- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- TS-181-960/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Nuteistasis
- L. N.
- Kategorijos
- 2.5.16Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. N. skundą dėl Vilniaus pataisos namų atsisakymo tenkinti prašymą dėl pristatymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo atmestas nuteistojo skundas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo L. N. skundas dėl 2014 m. spalio 17 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo atsisakymo tenkinti nuteistojo prašymą pristatyti jį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – Komisija) ir 2014 m. spalio 24 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus pavaduotojo sprendimo, kuriuo netenkintas nuteistojo skundas.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodo, jog jis yra įgijęs teisę į lygtinį paleidimą, atlikus 1/3 bausmės, naujoji Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d., sunkina jo teisinę padėtį, buvo priimta vėliau negu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl jo atžvilgiu negalioja. Taip pat teigia, kad atsisakymas nagrinėti prašymą Komisijoje yra neteisėtas, nurodydamas teismų nutartis, kuriomis Komisija buvo įpareigota svarstyti nuteistųjų prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teigia, kad jo atžvilgiu negalėjo būti taikomas kitoks teisės aiškinimas, nei pateiktas skunde nurodytose teisės aiškinimų precedentuose, išvardintais sprendimais jis yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir valstybės ratifikuotų tarptautinių sutarčių nuostatas. Nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų 2014 m. spalio 17 d. sprendimą, Kalėjimų departamento 2014 m. spalio 24 d. sprendimą bei įpareigoti Vilniaus pataisos namus svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepimu į nuteistojo skundą prašė jį atmesti, kadangi skundžiami Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimo departamento sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojų sprendimais, matyti, jog L. N. 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (69 veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (33 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 5 mėnesiams. 2014 m. spalio 8 d. nuteistais pateikė prašymą Vilniaus pataisos namų administracijai svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Šis prašymas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014 m. spalio 17 d. sprendimu atmestas motyvuojant tuo, jog lygtinio paleidimo sąlygas ir tvarką nustatyto BVK šiuo metu galiojanti redakcija, kurioje nėra numatyta galimybė taikyti lygtinį paleidimą faktiškai atlikus 1/3 bausmės nuteistajam, turinčiam vaikų iki septynerių metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų. Nagrinėjamu atveju bausmių vykdymo įstatymų kolizijos nėra, todėl nuteistajam taikoma ta norma, kuri galioja jo bausmės atlikimo metu. Tokį sprendimą nuteistasis apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2014 m. spalio 24 d. L. N. skundą atmetė vadovaujantis iš esmės analogiškais motyvais, kaip nurodyta ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus sprendime.
Nuteistasis savo skunde nenurodo konkretaus jo lygtinio paleidimo pagrindo, t.y. kuria ankstesnės redakcijos BVK 157 straipsnio dalimi jis vadovaujasi teigdamas, jog egzistuoja formalus lygtinio paleidimo pagrindas, tačiau, sprendžiant iš Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo atsakymo į nuteistojo prašymo turinio, laikytina, kad nuteistasis siekia būti lygtinai paleistas kaip atlikęs 1/3 jam paskirtos bausmės ir turintis du ar daugiau nepilnamečių vaikų.
2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1863 (Žin., 2012, Nr. 4-110), buvo pakeistas BVK 157 straipsnis, panaikinant galimybė taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems, turintiems vaikų iki septynerių metų, taip pat du ar daugiau nepilnamečių vaikų, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Minėtas įstatymo pakeitimas įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d.
Nuteistasis nepagrįstai nurodo, jog lygtinio paleidimo nuostatos, galiojusios jo nuteisimo metu, lengvina pastarojo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią ir privalo būti taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismas pažymi, jog sunkinančio asmens teisinę padėtį negaliojimo atgal principas yra išimtinai baudžiamosios teisės principas ir taikytinas tik baudžiamojoje teisėje, o ne baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo teisėje. Baudžiamasis įstatymas iš esmės numato materialines teisės normas, reikšmingas sprendžiant dėl veikos nusikalstamumo, bausmės skyrimo ir baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Tuo tarpu teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-684-92/2014). Todėl svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos klausimą turi būti vadovaujamasi šiuo metu galiojančiais bausmių vykdymo įstatymais. Taip pat pažymėtina, kad bausmių vykdymo įstatyme yra imperatyviai nustatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Nors bausmių vykdymo įstatymas numato, jog įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, tačiau įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl vadovautis BVK 3 straipsnio 3 dalimi negalima (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1093-485/2014).
Nors L. N. darant nusikalstamas veikas galiojo palankesnės BVK nuostatos, tačiau jų galiojimo metu nuteistasis nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą, o šiuo metu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismo motyvus, švelnesnės įstatymo nuostatos jam negalioja. Taigi Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamento 2014 m. spalio 24 d. nutarimas, kuriuo atisakyta panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, yra pagrįstas ir teisėtas, o jo naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo L. N. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, suimtas nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.