Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje, įgaliotai atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį (galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, 2016 m. lapkričio 30 d., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritoriniame skyriuje gautas J. D. pranešimas, kuriame jis nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. nelegaliai dribo UAB (duomenys neskelbtini) naudai Palankoje ir Kaune. Nagrinėjant pranešimą nustatyta, kad darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) ir J. D. buvo pasirašyta 2016 m. balandžio 20 d. nutraukta 2016 m. gegužės 24 d. Vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus pažyma J. D. valstybinio socialinio draudimo laikotarpis minimoje įmonėje nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. Šiais veiksmais R. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nesilaikė norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos, leido nelegaliai dirbti J. D. ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 99 straipsnio 3 punktą ir 6 punktą. Tokiais veiksmais R. V. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose dirba nuo 2016 m. sausio mėn. D. dirbo Palangoje, iki kada tiksliai pasakyti negali. Jis buvo rastas darbo vietoje neblaivus, tada parašė pasiaiškinimą ir buvo atleistas. Su juo darbo sutartis buvo pasirašyta 2016-04-20, nutraukta 2016-05-24. Su juo buvo sutarta, kad jis iš darbo išeis savo noru. D. buvo neatėjęs į darbą, nes buvo neblaivus, tačiau aktas dėl pravaikštos surašytas nebuvo. D. buvo atleistas jo paties prašymu. Jis tik iš darbo inspekcijos sužinojo, kad jis dirba vis dar dirba jo vadovaujamoje įmonėje. Objekte – darželyje Drazdą matė kai buvo atsiskaitymo ir objekto pridavimo diena. Minėtame objekte D. dirbo ir po to kai buvo atleistas, jį matė rugpjūčio 5-10 d. Kai D. matė objekte – darželyje, jis minėjo, kad jo pagalbos paprašė savininkas R. J.. Jokių dokumentų klastojimų nebuvo, darbuotoja patys pasirašė prašymus dėl atleidimo iš darbo, tačiau iš dalies tiesa, kad R. ir D. darželyje dirbo nelegaliai. Kodėl asmenys jau būdami atleisti iš darbo dar dirbo iki rugpjūčio mėnesio paaiškinti negali.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė L. K. parodė, kad protokolas surašytas remiantis liudytojo parodymais. Apie pažeidimą ir buvo sužinota gavus asmens pranešimą.

Liudytojas J. D. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) firmos vadovas yra R. V., jį pažįsta nuo 2016 m. balandžio mėn. Objekte esančiame Palangoje dirbo nuo balandžio mėnesio iki birželio mėnesio. Paskui buvo pasiūlyta remontuoti vaikų darželį. Vaikų darželyje dirbo nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio 10 d. Darbo sutartį pasirašė 2016 m. balandžio mėnesį. Negavęs pinigų 2016 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo domėtis ir sužinojo, kad 2016-05-24 buvo atleistas savo noru. Ant prašymo atleisti savo noru yra jo parašas, tačiau būdavo, kad R. J. atveždavo tuščius lapus ir liepdavo pasirašyti neva už darbų saugą. Darbo sutartį pasirašė ne iš karto pradėjęs dirbti, o maždaug po savaitės.

Liudytojas R. R. parodė, kad su J. D. dirbo nuo 2016 m. vasario mėn. UAB (duomenys neskelbtini) jis pradėjo dirbi 2016 m. vasario mėn. Buvo sudaryta darbo sutartis. Balandžio mėnesio viduryje pradėjo dirbti Palangoje. Apie tai, kad 2016-05-24 yra atleistas, sužinojo tik šiandien, t.y. 2016 m. kovo 16 d.

Liudytojas V. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. kovo mėnesio iki spalio mėnesio vidurio. Darbo sutartį buvo pasirašęs. Darbo sutartį pasirašė gegužės mėnesį. Su D. dirbo objekte – darželyje, 2016 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Liudytojas O. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo dažytoja, tačiau buvo atleista jai nežinant. Su ja objekte – darželyje dirbo ir D. Dirbo iki lapkričio 14 d. 2016-11-24 jai paskambino Rytis, susitikus pasakė, kad pinigų reikės palaukti savaitę, tačiau vėliau iš bendradarbės sužinojo, kad ji ir jos vyras yra atleisti iš darbo, tačiau jokio prašymo jie nerašė. Kad yra atleisti sužinojo 2016-11-28 d.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis esminius duomenis apie asmenims inkriminuojamus konkrečius pažeidimus ir veikas, kuriomis šie pažeidimai pasireiškė, t. y. kaltinimus padarius konkrečius pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas suformuotas tik dėl vieno nelegaliai dirbusio asmens J. D., tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad galimai nelegaliai dirbo ir dar bent vienas asmuo – R. R.. Darbo sutartis su minėtu asmeniui sudaryta 2016 m. kovo 10 d., tačiau kaip matyti iš jo paaiškinimo, UAB (duomenys neskelbtini) jis pradėjo dirbti 2016 m. vasario mėnesį, objekte esančiame Palangoje dirbo iki 2016 m. birželio mėnesio. Taip pat kaip matyti iš „SODRA“ duomenų, R. R. socialinio draudimo pradžia 2016 m. kovo 14 d. – pabaiga 2016-05-24 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti tik nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą. ATPK įtvirtintos teisės normos nenumato galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius kitus administracinius teisės pažeidimus, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. esmingai keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį. Teismo nustatytos naujos faktinės aplinkybės ne tik iš esmės pakeistų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytąsias, bet ir pasunkintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Tik konkrečiai administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas suteikia galimybę bylą nagrinėjančiam teismui jį tinkamai įvertinti, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę žinoti, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai paaiškinimus, t.y. žinoti nuo ko jis turėtų gintis. Nagrinėjamu atveju savarankiškai pakeitus protokole suformuotą kaltinimą teismas išeitų už pateikto kaltinimo ribų, neužtikrintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nesudarytų jam galimybės tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo pateiktų iš esmės naujų kaltinimų, kas laikytina esminiu teisenos pažeidimu.

Kaip jau paminėta aukščiau, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas objektyviai ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Taigi, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei kitų administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų nėra aišku, kiek asmenų galimai nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Vertindamas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės L. K. parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir 2017 m. sausio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VDIP-83023697-17, teismas konstatuoja, kad pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-7865-888/2016 grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, 280 straipsniu,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.1.-767-738/2017 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriui – administracinio teisės pažeidimo protokolo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą