Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjos advokatės I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 300 MGL – 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) dydžio bauda; V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinta nuosprendžio priėmimo dieną (2022 m. rugsėjo 27 d.); 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio užstatą, kurį užstato davėja J. N. (Y. N.) įnešė į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, 2018 m. sausio 4 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta perduoti valstybei, apie tai informuoti užstato davėją J. N.; nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuspręsta:

3) V. S. pateiktų dokumentų vertimus, esančius Pakete Nr. 1, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;

4) dokumentus apie transporto priemonių paiešką, esančius Pakete Nr. 2, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Teismų praktikoje šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2010, 2K-150-689/2019, 2K-181-648/2019, 2K-5-976/2020). Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-5-976/2020, 2K-101-303/2020 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).

8. Neabejotina, jog siekiant tinkamai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir tokiu būdu priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, būtina laikytis aukščiau aptartų sąlygų ir esminių baudžiamojo proceso reikalavimų. Atsižvelgus į paminėtas BPK nuostatas bei įvertinus skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau išdėstytų nuostatų nesilaikė, jų realaus įgyvendinimo neužtikrino, nes teismo procesas nebuvo organizuojamas taip, jog jame dalyvaujantiems proceso dalyviams negalėtų kilti pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo nagrinėjant baudžiamąją bylą bei priimant joje procesinį sprendimą, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir V. S. atžvilgiu priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

9. Nuteistojo V. S. gynėjos advokatės I. B. įsitikinimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos kaltinamojo V. S. procesinės teisės, nes byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant.

10. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas teisme vyksta posėdyje dalyvaujant kaltinamajam (BPK 245 straipsnio 1 dalis). BPK 433 straipsnyje nustatyta, kad byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama šio Kodekso 246 straipsnyje nustatytu atveju. BPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Taigi, BPK nuostatos sudaro sąlygas tam tikrais atvejais vykti ir baudžiamajam procesui in absentia, tai yra kaltinamajam nedalyvaujant.

11. Kaltinamojo teisė dalyvauti baudžiamosios bylos, kurioje jam pareikštas kaltinimas, nagrinėjime, įtvirtinta BPK 22, 246 ir kt. straipsniuose, neatsiejamai susijusi su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise į teisingą bylos nagrinėjimą, yra esminė kaltinamojo gynybos teisių ir teisingo proceso garantija, iš esmės lemianti galimybę įgyvendinti kitas jam suteiktas procesines teises (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją, peticijos Nr. 56581/00, 81 ir 84 punktai; 2011 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Jelcovas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16913/04, 106 punktas). Ši kaltinamojo teisė įtvirtinta ir Europos Sąjungos teisės aktuose (pvz., 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (toliau – Direktyva 2016/343); 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/299/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinius sprendimus 2002/584/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR ir 2008/947/TVR ir stiprinantis asmenų procesines teises bei skatinantis tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime).

13. Taigi baudžiamoji byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama tik kai to primygtinai reikalauja teisingumo interesai ir yra įvykdyti procesiniai reikalavimai nedalyvaujančio kaltinamojo teisėms ir proceso teisingumui apsaugoti. EŽTT praktikoje nurodoma, kad, esant teisėtiems pagrindams ir papildomoms kaltinamojo teisių apsaugos priemonėms, procesas in absentia (už akių) gali būti taikomas nepažeidžiant kaltinamojo teisės dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. EŽTT išskiria tokias in absentia taikymo sąlygas: kaltinamojo teisė būti informuotam apie baudžiamąjį procesą jo atžvilgiu (esant realiai galimybei jam pranešti ar sužinoti) (pvz., minėtas sprendimas byloje Sanader prieš Kroatiją; 2017 m. sausio 26 d. sprendimas byloje L. A. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 52009/07); kaltinamojo teisė turėti gynėją (2001 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Krombach prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29731/96; Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją ir kt.); kaltinamojo teisės į bylos peržiūrėjimą užtikrinimas, t. y. asmuo, nuteistas in absentia, sužinojęs apie procesą (kai jam apie tai anksčiau nebuvo žinoma), pagal nacionalinę teisę turi turėti realią galimybę pasiekti, kad jam pareikšti kaltinimai būtų iš naujo išnagrinėti iš esmės fakto ir teisės aspektais (Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Sejdovic prieš Italiją, 81–85 punktai; 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Demebukov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 68020/01; Sanader prieš Kroatiją, 68 punktas; 2020 m. liepos 23 d. sprendimas byloje Chong Coronado prieš Andorą, peticijos Nr. 37368/15, 29 punktas, su tolesnėmis nuorodomis, ir kt.). Iš esmės analogiški reikalavimai procesui in absentia įtvirtinti ir pirmiau nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose.

14. Pirmoji in absentia proceso teisėtumo sąlyga yra tinkamas kaltinamojo informavimas apie vykstantį jo atžvilgiu procesą. Šios teismo pareigos turinys proceso, kuriame kaltinamasis nedalyvauja, kontekste yra siejamas su pozityviąja valstybės pareiga imtis pagrįstų ir būtinų priemonių kaltinamojo vietai nustatyti ir pranešti apie vykdomą baudžiamąjį persekiojimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendime byloje Spetsializirana prokuratura, C-569/20, aiškindamas minėtos Direktyvos 2016/343 nuostatas, nurodė, kad byla dėl kaltinamojo, kurio buvimo vietos kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, nepaisant jų pagrįstų pastangų, nepavyksta nustatyti ir kuriam dėl šios priežasties nepavyko perduoti informacijos apie jam iškeltą bylą, gali būti nagrinėjama teisme ir, jei reikia, joje gali būti priimtas nuosprendis jam nedalyvaujant. Šiuo atveju yra svarbios kitos garantijos – tai gynėjo dalyvavimas ir galimybės skųsti buvimas. EŽTT, minėta, nurodo, kad pranešimas yra pripažįstamas tinkamu, jei bylos šalys apie teismo posėdį yra informuotos taip, kad ne tik sužino posėdžio datą ir vietą, bet ir turi pakankamai laiko savo pozicijai parengti ir pasiruošti dalyvauti posėdyje; pranešimo būdas turi būti toks, kad bylą nagrinėjantis teismas galėtų įsitikinti, jog kaltinamasis pranešimą gavo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-387/2022 ir joje cituojama EŽTT praktika). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtini pareigos informuoti asmenį apie baudžiamąjį procesą ypatumai bylose, kuriose yra kaltinami ar teisiami kitų valstybių piliečiai. Tokiu atveju valstybė turi ribotas galimybes aktyviai veikti kitų valstybių teritorijose – procesiniu požiūriu jos pareiga imtis priemonių tinkamai informuoti asmenį baigiasi informavus kitos valstybės kompetentingas pagal tarptautinius ar dvišalius susitarimus institucijas, perduodant joms įgaliojimus informuoti apie vykdomą baudžiamąjį procesą jų piliečių atžvilgiu (BPK 66 straipsnis, 218 straipsnio 9 punktas). Todėl nagrinėjamoje byloje vertinant pareigos informuoti įvykdymo tinkamumą svarbu nustatyti, ar buvo nustatyti veiką padarę asmenys, ar buvo nustatyta jų pilietybė, galima jų gyvenamoji vieta, kiti asmens duomenys, būtini pranešimams formuoti, ir ar buvo panaudoti tinkami informacijos perdavimo kanalai, kurie užtikrintų tinkamą kitos valstybės informavimą apie vykdomą jos piliečių ar rezidentų baudžiamąjį persekiojimą.

17. Teisėjų kolegija, pagal išdėstytus teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotus principus įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dėl baudžiamojo proceso vykdymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju klausimą, ar galima nagrinėti bylą nedalyvaujant kaltinamajam, teismas išsprendžia rengdamas bylą nagrinėti teisme. Taigi, nepaisant to, kad BPK 246 straipsnyje yra nustatyta, jog nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą, klausimą, ar įmanomas efektyvus bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant, sprendžia teismas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros teisminiam nagrinėjimui gavus baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir susipažinus su šia byla, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 1 d. nutartimi nutarta perduoti šią baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje 2020 m. liepos 21 d 9 val., kviečiant į jį kaltinamąjį ir kitus proceso dalyvius (5 t., b. l. 145-149). Taigi nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla, kurioje V. S., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles, tai yra bylos nagrinėjime dalyvaujant kaltinamajam.

39. 2021 m rugpjūčio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja, nagrinėjanti V. S. baudžiamąją bylą, surašė pakartotinį prašymą dėl teisinės pagalbos (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingai institucijai (6 t., b. l. 168-178).

41. 2021 m. rugpjūčio 20 d. 9 val. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė nei prokuroras, nei kaltinamasis V. S., nei jo gynėjas, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra gautas atsakymas dėl pakartotinio teisinės pagalbos prašymo, nutarė atidėti bylos nagrinėjimą iki kito suplanuoto posėdžio (6 t., b. l. 189).

42. 2021 m. rugsėjo 20 d. 9 val. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė kaltinamasis V. S.. Teismas informavo proceso dalyvius, kad nėra gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą. Kaltinamojo V. S. gynėjas advokatas nurodė, kad jis turi informacijos, jog jo ginamasis yra gavęs šaukimą atvykti į (duomenys neskelbtini) Respublikos teismą, tačiau, koks klausimas bus sprendžiamas nėra detalizuojama, dėl išvažiavimo iš šalies situacija nėra pasikeitusi, tačiau jo ginamasis nori dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai. Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių dėl tolesnio bylos nagrinėjimo, nusprendė, kad kaltinamasis posėdyje nedalyvauja dėl svarbių priežasčių, sąlygų nagrinėti šią bylą be kaltinamojo nėra, todėl bylos nagrinėjimas atidedamas iki 2021 m. spalio 15 d. 9 val. (6 t., b. l. 190-191).

43. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2021 m. spalio 15 d. 9 val. ir 2021 m. lapkričio 15 d. 9 val. paskirti teisiamieji posėdžiai buvo atšaukti dėl teisėjos komandiruotės ir dėl ligos.

44. 2021 m. gruodžio 9 d. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė kaltinamasis V. S.. Teisiamajame posėdyje teismas informavo atvykusius proceso dalyvius, kad gauti dokumentai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis buvo tinkamai informuotas apie 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdį, jam šaukimas įteiktas, tačiau kaltinamasis atsisakė posėdyje dalyvauti vaizdo konferencijos būdu (7 t., b. l. 9-14) ir į teismo posėdį pats neatvyko. Teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių dėl tolesnio bylos nagrinėjimo, nutarė bylos nagrinėjimą atidėti ir paskirti dar vieną posėdį 2022 m. sausio 7 d. 9 val., įpareigojant gynėją kaltinamajam pranešti apie šį posėdį. Teismas taip pat įpareigojo pateikti teismui rašytinius duomenis, jeigu kaltinamasis dėl svarbių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį. Teismas nurodė, kad jeigu kaltinamasis neatvyks į kitą teismo posėdį ir nepateiks rašytinių duomenų, teismas spręs klausimą dėl kardomosios priemonės griežtinimo arba dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant kaltinamajam (7 t., b. l. 17-20).

45. 2021 m. gruodžio 9 d. kaltinamajam V. S. elektroniniu paštu buvo išsiųstas teismo pranešimas, kad 2022 m. sausio 7 d. 9 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose bus nagrinėjama jo baudžiamoji byla, taip pat išsiųstas teismo šaukimas į paminėtą teisiamąjį posėdį (7 t., b. l. 22-26). Tačiau 2021 d. gruodžio 29 d. teisme gautas kaltinamojo V. S. elektroninis laiškas, kuriame kaltinamasis nurodo, kad jam žinoma apie 2022 m. sausio 7 d. 9 val. paskirtą teisiamąjį posėdį, tačiau jo išvykimas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos šiuo metu neįmanomas. Taip pat nurodė, kad jis šaukimo į teisiamąjį posėdį negavo, gavo tik gynėjo pranešimą (7 t., 28-29).

46. 2022 m. sausio 7 d. 9 val. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė kaltinamasis V. S.. Teismas nurodė, kad nebuvo gauti jokie rašytiniai duomenys, kurie pagrįstų, dėl kokios priežasties kaltinamasis negali atvykti į teismo posėdį, nors teismo šaukimas ir „Zoom“ prisijungimai kaltinamajam yra įteikti tinkamai. Išklausęs proceso dalyvių nuomones dėl galimybės bylą nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam, teismas nusprendė, kad yra pagrindas bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, nes kaltinamasis iš Lietuvos Respublikos išvyko vykstant ikiteisminiam tyrimui, aiškiai žinodamas apie jo atžvilgiu pareikštus kaltinimus, kaltinamasis ne kartą tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme, būdamas tinkamai informuotu kaltinamasis neatvyko į eilę posėdžių, taip pat neprisijungė nuotoliniu būdu. Teismas, tikėdamas kaltinamojo gynėju ir kaltinamojo paaiškinimais elektroniniu paštu, kreipėsi su teisinės pagalbos prašymu į kompetentingą (duomenys neskelbtini) Respublikos instituciją, tai yra ėmėsi atitinkamų veiksmų šioje byloje, kad išsiaiškintų, ar kaltinamojo ir jo gynėjo paaiškinimai yra realūs. Kaip matyti, vykdant pakartotinį teisinės pagalbos prašymą, (duomenys neskelbtini) Respublikos atitinkama institucija pateikė duomenis, jog kaltinamasis tinkamai informuotas apie 2021 m. spalio 15 d., 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžius, tačiau į šiuos posėdžius kaltinamasis neatvyko ir nėra pateikęs jokių rašytinių duomenų, kuriuos teismas galėtų laikyti tinkamais ir iš kurių galėtų spręsti, ar dėl svarbių priežasčių kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius. Teismas pažymėjo, kad teisinės pagalbos prašymu prašė užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą bylos nagrinėjime garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Viso proceso metu kaltinamasis žinojo apie tai, kad teismo procesas vyksta nuotolinėmis priemonėmis, tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) institucijos atsiųsto atsakymo, kaltinamasis aiškiai išsakė poziciją, jog nesutinka dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos metu. Procesas nuotoliniu būdu vyksta pagal BPK normas tik tuomet, kai sutinka kaltinamasis, kiti bylos dalyviai, tačiau nagrinėjamoje byloje ir susidariusioje situacijoje, kuomet pasak kaltinamojo jis negali išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, šis kaltinamojo atsisakymas dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu, bent pradėti teismo procesą ir išsiaiškinti proceso eigą, teismo vertinimu, parodo, kad kaltinamasis vengia baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Kaltinamojo gynėjas ir kaltinamasis, žinodamas susidariusią situaciją ir 2021 m. gruodžio 9 d. būdamas įpareigotas pateikti teismui rašytinius duomenis, dėl kokių priežasčių kaltinamasis negali atvykti į teismo posėdį, iki šiandienos posėdžio teismui nepateikė jokio tinkamo rašytinio dokumento, kuriuo teismas galėtų remtis ir jo pagrindu galėtų spręsti, ar dėl svarbių priežasčių kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį. Teismo vertinimu, 2021 m. gruodžio 27 d. advokato kreipimasis ir susirašinėjimas savo laiku galėjo būti išverstas į lietuvių kalbą ir pateiktas teismui, kad teismas galėtų juo remtis. Be kita ko matyti, kad kaltinamasis su teismu epizodiškai bendrauja elektroniniu paštu, tai teismas sprendžia, kad visi prisijungimai prie ,,Zoom“ programos, teismo šaukimai jam yra įteikiami tinkamai, tačiau dėl neaiškių priežasčių kaltinamasis vengia tai pripažinti, nurodydamas, kad negauna teismo šaukimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas bylą nagrinėti, vadovaujantis BPK 246 straipsniu, kaltinamajam nedalyvaujant, kadangi teismas žino, jog kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, teismo vertinimu, dėl anksčiau nurodytų priežasčių vengia atvykti į bylos nagrinėjimą. Teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą iki 2022 m. vasario 3 d. 9 val., nusprendęs, kad byla bus nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, suteikiant teisę gynėjui suderinti poziciją su kaltinamuoju, išspręsti esminius klausimus dėl proceso eigos, dėl teisių pasinaudojimo. Teismas pažymėjo, kad jei byloje atsiras nauji duomenys, bus pateikti tinkamai patvirtinti, išversti oficialūs duomenys, tai teismas gali taip pat spręsti klausimus dėl proceso pasikeitus faktinėms aplinkybėms byloje. Posėdis bus organizuojamas nuotoliniu būdu per ,,Zoom“ programą, visi šaukimai, prisijungimai prokurorui, gynėjui ir kaltinamajam bus išsiųsti elektroniniu paštu, gynėjui taip pat išsiųsti ir V. S. skirti teismo šaukimai ir prisijungimai (7 t., b. l. 35-37).

47. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors teismas ir nusprendė, vadovaujantis BPK 246 straipsniu, V. S. baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tačiau 2022 m. sausio 13 d. kaltinamajam V. S. elektroniniu paštu buvo išsiųstas teismo pranešimas, kad 2022 m. vasario 3 d. 9 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose bus nagrinėjama jo baudžiamoji byla, taip pat išsiųstas teismo šaukimas į paminėtą teisiamąjį posėdį. Kaltinamasis taip pat informuotas, kad negalint atvykti į paskirtą teisiamąjį posėdį, numatytas posėdis bus organizuojami nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, šiame pranešime nurodyta, kaip parsisiųsti programą „Zoom“ ir prisijungimo duomenys (prisijungimo nuoroda, prisijungimo ID ir slaptažodis) (7 t., b. l. 39-43).

48. 2022 m. vasario 3 d. 9 val. į teisiamąjį posėdį nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, prisijungė kaltinamasis V. S.. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl blogo ryšio nuolat atsijunginėjo nuo programos, teismas kaltinamajam paaiškino, kad jam atsijungus teismas lauks jo vėl prisijungiant. Teisiamojo posėdžio eigoje kaltinamajam dėl techninių kliūčių atsijungus nuo „Zoom“ programos ir neturėjus galimybės prisijungti, teisiamasis posėdis buvo tęsiamas kaltinamajam nedalyvaujant. Išklausęs kaltinamojo ir jo gynėjo paaiškinimus dėl veiksmų, kurių buvo imtąsi norint iš (duomenys neskelbtini) Respublikos atvykti į Lietuvos Respubliką ir paskirtus teisiamuosius posėdžius, teismas nurodė, kad teismo pozicija, jog kaltinamasis vengia atvykti į Lietuvą, nėra pasikeitusi, o bylos nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą išnagrinėti nepavyktų dėl techninių kliūčių. Tačiau teismas atidėdamas teisiamąjį posėdį iki 2022 m. kovo 3 d. 14 val., įpareigojo kaltinamąjį ir jo gynėją pateikti teismui rašytinius duomenis, ar yra atliekami kažkokie veiksmai dėl vizos išdavimo (7 t., b. l. 57-61).

50. 2022 m. kovo 3 d. 14 val. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė kaltinamasis V. S.. Teismas pranešė, kad nors yra priimtas sprendimas bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, tačiau teismui nusprendus tarpininkauti dėl V. S. atvykimo į Lietuvą, matyti kad yra tikimybė, kad jam bus suteikta galimybė atvykti į Lietuvą išimtiniais atvejais. Teismo vertinimu, bylos nagrinėti negalima, nes sprendžiami klausiami, kurie užtikrins kaltinamojo dalyvavimą betarpiškai (7 t., b. l. 85-86).

51. 2022 m. kovo 16 d. kaltinamajam V. S. elektroniniu paštu buvo išsiųstas teismo pranešimas, kad 2022 m. kovo 23 d. 9 val., 2022 m. balandžio 6 d. 9 val., 2022 m. balandžio 26 d. 9 val., 2022 m. gegužės 17 d. 9 val., 2022 m. birželio 1 d. 9 val., 2022 m. birželio 20 d. 9 val., 2022 m. liepos 26 d. 9 val., 2022 m. rugpjūčio 17 d. 9 val., 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose bus nagrinėjama jo baudžiamoji byla, taip pat išsiųsti teismo šaukimai į paminėtus teisiamuosius posėdžius. Kaltinamasis taip pat informuotas, kad negalinti atvykti į paskirtus teisiamuosius posėdžius, numatyti posėdžiai bus organizuojami nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, šiame pranešime nurodyta, kaip parsisiųsti programą „Zoom“ ir prisijungimo duomenys (prisijungimo nuorodos, prisijungimo ID ir slaptažodžiai) (7 t., b. l. 92-96).

52. 2022 m. kovo 23 d. 9 val. kaltinamasis V. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė. Teismas pranešė, kad gavo atsakymą iš Teisingumo ministerijos dėl leidimo į Lietuvos Respubliką atvykti (duomenys neskelbtini) piliečiams. Nuo kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus nutarimą, dėl nepaprastosios padėties įvedimo, yra įvedamas užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas ir stabdomas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos prašymų, išduoti vizas priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija. Teismas į Užsienio reikalų ministeriją nėra pasikreipęs. Teisingumo ministerijos specialistė nurodė, kad raštą rengė atsižvelgdama į žodinę Užsienio reikalų ministerijos nuomonę, kad kaltinamajam šioje situacijoje viza nebūtų išduota. Teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau nepakeitė savo pozicijos bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, kaip vengiant atvykti į teismo posėdį. Teismo vertinimu, nėra išnaudotos visos galimybės, kad įsitikinti, kad tas pagrindas neegzistuoja. Teismas nutarė kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, prašant tarpininkauti dėl vizos išdavimo kaltinamajam ir jo šeimos nariams, taip pat pakartotiniu teisinės pagalbos prašymu kreiptis į (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingas institucijas, prašant užtikrinti kaltinamojo V. S. dalyvavimą nuotolinio perdavimo priemonėmis. Teismas taip pat prašė gynėjo informuoti kaltinamąjį ir paprašyti, kad kaltinamasis nors trumpam bandytų prisijungti į posėdžius, taip pat apsvarstyti galimybę kito posėdžio metu, balandžio 6 d., su teismu susisiekti telefonu ir tokiu būdu išgirsti jo poziciją (7 t., b. l. 101-103).

53. 2022 m kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja, nagrinėjanti V. S. baudžiamąją bylą, surašė prašymą dėl teisinės pagalbos (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingai institucijai (7 t., b. l. 107-120).

54. 2022 m. balandžio 6 d. 9 val. kaltinamasis V. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė. Teismas pranešė, kad Užsienio reikalų ministerija tarpininkaus dėl kaltinamojo dalyvavimo ir vizos išdavimo visuose suplanuotuose posėdžiuose, taip pat informavo, kad kreipėsi į Teisingumo ministeriją su teisinės pagalbos prašymu, kad būtų užtikrinamas kaltinamojo ir liudytojos dalyvavimas nuotolinėmis priemonėmis. Teismas gavo informaciją, kad šis prašymas bus perduotas (duomenys neskelbtini) Respublikai. Išklausęs proceso dalyvių nuomonės dėl tolesnio bylos nagrinėjimo, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo. Kadangi gynėjui nepavyksta informuoti kaltinamojo apie dabartinę situaciją, teismas nutarė parašyti elektroninį laišką kaltinamajam pranešdamas, kad asmuo privalo dalyvauti posėdžiuose, privalo kreiptis dėl vizos išdavimo ir klausimas dėl tarpininkavimo spręsis, kai jis realiai kreipsis dėl vizos išdavimo į kitus posėdžius. Teismas įpareigojo advokatą informuoti V. S., kad jis kreiptųsi dėl vizos išdavimo (7 t., b. l. 125-126).

55. 2022 m. balandžio 12 d. teismas pakartotinai elektroniniu paštu išsiuntė V. S. šaukimus į suplanuotus teisiamuosius posėdžius ir prisijungimo duomenis prie „Zoom“ programos, taip pat pranešė, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sutiko tarpininkauti dėl vizos išdavimo, teismas taip pat kreipėsi teisinės pagalbos prašymu į (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingą instituciją, prašant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą bylos nagrinėjime nuotolinėmis priemonėmis (7 t., b. l. 128-130).

56. 2022 m. balandžio 26 d. kaltinamasis V. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad jau kelis mėnesius nepavyksta susisiekti su kaltinamuoju, taip pat pats kaltinamasis nesusisiekia su teismu ar gynėju, išklausęs proceso dalyvių nuomonės, nusprendė, kad tikslinga bylos nagrinėjimą atidėti ir paskelbti kaltinamojo paiešką (7 t., b. l. 132-133). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo V. S. paieška (7 t., b. l. 135-137).

57. 2022 m. gegužės 17 d. kaltinamasis V. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė. Teismas pranešė, kad negautas atsakymas ir į teisinės pagalbos prašymą, be to, gautas raštas, kad V. S. paieška nebus skelbiama, kadangi nėra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą iki kito suplanuoto teisiamojo posėdžio 2022 m. birželio 1 d. 9 val. (7 t., b. l. 149-150).

58. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi kaltinamajam V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbta kaltinamojo V. S. paieška (7 t., b. l. 152-155).

59. 2022 m. birželio 1 d. 9 val. kaltinamasis V. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į geopolitinę padėtį, į jau išsakytą Teisingumo ministerijos nuomonę, kad teisinis bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) Respublika iš esmės yra nutrauktas, kad nuo pagalbos prašymo, išsiųsto kovo 24 d., jokio atsakymo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teismas neturi, abejodamas, kad prašymas dėl V. S. dalyvavimo užtikrinimo nuotolinėmis priemonėmis bus įvykdytas, nutarė kreiptis dėl Europos arešto orderio išdavimo V. S., numanant jog, kaltinamasis gali kirsti (duomenys neskelbtini) Respublikos sieną ir išvykti į vieną iš Europos Sąjungos valstybių, tokiu būdu būtų nustatyta jo būvimo vieta ir užtikrintas jo dalyvavimas teismo posėdyje ir tuo pačiu tikintis (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų tinkamo prašymo įvykdymo. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą iki kito suplanuoto teisiamojo posėdžio (7 t., b. l. 175-176).

60. 2022 m. birželio 20 d. 9 val. kaltinamasis V. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė. Teismas pranešė, kad byloje gautas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą. Jame kaltinamasis nurodo, kad žino apie suplanuotus posėdžius ir yra pasiruošęs posėdžiuose dalyvauti per „Zoom“ programą, nedalyvaujant (duomenys neskelbtini) miesto teismui. Tokio pat pobūdžio raštą yra pateikusi ir kaltinamojo sutuoktinė. Telefonu susisiekti su kaltinamuoju nepavyko. Šiandien ryte teismas elektroniniu paštu, tuo adresu, kuriuo su V. S. buvo bendrauta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, gavo kaltinamojo laišką, kuriame nurodyta, kad V. S. gyvena (duomenys neskelbtini), nesislapsto ir prašo panaikinti jam paskirtą suėmimą ir Europos arešto orderį. Nurodo, kad yra apribotos galimybės jungtis į posėdį, bet labai stengsis tai padaryti. Nurodo, kad buvo nuvykęs į teismą, teisme jam nurodė, kad jokio tarpininkavimo dėl nuotolinio bylos nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) teismas nesuteiks. Nurodo, kad bendradarbiavimas dėl vizos išdavimo ir atvykimo į Lietuvą yra beprasmis. (duomenys neskelbtini) jam neatsakė į prašymą išduoti leidimą išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, buvo jam pagrasinta ir jis bijo dėl savęs, todėl nebesikreips į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Taip pat nurodo, kad serga jo sūnus ir jis negali jo palikti. Teismas padarė išvadą, kad yra akivaizdu, jog kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir yra tinkamai informuotas apie posėdį. V. S. į laiškus reaguoja kai jam yra patogu, kai buvo nuspręsta bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir dabar, kai paskelbta jo paieška. Nėra jokių rašytinių duomenų, kad kaltinamasis ketino atvykti į Lietuvą, kad kreipėsi į atitinkamas Lietuvos Respublikos ministerijas. Jis ir pats nurodo, kad yra ribotos galimybės į posėdį prisijungti per nuotolį. Išklausęs proceso dalyvių nuomones, teismas nusprendė bylą pradėti nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, nes byloje yra visi duomenys, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir yra tinkamai informuotas apie šiandieninį posėdį. Posėdyje dalyvauja jo gynėjas, o kaltinamasis, teismo vertinimu, vengia atvykti į teismą, nes: kaltinamasis iki šio į bylą nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad iš tikrųjų kreipėsi pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos ministrų tarybos nutarimą, dėl leidimo išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos; teismas neturi duomenų, kad pasibaigus pasaulinei pandemijai toks leidimas yra būtinas; teismas ėmėsi visų priemonių, kad kaltinamajam būtų galimybė atvykti į Lietuvos Respubliką, kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, į Teisingumo ministeriją, kurios sutiko tarpininkauti, tačiau kaltinamasis gavęs šią informaciją nutraukė bendravimą su teismu; kaltinamasis, teismo vertinimu, gauna visus elektroninius laiškus ir visus išverstus procesinius dokumentus; kaltinamasis puikiai suvokia, kad (duomenys neskelbtini) Respublika netarpininkaus Lietuvos Respublikai dėl jo dalyvavimo užtikrinimo nuotoliniu būdu; kaltinamasis puikiai suvokia, kad gali būti ribojamas jo dalyvavimas posėdyje per „Zoom“ programą jungiantis iš namų; kaltinamasis nesiėmė jokių priemonių atvykti į teismą gyvai.

61. Nors advokatas A. N. teismui nurodė, kad jis neturi žinių dėl savo įgaliojimų, ar gali procese už akių atstovauti savo ginamąjį ir prašė pertraukos susisiekti su savo ginamuoju, teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą iki kito suplanuoto 2022 m. liepos 26 d. 9 val. posėdžio, nutarė kreiptis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu kaltinamajam paskirti gynėją, kuris galės dalyvauti visuose suplanuotuose posėdžiuose. Kardomosios priemonės teismas nekeitė, neatšaukė ir kreipimosi dėl Europos arešto orderio išdavimo (8 t., b. l. 3-5).

62. 2022. birželio 16 d. V. S. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (8 t., b. l. 12-18).

63. 2022 m. birželio 22 d. kaltinamajam V. S. elektroniniu paštu buvo išsiųstas teismo pranešimas, kad 2022 m. liepos 26 d. 9 val., 2022 m. rugpjūčio 17 d. 9 val., 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9 val. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose bus nagrinėjama jo baudžiamoji byla. Kaltinamasis taip pat informuotas, kad numatyti posėdžiai bus organizuojami nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, šiame pranešime nurodyta, kaip parsisiųsti programą „Zoom“ ir prisijungimo duomenys (prisijungimo nuorodos, prisijungimo ID ir slaptažodžiai). Kaltinamasis taip pat informuotas, kad nuspręsta kreiptis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu kaltinamajam paskirti gynėją, taip pat priimtas sprendimas 2022 m. liepos 26 d. bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant (7 t., b. l. 192-196, 8 t., b. l. 25-26).

64. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 26 d. nutartimi (tai yra prieš pat teismo posėdį) kaltinamojo V. S. gynėja paskirta advokatė I. B. (8 t., b. l. 34).

65. 2022 m. liepos 26 d. pavėlavęs į teisiamąjį posėdį nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, prisijungė kaltinamasis V. S.. Šiame teisiamajame posėdyje buvo pradėtas įrodymų tyrimas, kaltinamasis V. S. davė parodymus (8 t., b. l. 35-39).

66. 2022 m. rugpjūčio 17 d. 9 val. vykusiame teisiajame posėdyje kaltinamasis V. S. taip pat dalyvavo nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, tačiau bylos nagrinėjime paskelbus pertrauką kaltinamasis V. S. nebeprisijungė, todėl teismas, vadovaujantis BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatomis tęsė bylos nagrinėjimą (liudytojų apklausą) kaltinamajam nedalyvaujant. Vėliau teisiamajame posėdyje vėl paskelbus pertrauką, V. S. iš naujo prisijungė prie teisimojo posėdžio. Šiame teisiamajame posėdyje visą laiką dalyvavo kaltinamojo gynėja advokatė I. B. (8 t., b. l. 47-52).

67. 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9 val. kaltinamasis V. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė, tačiau teismas nutarė tęsti bylos nagrinėjimą kaltinamajam nedalyvaujant, ištirti rašytinę bylos medžiagą, baigti įrodymų tyrimą ir išklausyti baigiamąsias kalbas. Šiame teisiamajame posėdyje dalyvavo kaltinamojo gynėja advokatė I. B., taip pat buvo gautas advokato A. N. prašymas dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo (8 t., b. l. 56-72).

68. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme yra neaiškus, jis vyko pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kaip jau minėta, baudžiamoji byla, kurioje V. S., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal bendrąsias bylos nagrinėjimo taisykles, tai yra bylos nagrinėjime dalyvaujant kaltinamajam, kaip numato BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tačiau per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį (nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.) kaltinamasis V. S. dalyvavo tik trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Iki 2022 m. vasario 3 d. (kai V. S. pirmą kartą nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, prisijungė į teisiamąjį posėdį) suplanuoti teisiamieji posėdžiai būdavo atidedami dėl to, kad V. S. neatvykdavo į teisiamąjį posėdį ir neprisijungdavo nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“. Byloje nustatyta, kad V. S. ikiteisminio tyrimo metu suteikus leidimą laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kurioje yra nuolatinė jo gyvenamoji vieta, ir prasidėjus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme jo galimybė atvykti į Lietuvos Respubliką buvo labai apsunkinta dėl pasauliniu lygiu paskelbtos COVID-19 ligos pandemijos, dėl kurios buvo griežtai ribojamas asmenų judėjimas tiek iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, tiek į Lietuvos Respubliką, nes (duomenys neskelbtini) Respublika buvo pripažįstama viena iš šalių, labiausiai paveiktų COVID-19 ligos. Dėl (duomenys neskelbtini) Respublikoje esančio interneto ryšio prastos kokybės galimybė nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, prisijungti į teisiamąjį posėdį taip pat buvo apribota. Nesant duomenų, kad V. S. vengia atvykti į teismą, pirmosios instancijos teismas, siekdamas greičiau išnagrinėti bylą, ėmėsi įvairių priemonių, stengdamasis užtikrinti kaltinamojo V. S. dalyvavimą paskirtuose teisiamuosiuose posėdžiuose – teisiamuosius posėdžius organizavo nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, siųsdavo jam prisijungimo duomenis (prisijungimo nuorodas, prisijungimo ID ir slaptažodžius), bendravo su kaltinamuoju telefonu, elektroniniais laiškais, rašė prašymus dėl teisinės pagalbos (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingai institucijai. 2021 m. rugsėjo 20 d. 9 val. vykusiame teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių V. S. nedalyvauja teisiamuosiuose posėdžiuose padarė išvadą, kad kaltinamasis posėdžiuose nedalyvauja dėl svarbių priežasčių ir kad sąlygų nagrinėti šią bylą be kaltinamojo nėra, todėl bylos nagrinėjimą eilinį kartą atidėjo iki kito suplanuoto teisiamojo posėdžio.

69. Nuo bylos nagrinėjimo pradžios praėjus beveik pusantrų metų 2022 m. sausio 7 d. 9 val. į teisiamąjį posėdį neatvykus ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungus kaltinamajam V. S., teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo gauti jokie rašytiniai duomenys, kurie pagrįstų, dėl kokios priežasties kaltinamasis negali atvykti į teismo posėdį, nors teismo šaukimas ir „Zoom“ prisijungimai kaltinamajam yra įteikti tinkamai, nusprendė, kad yra pagrindas bylą nagrinėti, vadovaujantis BPK 246 straipsniu, kaltinamajam nedalyvaujant. Kaip matyti iš teismo argumentų, teismas aplinkybes, kurias anksčiau laikė svarbiomis V. S. nedalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose priežastimis, traktavo kaip kaltinamojo vengimą dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Pirmosios instancijos teismas netgi pats pažymėjęs, kad procesas nuotoliniu būdu vyksta pagal BPK normas tik tuomet, kai sutinka kaltinamasis, kiti bylos dalyviai, nagrinėjamu atveju V. S. atsisakymą dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose vaizdo konferencijos būdu, laikė baudžiamosios bylos nagrinėjimo vengimu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, kadangi kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, teismo vertinimu, vengia atvykti į bylos nagrinėjimą. Vis dėl to, apylinkės teismas, nusprendęs, kad byla bus nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, V. S. elektroniniu paštu siuntė teismo pranešimus apie toliau suplanuotus teisiamuosius posėdžius, teismo šaukimus į teisiamuosius posėdžius, taip pat prisijungimo prie „Zoom“ programos duomenis. 2022 m. vasario 3 d. 9 val. į teisiamąjį posėdį nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, prisijungus kaltinamajam V. S., teismas sutiko, kad jis dalyvautų teisiamajame posėdyje, tačiau teisiamojo posėdžio eigoje kaltinamajam dėl techninių kliūčių atsijungus nuo „Zoom“ programos ir neturėjus galimybės vėl prisijungti, teisiamasis posėdis buvo tęsiamas kaltinamajam nedalyvaujant. Toliau vykstant bylos nagrinėjimo procesui ir kaltinamajam bei jo gynėjui stengiantis įrodyti, kad buvo imtąsi veiksmų, norint iš (duomenys neskelbtini) Respublikos atvykti į Lietuvos Respubliką į paskirtus teisiamuosius posėdžius, teismas vis tiek laikėsi pozicijos, jog kaltinamasis vengia atvykti į Lietuvos Respubliką dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, tačiau tiek pats ėmėsi priemonių, kad kaltinamajam būtų galimybė atvykti į Lietuvos Respubliką ir dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose (teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, prašant tarpininkauti dėl vizos išdavimo kaltinamajam ir jo šeimos nariams, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su pakartotiniu teisinės pagalbos prašymu kreiptis į (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingas institucijas, prašant užtikrinti kaltinamojo V. S. dalyvavimą nuotolinio perdavimo priemonėmis), tiek įpareigodamas kaltinamąjį ir jo gynėją imtis veiksmų dėl vizos išdavimo kaltinamajam. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi kaltinamajam V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą bei paskelbta kaltinamojo V. S. paieška. Kaltinamajam V. S. ir toliau neatvykstant ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungiant į teisiamuosius posėdžius, teismas, atsižvelgdamas į geopolitinę padėtį (į vykstantį karą (duomenys neskelbtini)), į išsakytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonę, kad teisinis bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) Respublika iš esmės yra nutrauktas, nutarė kreiptis dėl Europos arešto orderio išdavimo V. S.. 2022. birželio 16 d. V. S. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis (8 t., b. l. 12-18).

70. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo taisykles (kaltinamajam dalyvaujant), o paskui priėmęs sprendimą bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant ir byloje ėmęsis įvairių priemonių, siekiant užtikrinti kaltinamojo V. S. dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, bylos nagrinėjimo procesą padarė neaiškų ir painų. Kaip jau minėta, teismas, iš pradžių nusprendęs byla nagrinėti kaltinamajam dalyvaujant, tačiau kaltinamajam dėl objektyvių priežasčių neturėjus galimybės atvykti ir dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose (dėl Covid-19 pandemijos, dėl prasto interneto ryšio, dėl prasidėjusio karo (duomenys neskelbtini)), nusprendė, kad kaltinamasis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Respublikoje, vengia atvykti ar nuotoliniu būdu dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nors nuolat siųsdavo kaltinamajam ir šaukimus į teisimuosius posėdžius, ir prisijungimus prie „Zoom“ programos ir ėmėsi kitų priemonių, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą bylos nagrinėjime. Kaltinamajam radus galimybę prisijungti nuotoliniu būdu į teisiamuosius posėdžius, bylos nagrinėjimą tęsdavo kaltinamajam dalyvaujant, tačiau jei dėl techninių kliūčių kaltinamasis nebegalėdavo prisijungti į teisimuosius posėdžius nuotoliniu būdu, tuomet bylos nagrinėjimą tęsdavo jau kaltinamajam nedalyvaujant. Įvertinus tokį pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo proceso organizavimą, konstatuotina, kad teismas sprendimą bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant priėmė daugiau formaliai, nes tolesnis procesas patvirtina, kad buvo dedamos visos pastangos, jog kaltinamasis dalyvautų bylos nagrinėjime. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos paskutiniame teisiamajame posėdyje, vykusiame 2022 m. rugpjūčio 31 d., baigęs nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant, pažeidė kaltinamojo procesines teises. Apeliaciniame skunde V. S. gynėja nurodo, kad prisijungimai prie „ Zoom“ programos į 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9 val. vykusį teisiamąjį posėdį jos ginamajam buvo atsiųsti prieš pat posėdį, tai yra iki posėdžio likus 30 minučių (8 t., b. l. 175), todėl kaltinamasis, prieš protingą terminą negavęs prisijungimų į teisiamąjį posėdį, galvojo, kad jis nevyks. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šiuos apeliacinio skundo argumentus. Nors kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. ir anksčiau buvo siųsti prisijungimai į teisiamuosius posėdžius, tame tarpe ir į 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9 val. vykusį teisiamąjį posėdį, tačiau duomenų, kad kaltinamasis gavo šią informaciją anksčiau, o ne 2022 m. rugpjūčio 31 d. 8.30 val., byloje nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas, neorganizuodamas proceso taip, kaip taip numato BPK nuostatos, buvo objektyviai šališkas.

71. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamojo V. S. teisė turėti savo pasirinktą gynėją buvo užtikrinta netinkamai. Nuo pat pradžių kaltinamąjį V. S. pirmosios instancijos teisme gynė kaltinamojo pasirinktas gynėjas – advokatas A. N.. 2022 m. birželio 20 d. 9 val. kaltinamasis V. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, neprisijungė. Teismas, įvertinęs byloje gautus duomenis ir kaltinamojo V. S. elgesį proceso metu, nusprendė bylą pradėti nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant, nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje buvo visi duomenys, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) Respublikoje, yra tinkamai informuotas apie teisiamąjį posėdį, tačiau vengia atvykti į teismą (8 t., b. l. 3-5).

72. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nedalyvaujant kaltinamajam gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 435 straipsnis). Nors advokatas A. N. teismui nurodė, kad jis neturi žinių dėl savo įgaliojimų, ar gali procese už akių atstovauti savo ginamąjį ir prašė pertraukos susisiekti su savo ginamuoju, tačiau apylinkės teismas atsisakė tenkinti šį pagrįstą gynėjo prašymą ir, atidėdamas bylos nagrinėjimą iki kito suplanuoto 2022 m. liepos 26 d. 9 val. teisiamojo posėdžio, nutarė kreiptis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu kaltinamajam paskirti kitą gynėją, kuris galės dalyvauti visuose suplanuotuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Nors kaltinamojo gynėjas advokatas A. N. tame pačiame teismo posėdyje nurodė, kad jis 2022 m. liepos 26 d. ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. atostogaus, šios posėdžių datos su juo derintos nebuvo, todėl jei jis turės įgaliojimus ginti kaltinamąjį V. S., tarnybos paskirto advokato dalyvavimas nebus galimas, tačiau apylinkės teismas nusprendė, kad kaltinamąjį gali ginti keli gynėjai. Taigi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 26 d. nutartimi kaltinamojo V. S. gynėja paskirta advokatė I. B. (8 t., b. l. 34). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gynėja buvo paskirta teisiamojo posėdžio dieną, todėl abejotina, kad ji galėjo tinkamai pasiruoši kaltinamojo gynybai, nes bylos apimtis yra didelė.

73. 2022 m. liepos 26 d. pavėlavęs į teisiamąjį posėdį nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, prisijungė kaltinamasis V. S., tačiau šiame teisiamajame posėdyje nedalyvavo kaltinamojo gynėjas advokatas A. N., kuris pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes šiuo metu atostogauja. Teismui paklausus, ar V. S. palaiko savo gynėjo prašymą ar sutinka, kad byla būtų nagrinėjama advokatui A. N. nedalyvaujant, kaltinamasis nurodė, kad sutinka su advokato prašymu ir norėtų dalyvauti kituose teismo posėdžiuose, nes susitarimas su advokatu A. N. yra tęsiamas. Teismo kaltinamajam paskirta advokatė I. B. taip pat nurodė, kad ji palaiko kaltinamojo poziciją, nes pastarasis pageidauja, kad dalyvautų jo pasirinktas advokatas A. N.. Tačiau apylinkės teismas, nepaisydamas proceso dalyvių nuomonės, netenkinto gynėjo advokato A. N. prašymo ir nutarė pradėti bylos nagrinėjimą, dalyvaujant paskirtai gynėjai I. B. (8 t., b. l. 35-39). Iš bylos medžiagos matyti, kad byla 2022 m. rugpjūčio 17 d. 9 val. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9 val. vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose buvo išnagrinėta dalyvaujant teismo paskirtai gynėjai advokatei I. B., o ne kaltinamojo pasirinktam gynėjui A. N. (8 t., b. l. 47-52, 56-72). Taigi nors proceso metu formaliai buvo užtikrinta V. S. teisė į gynybą, tačiau jo interesus gynė ne jo pasirinkta, o teismo paskirta advokatė, todėl kaltinamojo V. S. teisė į gynybą ir teisė turėti savo pasirinktą gynėją buvo užtikrinta netinkamai.

74. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nesilaikant BPK reikalavimų, buvo keičiamos esminės kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255 ir 256 straipsniuose. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio nuostatos reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme procedūrą. BPK 256 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams.

75. BPK 255 ir 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei panašiai, ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (tai yra, ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020).

76. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, iš anksto neįspėjęs kaltinamojo ir jo gynėjo, pakeitė V. S. esminę kaltinime nurodytos veikos faktinę aplinkybę, tai yra faktinę aplinkybę dėl nusikalstamu būdu gauto turto vertės, ir tuo pažeidė BPK 256 straipsnio nuostatas, reikalaujančias pranešti kaltinamajam apie teisme keičiamą kaltinime nurodytą veikos faktinę aplinkybę iš esmės skirtinga, ir kaltinamojo teisę į gynybą. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti nustatytomis nusikalstamo dalyko – automobilių dalių vertėmis, kadangi jos apskaičiuotos remiantis oficialiais duomenimis, pateiktais „BMW“ automobilių prekės ženklo atstovės Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „Mercedes-Benz“ automobilių prekės ženklo atstovės Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios rinkoje prekiauja analogiškomis automobilių dalimis. Tačiau didžioji dalis kaltinime nurodytų automobilių dalių vertė nurodyta atsižvelgus į 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytas automobilių „BMW“ detalių kainas, į kurias neįskaičiuotas PVM. Teismo nuomone, toks nusikalstamo dalyko vertės nustatymas nepagrįstas ir neatitinkantis teismų formuojamos praktikos, todėl teismas prokuroro pateiktą kaltinimą pakeitė į automobilių dalių rinkos kainą įskaičiuojant PVM (21 proc. tarifu), taip pat patikslino ir automobilio „BMW 525D“, (VIN): (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kuris nuo 2017 m. kovo 17 d. paieškomas kaip pagrobtas (duomenys neskelbtini), skydelio vertę iš 131,51 eurų keičiant į 1131,51 Eur be PVM vertę, kaip nurodyta 2019 m. gruodžio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus šiuos veiksmus, žinomai nusikalstamu būdu gauto turto vertė iš prokuroro kaltinime nurodytos ne mažesnės kaip 83432,99 eurų vertės pakeista į ne mažesnę kaip 104 306,41 eurų vertę.

77. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad toks faktinių aplinkybių keitimas teisme neįspėjus apie tai gynybos yra nesusijęs su kitokiu veikos kvalifikavimu, taip pat, teismo vertinimu, ir su griežtesnės bausmės skyrimu, be to, įvertinus kaltinamojo parodymus, gynėjos baigiamąją kalbą, nagrinėjamoje byloje gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, tai yra įgyto turto vertės nustatymo, iš esmės kitokia būti negalėtų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs iš esmės skirtingą nei kaltinamajame akte nurodytą veikos faktinę aplinkybę, apie tai turėjo nedelsdamas pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams, suteikiant kaltinamajam laiko pasirengti gynybai (BPK 256 straipsnis). Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme kaltinimo pakeitimo klausimas svarstomas nebuvo ir taip buvo suvaržyta V. S. teisė į gynybą. Akivaizdu, kad jeigu pirmosios instancijos teismas būtų pranešęs nagrinėjimo teisme dalyviams, kad kaltinime nurodyta nusikalstamu būdu gauto turto vertė gali būti pakeista iš esmės skirtinga, V. S. ir jo gynėjas galimai kitaip būtų organizavę gynybą.

78. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose pripažįstama, kad BPK 255, 256 straipsnyje numatytų procedūrų taikymas galimas ir apeliacinės instancijos teisme. Vis tik jų taikymas šioje proceso stadijoje yra saistomas apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje pirmosios instancijos nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistojo V. S. gynėja. Taigi net jei apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateikta nusikalstamos veikos kvalifikacija, atlikti įrodymų tyrimą ir taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedūras apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, nes tuo būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

79. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad išdėstyti pažeidimai yra esminiai BPK pažeidimai, sukliudę pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį aktą, o nustačius absoliutų nuosprendžio negaliojimo pagrindą, tai yra kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunktis).

80. Atsižvelgus į priimamo sprendimo pobūdį, kiti nuteistojo V. S. gynėjos advokatės I. B. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nenagrinėjami. Visas apeliaciniame skunde nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nuteistasis ir jo gynėja, kartu ir kiti nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą ir taikydamas nuteistojo V. S. atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę, turi atsižvelgti į tai, kokios priežastys lėmė ilgą šios bylos procesą (pirmosios instancijos teismo padaryti esminiai BPK pažeidimai).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

81. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

82. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi nuteistajam V. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. lapkričio 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11, 14.2.3 punktais, prašoma iš V. S. valstybės naudai priteisti 140 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

83. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. S. gynėjos advokatės I. B. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė šį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Gynėja nuteistajam V. S. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, tai, kad bylos duomenimis nuteistasis V. S. dirba, kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti suma mažintina perpus iki 70 Eur ir išieškotina iš nuteistojo V. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunkčiu,

nutaria:

nuteistojo V. S. (V. S.) gynėjos advokatės I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Išieškoti iš V. S. (V. S.) valstybės naudai 70 Eur (septyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.