Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Š., jo atstovui, advokatui Kazimierui Baranauskui,

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą, atstovui Gyčiui Vaitkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12223-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį nustačius, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. 11.30 val., Vilniaus r. sav., Šatrininkų sen., Grigaičių k., Pergalės‒Verslo gatvių sankryžoje, jis, vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Verslo g. link Jubiliejaus g., nepraleido pagrindiniu keliu Pergalės g. link Šumsko pl. važiavusio automobilio Citroen ir su juo susidūrė. Po eismo įvykio automobilis Citroen kliudė stovėjimo vietoje Pergalės g. stovėjusį automobilį BMW ir jį apgadino. Eismo įvykio metu nukentėjo I. K., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir A. H. G.-B., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais P. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklų (toliau ‒ KET) 9 ir 154 punktų reikalavimus.

Už pirmiau nurodytų administracinių nusižengimų padarymą P. Š. paskirta subendrinta galutinė administracinė nuobauda – 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų bauda (ANK 38 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ekspertas Vytautas Šakėnas paaiškino, kad esant geroms oro sąlygoms, nuolydžiui iki 6 procentų ir važiuojant 45 km per valandą greičiu, minimalus sustabdymo kelias būtų apie 22,5 m, maksimalus – 34,4 m. Šiuo atveju skiriasi vairuotojo reakcijos laikas. Jis apskaičiuojamas nuo 0,6 iki 1,4 s. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo sausa, asfalto danga, todėl padangos neturi lemiamos įtakos. Protektorius daro įtaką esant slidžiai, apsnigtai kelio dangai. Esant sausai asfaltinei dangai, pagreitis bus 7,4 m/s². Kelio ženklai turi būti pakankamai gerai matomi. Jei yra staigiai stabdoma, lieka stabdymo žymės, nors jų ir nesimato. Specialios įrangos nereikia tam, kad jos būtų nustatytos. Jei sausa ir saulėta diena, žymes galima matyti. Įkalnė stabdymo keliui neturi reikšmės. Šiuo atveju buvo mažiau nei 6 procentų įkalnė. Tokia įkalnė matomumui įtakos nedaro. Ekspertas pažymėjo, kad tuo atveju, jei nėra aiškūs kelio ženklai, reikia galvoti, jog važiuoji šalutiniu keliu. Dalyvaujant ekspertui, teismo posėdžio metu ištyrus byloje esančias nuotraukas iš eismo įvykio vietos, taip pat paties pareiškėjo pateiktas nuotraukas, ekspertas nurodė, kad papildoma lentelė pasimato anksčiau, taigi gali pamatyti, kad yra kelio ženklas. Pasisakydamas dėl nuotraukos, kurioje yra užfiksuoti automobilio Citroen apgadinimai, ekspertas nurodė, kad jei P. Š. važiavo 45 km per valandą greičiu, jis turėjo lėtinti važiavimo greitį efektyviai. Tačiau Citroen automobilio priekinė dalis yra apgadinta per stipriai. Jeigu būtų efektyviai stabdęs pamatęs kelio ženklą, važiavimo greitis susidūrimo metu turėjo būti apmažėjęs, automobilis būtų apgadintas, bet ne visiškai sugadintas. Tokiais atvejais, kai padaromi tokie apgadinimai, automobilių jau niekas neremontuoja, nes tai ekonomiškai nenaudinga. Šiuo atveju buvo stipriai įlenktas automobilio dešinės pusės slenkstis, taigi buvo pažeistas ir automobilio dugnas. Vadovaudamasis turima praktika ir matomais apgadinimais, padarytais Citroen markės automobiliui, ekspertas nurodė, kad vairuotojas turėjo važiuoti greičiau nei 45 km per valandą. Po tokių sugadinimų tikrai nebus remontuojamas automobilis, jis buvo apgadintas stipriai. Pagreičio Citroen automobilis negalėjo įgauti, jis buvo pristabdytas. Tokio susidūrimo metu, nuo smūgio, automobilis, į kurį trenkiamasi, krypsta į šoną. Kairės pusės ratai galėjo atsiplėšti nuo kelio dangos.

Dokumentais, pateiktais į bylą Institucijos atstovo nustatyta, kad 2023 m. eismo įvykio vietoje t. y. Vilniaus raj. sav., Šatrininkų sen., Grigaičių k Pergalės–Verslo gatvių sankryžoje, per pastaruosius metus, be nagrinėjamo šioje byloje, jokių eismo įvykių neregistruota (b. l. 133–138).

AB „Via Lietuva“ pateikė atsakymą į teismo paklausimą, kuriame nurodo, kad negali pateikti išsamios informacijos apie eismo įvykio dieną vyravusią situaciją Pergalės–Verslo gatvių sankryžoje. Tačiau gali patvirtinti, kad sankryža, ties kuria įvyko eismo įvykis, buvo rekonstruota, darbai priimti 2023 m. vasarį. Pagal projektą šioje sankryžoje įrengti pirmumo kelio ženklai Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ ir Nr. 203 „Duoti kelią“, informuojantys vairuotojus apie važiavimo per sankryžą pirmenybę. Papildomai informuoja, kad kelio ženklai Nr. 117 „Stati nuokalnė“ ir Nr. 118 „Stati įkalnė“ įrengiami tik prieš nuokalnes ir įkalnes, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip šeši procentai, o ilgis ne trumpesnis nei 100 metrų ir minimoje atkarpoje nėra reikalingi, nes kelio nuolydis ir ilgis neatitinka šių ženklų įrengimo reikalavimų (b. l. 151).

Teismo tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pakalbėjus telefonu su pirmiau nurodytą atsakymą ruošusia saugaus eismo inžiniere, ji paaiškino, kad pateiktas atsakymas yra išsamus ir aiškus. Kadangi 2023 m. buvo atliekami kelio rekonstravimo darbai, reiškia buvo atliekami ir medžių genėjimo darbai, kadangi kelio ženklų nestatytų tarp medžių šakų. O po rekonstrukcijos jie jokių prašymų ar nusiskundimų dėl kelio ženklų matomumo negavo (b. l. 169).

AB „Kelių priežiūra“ rašte dėl duomenų pateikimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus raj. sav., Šatrininkų sen., Grigaičių k., Pergalės ir Verslo gatvių sankryžoje, 2023–2024 metų laikotarpiu, medžių šakų genėjimo darbai nebuvo atliekami (b. l. 184).

ADB „Gjensidige“ rašte dėl draudimo išmokos, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilio Citroen valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas D. B., remontas, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklėmis, yra ekonomiškai netikslingas (b. l. 189).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Minėta, kad skundžiamu nutarimu P. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, paskiriant jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą ‒ 225 Eur baudą.

Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tokie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti <...> nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. P. Š. priimtame nutarime nustatyta ir tai, kad savo veiksmais jis pažeidė KET 9 ir 154 punktų reikalavimus, nustatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 punktas); nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (154 punktas).

P. Š. tiek pateiktame skunde, tiek atvykęs į teismo posėdį prašė teismo, administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, nes jo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio nėra. Pasak pareiškėjo, už kilusį eismo įvykį turi atsakyti AB „Via Lietuva“ darbuotojai, nes būtent jie neužtikrino kelio ženklo „Duoti kelią“ matomumo (šis kelio ženklas buvo uždengtas medžio šakomis), dėl ko P. Š., pamatęs šį kelio ženklą per vėlai, tik priartėjęs prie sankryžos, nespėjo sustabdyti vairuotos transporto priemonės. Tam turėjo įtakos ir tai, kad prieš pat išvažiavimą į pagrindinę gatvę yra įkalnė, pagrindinė gatvė yra žymiai žemiau nei šalutinė, tačiau jokių įspėjamųjų kelio ženklų apie tai taip pat nėra.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs proceso dalyvių, eksperto paaiškinimus, teismas sprendžia, kad P. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, patrauktas pagrįstai, o jam priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas, nes pareiškėjo veiksmai atitinka jam inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėtis.

Teismas sutinka, kad tiek byloje esančios pareiškėjo pateiktos, tiek dronu daryta nuotraukos (b. l. 74, 81‒83) patvirtina, jog kelio ženklo Nr. 203 („Duok kelią“) matomumą tam tikra apimtimi ribojo šalia augančio medžio šakos, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad eismo įvykis buvo sąlygotas ne ribotu minėto kelio ženklo matomumu, kaip kad teigia pareiškėjas, bet paties P. Š. visų būtinų atsargumo priemonių transporto priemonės vairavimo metu nesilaikymu ir pavojaus kitiems eismo dalyviams kėlimu.

Antai byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko gyvenvietėje, Grigaičių k., kur leistinas važiavimo greitis yra ribojamas 50 km per valandą greičiu. Pasak paties P. Š., jis važiavo Verslo gatve pirmą kartą, kelias buvo siauras, vingiuotas (byloje nustatyta, kad šio kelio plotis 4,1 m., jame nėra eismo juostų (b. l. 74). Byloje esančios nuotraukos taip pat patvirtina, kad abipus Verslo gatvės yra gyvenamieji namai. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, atidus, rūpestingas vairuotojas privalo pasirinkti saugų važiavimo greitį tam, kad jis nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų saugumui. Tačiau vertinant P. Š. veiksmus, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą.

Pasisakydamas dėl P. Š. į bylą pateiktų nuotraukų (b. l. 81‒83), jose fiksuoto kelio ženklo „Duok kelią“ matomumo, teismas visų pirma pažymi, kad skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai buvo akcentuota ta aplinkybė, kad, sprendžiant iš fiksuoto vaizdo (matosi nedidelė dalis vaizdo iš dešinės pusės, visą kitą nuotraukos dalį sudaro vaizdas, buvęs fotografavusiam asmeniui iš kairės) jos buvo darytos asmeniui stovint dešiniajame kelio krašte, beveik kelkraštyje, kai vairuotojas transporto priemonės vairavimo metu būna kairiau, arčiau kelio vidurio. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Verslo gatvėje nėra eismo juostų, o viso kelio plotis tesudaro 4,1 m. Akcentuotina, kad tai, jog skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė vertino pareiškėjo pateiktas nuotraukas kitaip nei pats pareiškėjas, savaime nepatvirtina tokio vertinimo neatitikimą teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo į bylą pateiktose nuotraukose (b. l. 81‒83) aiškiai matosi ne tik kelio ženklo stulpas, kuris, priešingai nei teismo posėdžio metu nurodė P. Š., yra ne tos pačios, bet kitos spalvos nei šalia esanti tvora, bet ir įspėjamasis kelio ženklas 616 ‒ gatvės pavadinimas, t. y. kelio ženklas, pastatytas prieš sankryžą, nurodantis skersai einančios gatvės pavadinimą. Be to priekyje, kitoje kelio pusėje, kairėje, aiškiai matosi analogiški kelio ženklai, t. y. kelio ženklas „Duok kelią“ ir „Gatvės pavadinimas“. Sutiktina, kad šie kelio ženklai yra skirti priešinga kryptimi važiuojantiems eismo dalyviams, tačiau sprendžiant nagrinėjamoje byloje keliamus klausimus, teismas atsižvelgia ir į šią aplinkybę, pažymėdamas tai, kad kelio ženklas „Duok kelią“ yra vienintelis kelio ženklas, kurio forma yra apverstas trikampis. Taigi, pamačius priekyje apverstą trikampį, kad ir kitoje kelio pusėje, atidus ir rūpestingas vairuotojas privalo sumažinti važiavimo greitį tam, kad galėtų įsitikinti, jog savo veiksmais jis nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Tai, kad P. Š. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, teismo vertinimu patvirtina ir tai, kad pasak liudytojų E. Šniro, V. B., nukentėjusiosios I. K., važiuojant Verslo gatve tinkamu, saugiu greičiu pagrindinė gatvė matosi, įkalnė yra nežymi, matomumui netrukdo. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme paaiškinimus davęs ekspertas, nurodęs, kad tokios įkalnės, kurių nuolydis yra mažesnis nei 6 procentai, matomumui jokios įtakos nedaro. Tai, kad eismo įvykio vietoje įkalnės nuolydis yra mažesnis nei 6 procentai, nustatyta AB „Via Lietuva“ rašte esančiais duomenimis, kur yra nurodoma, kad kelio ženklai Nr. 117 „Stati nuokalnė“ ir Nr. 118 „Stati įkalnė“ įrengiami tik prieš nuokalnes ir įkalnes, kurių nuolydis yra ne mažesnis kaip šeši procentai, o ilgis ne trumpesnis nei 100 metrų ir minimoje atkarpoje nėra reikalingi, nes kelio nuolydis ir ilgis neatitinka šių ženklų įrengimo reikalavimų (b. l. 151). Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog nuokalnė prieš pagrindinę gatvę yra ne stati, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, o nedidelė ir nuolydi patvirtina teismo posėdžio metu ištirtos nuotraukos, darytos pareigūnų po eismo įvykio (PXL_20230814_093338568, PXL_20230814_0933415133), kuriuose Verslo gatvė užfiksuota iš dešinės, tad jose aiškiai matosi nuolydžio kampas.

P. Š. į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 170‒172) vertinamos šių pirmiau aptartų kitais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, kartu pažymint tai, jog iš nuotraukos, esančios b. l. 170, negalima spręsti kokioje padėtyje buvo fotografavęs asmuo (buvo pritūpęs, stovėjęs ar kt.). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po eismo įvykio darytoje nuotraukoje PXL_20230814_093457843, kuri buvo ištirta teisminio bylos nagrinėjimo metu, Verslo g. yra užfiksuota priešinga kryptimi, t. y. fotografavusiam asmeniui būnant pagrindinėje gatvėje, ir toje nuotraukoje visa Verslo gatvė aiškiai matosi iki pat kelio posūkio. Jokia įkalnė (nuokalnė) matomumui netrukdo. Šiuo atveju teismas pažymi, kad, be minėtų įrodymų, aptariamą P. Š. argumentą paneigia ir jo paties prieš tai į bylą pateiktos nuotraukos, darytos iš karto po avarijos, kuriose, fotografavusiam asmeniui būnant Verslo gatvėje, aiškiai matosi tiek pagrindinėje gatvėje buvęs Toyota, tiek policijos pareigūnų automobiliai (b. l. 81, 83).

Duodamas parodymus, liudytojas V. B. taip pat nurodė, kad važiuojant Verslo gatve neįmanoma nesuprasti, kad tu važiuoji nepagrindine gatve. Šis kelias yra siauras, vingiuojantis, be eismo juostų. Pažymėtina, kad šias aplinkybes, apibūdindamas Verslo gatvę, nurodė ir pats P. Š.. Liudytojas V. B. taip pat paaiškino, kad Verslo gatvė faktiškai yra skirta geležinkelio pervažai apvažiuoti, į ją yra įsukama iš pagrindinės Pergalės gatvės, į kurią vėliau yra sugrįžtama. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina viešai prieinami Google maps duomenys, iš kurių matyti, kad Verslo gatvė yra lanku einanti gatvė, į kurią įvažiuojama iš pagrindinės, Pergalės, gatvės ir vėliau, pravažiavus po tuneliu, sugrįžtama į tą pačią pagrindinę, Pergalės, gatvę. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į eksperto bei Institucijos atstovo teisminio bylos nagrinėjimo metu akcentuotą atidžiam vairuotojui keliamą reikalavimą ‒ nežinant tiksliai kokiu keliu, pagrindiniu ar šalutiniu, važiuoji, vadovautis taisykle, kad važiuoji šalutiniu keliu ir elgtis atitinkamai (KET 159 punktas).

Atsakydamas į teismo klausimą, ekspertas nurodė ir tai, kad esant geroms oro sąlygoms, nuolydžiui iki 6 procentų ir važiuojant 45 km per valandą greičiu, minimalus stabdymo kelias būtų apie 22,5 m, maksimalus – 34,4 m. Baigiamųjų kalbų metu P. Š. atstovas advokatas nurodė, kad jo atstovaujamasis tokio atstumo neturėjo. Tačiau pažymėtina, kad stabdymo kelias yra skaičiuojamas iki visiško automobilio sustojimo. Peržiūrėjus byloje esančias nuotraukas, eksperto buvo pažymėta, kad tuo atveju, jei vairuotojas būtų intensyviai stabdęs, jo važiavimo greitis susidūrimo metu turėjo būti apmažėjęs ir sudarytų apie 25 km per valandą. Tokiu atveju Citroen automobilis būtų apgadintas, o ne sugadintas nepataisomai, kaip kad yra nustatyta šiuo atveju. Vadovaudamasis savo turima praktika ir įvertinęs minėto automobilio sugadinimus, ekspertas nurodė, kad automobilio Toyota važiavimo greitis turėjo būti didesnis nei 45 km per valandą. Tai kad smūgio būta stipraus, o automobilio Toyota vairuotojas prieš susidūrimą visiškai nestabdė, patvirtina ir liudytojo V. B., nukentėjusiųjų I. K., D. B. parodymai, byloje esančios automobilio Citroen nuotraukos po avarijos, tai, kad automobilyje Toyota suveikė oro pagalvės, tiek šiame, tiek Citroen automobilyje buvo užstrigę saugos diržai, ADB „Gjensidige“ raštas, kuriame nurodoma, kad automobilį taisyti yra ekonomiškai netikslinga, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad stabdymo žymių įvykio vietoje fiksuota nebuvo (b. l. 55).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui nuotraukas, nurodydamas, kad jose yra fiksuotos Verslo gatvėje likusios jo automobilio stabdymo žymės (b. l. 104). Tačiau teismas pažymi, kad prie pirmiau nurodyto protokolo pridėta eismo įvykio vietos schema, kurioje automobilio Toyota stabdymo žymės nėra fiksuotos. Ši schema yra pasirašyta tiek D. B., tiek P. Š. (b. l. 71), taip išreiškiant sutikimą su joje užfiksuotais duomenimis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai V. Baranovskij ir E. Šniras nurodė, kad eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta, buvo darytos nuotraukos. Jeigu nurodoma, kad stabdymo žymių nebuvo, tai reiškia, kad prie susidūrimo vietos jų nebuvo. Šioje proceso stadijoje, praėjus daugiau negu metų laikotarpiui po eismo įvykio, P. Š. nuotraukose užfiksuotų duomenų, jų sąsajos su nagrinėjamu įvykiu (ar tai automobilio stabdymo žymės, jei taip, tai kokio, kokiu atstumu jos buvo nuo eismo įvykio vietos ir (ar) pan.) teismas nustatyti negali. Kita vertus, ir pats P. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai ratai pagavo nuokalnę, nebestabdė, o automatiškai „nušoko“. Tai, kad Toyota automobilis prieš pat eismo įvykį buvo pašokęs į orą, teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė ir liudytojas V. B. bei nukentėjusioji D. B. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina, kad tam momentui automobilio važiavimo greitis buvo nesaugus. Jo pakako tam, kad automobilis, esant nedidelei įkalnei, šiek tiek pakiltų į orą. Minėta, kad pasak eksperto, tuo atveju, jei greitis būtų 45 km per valandą ir vairuotojas efektyviai stabdytų, jo važiavimo greitis susidūrimo metu turėjo būti apie 25 km per valandą, t. y. visai mažas. Šios byloje nustatytos aplinkybės savo ruožtu reiškia, kad važiuodamas siaura Verslo gatve pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, įvertinęs važiavimo sąlygas, gyvenvietės aplinką, nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Tokią teismo išvadą patvirtina ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtas vaizdo įrašas, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad iš Verslo gatvės išvažiuoja transporto priemonė, kuri ramiai įsuka į pagrindinę Pergalės gatvę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo ir jo atstovų buvo akcentuota, kad toje vietoje įvyksta daug avarijų. Sutiktina, kad keli liudytojai, duodami parodymus, nurodė girdėję apie tai, tačiau patys nematę. Objektyvių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę byloje nėra. Priešingai, vykdant teismo įpareigojimą Institucijos atstovo pateiktais duomenimis nustatyta, kad per pastaruosius metus šioje sankryžoje eismo įvykių nebuvo fiksuota (b. l. 133‒138). Iš institucijų, atsakingų už kelio ženklų įrengimą toje vietovėje, gauti duomenys patvirtina, kad nusiskundimų iš gyventojų dėl kelio ženklo matomumo nebuvo gauta, ir nors byloje nustatyta, kad šiuo metu medžio šakos toje vietoje yra nupjautos (b. l. 140‒141), šie darbai minėtų institucijų darbuotojų nebuvo atliekami (b. l. 151, 184).

Teismas atkreipia dėmesį, kad gyvenvietėje esantis važiavimo greitį ribojantis ženklas įtvirtina draudimą važiuoti didesniu nei 50 km per valandą greičiu, tačiau tai nereiškia, kad važiavimo greitis, atsižvelgiant į eismo sąlygas, kelio būklę ir (ar) kt. (nagrinėjamu atveju – tą aplinkybę, kad kelias siauras, vairuotojui nežinomas) negali būti mažesnis. Kiekvienam vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui keliama pareiga kelyje laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Ypatingai tuo atveju jei važiuoji nežinomu keliu gyvenvietėje, kuomet į kelią bet kada gali išbėgti vaikas, išeiti pėstysis ir pan. Teismo vertinimu, P. Š. šios pareigos nesilaikė, dėl to laiku nepamatė kelio ženklo „Duok kelią“, nesuspėjo sustabdyti savo vairuotos transporto priemonės ir padarė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo ne tik jam ir kitiems asmenims priklausantis turtas (vienas automobilis nepataisomai sugadintas), bet ir buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai dviem asmenims, tarp jų vienam vaikui. Įvertinus tą aplinkybę, kad I. K. po eismo įvykio buvo praradusi sąmonę, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo išvežta į ligoninę, kur jai buvo suteikta būtina medicininė pagalba, po eismo įvykio buvo prispausta automobilyje, ant galinės automobilio Citroen sėdynių buvo vaikai, patyrę didelį išgąstį, darytina pagrįsta išvada, kad tai, jog nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių tėra tik laimingas atsitikimas. Priešingai nei teigiama skunde, šie byloje nustatyti pavojingi padariniai priežastiniu ryšiu yra susieti su pirmiau aptartais P. Š. neteisėtais veiksmais. O pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, įvykdydamas jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, veikė neatsargia kaltės forma, nerūpestingai, t. y. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Įvertinus pirmiau aptartų byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teigti, kad eismo įvykis įvyko vien tik dėl to, kad kelio ženklo matomumą tam tikra apimtimi ribojo medžio šakos, kaip nurodo pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Skundžiamu nutarimu Institucijos atstovas P. Š. paskyrė galutinę 225 Eur administracinę nuobaudą, atsižvelgdamas į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Per pastaruosius metus P. Š. administracine tvarka už KET pažeidimus buvo baustas penkis kartus. Esant šioms aplinkybėms, ši P. Š. paskirta nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytiems nusižengimams, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

Patikrinęs skundžiamą nutarimą, teismas daro išvadą, kad Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino P. Š. kaltu padarius ANK 423 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus. Šiuo atveju pareiškėjo skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12223-2024 palikti nepakeistą ir pareiškėjo P. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.