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuotinos skolininkų piniginės lėšos, esančios pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo I. L. banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos (b. l. 59-60). Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas delsia sumokėti susidariusią skolą, o skolos suma yra didelė, bei siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovas I. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį (b. l. 86-89). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovo reikalavimas yra užtikrintas BUAB „Autuma“ turto įkeitimu. Be to, ieškovo kreditorinis reikalavimas, įskaitant ir dalį negrąžintos skolos (89 426,86 eurų), yra patvirtintas BUAB „Autuma“ bankroto byloje.

2. Net ir pagrindiniam skolininkui nepatenkinus kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas I. L. vengs įvykdyti būsimą teismo sprendimą, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad beveik visas atsakovo I. L. nekilnojamasis turtas taip pat yra įkeistas ieškovui.

3. Teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nagrinėjo nepranešęs atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d., 338 str.).

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygas ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pakankamas pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, šios priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Minimi principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesuvaržytų atsakovų teisių labiau, nei būtina būsimo teismo sprendimo užtikrinimui.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1168/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1211/2009). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.

Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad reikalavimą ieškovas grindžia 2004 m. gegužės 13 d. ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Autuma“ pasirašyta kredito linijos sutartimi Nr. 04-016370-KL su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (b. l. 6-32) bei 2004-05-13 tarp ieškovo ir atsakovo I. L. pasirašyta laidavimo sutartimi Nr. 04-016370-LA1 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (b. l. 32-34), kurių pagrindu ieškovas suteikė trečiajam asmeniui UAB „Autuma“ kreditą, užtikrintą UAB „Autuma“ turto įkeitimu bei atsakovo laidavimu.

Pagal bylos duomenis Vilniaus apygardos teismo 2009-06-12 nutartimi pagrindiniam skolininkui UAB „Autuma“ buvo iškelta bankroto byla. To paties teismo 2009-10-09 nutartimi buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp kurių ir kreditoriaus AB „Swedbank“ įkeitimu garantuotas 945 504,01 Lt finansinis reikalavimas (b. l. 95-98). Iš byloje pateiktų duomenų (įkeitimo lakšto kopijų, hipotekos registro išrašo) matyti, kad ieškovo trečiajam asmeniui UAB „Autuma“ suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas UAB „Autuma“ turto įkeitimu. 2008-04-24 įregistruoto paskutinio sutartinio įkeitimo pakeitimo duomenimis, bendras įkeitimo objektų įkainojimas buvo 1 574 000 Lt, o sutartiniu įkeitimu užtikrintos prievolės dydis – 179 564 eurai (b. l. 40, 106). Ieškinyje pareikšto reikalavimo suma yra dar mažesnė – 89 426,86 eurų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai ieškovo reikalavimų ar atitinkamos jų dalies suma yra pakankamai užtikrinta turto įkeitimu to paties subjekto (ieškovo) naudai, nėra pagrindo dėl tos pačios reikalavimų sumos taikyti papildomus skolininko teisių ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 145 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovams (laiduotojams) I. L. ir G. L. , yra pakankamai užtikrintas kredito gavėjo (pagrindinio skolininko) BUAB „Autuma“ turto įkeitimu kredito davėjui (ieškovui), todėl papildomi suvaržymai atsakovų turto atžvilgiu nėra būtini. Pardavus įkeistą skolininko turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (ĮBĮ 34 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmiau minėtus duomenis apie įkeisto turto vertę ir patvirtintų, jog šiuo metu šio turto vertė yra iš esmės pasikeitusi ir jos nebepakaktų pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 178 str., 314 str.).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas be pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atmestinas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad, pateikęs teismui įrodymus, jog įkeisto turto vertė iš esmės pasikeitė ir jos nebepakanka teisme pareikštiems reikalavimams užtikrinti, jis gali kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ta apimtimi, kuria galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo nebeužtikrina galiojančios prievolių užtikrinimo priemonės (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo AB „Swedbank“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apie šią nutartį pranešti Turto arešto aktų registrui.

Teisėjai Artūras DriukasKonstantinas GurinasVigintas Višinskis