Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12223-2024 paliktas nepakeistas ir P. Š. skundas netenkintas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

3. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykis, kurio metu nežymiai sutrikdyta sveikata dviem asmenims, kilo tada, kai P. Š., vairuodamas automobilį, nepraleido pagrindiniu keliu Pergalės g. link Šumsko pl. važiavusio automobilio Citroen ir su juo susidūrė. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad važiuojant Verslo g. apeliantui nebuvo jokios galimybės pamatyti ženklą „Duoti kelią“, kadangi jį visiškai užstojo medžio šakos, matomumą ribojo nuokalnė, todėl dėl netinkamo kelio ženklų įrengimo jam negali kilti atsakomybė. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

4. Iš byloje esančių nuotraukų (1 t., b. l. 81-83) matyti, jog šiai bylai aktualioje Verslo g. vietoje kelio ženklo „Duoti kelią“ matomumą išties ribojo šalia augančio medžio šakos, tačiau apelianto argumentai apie tai, kad kelio ženklas buvo visiškai užstotas, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paties P. Š. pateiktos nuotraukos iš įvykio vietos nevisiškai atitinka situaciją, kurią mato automobilio vairuotojas, artėdamas link sankryžos. Tokia išvada padaryta pagrįstai, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, jog kelio atkarpa fiksuota esant prie dešinės pusės kelkraščio, tuo tarpu artėjant link sankryžos vairuotojui gatvės vaizdas matosi kitu kampu nei tuo, kuris užfiksuotas nuotraukose, iš kur geriau matomas ir pats kelio ženklas. Be kita ko, iš pateiktų nuotraukų matyti, jog kelio ženklas pasimato ne tik įvažiavimo į sankryžą momentu, kaip teigė apeliantas, o jį pilnai galima pastebėti dar likus pakankamam atstumui iki jos. Taigi pamačius ženklą vairuotojui lieka dar pakankamai laiko sustabdyti automobilį, jeigu jis važiuoja atidžiai ir saugiu greičiu. Pastebėtina ir tai, kad artėdamas link sankryžos P. Š. nebuvo įsitikinęs, ar jis važiuoja pagrindiniu, ar šalutiniu keliu, kadangi esant didesniam atstumui iki sankryžos kelio ženklo dar nesimatė. Tokiu atveju apeliantas privalėjo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, mažinti greitį tam, kad įsitikintų, kokiu keliu jis važiuoja, nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, tačiau pastarasis, nesilaikydamas šių reikalavimų, neatsakingai vairuodamas, būtent ir nepastebėjo ženklo „Duoti kelią“, dėl ko įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu.

5. Apeliacinio skundo argumentai apie prieš sankryžą esančią nuokalnę ir dėl jos apribotą galimybę pastebėti atvažiuojantį automobilį taip pat vertintini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai. Atkreiptinas dėmesys, jog AB „Via Lietuva“ atsakyme nurodyta, kad kelio ženklas „Stati nuokalnė“ įrengiamas tik prieš tokias nuokalnes, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 6 %, o ilgis 100 m, kai tuo tarpu nagrinėjamai bylai aktuali kelio atkarpa nesiekia šių rodiklių, todėl nebuvo jokio būtinumo įrengti minimą kelio ženklą (1 t., b. l. 151). Iš įvykio vietoje darytų nuotraukų taip pat matyti, kad minimalus kelio nuolydis neturi esminės reikšmės vairuotojų galimybei pastebėti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Būtent sankryžos forma, statmenai susikertantys pagrindinis bei šalutiniai keliai, taip pat ir šalia sankryžos stovintys namai, augantys medžiai, o ne kelio nuolydis riboja vairuotojų galimybę iš anksto pamatyti atvažiuojančias transporto priemones. Dėl to kiekvienas vairuotojas, važiuojantis šalutiniu keliu ir artėdamas link sankryžos, privalo lėtinti greitį, siekdamas įsitikinti, ar nekliudant kitiems eismo dalyviams yra saugu įvažiuoti į sankryžą.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti aiškią išvadą, jog ne šalia sankryžos augantys medžiai ar kitos aplinkybės kliudė laiku pastebėti kelio ženklą ir įvertinti situaciją, o būtent paties apelianto neatsakingas vairavimas, saugaus greičio nepasirinkimas, dėl ko P. Š. nepastebėjo kelio ženklo „Duoti kelią“ ir, įvažiavęs į sankryžą, susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad apklausti liudytojai dėl eismo įvykio aplinkybių nurodė tik subjektyvius samprotavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios D. B. ir I. K. kategoriškai tvirtino buvus stiprų smūgį, po kurio D. B. vairuotas automobilis pakilo į orą. Būtent dėl šios aplinkybės pastarosios ir sprendė, jog apelianto automobilio greitis buvo didelis (1 t., b. l. 160-164; 175-182). Kitame automobilyje važiavęs ir eismo įvykį iš šalies matęs liudytojas V. B. (V. B.) taip pat teigė, jog apeliantas važiavo greitai, visiškai nestabdydamas, smūgis buvo stiprus, po jo Citroen automobilis šiek tiek pakilo į orą (2 t., b. l. 2-9). Taigi tokie nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai aiškiai paneigia apelianto dėstomus argumentus apie tai, kad jis stabdė automobilį, siekdamas išvengti susidūrimo. Smūgio stiprumą bei nesaugų greitį patvirtina ir tai, kad abiejuose automobiliuose išsiskleidė oro pagalvės, nukentėjusiosios automobilis buvo taip apgadintas, kad jo remontas įvertintas kaip ekonomiškai netikslingas (1 t., b. l. 189). Nors apeliantas kritikuoja ir teismo posėdyje apklausto eksperto parodymus, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas ekspertas nurodė aplinkybes ne tik dėl šio konkretaus įvykio, tačiau davė ir bendrus paaiškinimus apie tai, kaip turi vykti eismas esant neaiškiems ženklams, kokią įtaką netolygus kelias turi transporto priemonių greičiui, stabdymui. Tokie paaiškinimai neduoda jokio pagrindo išvadai, kad ekspertas būtų painiojęs įvykio aplinkybes. Be to, ekspertas, įvertinęs pateiktas nuotraukas, taip pat paneigė apelianto argumentus apie automobilio stabdymą, tokią savo poziciją argumentuodamas tuo, kad eismo įvykio metu automobilis Citroen buvo visiškai sugadintas. Eksperto teigimu, buvusioje situacijoje apeliantui stabdant automobilį, net ir likus nedideliam atstumui iki susidūrimo, kitas automobilis būtų apgadintas tik nežymiai (1 t., b. l 175-182). Tokie eksperto paaiškinimai sutampa ir su nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, nustatytais automobilio sugadinimais bei leidžia daryti aiškią išvadą, jog P. Š. automobilio nestabdė, kelio ženklo „Duoti kelią“ nepastebėjo ir dėl aplaidaus vairavimo bei saugaus greičio nepasirinkimo sukėlė eismo įvykį. Nors P. Š. tikina, kad tą aplinkybę, jog jis stabdė automobilį, patvirtina ir jo pateiktos nuotraukos su užfiksuotu stabdymo keliu, tačiau tokius argumentus paneigia tiek anksčiau minėtų asmenų nurodytos aplinkybės, nustatyti transporto priemonių sugadinimai, tiek ir eismo įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 52-56), kurios metu nebuvo aptikta stabdymo žymių, be to, apklausti pareigūnai taip pat teigė, kad buvo matomos tik nukentėjusiosios automobilio padangų žymės, kurios ir užfiksuotos procesiniame dokumente. Šių įrodymų visuma paneigia apelianto dėstomas aplinkybes, buvusias iki transporto priemonių susidūrimo.

7. Apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nagrinėjamai bylai aktualioje sankryžoje dažnai kyla eismo įvykiai, paneigia į bylą pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. minėtoje sankryžoje eismo įvykių iš viso nebuvo kilę, ankstesniais metai jų fiksuota tik keletas, tarp jų ir nagrinėjamas šioje byloje (1 t., b. l. 133-138). Tuo tarpu apelianto kritikuojami teismo posėdyje duoti policijos atstovo paaiškinimai dėl KET 159 punkto nėra esminiai, kadangi P. Š. buvo inkriminuoti KET 9 ir 154 punktų pažeidimai, kurie nagrinėjamu atveju yra neabejotinai nustatyti ir būtent kurių pažeidimo kilo eismo įvykis.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog eismo įvykis, kurio metu nežymiai sutrikdyta sveikata dviem asmenims, kilo dėl to, kad apeliantas vairavo nerūpestingai, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, nesumažino greičio, dėl ko laiku nepastebėjo kelio ženklo „Duoti kelią“ ir, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusio Citroen automobilio, įvažiavo į sankryžą bei su juo susidūrė. Tokia išvada reiškia nesant pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

9. Apeliaciniu skundu taip pat buvo prašoma priteisti P. Š. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kartu pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas. Netenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto P. Š. apeliacinio skundo, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis lieka galioti nepakeista, kas reiškia nesant pagrindo priteisti apeliantui prašomas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Administracinėn atsakomybėn patraukto P. Š. prašymą priteisti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.