- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- AN2-202-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00222-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Simas Tokarčakas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovo advokato Simo Tokarčako apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmestas administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. atstovo advokato Simo Tokarčako skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. balandžio 20 d. nutarimo, kuriuo E. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį 550 Eur dydžio bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, už tai, kad 2023 m. vasario 21 d. 14.38 val. 34,912 sek. – 14.40 val. 58,139 sek., kelio (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė), 10 km – 4 km, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 144 km/h. greičiu ir viršijo nustatytą vidutinį 90 km/h. greitį 51 km/h. (važiavo 141 km/h. greičiu (įvertinus ≤ 4% paklaidą)) bei taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovas advokatas S. Tokarčakas prašo panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio 2023 m. balandžio 20 d. nutarimą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylą E. S. nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių arba administracinio nusižengimo byloje nustatytas abejones aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir padarytą nusižengimą perkvalifikuoti, E. S. patraukiant administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 5 dalį arba E. S. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo, arba paskirtą terminą sutrumpinti.
2.1. Apeliantas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju duomenys, nurodyti nusižengimo protokole ir nutarime, iš esmės skiriasi. Vadovaujantis protokolo duomenimis, atsižvelgiant į tai, kad jame nurodyta, jog paklaida yra galima daryti išvadą, kad E. S. užfiksuotas vidutinis greitis buvo 144 km/h, pritaikius protokole nurodytą paklaidą – buvo 138 km/h, taigi pagal protokolo duomenis, atsakomybėn traukiamas asmuo leistiną greitį viršijo 48 km/h. Bylos duomenys patvirtina, kad E. S. tiek nusižengimo protokolo, tiek nutarimo pagrindu vis tik buvo nubaustas už pažeidimą, kuris numato atsakomybę asmeniui, kuris greitį viršijo daugiau kaip 50 km/h, o ne daugiau kaip 40 km/h. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad vidutinio greičio matavimo sistema veikia netiksliai ir, jog byloje iš tiesų esama abejonių. Apeliantas nurodo, kad nuoseklioje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog valstybės institucijų klaidos turi būti aiškinamos asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai nėra pažeidžiamas joks kitas privatus interesas. Valstybė turi prisiimti bet kokių valstybės institucijų padaromų klaidų riziką ir padarytos klaidos negali būti taisomos privataus asmens sąskaita (pvz., EŽTT 2008 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Gashi prieš Kroatiją).
2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinis nusižengimas yra užfiksuotas greičio ruože, esančiame kelio (duomenys neskelbtini) ruože nuo 10 km iki 4 km, ir ši informacija aiškiai atsispindi skundžiamame nutarime. Iš nutarimo teksto akivaizdu, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas transporto priemonę 6 kilometrų atstumą (10-4=6), važiavo didesniu vidutiniu greičiu nei leistina. Bylos medžiagoje yra automatinės vidutinio greičio kontrolės sistemos PASScam GSS0UD metrologinės patikros sertifikatas, kuriame nurodyta, kad vidutinio greičio kontrolės sistemos kontroliuojamo greičio ruožo ilgis yra 5 734 m. Patikros sertifikate, be kita ko, yra nurodyta ir tai, kad sistema yra tinkama naudoti, tačiau greičio matavimo rezultatai negalioja, jei kontroliuojamo kelio ruožo ilgis, nurodytas leidžiamojo greičio pažeidimo byloje ir patikros sertifikate nesutampa. Šiuo atveju, apelianto teigimu, matavimo rezultatai negalioja, nes kontroliuojamo kelio ruožo ilgis yra ne 5 734 m, be to, nesama jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, koks iš tikrųjų yra kontroliuojamo greičio ruožo ilgis.
2.2.1. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju ypatingai svarbu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas ir jo sudėtis yra atskleidžiami protokole ir nutarime, kuriuo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Iš nutarimo teksto apeliantas supranta, jog asmuo baudžiamas už tai, kad 6 km kilometrų atstumą įveikė viršydamas nustatytą leistiną greitį. Vertinant patikros sertifikato duomenis, ANK byloje nurodytas kelio ruožo ilgis (6 000 m) neatitinka vidutinio greičio kontrolės sistemos PASScam GS50UD metrologinės patikros sertifikate nurodyto kontroliuojamo greičio ruožo ilgio – 5734 m. Be to, apklausus byloje kaip liudytojus metrologus, taip pat susipažinus su metrologinių bandymų dokumentais, apelianto vertinimu, galima konstatuoti, kad tas pats kontroliuojamas greičio ruožas buvo empiriškai (važiuojant metrologų specialiuoju transportu) matuotas ne kartą. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos galima nustatyti šiuos ruožo ilgius: 6 000 m; 5 734 m; 5 754,55 m; 5 732,70 m; 5 749,67m. Apeliantas akcentuoja, kad bylos duomenys patvirtina, jog kontroliuojamo ruožo atstumas buvo išmatuotas ir yra mažesnis nei 5 734 m, t. y. – 5 732,70 m, o tai patvirtina, kad tikrasis transporto priemonės įveiktas ir sistemos išmatuotas atstumas gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis, nei nurodyta metrologijos sertifikate ar įvesta vidutinio greičio matavimo sistemoje rankiniu būdu. Todėl, apelianto vertinimu, byloje esančios abejonės ir surinkti duomenys nesudaro galimybės objektyviai spręsti, koks yra tikrasis galimas sistemos fiksuojamo ruožo minimalus ir maksimalus atstumas. Bylos duomenys ir metrologų atlikti bandymai tik patvirtina, kad greičio ruožo ilgis mažiausiai gali būti netikslus 22,85 m (5 754,55 m – 5 732,70 m), tačiau niekas negali paneigti abejonės, kad šis skirtumas gali būti ir didesnis. Kaip matyti, metrologinių bandymų metu buvo nustatyti ne minimalus ir maksimalus atstumai, o tik keletas atsitiktinai užfiksuotų aptariamo greičio ruožo atstumų, vadinasi, jei greičio ruožo minimalus atstumas būtų 5 724 m, E. S. greitis, pritaikius paklaidą (143,87 – 2%), būtų nebe 141 km/h, o 140 km/h.
2.2.2. Šiame kontekste, apelianto nuomone, svarbus yra LAKD pateiktas atsakymas, kuriame užtikrintai nurodoma, jog kelio ruožo ilgio matuoti nereikia dėl to, kad kelio ruože sumontuotas ne mobilusis, o stacionarus matuoklis. Taigi, LAKD yra įsitikinusi, kad kelio ruožo ilgis yra pastovus dydis, tačiau apklaustas metrologijos specialistas patvirtino, kad VGMS kiekvieną kartą automobilį užfiksuoja skirtingose vietose, ir įveiktas automobilio kelias vidutinio matavimo metu nėra nuolatinis dydis, kurį niekam nežinomu būdu ir algoritmu pati sistema dar automatiškai koreguoja. Be kita ko, LAKD ir apklaustas, atlikęs patikrą metrologas, patvirtino, kad sistemos centrinių taškų, tai yra kamerų stebėjimo zonos centrų, atstumas įvedamas rankiniu būdu ir kelio ruožo ilgis gali būti koreguojamas, tačiau jis koreguotas nebuvo ir akivaizdu, jog yra netikslus.
2.2.3. Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, jog „nesutinka su byloje apklaustų liudytojų, metrologiją atlikusių specialistų, paaiškinimais, kad „greičio matavimo sistemos PASScam Nr. 049 rodmenų tikslumai neturi įtakos įvestas atstumas. < ... > Anot liudytojo M. K. parodymais, šis matavimo prietaisas transporto priemonę fiksuoja nebūtinai tame pačiame taške (nebūtinai kameros veikimo zonos centre), tačiau rankiniu būdu įvestas atstumas laikytinas etaloniniu, nuo kurio sistema, pagal kameros pikselius apskaičiuoja konkrečią transporto priemonės fiksavimo vietą, atlieka atstumo korekcijas“. Ir šiuo atveju teismas nutartyje taip pat konstatavo, kad kontroliuojamo ruožo atstumas yra įvestas netinkamai, kad yra netikslus. Todėl, apelianto tvirtinimu, byloje nustatytos ir teismo patvirtintos nepaneigiamos abejonės nesudaro prielaidų asmenį traukti administracinėn atsakomybėn.
2.2.4. Apeliantas teigia, kad fizikos moksle keliui apskaičiuoti naudojama formulė: S = V x T, t. y. kelias yra lygus greičio ir laiko sandaugai. Norint gauti bet kurį iš šių dydžių aritmetinio skaičiavimo būdu, būtina turėti likusius kitus du dydžius. Kitaip tariant, norėdami apskaičiuoti greitį, reikia turėti ne tik laiką, tačiau ir kelią. Apelianto tvirtinimu, svarbu ir tai, kad visuma bylos duomenų ir apklaustų metrologijos specialistų patvirtino aplinkybę, jog tikrojo E. S. įveikto atstumo, kurio pagrindu turėtų būti apskaičiuojamas jo vidutinis greitis, niekas nežino ir nustatyti negali. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatuodamas, jog nesutinka su metrologų išvadomis, kad metrologijos procese nereikia vertinti sistemos įvesto kelio ruožo ilgio, sutinka su tuo, kad asmuo yra traukiamas atsakomybėn, nors byloje surinkti duomenys yra prieštaringi ir netikslūs, tačiau kartu daro klaidingą išvadą, jog sistemos matuojamo greičio ruožo neatitiktis yra 20,55 m, kad nustatyta konkreti didžiausia atstumų neatitiktis yra 22,85 m (5754,55 – 5732,70), tačiau, apelianto teigimu, tai nereiškia, kad ši neatitiktis negali būti dar didesnė, o ši abejonė nagrinėjamu atveju yra nepaneigiama ir turi būti traktuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo posėdžio metu metrologijos specialistas paaiškino, jog nuvažiuotas atstumas nesvarbus, nes sistema veikia paklaidos ribose, tačiau esminis momentas yra tas, kad paklaida turi būti taikoma konkrečiam nustatytam dydžiui, o ne dydis turi būti nustatytas paklaidos ribose. Bylos duomenys nepaneigia, kad žinant tikrąjį E. S. nuvažiuotą atstumą ir pritaikius VGMS paklaidą, būtų gautas rezultatas, kuris reikštų, kad greitis buvo viršytas ne daugiau kaip 50 km/h, o tik daugiau kaip 40 km/h, todėl asmens padarytas administracinis nusižengimas gali būti kvalifikuojamas tiek pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, tiek pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, o nesant patikimų duomenų, kad E. S. greitį viršijo daugiau kaip 50 km/h, jo pažeidimas gali būti teismo perkvalifikuotas į švelnesnį, t. y. pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nutarime nurodoma, jog kelio ruožą E. S. įveikė per laiką nuo 2023 m. vasario 21 d. 14 val. 38 min. 34,912 sek. iki 2023 m. vasario 21 d. 14 val. 40 min. 58,139 sek. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodoma, kad kontroliuojamą greičio ruožą E. S. įveikė per 00:02:23.230, nors iš tikrųjų greičio ruožas pagal užfiksuotą laiką buvo įveiktas per 00:02:23.227, todėl administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, kurie yra užfiksuoti automatinės sistemos, yra klaidingi ir prieštaringi.
2.3.1. Apelianto manymu, nagrinėjamoje byloje esminis aspektas yra tas, kad automatinė sistema turi fiksuoti duomenis nepriekaištingai tiksliai ir konkrečiai, tačiau matyti, jog duomenų fiksavimas toks nėra. Dėl šios priežasties kyla pagristų abejonių dėl sistemos veikimo ir jos patikimumo iš esmės. Nurodyti byloje užfiksuoti netikslumai leidžia daryti prielaidą, kad sistema lygiai taip pat netiksliai gali fiksuoti laiką, kada transporto priemonė įvažiavo į kontrolės zoną ir iš jos išvažiavo, be kita ko, iš bylos medžiagos visiškai neaišku, kur yra konkretaus kontrolės ruožo pradžia, kur yra jo pabaiga, ar tinkamu momentu ir tinkamoje vietoje sistema apskritai fiksuoja automobilį, kokį atstumą jis matavimo metu įveikia. Iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo fotonuotraukų nėra aišku, kada buvo užfiksuotas pažeidimas. Administracinio nusižengimo medžiaga visų išvardytų abejonių nepašalina, o tik dar labiau jas sustiprina ir negalima sutikti su nutartyje prieitomis teismo išvadomis, kad „nors ir yra nustatyta nežymių greičio matavimo sistemos netikslumų, automatinio nusižengimo protokolo surašymo sistemos netikslumų, tačiau šie netikslumai nedaro negaliojančiais užfiksuotų rezultatų“. Taip pat apeliantas teigia, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodoma, jog kontroliuojamame greičio ruože yra matuojamas artėjančių transporto priemonių vidutinis greitis, tačiau analizuojant patikros sertifikato duomenis matyti, jog vidutinio greičio kontrolės sistema PASScam GS50UD atlieka tik tolstančių transporto priemonių vidutinio greičio kontrolę, tą patvirtino ir LAKD bei metrologijos specialistai.
2.3.2. Apeliantas nurodo, kad metrologai, duodami parodymus, paaiškino, jog sistema skirta tolstančių transporto priemonių greičiui fiksuoti, ir šis parametras negali turėti reikšmės prietaiso rodmenų patikimumui. Teismo vertinimu, greitis faktiškai yra apskaičiuojamas pagal formulę (V=S/t), transporto priemonės judėjimo kryptis negali turėti reikšmės sistemos rodmenų patikimumui, negali įtakoti nei atstumo nei laiko rodmenų, tačiau su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka, kadangi ši byloje nustatyta abejonė ir netikslumas negali būti pašalinti objektyviais duomenimis, esama pagrįstos abejonės, jog sistema dėl netinkamo jos konfigūravimo ar tiesiog programinės įrangos klaidos, galėjo fiksuoti artėjančios transporto priemonės greitį, o fiksuoti fotonuotraukose tolstančią transporto priemonę. Šios abejonės yra visiškai realios, kadangi vidutinio greičio matavimo sistema PASSam automobilius vienu metu gali fiksuoti abejomis eismo kryptimis, ir tai patvirtina byloje esantis šios sistemos vartotojo vadovas.
2.4. Apeliantas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apelianto vertinimu, nesama apskirtai administracinio nusižengimo sudėties – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visumos. ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad būtent administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Taigi ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018).
Šalies argumentai
2.5. Apelianto vertinimu, svarbu akcentuoti ir tai, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę neskirti specialiosios teisės atėmimo, kai tai nėra būtina, įvertinus pažeidėją arba susiklosčiusią situaciją. Sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, būtina įvertinti daug individualių kriterijų, galimybę pasiekti nuobaudos tikslus švelnesnėmis nuobaudomis, o tai kiekvienu atveju yra individualu, nes toks vertinimas susideda iš nuodugnios skirtingų aplinkybių analizės. Apelianto manymu, E. S. paskirtas specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui yra pernelyg griežtas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė R. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovo advokato S. Tokarčako apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta sistemos paklaida 4 %, todėl pagal protokolo duomenis, atsakomybėn traukiamas asmuo leistiną greitį viršijo 48 km/h, o E. S. tiek administracinio nusižengimo protokolo, tiek nutarimo pagrindu buvo nubaustas už pažeidimą, kuris numato atsakomybę už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h, o šiuo atveju protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Be to, teigiama, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra užfiksuotas greičio ruože, esančiame kelio (duomenys neskelbtini) ruože nuo 10 km iki 4 km, ir ši informacija parodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę 6 kilometrų atstumą, važiavo didesniu vidutiniu greičiu nei leistina, tačiau automatinės vidutinio greičio kontrolės sistemos PASScam GSS0UD metrologinės patikros sertifikate nurodyta, kad vidutinio greičio kontrolės sistemos kontroliuojamo greičio ruožo ilgis yra 5 734 m, be kita ko, jame nurodyta ir tai, kad sistema yra tinkama naudoti, tačiau greičio matavimo rezultatai negalioja, jei kontroliuojamo kelio ruožo ilgis, nurodytas leidžiamojo greičio pažeidimo byloje ir patikros sertifikate nesutampa. Apelianto teigimu, bylos duomenys ir metrologų atlikti bandymai patvirtina, kad greičio ruožo ilgis mažiausiai gali būti netikslus 22,85 m (5 754,55 m – 5 732,70 m), tačiau niekas negali paneigti abejonės, kad šis skirtumas gali būti ir didesnis, todėl, jei greičio ruožo minimalus atstumas būtų 5 724 m, E. S. greitis, pritaikius paklaidą (143,87 – 2%), būtų nebe 141 km/h, o 140 km/h. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nutarime nurodoma, jog kelio ruožą E. S. įveikė per laiką nuo 2023 m. vasario 21 d. 14 val. 38 min. 34,912 sek. iki 2023 m. vasario 21 d. 14 val. 40 min. 58,139 sek. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodoma, kad kontroliuojamą greičio ruožą E. S. įveikė per 00:02:23.230, nors iš tikrųjų greičio ruožas pagal užfiksuotą laiką buvo įveiktas per 00:02:23.227, todėl administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, kurie yra užfiksuoti automatinės sistemos, yra klaidingi ir prieštaringi.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ginčijamos tos pačios bylos aplinkybės, kurios jau įvertintos ir skundžiamoje nutartyje, tačiau apeliantas nesutinka su nustatytų aplinkybių vertinimu.
9. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole (t. 1, b. l. 22) iš tikrųjų klaidingai nurodyta matavimo sistemos paklaida 4%, tačiau iš metrologijos patikros sertifikato nustatyta, kad vidutinio greičio matavimo sistemos tikslumas yra ±2 km/h (1 ...100 km/h intervale) ir ±2% (100 ... 299) km/h intervale (t. 1, b. l. 36), t. y. šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas važiavimo greitis 144 km/h, taikoma ±2% paklaida, ir nurodytas važiavimo greitis, pritaikius paklaidą, 141 km/h. Todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole yra padaryta aiški techninė klaida nurodant taikytiną paklaidą. Šiuo atveju pažymėtina, kad, nors automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole (t. 1, b. l. 22) klaidingai nurodyta matavimo sistemos paklaida 4%, tačiau buvo taikoma teisingai būtent ±2% paklaida, ir nurodyta, kad E. S. važiavo 144 km/h greičiu, o įvertinus paklaidą – 141 km/h greičiu, bei viršijo leistiną 90 km/h greitį 51 km/h. Todėl šiuo atveju automatiškai suformuotame administracinio nusižengimo protokole padaryta techninė klaida nekeičia faktinės aplinkybės dėl nurodyto važiavimo greičio bei, pažymėtina, nurodyto važiavimo greičio su pritaikyta teisinga paklaida. Ir, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, nors šis netikslumas galbūt sudarė prielaidas atsakomybėn traukiamam asmeniui kelti abejones dėl sistemos patikimumo, tačiau ši aplinkybė nevertinama kaip esminė aplinkybė, galėjusi asmeniui esmingai trukdyti gintis nuo kaltinimo, bei ši klaidingai nurodyta aplinkybė nesudaro visiškai jokio pagrindo asmeniui išvengti atsakomybės dėl padaryto nusižengimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tam, kad galėtų tinkamai gintis nuo jam administracinio nusižengimo protokole užfiksuoto kaltinimo, matydamas netikslumus, turi teisę susipažinti su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis dar prieš nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą (ANK 577 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuota vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožo pradžia – (duomenys neskelbtini) (kelio su skiriamąja juosta dešinė pusė) 9 700 kilometras bei važiavimo greičio matavimo ruožo pabaiga – (duomenys neskelbtini) (kelio su skiriamąja juosta dešinė pusė) 3 950 kilometras, pažeidimo metu nuvažiuotas atstumas – 5 734 m, vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožo pradžios laikas – 2023 m. vasario 21 d. 14:38:34.912 val. bei vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožo pabaigos laikas – 2023 m. vasario 21 d. 14:40:58.139 val., leistinas važiavimo greitis – 90 km/h, užfiksuotas vidutinis važiavimo greitis – 144 km/h, taip pat užfiksuotas vidutinis važiavimo greitis atsižvelgus į paklaidą – 141 km/h bei, pažymėtina, transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota tiek vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožo pradžioje, tiek ir vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožo pabaigoje (t. 1, b. l. 35). Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuoti duomenys dėl sistemos sumontavimo vietos, kontroliuojamo kelio ruožo ilgio, nustatyta paklaida, visiškai sutampa su transporto priemonių vidutinio greičio matavimo sistemos PASScam Nr. 049 patikros sertifikate nurodytais duomenimis (t. 1, b. l. 36). Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas metrologas M. K., kuris savo parašu patikros sertifikate patvirtino, kad transporto priemonių vidutinio greičio matavimo sistema PASScam Nr. 049 yra tinkama naudoti, aiškiai parodė, jog patikros metodika reikalauja, kad sistemos paklaida pagal pasaulinę praktiką neviršytų pradinės ±2 km/h paklaidos, o į sistemą galima įrašyti kokį nori atstumą, svarbu, kad matavimo rezultatas neviršytų ±2 km/h paklaidos, numatytos prietaiso gamintojo. Taip pat paaiškino, kad sistemos koreguoja atstumus, apskaičiuoja pokytį pagal pikselių skaičių, todėl fiksuotas atstumas gali šiek tiek skirtis nuo sistemoje įvesto atstumo, tačiau pagal metodiką yra lyginami ne atstumai, o užfiksuoti greičiai. Taip pat nurodė, kad patikros metodikoje parašyta, jog, kai tik automobilio numeriai patenka į kameros matymo lauką, tai yra pradžia, kai automobilio numeris dingsta, jau yra pabaiga. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. M., kuris taip pat savo parašu patikros sertifikate patvirtino, kad transporto priemonių vidutinio greičio matavimo sistema PASScam Nr. 049 yra tinkama naudoti, patvirtino, kad kameros detekcinė zona apima atstumą nuo tos vietos, kai pasimato automobilio numeris iki jis dingsta iš matymo lauko. Paaiškino, kad atstumas nurodytas sertifikate – 5 734 m – yra įvestas į sistemą sistemos operatoriaus, o bandymo protokole nustatytas atstumas – 5 754,55 m – tarp matavimo prietaiso kamerų detekcinių zonų centrų, tačiau patvirtino, kad šis atstumo skirtumas atitinka prietaiso leidžiamą paklaidos ribą, kad šio ruožo paklaida yra normos ribose. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo suformuotas, o kartu jame suapvalintas ir kontroliuojamo kelio ruožo (duomenys neskelbtini) ilgis nuo 10 km iki 4 km būtent automatiniu būdu, tačiau šių duomenų suapvalinimas nepaneigia to, kad E. S. vairuojamu automobiliu viršijo greitį būtent tame kelio ruože, kuris tiksliai nurodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole, pažymėtina, transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota tiek vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožo pradžioje, tiek ir vidutinio važiavimo greičio matavimo ruožo pabaigoje (t. 1, b. l. 35), o, kaip patvirtino liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. M., kurio parodymais netikėti nėra pagrindo, atstumo nurodyto sertifikate ir bandymo protokole nustatyto atstumo tarp matavimo prietaiso kamerų detekcinių zonų centrų skirtumas atitinka prietaiso leidžiamą paklaidos ribą. Šiuo atveju metrologas M. K., kurio parodymais netikėti taip pat nėra pagrindo, nepaneigė aplinkybės, kad fiksuotas atstumas gali šiek tiek skirtis nuo sistemoje įvesto atstumo, tačiau nurodė, kad pagal metodiką yra lyginami ne atstumai, o užfiksuoti greičiai.
11. Ir šiuo atveju, atsižvelgus į aptartų duomenų visumą, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad, nors ir yra sistemoje netikslumų dėl įvesto ir bandymų metu išmatuoto atstumo, paklaida sudaro, pažymėtina, tik 20,55 m, yra ir nežymus laiko netikslumas, pažymėtina, būtent dėl laiko apvalinimo tik 0,003 sekundės dalys, tačiau, įvertinus ir visus netikslumus, E. S. vairuoto automobilio nustatytas greitis su pritaikyta paklaida buvo 141 km/h bei, atsižvelgęs į tai, kad leistinas greitis šiame ruože 90 km/h, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad viršytas leistinas greitis – 51 km/h, todėl E. S. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį pagrįstai ir teisėtai. Šiuo atveju Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuoti duomenys neginčytinai patvirtina ir tai, kad minėtas automobilis buvo užfiksuotas būtent tolstantis, nors jame ir nurodyta kryptis – artėjant.
12. Be kita ko, apeliaciniame skunde teigiama, kad E. S. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui yra pernelyg griežta nuobauda.
13. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
14. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
15. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
18. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir už ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarytą administracinį nusižengimą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
19. Pažymėtina, kad E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis per metus, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, ir tai laikoma, kad šioje byloje jis ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pažymėtina, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad E. S. nuo 2018 m. iki 2023 m. labai daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų net 21 kartą baustas būtent už greičio viršijimą, ir tai parodo, kad jis iš ankstesnių baustumų administracine tvarka dėl savo elgesio jokių išvadų nedaro, o jo padarytas nusižengimas, už kurio padarymą jis nubaustas šioje byloje, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti administracinius nusižengimus, susijusius su greičio viršijimu. Todėl, atsižvelgiant į E. S. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jį charakterizuojančius duomenis, padaryto nusižengimo pobūdį, kaltės formą, konstatuotina, kad už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, E. S. atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams pagrįstai ir teisėtai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apie neigiamus padarinius, kurie yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą ir E. S. atstovo advokato Simo Tokarčako apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.