Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės L. S. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities VMI dėl kompensacijos išmokėjimo už ½ automobilio vertę, trečiasis asmuo A. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovės L. S. ieškinio priėmimo klausimui išspręsti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apeliantės L. S. teiginiais, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareikštą ieškinį.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė, gindama savo kaip bendrasavininkės teises, remdamasi LR CK 4.74 str., 4.89 str. 2 d., 4.92 str. 2 d. nuostatomis, pareiškė ieškinį, prašydama nustatyti, jog ½ dalis lengvojo automobilio ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto ieškovės sutuoktinio A. S. vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė; lengvojo automobilio 4 100 Lt vertės ½ dalį priskirti prie ieškovės turto dalies ir nustatyti teisę už sutuoktinio dalį valstybės iždui sumokėti 2 050 Lt kompensacinę sumą bei patį automobilį palikti ieškovės nuosavybe. Kitaip tariant, pagal ieškinyje pateiktus argumentus bei suformuluotus reikalavimus, ieškovė prašo pripažinti konfiskuotą lengvąjį automobilį jos bei sutuoktinio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jai asmeninės nuosavybės teise priskirti ½ automobilio dalį, patį automobilį priteisti ieškovei bei ją įpareigoti valstybės iždui sumokėti ½ automobilio vertės, t.y. 2 050 Lt dydžio kompensaciją.

LR CPK 5 straipsnio 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą). Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas nurodė, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad 1. ieškinio pavadinimas neatitinka keliamų reikalavimų; 2. ieškovė siekia atgauti administracinės teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konfiskuotą transporto priemonę, o, esant įsiteisėjusiems bei vykdytiniems procesiniams sprendimams dėl turto konfiskavimo, klausimas dėl automobilio pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei dėl teisės išsipirkti automobilį nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių (LR CPK 22 str. 1 d.). Kaip minėta, ieškovė kreipėsi į teismą reikšdama reikalavimus kaip turto bendrasavininkė, siekdama apginti savo nuosavybės teises. Ieškovė pareikštu ieškiniu neginčija administracinės teisės pažeidimo byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumo, todėl laikytina, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai kildinami iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtini bendros kompetencijos teisme.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (LR CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinys), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr.3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Teismas pažymi, kad ieškinio pavadinimo neatitikimas ieškinio reikalavimų ar kiti ieškinio trūkumai nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Ieškinio formos ar turinio neišsamumas (prieštaringumas) gali būti pašalintas per trūkumų šalinimo institutą (LR CPK 115 str. 4 d.) bei parengiamojo posėdžio metu (LR CPK 230 str. 1 d.).

Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atsisakydamas priimti ieškovo pareikštą ieškinį, neteisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas. Dėl išdėstyto skundžiama teismo nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d.. 338 str.) bei byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas.

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.