Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, raštinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4671-587/2014 pagal pareiškėjo J. J. patikslintą prašymą suinteresuotiems asmenims L. P., L. P., antstolei S. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vykdymo proceso normos nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. L2-17065-587/2012 pagrindu antstolės S. V. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0114/13/01007 dėl 10 329 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės L. P. pareiškėjo (išieškotojo) J. J. naudai. Civilinėje byloje Nr. L2-17065-587/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartimi, kreditoriaus J. J. reikalavimams užtikrinti, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininkės L. P. turto areštas 9954 Lt sumai. Turto arešto akto duomenys buvo patikslinti, įregistruojant areštą negyvenamosioms patalpoms – kūrybinėms dirbtuvėms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso L. P. (b. l. 8, 92-99). Siekiant nukreipti išieškojimą į skolininkės turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išieškotojas, vadovaudamasis antstolės pasiūlymu, kreipėsi į teismą dėl skolininkės L. P. turto adresu (duomenys neskelbtini), dalies, esančios bendra jungtine nuosavybe su kitais asmenimis, nustatymo bei naudojimosi tvarkos nustatymo. Kauno apylinkės teismas pareikštą prašymą tenkino iš dalies – nustatė, kad L. P. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); prašymo dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė. Dėl šios teismo nutarties atskirąjį skundą pateikė suinteresuotas asmuo L. P..

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai procesinius dokumentus įteikė jam viešo paskelbimo būdu, taip pažeisdamas jo teisę būti išklausytam. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Bylos duomenimis, suinteresuotiems asmenis procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjo nurodytu jų gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, suinteresuotiems asmenims jų neatsiėmus (b. l. 18-19). Pakartotinai (du kartus) teismo procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims buvo siųsti Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenis nustatytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šie procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, suinteresuotiems asmenims jų neatsiėmus (b. l. 20-25). Nepavykus procesinių dokumentų įteikti nurodytais adresais bei nustačius, kad suinteresuoti asmenys verčiasi individualia veikla, kad nėra galimybės byloje paskirti kuratorių bei gavus pareiškėjo prašymą procesinius dokumentus suinteresuotiems asmenims įteikti viešo paskelbimo būdu, teismas pasinaudojo Civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje įtvirtinta nuostata – įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (b. l. 38-39). Pažymėtina, kad teismas, būdamas atsakingas už tinkamą procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra vienas iš CPK nustatytų ir pagal CPK 117 straipsnį leidžiamų dokumentų įteikimo būdų. Todėl nenustačius, kad teismas būtų pažeidęs procesinių dokumentų įteikimo tvarką, atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas neturėjo teisės įteikti suinteresuotam asmeniui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Pažymėtina, kad apeliantas savo poziciją dėl pareiškėjo (išieškotojo) prašymo (ne)pagrįstumo galėjo realizuoti ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir pateikdamas skundą apeliacinės instancijos teismui, tiriančiam ne tik teisines, bet ir faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apelianto teisė būti išklausytam yra apribota.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), yra L. P. ir L. P. bendroji jungtinė nuosavybė, teigdamas, jog minėtas turtas yra asmeninė apelianto nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad skolininkė L. P. ir L. P. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ginčo turtas – kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įgytas po santuokos sudarymo, t. y. 1993 m. kovo 9 d. Nors minėtas turtas registruotas L. P. vardu, tačiau Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Tokiu atveju CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. nuneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis), taip pat teismo sprendimu, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) arba tik dėl turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Nors apeliantas ir nurodo, kad su skolininke kartu negyvena nuo 2004 m. ir neveda bendro ūkio, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad L. P. ir L. P. santuoka būtų nutraukta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę susitarimą dėl turto padalinimo, kuris būtų patvirtintas notarine forma. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog suinteresuotų asmenų atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl turto padalinimo, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ginčo turtas yra asmeninė L. P. nuosavybė. Remiantis nurodytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininkės ir jos sutuoktinio turtui turi būti taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Kadangi skolininkės L. P., kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nebuvo žinoma, todėl buvo pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Nėra pagrindo sutikti ir su kitu atskirojo skundo argumentu, kad skundžiama teismo nutartimi padalinus turtą lygiomis dalimis, buvo neatsižvelgta į vaikų interesus ir asmeninį apelianto indėlį įsigyjant šį turtą.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą turto padalijimo klausimas nesprendžiamas, bet yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal minėta teisės normą nevykdomas ir sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Todėl apeliantas, siekdamas nustatyti faktą, kad ginčo turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi teisę kreiptis į teismą ir spręsti jam aktualų klausimą ginčo teisenos tvarka.

Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civ. byla Nr. 3K-3-479/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik apelianto nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie sutuoktinių nelygias turto dalis yra nepakankami, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo šiuo atveju yra būtinas. Suinteresuotų asmenų vaikai yra pilnamečiai, todėl jų teisės nėra pažeidžiamos. Nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkei L. P. nuosavybės teise priklauso ½ ginčo patalpų.

Kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.