- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-855-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08849-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- B. Ž.
- Atsakovas
- K. N., V. A. S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 8-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Ž. atstovo advokato E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-236-944/2020 pagal ieškovės B. Ž. ieškinį atsakovams K. N. ir V. A. S. dėl testamento nuginčijimo, tretieji asmenys Kauno miesto 8-ojo notaro biuro notaras R. P. ir Kauno miesto 27-ojo notaro biuro notarė M. Č..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. Ž. ieškiniu atsakovams K. N. ir V. A. S. prašė pripažinti 2018 m. vasario 20 d. N. M. G. sudarytą testamentą negaliojančiu, priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir N. M. G. yra seserys. 2018 m. vasario 20 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologinėje ligoninėje notarė M. Č. patvirtino palikėjos N. M. G. (toliau – palikėja) testamentą, kuriuo palikėja jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini), visas pinigines lėšas su palūkanomis, esančias bet kuriose palikėjos vardu atidarytose banko sąskaitose, visus nuosavybės teise priklausančius vertybinius popierius paliko atsakovui K. N., o dalį žemės sklypo ir pastatų su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui V. A. S.. (duomenys neskelbtini) N. M. G. mirė. Ieškovės nuomone, jos sesuo testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti. Palikėja iki testamento surašymo turėjo reikšmingų sveikatos sutrikimų, jai buvo taikomas stiprus medikamentinis – chemoterapinis gydymas, jos būklė buvo tęstinai bloga tiek iki testamento sudarymo, tiek jo sudarymo metu. Palikėjos valia palikti turtą susiformavo spontaniškai, atsakovams staiga pradėjus rūpintis palikėjos sveikata. Palikėja vaikų neturėjo, todėl atsakovų išreikštas dėmesys, jos sutrikusi sveikata lėmė, jog palikėja sudarė ginčijamą testamentą. Ieškovės nuomone, atsakovai palikėjai darė psichologinį spaudimą, kuris turėjo įtakos realios palikėjos valios neatitinkančio testamento sudarymui. Dviejų skirtingų notarų iškvietimas į gydymo įstaigą per itin trumpą laiką suponuoja išvadą, kad dokumentų parengimas ir pasirašymas dėl savanaudiškų tikslų buvo organizuojami skubiai, pasinaudojus palikėjos sveikatos būkle. Palikėja buvo sulaukusi garbingo 79 metų amžiaus. Visos išdėstytos aplinkybės, amžius, ligos gydymo metu taikyti agresyvūs gydymo metodai lėmė, kad palikėja nebegalėjo aiškiai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, be to, buvo paveikta jos atžvilgiu taikomu psichologiniu spaudimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas K. N. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nors palikėja ir sirgo, tačiau išliko sąmoninga, suprato savo veiksmus, buvo visiškai veiksni. Jos paskutinei valiai jokios įtakos nei atsakovas, nei taikomas gydymas, nei medikamentai neturėjo. Palikėja nesirūpino nei ieškovė, nei jos vaikai ar vaikaičiai, kas galimai ir įtakojo paskutinę mirusiosios valią. 2018 m. vasario 28 d. palikėja atsakovui K. N. išdavė įgaliojimą kuriuo pavedė savo nuožiūra valdyti ir naudotis visomis palikėjos vardu AB SEB ir AB ,,Swedbank“ bankuose atidarytomis sąskaitomis, taip pat disponuoti sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis. Įgaliojimas išduotas atsikaityti už palikėjos namo remontą atliekančiais rangovais. Palikėja išreiškė valią, kad jos laidotuvėmis rūpintųsi atsakovas, todėl pageidavo, kad laidotuvės būtų apmokamos iš jos santaupų. Toks elgesys patvirtina, kad palikėja aiškiai suvokė savo veiksmus. Atsakovas įvykdė palikėjos valią pasirūpino laidotuvėmis, padengė laidotuvių išlaidas. Palikėjos veiksnumą patvirtino du notarai. Atsakovo santykiai su palikėja buvo nepertraukiami nuo vaikystės, palikėjos sutuoktinis J. A. G. buvo atsakovo dėdė.
4. Atsakovas V. A. S. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra palikėjos velionio vyro J. A. G. sūnėnas. Nurodo, kad palikėjos ir ieškovės šeimos narių tarpusavio santykiai nebuvo geri, jie bendravo mažai. Palikėja vaikų ir artimų giminaičių neturėjo, todėl atsakovas su palikėja palaikė draugiškus ryšius, slaugė ir lankė ją ligoninėje. Nepaisant amžiaus, diagnozuoto onkologinio susirgimo, palikėja buvo sąmoninga ir šviesaus proto. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės apie ieškovei žinomą tęstinai blogą sveikatos būklę, jos tariamą negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, yra paremtos tik subjektyviais spėjimais ir neatitinka tikrovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui V. A. S. 1 875,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priteisė iš ieškovės valstybei 22,87 Eur pašto išlaidoms atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad 1995 m. spalio 24 d., 2015 m. birželio 18 d. ir 2018 m. vasario 20 d. patvirtinti N. M. G. testamentai, 2004 m. birželio 20 d. patvirtintas J. A. G. ir N. M. G. sutuoktinių testamentas. N. M. G. mirė (duomenys neskelbtini).
7. Dėl testamento sudarymo sąlygų, testamento nuginčijimo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovės sesuo surašė keturis testamentus patvirtina, kad palikėja suvokė testamento surašymo teisines pasekmes. Ginčijamas 2018 m. vasario 20 d. sudarytas testamentas buvo patvirtintas notarės M. Č.. Teismas nustatė, kad prieš testamento sudarymą buvo pareikalauta pateikti duomenis dėl asmens sveikatos būklės. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad N. M. G. narkotinių analgetikų negauna, pacientė adekvati, sąmoninga ir orientuota aplinkoje, taip pat duomenų nebuvo ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išraše. Po ginčijamo sandorio sudarymo buvo atliktas dar vienas notarinis veiksmas – įgaliojimo surašymas. Šis notarinis veiksmas taip pat buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikų filialo Onkologinėje ligoninėje. Prieš šio notarinio veiksmo atlikimą buvo gauti duomenys dėl N. M. G. sveikatos būklės, t. y. nurodoma ligos diagnozė, kad buvo konsultuota psichiatro, kad psichotropinių medikamentų nenaudoja, kad pacientė adekvati, sąmoninga, orientuota laike ir erdvėje. Tai, kad notarinis veiksmas dėl testamento sudarymo buvo atliktas gydymo įstaigoje byloje, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl asmens valios išraiškos. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, konstatavo, kad jie negalėjo patvirtinti N. M. G. būsenos testamento sudarymo metu. Byloje buvo paskirta ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, kad N. M. G. testamento sudarymo metu – 2018 m. vasario 20 d., galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismas, įvertinęs eksperto išvadą, konstatavo, kad eksperto išvada nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis, įvertinus išvadą medicininių dokumentų kontekste, ir kitų rašytinių duomenų kontekste, prieštaravimų nėra, išvada atitinka atsakovų ir trečiųjų asmenų išdėstytas aplinkybes, byloje apklaustų liudytojų parodymus, todėl teismas ja nesivadovauti neturi pagrindo.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog jos sesuo sudarydama testamentą – 2018 m. vasario 20 d., buvo tokios būklės, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Vien ta aplinkybė, kad testatorės valia yra nenaudinga ieškovei nėra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, todėl ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.), ieškovės nurodyta aplinkybė dėl galimo atsakovų psichologinio spaudimo ir panašaus pobūdžio veiksmų velionei nėra pagrįsta jokiais duomenimis, todėl tokias aplinkybes teismas pripažino nepagrįstomis.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad V. A. S. iš viso turėjo 1 875,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį atmestus iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, o valstybei iš ieškovės priteistinos 22,87 Eur pašto išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
10.1. Teismas tinkamai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių ir kartu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, numatančios, jog vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė;
10.2. Testamento sudarymo metu palikėja negalėjo pati suformuoti savo valios ir jos išreikšti. Palikėjai dėl nustatytų onkologinių susirgimų buvo taikomas itin stiprus medikamentinis - chemoterapinis gydymas, testamentas sudarytas gydymo įstaigoje likus mažiau nei dviem savaitėms iki palikėjos mirties. Atsakovai palikėjai darė psichologinį spaudimą, kuris turėjo įtakos realios palikėjos valios neatitinkančio testamento sudarymui. Palikėja ir anksčiau yra turėjusi psichikos sveikatos problemų, dėl kurių buvo patekusi į psichikos ligas gydančią įstaigą – Žiegždrių psichiatrijos ligoninę;
10.3. Teismas neįvertino, kad bylos nagrinėjimo metu pasisakę liudytojai V. Š., K. I. A. bei V. B. J. pripažino ne tik tai, jog palikėja buvo ūmaus būdo, bet ir tai, jog ji buvo gydoma psichikos sveikatos įstaigoje;
10.4. Teismas neatsižvelgė, jog dėl taikyto medikamentinio gydymo bei, kartu, itin ūmiai atsiradusio atsakovų dėmesio, testamento sudarymo metu palikėja negalėjo pati suformuoti savo valios ir jos išreikšti, t. y. buvo tokioje būsenoje, kai negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl dėl šių trūkumų testamentas turėjo būti pripažintas negaliojančiu;
10.5. Byloje esanti ekspertizės išvada prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams – liudytojų parodymams, todėl šia ekspertizės išvada neturėjo būti remiamasi priimant skundžiamą sprendimą;
10.6. Teismas nevertino, kad dviejų skirtingų notarų iškvietimas į gydymo įstaigą per itin trumpą laikotarpį suponuoja išvadą, jog paminėtų dokumentų (testamento ir įgaliojimo) parengimas ir pasirašymas dėl savanaudiškų tikslų buvo organizuojami itin skubiai, pasinaudojus kritiška palikėjos sveikatos būkle;
10.7. Teismas neįvertino, kad palikėja sudarė skubotą, nepagrįstą ir sau nenaudingą sandorį. Atsakovai nurodė, jog palikėja siekė sudaryti ginčo testamentą, tačiau šių aplinkybių neįrodė;
10.8. Teismas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas K. N. prašė atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
11.1. Apeliacinis skundas, kaip ir ieškinys, grindžiamas ieškovės samprotavimais bei liudytojų parodymais;
11.2. Teismas nuosekliai laikėsi suformuotos praktikos, o apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citatos yra paimtos iš konteksto ir neatspindi teisinių argumentų, kurie patvirtintų teismo sprendimo nepagrįstumą;
Šalies argumentai
11.3. Ieškovės prašymu apklausti visi liudytojai nebuvo, nematė ir nelankė gydymo įstaigoje buvusios palikėjos. Be to, liudytoja V. Š. yra ieškovės dukra, o V. Š. yra ieškovės anūkas, kurie turi netiesioginį suinteresuotumą ieškinio tenkinimu, nes nuginčijus testamentą, ieškovė, kaip įstatyminė įpėdinė paveldėtų sesers turtą;
11.4. Ekspertizės akte suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą – palikėja, testamento sudarymo metu, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti;
11.5. Aplinkybė, kad palikėja testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų neleidžia daryti išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto. Palikėjai atliekant notarinius veiksmus (testamento, įgaliojimo tvirtinimą) notarui buvo pateiktos palikėją gydančių gydytojų išvados, kad dėl taikomo gydymo palikėja gali suprasti savo veiksmus ir juos kontroliuoti;
11.6. Ieškovė nepateikė nei vieno pagrįsto argumento dėl kurio būtų galima naikinti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. A. S. prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
12.1. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima testamentą pripažinti negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta palikėjos valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios;
12.2. Byloje nenustatyta, kad palikėjos valia sudaryti ginčijamą testamentą buvo nulemta (paveikta) atsakovų dėl palikėjos sveikatos;
12.3. Byloje nenustatyta, jog ginčijamas testamentas dėl palikėjos sveikatos neatitiko tikrosios palikėjos valios, kad jis buvo nenaudingas ar žalingas palikėjai;
12.4. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad palikėja suprato savo veiksmų reikšmę, pati sąmoningai suformavo savo valią ir ją išreiškė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas palikėjos laisva valia;
12.5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad palikėja testamento sudarymo metu buvo tokios būklės, dėl kurios ji nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti;
12.6. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą surinktų įrodymų visumą;
12.7. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu, yra pagrįsta ir teisėta, o tai, kad ieškovė turi kitą nuomonę dėl įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu.
13. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. vasario 20 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologinėje ligoninėje notarės M. Č. patvirtintu testamentu N. M. G. jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini) bei visas pinigines lėšas ir vertybinius popierius paliko atsakovui K. N., o dalį žemės sklypo ir pastatų su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui V. A. S.. (duomenys neskelbtini) N. M. G. mirė. Ieškovė, kuri yra palikėjos N. M. G. sesuo, nesant testamento, paveldėtų testamente nurodytą turtą pagal įstatymą (CK 5.11 str.).
16. Byloje kilo ginčas dėl to, ar sudarydama testamentą N. M. G. išreiškė tikrąją savo valią, t. y. ar galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad testamentas, kaip vienašalis sandoris, yra asmens valios išraiškos forma, kurios realumas gali būti nuginčytas vadovaujantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Bylų, kuriose mirusio asmens testamentas ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės.
Dėl apeliacinio skundo
18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos CK 1.89 straipsnio taikymo praktikos ir neatsižvelgė į kitus duomenis apie palikėjos būseną testamento sudarymo metu, t. y., kad palikėja negalėjo pati suformuoti savo valios ir ją išreikšti dėl onkologinio susirgimo ir dėl taikyto medikamentinio gydymo (chemoterapijos), dėl atsakovų palikėjai daryto psichologinio spaudimo (staigaus rūpinimosi), dėl ankstesniu laikotarpiu palikėjos turėtų psichikos sveikatos problemų, dėl kurių ji buvo patekusi į psichikos ligas gydančią įstaigą – Žiegždrių psichiatrijos ligoninę, dėl skuboto, nenaudingo testamento sudarymo gydymo įstaigoje.
19. Teisėjų kolegija aukščiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš palikėjos N. M. G. medicininių dokumentų (asmens sveikatos istorijos iš LSMUL Kauno klinikų, ambulatorinės asmens sveikatos istorijos iš LSMUL Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės, gydymo stacionare ligos istorijos iš LSMUL Kauno klinikų) nustatyta, kad palikėjai onkologinis kiaušidžių susirgimas buvo diagnozuotas 2011 m. gegužės 23 d., likus septyneriems metams iki ginčijamo testamento sudarymo, su metastazijomis į žarnyną, taukinę, pilvaplėvę, t. y. ne į tuos organus (ne galvą ar smegenis), kurių pažeidimai tiesiogiai keltų pavojų palikėjos psichinei būklei. Palikėjai chemoterapija buvo pradėta taikyti jau nuo 2011 m. Ginčijamo testamento sudarymo dieną, 2018 m. vasario 20 d., N. M. G. dėl numatomų notarinių veiksmų buvo konsultuota psichiatrės gyd. D. Ž., kuri konstatavo, kad palikėja anksčiau pas psichiatrus, narkologus nesilankė, nesigydė, duomenų apie palikėjos ankstesnę psichinę būseną medicininėje dokumentacijoje nerasta, palikėjos orientacija savyje, vietoje, laike teisinga, išvaizda tvarkinga, atitinka amžių, išsilavinimą, socialinę padėtį, elgesys adekvatus situacijai, bendrauja noriai, nuotaika pakankama, emocijos adekvačios, nerimo ir įtampos požymių nestebima, mąstymas nuoseklus, prasmingas, normalaus tempo, dėmesio koncentracija, perkėlimas, išlaikymas pakankami, atminties sutrikimų nestebima, suicidinių tendencijų, aktyvios psichopatologijos nekonstatuota, iš elgesio neįtariama esant; kritika savo būklės atžvilgiu pakankama, šiuo metu duomenų už psichikos sutrikimą nėra.
20. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog dviejų skirtingų notarų iškvietimas į gydymo įstaigą per itin trumpą laikotarpį suponuoja išvadą, jog paminėtų dokumentų (testamento ir įgaliojimo) parengimas ir pasirašymas dėl savanaudiškų tikslų buvo organizuojami itin skubiai, pasinaudojus kritiška palikėjos sveikatos būkle. Palikėja, dėl ligos negalėdama atvykti į notaro biurą, pasinaudojo Notariato įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje suteikta teise ir gydymo įstaigoje išreiškė savo valią dėl testamento bei įgaliojimo sudarymo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamas testamentas buvo nenaudingas palikėjai ar testamentas sudarytas psichologinio spaudimo įtakoje.
21. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, ir priimdamas sprendimą rėmėsi tik teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, nevertino liudytojų parodymų, neatsižvelgė, kad palikėja turėjo psichikos sveikatos trūkumų.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovės iniciatyva Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlikusi ekspertė pateikė išvadą, kad testatorei testamento sudarymo metu nekonstatuojamas joks psichikos sutrikimas, dėl ko ji 2018 m. vasario 20 d. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
23. Pasisakydamas dėl eksperto išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada neturi išankstinės galios, vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, 2018 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų, t. y., kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akte nėra pateikta viena kitai prieštaraujančių išvadų. Ekspertizės išvada paremta medicininiais įrašais apie palikėjos būklę, ekspertizės turinys yra nuoseklus, neprieštaringas, tyrimas atliktas išsamiai. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas.
25. Bylą išnagrinėjęs teismas išsamiai aprašė ir tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir liudytojų parodymus (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojų parodymai negali patvirtinti, jog ginčijamo testamento sudarymo metu N. M. G. buvo tokios psichinės būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Byloje nustatyta, kad liudytoja I. T. K. prieš testamento sudarymą ir po jo N. M. G. nematė, kadangi buvo atvykusi tik jos mirties išvakarėse. Liudytojai V. Š. ir V. Š. nebuvo, nematė ir nelankė gydymo įstaigoje esančios palikėjos. Be to, minėti liudytojai turi netiesioginį suinteresuotumą ieškinio tenkinimu, todėl jų įrodymai pagrįstai įvertinti kritiškai. Nuginčijus testamentą, ieškovė, kaip įstatyminė įpėdinė paveldėtų palikėjos N. M. G. turtą. V. Š. yra ieškovės dukra, o V. Š. - ieškovės anūkas. Liudytojos K. I. A. ir V. B. J. nurodė aplinkybes susijusias su palikėja apie žymiai ankstesnius laikotarpius, t. y. apie palikėjos būseną, jai diagnozavus onkologinę ligą (2011 m.), po taikytos chemoterapijos kurso (2013 m.), po vyro mirties. Liudytojos I. T. K. parodymai, jog palikėja galimai dėl psichikos sveikatos ligų buvo gydyta Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje ar kitose gydymo įstaigose, yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, turinčiais aukštesnę įrodomąją galią (CPK197 str. 2 d.) - 2019 m. spalio 22 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus (buvusios Žiegždrių psichiatrijos ligoninės) raštu Nr. S(06)-1825, kuriame patvirtinta, kad N. M. G. minėtos įstaigos stacionare nesigydė ir ambulatoriškai nesilankė, 2019 m. spalio 21 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus raštu Nr. S(02)-1701, patvirtinančiu kad N. M. G. šioje gydymo įstaigoje taip pat nesigydė bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašu, kuriame apie palikėją duomenų nėra.
26. Nekonstatavus palikėjos psichikos sutrikimo, ekspertei nepatvirtinus testatorės valios spragų spręstina, kad, nepašalinus abejonių dėl tikrosios sandorį sudariusio asmens psichikos sveikatos būklės, reikalavimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
27. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, bei savo sprendime išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, argumentuotai atsakė į pagrindinius nagrinėtos bylos aspektus, bei teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas. Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau vien tai, kad ji subjektyviai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
28. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovai įgijo teisę į jų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas K. N. nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės netenkinamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. A. S. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija GSD Nr. 20-39, 2020 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 16). Atsakovo V. A. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 p.) 1 712,88 Eur (1,3x1317,60), kur 1 317,60 Eur 2019 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės B. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.