- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-223-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01045-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- P. V., V. O.
- Atsakovas
- R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Dujotekana“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. V. ir V. O. (V. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1791-619/2017 pagal ieškovų P. V. ir V. O. ieškinį atsakovams R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Dujotekana“ dėl papildomo susitarimo prie paskolos sutarties, paskolos sutarties sąlygų, atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai P. V. ir V. O. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2015-06-15 Papildomą susitarimą prie 2012-12-13 paskolos sutarties Nr. 2012/02-56 (toliau – ir Papildomas susitarimas); priteisti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Dujotekana“ iš atsakovo R. S. 6 806 070,42 Eur skolos; pripažinti negaliojančiomis (ab initio) 2012-12-13 paskolos sutarties Nr. 2012/02-56 (toliau – ir Paskolos sutartis) 1.4. p., 1.5. p., 1.6. p., 1.7. p. nuostatas; priteisti UAB „Dujotekana“ iš atsakovo R. S. 2 219 810,34 Eur palūkanų; priteisti UAB „Dujotekana“ iš atsakovo R. S. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisti UAB „Dujotekana“ iš atsakovo R. S. 0,02 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo visos pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą sumokėti dieną; priteisti iš atsakovo R. S. ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai nurodė, kad atsakovas R. S. yra UAB „Dujotekana“ akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 72 687 vnt. bendrovės akcijų, kurios sudaro 72,7 proc. viso bendrovės įstatinio kapitalo. Kiti akcininkai yra P. V., V. O. ir R. S.. Atsakovas taip pat yra Šveicarijos Konfederacijoje įregistruotos bendrovės LT Gas Stream AG tikrasis naudos gavėjas. Ieškovai paaiškino, kad 2012-12-12 bendrovės „Dujotekana“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 7 buvo nuspręsta suteikti atsakovui 25 000 000 Lt (7 240 500,46 Eur) paskolą 3 metų laikotarpiui, mokant 6 proc. dydžio metines palūkanas. Bendrovės prezidentas V. O. įgaliotas pasirašyti paskolos sutartį su atsakovu ir atlikti kitus būtinus veiksmus, susijusius su sutarties sudarymu. Tokio sprendimo priėmimui vienbalsiai pritarė visi bendrovės valdybos nariai. 2012-12-13 buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr. 2012/02-56, kuria bendrovė paskolino atsakovui 7 240 500,46 Eur ir susitarė, kad suteikta paskola turi būti grąžinta iki 2015-03-31. Atsakovas 2013-09-20 paprašė jam priklausančių dividendų dalį 1 500 000 Lt už 2013 metus užskaityti kaip dalinį Paskolos sutarties padengimą, toks prašymas buvo patenkintas ir skolos likutis sumažintas 1 500 000 Lt. 2015-03-18 bendrovė gavo atsakovo prašymą pratęsti suteiktos paskolos grąžinimo terminą iki 2015-10-01. Šiame prašyme buvo nurodyta, kad dalis suteiktos paskolos bendrovei bus grąžinta, kuomet bus paskirstyti dividendai ir atsakovas neprieštarauja, kad jam skirti dividendai būtų įskaityti kaip dalinis paskolos grąžinimas, o likusi paskolos suma su apskaičiuotomis palūkanomis bus sumokėta 2015-10-01. Ieškovų tvirtinimu, 2015-04-14 bendrovė gavo bendrovės Gas Stream, kurios tikrasis naudos gavėjas yra atsakovas, raštą, kuriuo UAB „Dujotekana“ raginama padengti 10 664 437,43 Eur skolą ir 603 567,47 Eur delspinigius. Bendrovė „Dujotekana“ 2015-04-16 pateikė atsakymą bendrovei Gas Stream, nurodydama, kad R. S. skola bendrovei pagal Paskolos sutartį sudaro 7 755 285,67 Eur ir pasiūlydama išspręsti susidariusią situaciją perleidžiant bendrovei Gas Stream reikalavimo teisę į atsakovą pagal Paskolos sutartį. Kadangi ieškovams nepavyko ginčo išspręsti geruoju, savo teises jie gina teismine tvarka, prašydami priteisti iš atsakovo negrąžintos paskolos dalį; pripažinti negaliojančiomis Paskolos sutarties nuostatas, kuriose numatyta, kad už suteiktą paskolą yra mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, kaip prieštaraujančias juridinio asmens veiklos tikslams, ir priteisti iš atsakovo palūkanas, nustatytas pagal paskolos davėjos verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, iki ieškinio pateikimo dienos sudarančias 2 219 810,34 Eur; priteisti iš atsakovo 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki paskolos grąžinimo dienos.Ieškovai paaiškino, kad Paskolos sutartyje nurodytas palūkanų dydis, t. y. 6 proc., buvo primestas atsakovo, tačiau toks palūkanų dydis atsižvelgiant į paskolos sumą, taip pat įvertinus, jog paskolos grąžinimas nebuvo užtikrintas jokiomis užtikrinimo priemonėmis, yra aiškiai per mažas, neprotingas, nesuderinamas su bendrovės veiklos tikslais. Ieškovų nuomone, egzistuoja visos būtinos sąlygos Paskolos sutarties ginčo nuostatoms pripažinti negaliojančiomis (ab initio). Bendrovė yra privatus juridinis asmuo, kurios tikslai yra užsiimti didmenine ir mažmenine prekyba, vystyti paslaugų teikimą, siekti pelno, turto efektyvaus panaudojimo. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti neadekvačiai mažas palūkanas, kurios turėjo būti sumokėtos tik paskolos grąžinimo dieną, o tai reiškia, kad ligi šiol bendrovės lėšomis atsakovas naudojasi neatlygintinai, lėšos nuvertėja dėl infliacijos, bendrovė negali naudotis šiais pinigais kaip apyvartinėmis lėšomis. Toks susitarimas akivaizdžiai prieštarauja aptartiems bendrovės veiklos tikslams. Lietuvos banko duomenimis, šios Paskolos sutarties sudarymo metu (2012-12-13) vidutinė palūkanų norma suteiktoms naujoms paskoloms nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams vartojimo paskolų sutarčių atžvilgiu sudarė net 13,28 proc. Ginčo palūkanų dydis (6 proc.) gali būti laikomas protingu tik tuomet, kai prievolės įvykdymas yra užtikrintas turto įkeitimu, kurio vertė kur kas viršija suteikto kredito sumą. Ieškovų tvirtinimu, nuostatų dėl palūkanų dydžio nenaudingumą patvirtina ir suprastėjusi 2013 metais, palyginus su 2012 metais, bendrovės finansinė padėtis. Ieškovų įsitikinimu, atsakovas buvo nesąžiningas, nes Paskolos sutarties sudarymo metu jis buvo bendrovės valdybos pirmininkas, taip pat ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklauso 72,7 proc. visų bendrovės akcijų, todėl jo nesąžiningumas yra preziumuojamas. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovui pažeidus sutartį bendrovė patyrė žalą, t. y. negavo pajamų palūkanų forma, todėl ieškovai reikalauja priteisti bendrovei iš atsakovo nuostolius, kurie apskaičiuoti rinkos dydžio palūkanų forma nuo negrąžintos paskolos sumos. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad 2015-06-15 R. S. su UAB „Dujotekana“ sudarytas Papildomas susitarimas prie Paskolos sutarties, kuriuo paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2015-10-01, prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams, todėl pripažintinas negaliojančiu. Ieškovų teigimu, Papildomas susitarimas buvo sudarytas atsakovo iniciatyva, sudarant jį nebuvo numatytos jokios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, o bendrovė sutiko pratęsti atsakovo jau ir taip pradelstą milžiniškos paskolos gražinimo terminą, nepaisant to, kad už naudojimąsi pinigais sutartyje numatytos neadekvačiai mažos palūkanos, kurios turėjo būti sumokėtos paskolos grąžinimo dieną, tačiau nebuvo sumokėtos. Papildomo susitarimo nenaudingumą bendrovei ir jos akcininkams patvirtina ir stipriai suprastėjusi bendrovės finansinė padėtis. 2014 m. bendrovė patyrė 454 050,04 Eur nuostolį, kai 2013 m. grynasis pelnas sudarė 2 100 619,49 Eur. Per pastaruosius metus bendrovės pajamos sumažėjo net 43 proc. Jeigu atsakovas nebūtų inicijavęs bendrovei nenaudingo Papildomo susitarimo ir būtų grąžinęs paskolos sumą bei palūkanas, ši suma galėjo būti naudojama veikloje, kreditorių reikalavimams padengti, plėtrai vykdyti, arba akcininkų turtiniams interesams tenkinti. Bendrovė iš Papildomo susitarimo jokios naudos negauna, mokėtinos sumos kreditoriams dėl pradelstų įsipareigojimų tik didėja, todėl akivaizdu, jog Papildomas susitarimas bendrovei yra nenaudingas, prieštaraujantis jos veiklos tikslams. Prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-3346-653/2017 ieškovai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2015-12-01 Atsiskaitymo sutartį, sudarytą R. S. ir UAB „Dujotekana“. Ieškovai nurodė, kad R. S. paskolos bendrovei iki 2015-10-01 negrąžino, todėl bendrovės valdyba, vykdydama paties atsakovo valią, dar kartą nusprendė pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2016-12-01. Atsakovas grąžinti paskolos nesugebėjo ir iki 2016-12-01, tačiau valdyba ir vėl geranoriškai pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2017-09-01. Ieškovų įsitikinimu, atsakovo kontroliuojama bendrovės valdyba žaidžia pasaką be galo, o paskolos atsakovas grąžinti net neketina, taip yra pažeidžiami ne tik bendrovės, tačiau ir jos smulkiųjų akcininkų interesai. Ieškovai paaiškino, kad atsakovas, siekdamas, jog būtų panaikintos jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė rašytinius dokumentus, kad jis tariamai grąžino dalį skolos – 4 890 286,28 Eur priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu. Atsakovas nurodė, kad įgijo reikalavimą į bendrovę pagal 2015-12-01 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą UAB „Dujotekana“ kreditoriaus bendrovės Gas Stream ir atsakovo, ir tą pačią dieną (2015-12-01) sudarė Atsiskaitymo sutartį, kurios pagrindu bendrovės reikalavimas, anot atsakovo, sumažėjo 4 890 286,28 Eur. Ieškovų įsitikinimu, Atsiskaitymo sutartis pažeidžia UAB „Dujotekana“ ir jos akcininkų interesus, todėl ji pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujanti bendrovės veiklos tikslams. Be to, ieškovų nuomone, Atsiskaitymo sutartis yra fiktyvi, t. y. sudaryta atsakovui realiai neperėmus reikalavimo teisės į UAB „Dujotekana“ iš Gas Stream. Atsakovas nėra pateikęs duomenų, kad Gas Stream Atsiskaitymo sutarties sudarymo metu (2015-12-01) apskritai būtų turėjusi tokio dydžio reikalavimo teisę į bendrovę, kad Gas Stream bendrovei būtų suteikusi paslaugų už tokią sumą. Be to, ieškovams vengiama pateikti rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų, kad bendrovė Gas Stream iš tikrųjų perleido reikalavimo teisę į bendrovę atsakovui. Ieškovai dar 2015-12-30 kreipėsi į Gas Stream su paklausimu dėl 2008-09-17 sutarties Nr. 2008/02-17 dėl gamtinių dujų tiekimo, iš kurios kildinama Gas Stream reikalavimo teisė į bendrovę, ir 2015-12-01 reikalavimo teisių perleidimo sutarties kopijos pateikimo, tačiau joks atsakymas į šį paklausimą nebuvo gautas. Vienašalis Gas Stream pranešimas apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą sutartinių santykių pobūdžio neįrodo, nes Gas Stream yra kontroliuojama paties atsakovo, todėl toks pranešimas galėjo būti pasirašytas tik siekiant išvengti atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Dujotekana“ iš ieškovų po 2 750 Eur advokato pagalbai apmokėti.Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog yra sąlygų visuma pripažinti ginčijamas Paskolos sutarties nuostatas (1.4–1.7 punktai) negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnio pagrindu. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo Paskolos sutartis (bei ginčijamas Paskolos sutarties pratęsimas) sudaryti laikantis privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos, t. y. nutarta suteikti paskolą 2012-12-12 valdybos posėdžio protokolu (už paskolos suteikimą vienbalsiai balsuota visų valdybos narių, taip pat ir ieškovo P. V.), įgaliotas asmuo – bendrovės prezidentas V. O. (akcininkas ir ieškovas byloje) pasirašė Paskolos sutartį. Teismas nurodė, kad sutarties laisvės principas reiškia, jog šalys laisvos spręsti dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų nustatymo. Šiuo atveju sutarties šalys yra verslo subjektai – įmonė suteikė paskolą savo pagrindiniam akcininkui, sutarties subjektai yra lygiaverčiai, Paskolos sutartis yra atlygintinė. Ginčo šalys patvirtino sutarties sąlygų, be kita ko, ir dėl 6 proc. palūkanų, pagrįstumą ir teisėtumą. Paskolos sutarties sudarymo metu (2012 m. gruodžio 13 d.) įmonės turtinė padėtis buvo gera, balanso duomenys už 2013 m. metus patvirtina, kad grynasis pelnas 2012 m. sudarė 8 610 059 Eur, 2013 m. – 7 253 019 Eur, iš viso turto 2012 m. įmonė turėjo už 135 354 454 Eur, 2013 m. – 74 176 511 Eur, kreditorių reikalavimų nebuvo pareikšta. Teismas akcentavo, kad atsakovas savo turtu yra užtikrinęs UAB „Dujotekana“ tinkamą prievolių įvykdymą pagal banko sąskaitos kreditavimo sutartis (2012 m. gruodžio 21 d. Sąskaitos kreditavimo (overdrafto) sutartis Nr. OV04-794/12, 2013 m. balandžio 3 d. Sutartis Nr. OV04-794/12 dėl banko sąskaitos kreditavimo). Be to, P. V. paskolos sutartimi taip pat buvo nustatytos 6 proc. metinės palūkanos už suteiktą paskolą, o įrodymų, kad suteikiant paskolą už nurodyto dydžio palūkanas įmonė patyrė žalą, į bylą nėra pateikta, atsakovo R. S. nesąžiningumas nėra įrodytas. Atmetus reikalavimą dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, kaip išvestiniai atmestini ir reikalavimai priteisti iš atsakovo 2 219 810,34 Eur palūkanų (pagal vidutinę vartojimo paskolų palūkanų normą).Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, jog 2015 m. birželio 15 d. Papildomas susitarimas buvo priimtas nepažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentų, bendrovės valdymo organų kompetencijos. Teismas pastebėjo, kad Paskolos sutarties šalys sutarties galiojimo terminą pratęsė remdamiesi abipusiu šalių susitarimu, įstatais. Teismo nuomone, įvertinus Papildomo susitarimo sąlygas, terminą – 6 mėn. laikotarpiui, negalima daryti išvados, kad buvo pažeisti įmonės veiklos tikslai, įmonei padaryta žala – šių aplinkybių neginčijamais įrodymais ieškovai neįrodė. Tokio sandorio sudarymas (termino pratęsimas) mažiau naudingomis sąlygomis – atidėtas paskolos grąžinimas, šiuo atveju nereiškia prieštaravimo įmonės veiklos tikslams, ypač įvertinus faktą, kad sutartis yra atlygintinė bei joje nustatytos Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės. Duomenų apie tai, kad tokiu susitarimu būtų pažeisti kreditorių interesai į bylą nėra pateikta.Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančia Atsiskaitymo sutartį, visų pirma kvestionuoja UAB „Dujotekana“ skolos LT Gas Stream AG buvimo faktą, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp UAB „Dujotekana“ ir LT Gas Stream AG 2008-09-17 buvo sudaryta Sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo 2008-2012 m., 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Dujotekana“ mokėtina LT Gas Stream AG suma sudarė 4 890 286,28 Eur, reikalavimo teisę į kurią LT Gas Stream 2015-12-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido R. S.. Įvertinęs aplinkybių visumą bei vadovaudamasis įrodymų leistinumo ir pakankamumo taisykle, teismas atmetė ieškovų argumentus, kad nėra jokių įrodymų, jog Atsiskaitymo sutarties sudarymo metu Gas Stream apskritai būtų turėjusi tokio dydžio reikalavimo teisę į bendrovę. Teismas pastebėjo, kad ginčijama Atsiskaitymo sutartis sudaryta vadovaujantis 2015 m. gruodžio 1 d. bendrovės valdybos sprendimu, o aprašytų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo visos sąlygos priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams įskaityti. Teismo vertinimu, įrodymų apie tai, kad Atsiskaitymo sutartimi būtų pažeistos kitų kreditorių teisės ar teisėti interesai į bylą nėra pateikta, nenustatyta, jog sutartis pažeidė bendrovės tikslus, ekonomiškai nenaudinga. Be to, teismas konstatavo ir tai, kad remiantis atsakovo pateiktais į bylą įrodymais, nėra pagrindo daryti išvadą, jog LT Gas Stream AG vardu veikęs M. R. nėra įgaliotas veikti bendrovės vardu. Galiausiai, teismas konstatavo, kad nustačius aplinkybę, jog 2016 m. lapkričio 30 d. Papildomu Susitarimu Nr. 2016/02-231 pratęstas paskolos grąžinimo terminas iki 2017 m. rugsėjo 1 d., nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo R. S. skolą pagal 2012-12-13 Paskolos sutartį. Kaip išvestiniai atmestini ir reikalavimai dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas P. V. ir V. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimus patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas, laikydamas, kad nėra pagrindo Paskolos sutarties ginčo nuostatų pripažinti negaliojančiomis CK 1.82 straipsnio pagrindu, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė šį institutą reglamentuojančias teisės normas. Aplinkybė, kad sutarties šalys yra verslo subjektai, savaime nereiškia, jog ginčo nuostatos neprieštarauja bendrovės interesams. Bendrovės valdybos nariai tokioms sutarties nuostatoms dėl palūkanų, įskaitant jų dydžio, pritarė būdami įsitikinę, kad paskola bus grąžinta iki valdybos ir šalių sulygto termino – 2015-03-31. Tuo atveju, jeigu apeliantams būtų žinoma, kad paskola nustatytu terminu nebus grąžinta (šiuo metu terminas pradelstas daugiau nei dvejus metus), akivaizdu, jog paskola apskritai nebūtų suteikta. Egzistuoja visos CK 1.82 straipsnio taikymo sąlygos: sutartį sudarė privatus juridinis asmuo; Paskolos sutartimi bendrovė paskolino itin didelę pinigų sumą už tai atsakovui įsipareigojus sumokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, kurios turėjo būti sumokėtos tik paskolos grąžinimo dieną (2015-03-31). Paskolos negrąžinimas nustatytu terminu yra esminė aplinkybė, sprendžiant dėl susitarimo, kuriuo nustatytas 6 proc. palūkanų dydis, prieštaravimo bendrovės veiklos tikslams. Teismas nevertino, ar sandorio vertė atitiko realią rinkos kainą. Palūkanos neatitinka realios rinkos kainos. Būtų galima svarstyti, kad Paskolos sutartis nepažeidžia bendrovės interesų, kuomet vėluojama skolą grąžinti daugiau nei 2 metus, tik tuo atveju, jeigu atsakovas būtų įsipareigojęs sumokėti 13,28 proc. dydžio palūkanas. Atsakovas nei pasiskolintų pinigų, nei palūkanų faktiškai iki šiol nėra sumokėjęs (neįskaitant šioje byloje kvestionuojamo įskaitymo sandorio). Tai reiškia, kad ligi šiol lėšomis atsakovas naudojasi neatlygintinai, pinigai nuvertėja dėl infliacijos, bendrovė negali naudotis jais kaip apyvartinėmis lėšomis ir naudoti jų įmonės interesais.Teismo sprendime tik deklaratyviai nurodoma, kad ieškovai neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Ieškovai buvo pateikę savo argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo, tačiau dėl šių argumentų teismas nepasisakė. Atsakovas Paskolos sutarties sudarymo metu buvo bendrovės valdybos pirmininkas, o taip pat ir akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausė 72,7 proc. visų akcijų. Taigi, Atsakovo nesąžiningumas yra preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 3 punktas). Be to, CK 6.67 straipsnio 4 punkto nuostata preziumuoja sandorių šalių nesąžiningumą, jeigu yra priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Nustatytas palūkanų dydis (6 proc.) yra akivaizdžiai neproporcingas rinkos palūkanų dydžiui, taigi, atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas ir šiuo aspektu.Bendrovės suteiktos paskolos dydis P. V. buvo tik 200 000 Lt, kuomet atsakovui buvo paskolinta net 25 000 000 Lt. Be to, P. V. paskolą grąžino laiku, o atsakovas paskolą grąžinti vengiau daugiau nei dvejus metus. Šios dvi situacijos yra iš esmės skirtingos, todėl nėra lygintinos šios bylos kontekste. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų paskolą grąžinęs laiku ir sumokėjęs sutarto dydžio palūkanas, akivaizdu, kad jam jokios pretenzijos nebūtų reiškiamos.Nėra suprantamos teismo išvados dėl ginčijamo sandorio atlygintinumo, nes Papildomas susitarimas yra neatlygintinis. Už tokio susitarimo sudarymą atsakovas bendrovei mainais nieko nesumokėjo, kaip ir nesumokėjo susikaupusių palūkanų, kurios pagal ginčijamas Paskolos sutarties sąlygas turėjo būti sumokėtos iki 2015-03-31. Papildomu susitarimu bendrovė sutiko pratęsti atsakovo jau ir taip pradelstą itin didelės paskolos grąžinimo terminą, nepaisant to, kad bendrovės finansinė padėtis ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvo labai suprastėjusi, ką patvirtina byloje surinkti įrodymai. Už naudojimąsi pinigais nebuvo sumokėtos netgi neadekvačiai mažos palūkanos, kurios turėjo būti sumokėtos paskolos grąžinimo dieną (2015-03-31). Be to, sudarant Papildomą susitarimą, kaip ir sudarant pačią sutartį, bendrovei nebuvo suteiktos jokios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, tad nėra suprantama apie kokias suteiktas užtikrinimo priemonės kalbama sprendime. Bendrovei itin reikšminga suma, kurios atsakovas negrąžino, galėjo būti naudojama veikloje, kreditorių reikalavimams padengti (atsiskaityti su tuo metu didžiausiu kreditoriumi LT Gas Stream), lėšos galėjo būti naudojamos bendrovės plėtrai vykdyti arba akcininkų turtiniams interesams tenkinti. Bendrovė iš Papildomo susitarimo jokios naudos negavo, mokėtinos sumos kreditoriams dėl pradelstų įsipareigojimų tik didėjo, todėl akivaizdu, jog susitarimas prieštarauja bendrovės veiklos tikslams. Atsakovas laikytinas nesąžiningu dėl tų pačių priežasčių, kaip ir ginčijant Paskolos sutarties nuostatas dėl palūkanų. Be to, atsakovui, kaip patyrusiam verslininkui, yra suprantama, kad termino pratęsimas, esant tokiai įmonės finansinei padėčiai, yra naudingas išimtinai jam, o ne bendrovei ar kitiems jos akcininkams.Teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą išreikalauti įrodymus, kurie patvirtintų, kad Atsiskaitymo sutarties sudarymo metu (2015-12-01) LT Gas Stream AG turėjo tokio dydžio reikalavimą į bendrovę, kokį perleido atsakovui reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Objektyviai tiesai byloje nustatyti nėra pakankami atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. tarpusavio skolų suderinimo aktai ar skolos pripažinimo dokumentai, nes tiek bendrovė, tiek LT Gas Stream AG yra kontroliuojami to paties R. S., kuris deda visas pastangas išvengti paskolos bendrovei grąžinimo, todėl atsakovų teikiamų įrodymų turinys kelia didelių abejonių dėl jų tikrumo. Ieškovai taip pat prašė išreikalauti iš bendrovės 1 134 998,85 Eur delspinigių apskaičiavimo aktą, nes LT Gas Stream perleido atsakovui teisę reikalauti iš bendrovės ir 1 134 998,85 Eur delspinigių. Teismas ieškovų prašymus atmetė ir neturėdamas jokių patikimų duomenų padarė išvadą, kad LT Gas Stream AG ginčijamo sandorio sudarymo metu (2015-12-01) turėjo reikalavimo teisę į bendrovę tokiai sumai, kokią perleido atsakovui. Be to, sprendime nėra nieko pasisakyta dėl ieškovų argumento, kad atsakovas yra pasirašęs tik ant pirmojo ir trečiojo Atsiskaitymo sutarties lapo, nors būtent antrajame nepasirašytame sutarties lape nurodomos nuostatos dėl priešpriešinių 4 890 286,28 Eur reikalavimų įskaitymo, taip pat nuostata, jog likusios 3 235 317,01 Eur skolos dalies grąžinimas yra pratęsiamas iki 2016-12-01. Manytina, kad antrasis lapas nepasirašytas neatsitiktinai, nes atsakovas realiai neketino įskaityti ir taip abejotinos reikalavimo teisės į bendrovę. Teismas neištyrė ir aplinkybių dėl 2015-12-01 reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo. Vienašalis LT Gas Stream AG pranešimas apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą jokių prievolinių santykių sukurti negali ir sutartinių santykių pobūdžio neįrodo.Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų 2017-04-03 patikslintą ieškinį ir užkirto kelią į efektyvią teisminę gynybą. 2017-04-11 teismo posėdžio metu buvo atsisakyta priimti ir ieškovų patikslintą ieškinį, kuriuo tik buvo prašoma pripažinti negaliojančiu ab initio 2016-11-30 papildomą susitarimą prie 2012-12-13 paskolos sutarties, kuriuo bendrovė atsakovui dar pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2017-09-01. Tai leido atsakovui pabėgti nuo ieškinio tenkinimo, nes prievolės įvykdymo terminas (paskolos grąžinimo terminas) buvo pratęstas. Teismas neįvertino to, kad poreikis tikslinti reikalavimą atsirado tik todėl, jog bendrovė kartu su atsakovu eilinį kartą susitarė pratęsti negrąžintos paskolos terminą (bylos nagrinėjimo metu skolos grąžinimo terminas pratęstas jau trečiąjį kartą), t. y. taip piktavališkai siekdami, kad ieškovų reikalavimas dėl skolos priteisimo būtų atmestas tik dėl tariamai nepraleisto paskolos grąžinimo termino. Bendrovė apie šį paskolos termino pratęsimą išviešino tik 2017-01-17, nors jis, jeigu tikėti atsakovais, buvo sudarytas dar 2016-11-30. Dar daugiau, atsakovai ilgą laiką vengė pateikti rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų, kad atsakovas tinkamai įgyvendino būtiną 2016-11-30 susitarimo sąlygą, t. y. sumokėjo 100 000 Eur. Atsisakymas priimti patikslintą ieškinį šiuo atveju nulėmė tai, kad nesąžiningas skolininkas, kuris kontroliuoja paskolos davėją, susitarė dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o tai sudarė pagrindą ieškiniui atmesti nesudarant galimybės užginčyti paskutinio paskolos termino pratęsimo teisėtumo. Teismas šiuo atveju turėjo vertinti ne tik bylos stadiją, bet ir kokios aplinkybės nulemia poreikį reikšti patikslintą ieškinį.Atsakovas R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Paskolos sutartis buvo sudaryta laikantis UAB „Dujotekana“ įstatų 6.29 p., 6.38 p. nustatytų reikalavimų. Paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas P. V. buvo UAB „Dujotekana“ valdybos nariu bei bendrovės akcininku ir pritarė sutarties sudarymui joje nustatytomis sąlygomis, o ieškovas V. O., tuo metu ėjęs bendrovės vadovo pareigas, nustatė galutines Paskolos sutarties sąlygas ir ją sudarė. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovų prielaidas dėl galimos draudžiamos atsakovo įtakos Paskolos sutarties sudarymui ar sąlygų nustatymui bei prieštaravimui juridinio asmens tikslams.Ieškovai nepagrįstai teigia, kad nustatytos sąlygos dėl palūkanų normos ir jų mokėjimo tvarkos prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Be to, Paskolos sutartyje nėra ribojimo sąlygų pratęsti paskolos termino; nei sutartyje, nei UAB „Dujotekana“ 2012 m. gruodžio 12 d. valdybos sprendime nėra nustatyta, jog Paskolos sutartyje nustatytų palūkanų dydis yra siejamas su paskolos suteikimo terminu. Vadinasi, priešingai nei teigia ieškovai, terminas nebuvo esminė sąlyga nustatant palūkanų dydį. Ieškovų pozicija prieštaringa. Tuo atveju, jeigu egzistuotų sutarties nuostatos dėl palūkanų dydžio prieštaravimas įmonės veiklos tikslams, jos neteisėtumas egzistuotų nuo sąlygos nustatymo momento ir nebūtų priklausomas nuo sutarties termino (nebent sutartyje būtų eksplicitiškai nustatyta tokia sąlyga). Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad 1.4 – 1.7 punktai sutarties vykdymo eigoje (įskaitant vykdymo termino pratęsimą) pradėjo prieštarauti CK 1.82 straipsniui, nuo kurio momento (datos) ir kodėl toks prieštaravimas galėjo atsirasti. Ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad Paskolos sutarties sudarymas nustatytomis palūkanomis iš esmės pažeidė UAB „Dujotekana“ turtinius interesus, pablogino jos finansinę padėtį ar esmingai neigiamai nulėmė jos ūkinės komercinės veiklos rezultatus.Ieškovai nepagrįstai teigia, kad R. S. nesąžiningumas sudarant Paskolos sutartį yra preziumuojamas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys, yra taikomi tik tais atvejais, kaip yra reiškiami ieškiniai dėl kreditorių teisių gynimo. Ieškovai ignoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje expresis verbis nurodyta, kad nesąžiningo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma. Sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, tačiau ieškovai to nepadarė.Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo prievoles pagal Paskolos sutartį. Po Atsiskaitymo sutarties įvykdymo likusi neapmokėta paskolos suma pagal sutartį sudarė 3 235 317,01 Eur, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Dujotekana“ valdyba 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu tenkino R. S. prašymą pratęsti paskolos grąžinimo terminą, su sąlyga, jog iki 2017 m. sausio 16 d. atsakovas atliks dalinį 100 000 Eur paskolos grąžinimą. 2017 m. sausio 9 d. atsakovui grąžinus dalį paskolos, t. y. 100 000 Eur, likusi mokėtina suma sudarė 3 135 317,01 Eur, sumokėjimo terminas – 2017 m. rugsėjo 1 d. Paskolos sutarties vykdymo metu (po skundžiamo sprendimo priėmimo) atsakovas visiškai įvykdė savo prievoles UAB „Dujotekana“ pagal Paskolos sutartį ir grąžino likusią 3 135 317,01 Eur paskolos dalį bei 289 093,75 Eur palūkanų. Likusios paskolos dalies grąžinimas buvo atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų pagrindu pagal 2017 m. gegužės 31 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2017 m. gegužės 31 d. Tarpusavio skolų užskaitymo aktą.2015-06-15 Papildomu susitarimu buvo įvykdyti UAB „Dujotekana“ visuotinio akcininkų susirinkimo nustatyti įpareigojimai valdybai. Ieškovai neginčijo visuotinio akcininkų susirinkimo ir (ar) valdybos sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka. Papildomas susitarimas pats savaime nenustato jokių sąlygų, kurios UAB „Dujotekana“ būtų ekonomiškai nenaudingos, o pagrindinis susitarimo tikslas – pratęsti paskolos grąžinimo terminą. Ieškovai pačios Paskolos sutarties neginčija. Paskolos sutartis yra atlygintinė. Galutinio paskolos grąžinimo dieną (2017-05-31) atsakovas sumokėjo 289 093,75 Eur palūkanų. Skunde nepagrįstai teigiama, kad kadangi Papildomo susitarimo sudarymo dieną bendrovei nebuvo sumokėtos palūkanos, buvo pažeisti bendrovės veiklos tikslai, nes tokie teiginiai prieštarauja Paskolos sutarties 1.5 – 1.7 p., pagal kuriuos palūkanos mokamos paskolos grąžinimo dieną, o ne jos vykdymo termino pratęsimo ar kitais atvejais. Ieškovai neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Sprendimas dėl Paskolos sutarties sąlygų pakeitimo buvo sudarytas laikantis UAB „Dujotekana“ įstatų ir įgyvendinant visuotinio akcininkų susirinkimo bei valdybos sprendimą. Tuo atveju, jeigu paskolos pratęsimas nebūtų naudingas bendrovei ar jos akcininkams, ieškovas P. V., kaip bendrovės akcininkas, būtų skundęs tokį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Galiausiai, kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu 2015-06-15 Papildomo susitarimo sąlygos buvo pakeistos, o 2017-05-31 atsakovo prievolės buvo galutinai įvykdytos, išnyko ieškovų reikalavimų dalykas, įskaitant 2015-06-15 Papildomo susitarimo galiojimo klausimas.Byloje surinkti įrodymai (be kita ko Gas Stream AG sąskaitos Nr. DU-070, DU-071, 2015 m. gruodžio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartis ir 2008 m. rugsėjo 17 d. gamtinių dujų tiekimo sutartis Nr. 2008/02-17) patvirtino atsakovo perimtų reikalavimų iš UAB „Dujotekana“ kreditoriaus (LT Gas Stream AG) egzistavimo faktą ir jų dydį. Ieškovo keliamas prielaidas apie tariamą reikalavimo teisės nebuvimą paneigia ir pačių ieškovų rengti dokumentai. Byloje pateikti ieškovo V. O., buvusio UAB „Dujotekana“ vadovo, 2015 m. balandžio 16 d. ir 2015 m. balandžio 30 d. raštai adresuoti LT Gas Stream AG netiesiogiai patvirtina, jog šis kreditorius turėjo reikalavimo teisę į bendrovę. Teismas pagrįstai atmetė ieškovų teiginius dėl tariamo Atsiskaitymo sutarties galiojimo klausimo esant nepasirašytam vienam iš sutarties puslapių. Teisės aktai nenumato privalomo sutarties parafavimo kiekviename jos puslapyje. Sandorio šalys patvirtino Atsiskaitymo sutarties galiojimo faktą ir jos turinį. Byloje surinkti įrodymai (audituota UAB „Dujotekana“ 2015 m. finansinė ataskaita) patvirtino Atsiskaitymo sutarties įvykdymą, t. y. bendrovės prievolių sumažėjimą atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.Teismas pagrįstai atsisakė iš dalies tenkinti ieškovų prašymą išreikalauti įrodymus– visus Gamtinių dujų perdavimo sutarties pakeitimus ir papildymus, visus pagal šią sutartį sudarytus gamtinių dujų priėmimo–perdavimo aktus, visas gamtinių dujų tiekėjo (nuo 2008 m.) pateiktas sąskaitas ir aktus UAB „Dujotekana“ pagal šią sutartį ir kitus su civiline byla nesusijusius įrodymus. Ieškovų prašyti išreikalauti įrodymai išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų ir būtų neproporcingai ir nepagrįstai apsunkinę bylos nagrinėjimą (dokumentų apimtis nuo 2008 m., dokumentai sudaryti ne lietuvių kalba) ir nesuteiktų bylai reikšmingų aplinkybių ginčo faktams nustatyti. Civilinėje byloje tiek R. S., tiek UAB „Dujotekana“ pateikė visus pirminius įrodymus, tiesiogiai susijusius su LT Gas Stream AG reikalavimo teisių atsiradimo pagrindais ir jų dydžiu, reikalavimo perleidimu ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. Ieškovai kvestionuoja atsakovų pateiktų įrodymų patikimumą, tačiau patys nepateikė jokių įrodymų savo nurodomiems teiginiams pagrįsti.Teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. balandžio 11 d. pateiktus patikslintus ieškinius. Ieškovai patikslintais ieškiniais siekė tikslinti tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą, o tai neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 141 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo taisyklės, kad ieškovui proceso eigoje įstatymas leidžia keisti tik vieną iš ieškinio elementų – jo pagrindą arba dalyką. Be to, ieškovų veiksmai, teikiant patikslintus ieškinius byloje, vertintini kaip siekis piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir užvilkinti civilinės bylos nagrinėjimą. Bendrovė dar 2017 m. sausio 17 d. teismui pateikė įrodymus apie 2016 m. lapkričio 30 d. Papildomą susitarimą. Tačiau Ieškovai patikslintus ieškinius teismui pateikė tik 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. balandžio 11 d. Civilinėje byloje R. S. yra taikytas 4 135 594,51 Eur turto areštas, todėl, tikėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo vilkinimas iš esmės buvo pagrindinis ieškovų tikslas, siekiant sukelti kuo daugiau suvaržymų ir nepatogumų atsakovui. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovai bendrovei „Dujotekana“ buvo pareiškę didelės vertės turinius reikalavimus (kurie buvo pripažinti nepagrįstais bei ieškovo V. O. atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų klastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti), darytina išvada, jog ieškovų tikrieji ketinimai šioje byloje nebuvo susiję su UAB „Dujotekana“ tariamai pažeistų teisių gynimu, tačiau siekiu neteisėtomis priemonėmis spręsti akcininkų tarpusavio nesutarimus.Atsakovė UAB „Dujotekana“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės panašiais R. S. atsiliepime išdėstytiems argumentais. Papildomai nurodyti šie argumentai:Atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dieną atsakovas R. S. yra visiškai ir tinkamai atsiskaitęs su bendrove pagal Paskolos sutartį. Bendrovės valdyba 2017 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą įsigyti iš atsakovo 63 proc. DT Holding AG akcijų už 3 483 900 Eur. 2017-05-31 buvo sudaryta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią DT Holding AG akcijų nuosavybės teisė perėjo bendrovei, o pastaroji sumokėjo akcijų kainą, atlikdama su R. S. tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą. Atsakovas turėjo sumokėti bendrovei 3 135 317,10 Eur paskolos likutį ir 289 093,75 Eur palūkanų, o bendrovės atsakovui – 3 483 900 Eur pagal Akcijų perleidimo sutartį. Kadangi šiuo metu Paskolos sutartis yra visiškai įvykdyta, ieškovų keliami reikalavimai neteko teisinio pagrindo dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, todėl šios civilinės bylos ginčo dalykas, įskaitant ir reikalavimą dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo yra išnykęs.Paskolos sutarties pakeitimai buvo sudarytai sandorių pagrindu. Už sutartyje numatytos paskolos grąžinimo termino pratęsimą atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas. Pratęsus sutarties vykdymo terminus, sutartis buvo tinkamai įvykdyta ir už sutarties vykdymo termino pratęsimo laikotarpį buvo sumokėtos palūkanos už paskolą. Taigi, bendrovės interesai nebuvo pažeisti. Sutartyje nustatyta palūkanų norma už paskolą neprieštarauja CK 1.82 straipsniui ir nepažeidžia imperatyvaus teisinio reglamentavimo, nes sutartis sudaryta laikantis teisės aktų bei bendrovės įstatų nustatytos tvarkos, remiantis valdybos 2012 m. gruodžio 12 d. posėdžio protokolinio sprendimo sąlygomis, palūkanų norma atitiko sandorio sudarymo metu buvusią komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, sutarties vykdymas buvo užtikrintas netesybomis bei bendrovės pirmumo teise išskaityti paskolos sumą ar susijusius mokėjimus iš R. S. mokėtinų dividendų, be to, atsakovas neatlygintinai buvo įkeitęs savo turtą už bendrovės sudarytas kreditavimo sutartis. Aplinkybė, kad 2012-12-12 posėdžio protokolinis sprendimas priimtas vienbalsiai visų valdybos narių (įskaitant P. V.), o sutartis pasirašyta V. O., pagrindžia, jog R. S. nėra atlikęs nesąžiningų veiksmų, sudarydamas sutartį.Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą sprendimą dėl Atsiskaitymo sutarties sudarymo teisėtumo. 2014 m. bendrovės įsipareigojimai LT Gas Stream AG sudarė 16 664 437 Eur, o 2015-12-31 – 588 627 Eur. Taigi, UAB „Dujotekana“ prievolės po Atsiskaitymo sutarties sudarymo gamtinių dujų tiekėjui sumažėjo. Bendrovės finansinės ataskaitos yra audituotos, todėl jų turinys, aprašytos finansinės operacijos, įsipareigojimų pokyčiai ir kt. atitinka tikrovę. Atsiskaitymo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis 2015-12-01 bendrovės valdybos sprendimu, todėl jos sudarymas atitiko įstatų 6.29., 6.38. punktus. Atsiskaitymo sutarties sudarymo, atitinkamo valdybos sprendimo priėmimo faktas buvo žinomas ieškovams jau nuo 2015 m. gruodžio mėn. Ieškovai neginčijo 2015-12-01 valdybos sprendimo ir šis sprendimas yra galiojantis.Ieškovų patikslinti ieškiniai neatitiko procesinių teisės normų reikalavimų. Patikslintais ieškiniais buvo iškelti nauji reikalavimai, juos grindžiant naujomis, iki tol byloje nenagrinėtomis aplinkybėmis. Patikslintų ieškinių priėmimas prieštarautų proceso koncentracijos ir operatyvumo principui. Ieškovų galimą piktnaudžiavimą procesinėmis priemonėmis patvirtina ir aplinkybės dėl Atsiskaitymo sutarties ginčijimo. Ieškovams Atsiskaitymo sutarties sudarymo faktas ir dokumentai tapo žinomi 2015 m. gruodžio mėn. Tačiau ieškovai ieškinį su reikalavimu dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė atskiroje byloje (civilinės bylos Nr. e2-3346-653/2017, vėliau buvo prijungta prie ginčo bylos) tik 2017 m. sausio 25 d., t.y. prieš pat šioje civilinėje byloje 2017 m. sausio 27 d. paskirtą teismo posėdį. Kadangi ieškovai patikslintais ieškiniais tikslino tiek ieškinių dalyką, tiek pagrindą, teismas pagrįstai sprendė, kad patikslinto ieškinio nepriėmimas neriboja ieškovų galimybės ginti savo teises keliant savarankišką civilinę bylą, tačiau ieškovai nesikreipė į teismą su atskiru ieškiniu.Byloje pareikštais reikalavimais yra siekiama kitų, nesąžiningų tikslų. Ieškovai reikalavimus tikslino ir ieškinius atskirose bylose reiškė prieš pat civilinės bylos nagrinėjimo teisme dieną ar jo metu, nors duomenys apie sudarytus sandorius (kurie, ieškovų vertinimu, pažeidė jų teises) civilinėje byloje buvo pateikti anksčiau. Ieškovai kelia prielaidas dėl Gamtinių dujų tiekimo sutarties, bendrovės įsiskolinimo fakto LT Gas Stream AG egzistavimo, Gas Stream AG vardu įgalioto veikti M. R. įgaliojimų, tačiau byloje surinkti dokumentai (be kita ko pačių ieškovų rengti dokumentai) patvirtino, jog jiems buvo žinomos visos ginčo aplinkybės (įskaitant bendrovės skolos egzistavimo gamtinių dujų tiekėjui faktą) ir jie patys yra jas pripažinę. Patikslintų ieškinių pateikimą galėjo lemti šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-291-935/2017 pagal prokuroro pateiktus kaltinimus V. O., kurioje bendrovė yra pateikusi civilinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovai kitose civilinėse bylose buvo pareiškę bendrovei nepagrįstus turtinius reikalavimus dėl 1 350 102,90 Eur bendros sumos priteisimo, tačiau ieškovų bendrovei iškeltose bylose jų turtiniai reikalavimai buvo atmesti.Ieškovų prašymai išreikalauti įrodymus yra susiję ne su šio ginčo dalyku, o yra siekis surinkti informaciją, kurią jie galėtų naudoti prieš atsakovus arba siekiant neteisėtomis priemonėmis spręsti bendrovės akcininkų nesutarimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Atsakovė UAB „Dujotekana“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2017 m gegužės 29 d. UAB „Dujotekana“ valdybos sprendimą, 2017 m. gegužės 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su vertimu į lietuvių kalbą, DT Holding AG akcijų sertifikatus Nr. 11 ir Nr. 10, Tarpusavio skolų užskaitymo aktą, UAB „Energijos sistemų servisas“ akcininkų sąrašą ir UAB „Lituka ir KO“ akcijų paketo vertės nustatymo pažymą, atsakovės teigimu, patvirtinančius, kad jau atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo metu atsakovas R. S. buvo visiškai atsiskaitęs su UAB „Dujotekana“ pagal ginčo Paskolos sutartį. Tokius pat 2017 m. gegužės 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (su vertimu į lietuvių kalbą, pateiktu 2018 m. kovo 19 d.) ir Tarpusavio skolų užskaitymo aktą kartu su savo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė ir atsakovas R. S..Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė bei apskritai galimybė atsirado vėliau (kai kurie dokumentai sudaryti vėliau nei priimtas pirmosios instancijos teismo spendimas), naujus atsakovų pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su byloje esančių įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl reikalavimo pripažinti Paskolos sutarties 1.4–1.7 punktus negaliojančiais ir priteisti 2 219 810,34 Eur palūkanas
Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai taikė CK 1.82 straipsnyje įtvirtintą sandorių negaliojimo pagrindą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ginčo Paskolos sutarties nuostatos, įtvirtinančios 6 proc. metinį palūkanų dydį ir paskolos gavėjo R. S. teisę sumokėti palūkanas tik pačios paskolos grąžinimo dieną, neprieštarauja juridinio asmens tikslams.CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio šalis tikrai veikė nesąžiningai (šio kodekso 2.74, 2.83-2.85 straipsniai).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio (ar jo sąlygų) negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016;, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017).Apeliantų įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos CK 1.82 straipsnio taikymo sąlygos, nes UAB „Dujotekana“, kaip privatus, pelno siekiantis juridinis asmuo, paskolino itin didelę pinigų sumą atsakovui už neadekvačiai mažas palūkanas, be to, suteikė paskolos gavėjui galimybę palūkanas sumokėti tik pagrindinės paskolos sumos grąžinimo dieną, nepaprašiusi tinkamų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai byloje neįrodė, jog yra sąlygų visuma, būtina pripažinti ginčo Paskolos sutarties 1.4–1.7 punktų nuostatas negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias juridinio asmens tikslams.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, be kita ko apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, atsižvelgusi į nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija.Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas ir ko savo apeliaciniame skunde neginčija ieškovai, Paskolos sutartis sudaryta laikantis juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos. 2012-12-12 Bendrovės valdybos posėdžio protokolu Nr. 7 nutarta atsakovui R. S. suteikti 25 000 000 Lt paskolą 3 metų laikotarpiui, mokant 6 procentų dydžio metines palūkanas. Tokio sprendimo priėmimui vienbalsiai pritarė visi bendrovės valdybos nariai, tarp jų ir pats ieškovas P. V., be kita ko esantis 21,6 proc. įmonės akcijų savininkas. Bendrovės prezidentas V. O. (vienas iš apeliantų) buvo įgaliotas pasirašyti paskolos sutartį su atsakovu ir atlikti kitus būtinus veiksmus, susijusius su paskolos sutarties sudarymu. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2012-12-13, atsakovui R. S. suteikiant 25 000 000 Lt (7 240 500,46 Eur) paskolą už 6 proc. dydžio metines palūkanas bei susitariant, kad paskola turi būti grąžinta iki 2015-03-31.Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai akcentavo, kad šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017; kt.) Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis, kai teikiama pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; kt.).Šiuo atveju tokio akivaizdaus ginčo nuostatų dėl palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos nenaudingumo įmonei, taigi ir jų prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams, teisėjų kolegija nenustatė. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, Paskolos sutarties sudarymo metu UAB „Dujotekana“ finansinė padėtis buvo gera (grynasis pelnas už 2012 metus sudarė net 8 610 059 Eur), pati paskolos sutartis yra atlygintinė ir paskola suteikta pakankamai neilgam laikotarpiui (3 metams), be to, Paskolos sutartimi atsakovas R. S. ne tik įsipareigojo mokėti delspinigius, laiku negrąžinęs paskolos sumos ar nesumokėjęs nustatytų palūkanų, bet ir sutarties 4.1 punktu suteikė papildomą paskolos grąžinimo užtikrinimą: paskolos davėjos pirmumo teisę be papildomo paskolos gavėjo sutikimo išieškoti (įskaityti) paskolos sumą ir (ar) mokėjimus, susijusius su šia sutartimi, iš paskolos gavėjo, kaip paskolos davėjos akcininko, dividendų, kuriuos UAB „Dujotekana“ turi priskaičiuoti ir išmokėti paskolos gavėjui. Galiausiai, paties paskolos gavėjo atsakovo R. S. finansinė padėtis, įvertinus byloje esančius Turto arešto aktų ir kitus atsakovo finansinę būklę apibūdinančius duomenis, buvo pakankamai gera, t. y. neturėjusi ginčo sutarties nuostatų įtvirtinimo metu sukelti bendrovei rimtų abejonių dėl paskolos grąžinimo galimybių.Nors ieškovai akcentuoja, kad atsakovas nepateikė jokių kitų prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių, atkreiptinas dėmesys į tai, jog patys ieškovai ieškinyje pripažino, kad atsakovės UAB „Dujotekana“ beveik iškart po ginčo Paskolos sutarties pasirašymo sudaryta su banku Sąskaitos kreditavimo sutartis (2012 m. gruodžio 21 d., vėliau – 2013 m. balandžio 3 d. sutartis Nr. OV04-794/12), kurios limitas – 20 000 000 Lt, buvo užtikrinta būtent atsakovo R. S. turimų 55 proc. bendrovės akcijų įkeitimu. Kitaip tariant, atsakovas R. S. taip pat buvo prisiėmęs prievolių bendrovės interesais (jos prievolių bankui įvykdymui užtikrinti), taigi, buvo suinteresuotas šios įmonės veiklos gerais rezultatais (jos sugebėjimu vykdyti prisiimtas prievoles).Teisėjų kolegija atmeta, kaip jokiais įrodymais nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus, kad bendrovės valdybos nariai sutiko dėl 6 proc. dydžio palūkanų normos tik tuo atveju, jei paskolos grąžinimo terminas nebus ilgesnis kaip 3 metai. Nei valdybos posėdžio protokole Nr. 7, nei pačioje Paskolos sutartyje nėra jokių nuostatų, susiejančių nustatytą palūkanų dydį su paskolos grąžinimo terminu. Paskolos sutartyje nėra ir draudimo šalių sutarimu keisti sutarties sąlygas, be kita ko ir sąlygą dėl paskolos sumos grąžinimo termino, nekeičiant nustatyto atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais dydžio. Kita vertus, šie ieškovų apeliaciniame skunde dėstomi argumentai (neva valdyba, inter alia pats ieškovas P. V., pritarė 6 proc. dydžio metinėms palūkanoms, įsitikinę, kad atsakovas grąžins paskolą iki 2015-05-31; jog esminė aplinkybė, sprendžiant dėl susitarimo, kuriuo nustatytas 6 proc. palūkanų dydis, prieštaravimo bendrovės veiklos tikslams yra būtent tai, kad paskola nebuvo laiku grąžinta; jog tuo atveju, jeigu atsakovas paskolą būtų grąžinęs laiku ir sumokėjęs sutarto dydžio palūkanas, jam jokios pretenzijos nebūtų reiškiamos) faktiškai patvirtina, kad patys ieškovai nelaiko, jog Paskolos sutarties ginčo nuostatos šios sutarties sudarymo metu buvo akivaizdžiai nenaudingos UAB „Dujotekana“, prieštaravo šio juridinio asmens tikslams. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas R. S. atsiliepime į apeliacinį skundą, sutarties nuostatų prieštaravimas juridinio asmens tikslams turi egzistuoti šios sutarties (nuostatų) įtvirtinimo momentu (pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu patikrinimas vyksta pagal šio sandorio sudarymo metu egzistavusias aplinkybes), o po daugiau kaip 2 metų nuo sandorio sudarymo įvykusios aplinkybės, kurių protingai negalima buvo numatyti sandorio pasirašymo metu (konkrečiu atveju tai, kad atsakovas negrąžins paskolos iki 2015-03-31 ir prašys pratęsti paskolos grąžinimo terminą), savaime nepadaro 2012-12-13 sudarytos paskolos sutarties nuostatų dėl 6 proc. dydžio palūkanų mokėjimo prieštaraujančiomis juridinio asmens tikslams nuo pat jų įtvirtinimo momento ir negaliojančiomis ab initio. Priešingas aiškinimas privestų prie situacijos, kai iš esmės bet kuris komerciškai nepasiteisinęs sandoris (kontrahentui tinkamai ir laiku neįvykdžius ar apskritai neįvykdžius tam tikrų sandorio sąlygų) galėtų būti laikomas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, o taip, kaip pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo, aiškumo principas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neįrodė ir kitos būtinos sąlygos CK 1.82 straipsniui taikyti – atsakovo R. S. nesąžiningumo. Ieškovai atsakovo nesąžiningumą grindžia CK 6.67 straipsnio 3 ir 4 punktuose įtvirtintomis nesąžiningumo prezumpcijomis, tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio šalis veikė sąžiningai, o kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017; kt.).Savo ruožtu vien tik ieškovų akcentuojama aplinkybė, kad atsakovas R. S. Paskolos sutarties sudarymo metu buvo bendrovės valdybos pirmininkas ir akcininkas, turintis net 72,7 proc. visų įmonės akcijų, savaime nėra pakankama atsakovo nesąžiningumui CK 1.82 straipsnio taikymo prasme pagrįsti, ypač įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes dėl tuo metu buvusios pakankamai geros bendrovės finansinės padėties, visų valdybos narių (tarp jų ir P. V.) sutikimo su tokiomis paskolos sutarties sąlygomis (tuo labiau kad ir pačiam P. V. buvo suteikta bendrovės paskola su 6 proc. palūkanų norma ir teise sumokėti palūkanas tik paskolos sumos grąžinimo dieną), o taip pat paties atsakovo beveik iškart po ginčo Paskolos sutarties sudarymo bendrovės interesais prisiimtus įsipareigojimus (akcijų įkeitimą).Apibendrindama pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnį Paskolos sutarties 1.4–1.7 punktus, įtvirtinančius atsakovo R. S. mokėtinų palūkanų dydį bei mokėjimo tvarką, o taip pat atmetė išvestinį ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo pagal 13,28 proc. palūkanų normą apskaičiuotas 2 219 810,34 Eur dydžio palūkanas.
Dėl 2015-06-15 Papildomo susitarimo prie 2012-12-13 Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiu
Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 28 d. visuotinis UAB „Dujotekana“ akcininkų susirinkimas nutarė pritarti 2012-12-13 Paskolos sutarties Nr. 2012/02-56 pratęsimui iki 2015 m. spalio 1 d., įpareigojant valdybą spręsti klausimą dėl Paskolos sutarties pratęsimo bendrovės įstatų nustatyta tvarka. 2015 m. birželio 12 d. valdybos, kurios nariais buvo šioje byloje nedalyvaujantys asmenys, sprendimu nutarta pratęsti UAB „Dujotekana“ paskolos sutartį su R. S., nustatant paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminą – 2015 m. spalio 1 d. Papildomu susitarimu prie Paskolos sutarties, sudarytu 2015 m. birželio 15 d., UAB „Dujotekana“ ir R. S. susitarė pakeisti sutartyje numatytą paskolos grąžinimo terminą ir sulygo, kad paskola turi būti grąžinta 2015 m. spalio 1 d. Pagal Papildomo susitarimo 2 punktą, visos kitos Paskolos sutarties sąlygos galioja tiek kiek neprieštarauja šiam Papildomam susitarimui.Byloje nėra ginčo dėl to, kad Papildomas susitarimas sudarytas laikantis steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos. Pirmiau nurodyto visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimo ieškovai teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.Nors ieškovai akcentuoja, kad Papildomas susitarimas buvo sudarytas tuo metu, kai įmonės finansinė padėtis buvo itin suprastėjusi ir atsakovui paskolinta pinigų suma bendrovei buvo itin reikšminga, ją (šią sumą) įmonė galėjo panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, veiklos plėtrai atlikti, tačiau pratęsė skolos grąžinimo terminą, nepareikalavusi papildomų užtikrinimo priemonių ir nepadidinusi palūkanų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad paskolos grąžinimo termino pratęsimas 6 mėnesiams ginčijamu Papildomu susitarimu šiuo konkrečiu atveju taip pat negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nenaudingas bendrovei CK 1.82 straipsnio taikymo prasme, t. y. kaip prieštaraujantis juridinio asmens tikslams. Papildomas susitarimas, išskyrus skolos grąžinimo termino 6 mėnesiams pratęsimą, pats savaime nenustatė jokių naujų ir ekonomiškai nenaudingų bendrovei sąlygų, jis buvo skirtas susidariusiai situacijai dėl atsakovo R. S. negalėjimo grąžinti paskolą pirminėje Paskolos sutartyje nustatytu terminu išspręsti. Papildomu susitarimu nebuvo panaikinta Paskolos sutarties sąlyga dėl palūkanų mokėjimo, todėl pratęsus paskolos grąžinimo terminą, atsakovui ir toliau buvo skaičiuojamos palūkanos už naudojimąsi bendrovės pinigais. Todėl, įvertinus pirmiau nurodytą aplinkybę dėl UAB „Dujotekana“ gautinos papildomos sumos už atsakovo naudojimąsi pratęstą terminą paskolintais pinigais, taip pat tai, kad ieškovai nepateikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių šiuo susitarimu įmonei ar jos kreditoriams padarytą žalą, jos dydį (CPK 178 straipsnis), (tuo labiau, jog 2015-04-16 bendrovės „Dujotekana“ rašte LT Gas Stream, pasirašytame vieno iš ieškovų (V. O.), iš esmės pripažinta, kad tam tikri sunkumai įmonės veikloje įvyko dėl UAB „Dujotekana“ klientų, siekiančių sumažinti nustatytą kainą, vienašališkai inicijuotų susitarimų pakeitimų ir apie 20 proc. mokėtinos sumos sulaikymų, taip pat gamtinių dujų paklausos Lietuvoje 2015 metais nuosmukio bei bendrovės nesugebėjimo greitai sureaguoti į šį nuosmukį bei staigius kainų politikos pokyčius (o ne dėl R. S. paskolintų pinigų)), taip pat atsižvelgus į aplinkybę, jog paskolos sumos išieškojimas iš atsakovo, tuo atveju, jei bendrovė nebūtų sudariusi Papildomo susitarimo (atsisakiusi tenkinti atsakovo prašymą dėl termino pratęsimo), tikėtina, būtų užtrukęs ne mažiau nei 6 mėn., konstatuotina, kad priimtas sprendimas pratęsti atsakovui terminą paskolai grąžinti negali būti vertinimas kaip akivaizdžiai komerciškai nepagrįstas, žalingas ir todėl prieštaraujantis įmonės tikslams. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sandorių sudarymas ekonomiškai mažiau palankiomis sąlygomis, nei apskritai įmanoma toje situacijoje, savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, todėl ieškovų akcentuojamos aplinkybės, jog įmonė nepareikalavo papildomų užtikrinimo priemonių ar nepadidino palūkanų normą, šiuo atveju, įvertinus termino pratęsimo trukmę (tik 6 mėn.), teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo Papildomą susitarimą pripažinti prieštaraujančiu UAB „Dujotekana“ veiklos tikslams. Taigi, ir šis ieškovų reikalavimas pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai atmestas.
Dėl 2015-12-01 Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia
Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Dujotekana“ ir R. S. sudarė Atsiskaitymo sutartį, kurios E punkte šalys nurodė, jog R. S. Paskolos sutarties pagrindu mokėtina suma Atsiskaitymo sutarties pasirašymo dieną sudaro 8 125 603,29 Eur, pasirašydamas šią sutartį, A. S. sumoka kreditorei UAB „Dujotekana“ skolos dalį, lygią 4 890 286,28 Eur; skola sumokama atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, remiantis skolininko R. S. įgytu reikalavimu į kreditorę UAB „Dujotekana“ pagal 2015 m. gruodžio 1 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą LT Gas Stream AG ir R. S.. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kreditorė laikys, kad skolos suma mažinama 4 890 286,28 Eur dydžio suma, likusi skolos suma bus lygi 3 235 317,01 Eur. Šalių sutarimu, likusi skolos dalis sumokama iki 2016 m. gruodžio 1 d.Į bylą pateiktas ir UAB „Dujotekana“ 2015 m. gruodžio 1 d. valdybos sprendimas, kuriuo pritarta Atsiskaitymo sutarties tarp bendrovės ir jos akcininko R. S. sudarymui bei likusios pagal Paskolos sutartį suteiktos paskolos dalies su palūkanomis grąžinimui iki 2016 m. gruodžio 1 d.Ieškovai, prašydami pripažinti Atsiskaitymo sutartį negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį, tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio LT Gas Stream reikalavimo teisės į UAB „Dujotekana“ turėjimą ginčo sandorio sudarymo metu, o taip pat pagrindžiančių pačios reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą, todėl neegzistuoja sąlygos įskaitymui atlikti, o tikrasis ginčo Atsiskaitymo sutarties tikslas – išvengti paskolintų lėšų bendrovei realaus grąžinimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.).Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikta UAB „Dujotekana“ ir LT Gas Stream AG 2008-09-17 sudaryta Sutartis Nr. 2008/02-17 dėl gamtinių dujų tiekimo; 2014-12-31 Skolų suderinimo aktas, pasirašytas Gas Stream valdybos nario M. R. ir direktorės F. L. bei UAB „Dujotekana“ finansų direktorės S. R., patvirtinantis, kad pagal Gamtinių dujų tiekimo sutartį UAB „Dujotekana“ 2014-12-31 turėjo 16 664 437,43 Eur skolą bendrovei LT Gas Stream, be kita ko ir pagal sąskaitas Nr. DU-071, DU-070, kurios minimos 2015 m. gruodžio 1 d. LT Gas Stream AG pranešime apie reikalavimo teisės R. S. perleidimą; 2015 m. birželio 11 d. Papildomas susitarimas Nr. 10 prie Gamtinių dujų tiekimo sutarties, pagrindžiantis, kad dar 2015 m. gegužės 31 d. bendrovė turėjo 7 755 287,43 Eur įsiskolinimą ir 1 030 341,57 Eur delspinigių LT Gas Stream bendrovei bei prašė atidėti šių sumų sumokėjimą iki 2015 m. spalio 1 d. Atsakovai į bylą pateikė ir pačias LT Gas Stream AG išrašytas sąskaitas Nr. DU-070 ir DU-071, iš kurių kylanti reikalavimo teisė buvo perduota R. S. bei 2014 m. lapkričio 6 d. gamtinių dujų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 71, susijusį su sąskaita Nr. DU-071, bei 2014 m. spalio 6 d. gamtinių dujų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 70, susijusį su sąskaita Nr. DU-070. Byloje yra ir išrašas iš pačios 2015-12-01 LT Gas Stream ir R. S. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties, patvirtinantis tokios sutarties egzistavimą, o taip pat 2015 m. gruodžio 1 d. LT Gas Stream AG pranešimas apie reikalavimų teisių perleidimą, kuriame pranešama, kad pradinis kreditorius (LT Gas Stream AG) perleido naujam kreditoriui (R. S.) 4 890 286,28 Eur reikalavimo teisę į UAB „Dujotekana“, susidedančią iš 2 755 287,43 Eur pagal sąskaitą DU-070, 1 000 000 Eur pagal sąskaitą DU-071 ir 1 134 998,85 Eur delspinigių. Į bylą taip pat pateiktas išrašas iš audituotos UAB „Dujotekana“ 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, patvirtinantis, kad bendrovės finansinėje apskaitoje 2014 m. pabaigoje buvo užfiksuotas 2014-12-31 Skolų suderinimo akte minimas 16 664 437 Eur įsipareigojimas LT Gas Stream AG, o 2015 m. gruodžio 31 d, t. y. jau po įvykdyto atsiskaitymo ginčo Atsiskaitymo sutarties pagrindu (2015 gruodžio 1 d.), tik 588 627 Eur. Pažymėtina, kad auditorius patvirtino, jog UAB „Dujotekana“ finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę bei pasibaigusių metų veiklos finansinius rezultatus ir pinigų srautus. Kaip matyti iš finansinės ataskaitos išrašo, joje atsispindėjo ir R. S. 2015 m. gruodžio 1 d. pagal ginčo sutartį atliktas atsiskaitymas bei sumažėjęs LT Gas Stream reikalavimas į UAB „Dujotekana“, tačiau auditorius jokių abejonių dėl šių atsiskaitymų ir finansinėje atskaitomybėje užfiksuotų duomenų patikimumo nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytų byloje esančių įrodymų visumos visiškai pakanka tiek LT Gas Stream AG reikalavimo teisės į UAB „Dujotekana“ 2015-12-01 turėjimo faktui bei dydžiui, tiek reikalavimo teisės perleidimo R. S. faktui patvirtinti. Ieškovai, teigdami, kad jiems kyla įtarimai dėl į bylą pateiktų įrodymų tikrumo, jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, galinčių bent tikėtinai pagrįsti jų abejones, nepateikė, tik deklaratyviai nurodydami, jog R. S. deda visas pastangas išvengti paskolos sumos grąžinimo bendrovei. Kaip jau minėta, auditorius, patikrinęs UAB „Dujotekana“ finansinės atskaitomybės už 2015 metus duomenis, kuriuose atsispindėjo ir atsiskaitymas pagal ginčo Atsiskaitymo sutartį, jokių prieštaravimų neįžvelgė ir jokių abejonių dėl UAB „Dujotekana“ įsipareigojimų bendrovei LT Gas Stream turėjimo fakto bei dydžio prieš Atsiskaitymo sutarties sudarymą ir po jos neišsakė, todėl, apeliantams be deklaratyvių pareiškimų nepateikus jokių konkrečių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje esančių įrodymų patikimumu bei pakankamumu reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių, t. y. byloje esant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tiek pačios LT Gas Stream reikalavimo teisės į UAB „Dujotekana“ egzistavimą, tiek jos perdavimą R. S., teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovų prašytus (o taip pat ir apeliaciniame skunde pakartotinai prašomus išreikalauti) dokumentus, konkrečiai: 2008-09-17 gamtinių dujų tiekimo sutartį, sudarytą UAB „Dujotekana“ ir Gas Stream, su visais jos priedais ir pakeitimais; visus pagal šią sutartį sudarytus gamtinių dujų priėmimo–perdavimo aktus; visas bendrovei „Dujotekana“ išrašytas pagal šią sutartį sąskaitas faktūras; taip pat visą 2015-12-01 Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą atsakovo R. S. ir Gas Stream; su visais jos priedais ir pakeitimais, įskaitant įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas atsiskaitė su LT Gas Stream AG už perimtą reikalavimo teisę. Akivaizdu, kad visų pagal gamtinių dujų tiekimo sutartį nuo pat 2008 metų sudarytų dujų priėmimo–perdavimo aktų, visų sąskaitų faktūrų išreikalavimas išeitų už nagrinėjimo ginčo ribų, ir, kaip teisingai pastebėjo atsakovai, neproporcingai apkrautų bylos medžiagą bei apsunkintų ginčo klausimo nagrinėjimą, tačiau realiai nebesuteiktų šiam klausimui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Savo ruožtu reikalavimas pateikti R. S. atsiskaitymą su LT Gas Stream už reikalavimo teisės perleidimą pagrindžiančius įrodymus, esant pačios LT Gas Stream pranešimui dėl įvykusio ir galiojančio reikalavimo teisės perleidimo, akivaizdžiai perteklinis. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo ir šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tenkinti ieškovų apeliaciniame skunde nurodyto prašymo išreikalauti pirmiau išvardintus įrodymus (CPK 199 straipsnis).Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip visiškai nepagrįstus, ir ieškovų argumentus dėl neva neatsitiktinio R. S. parašo antrajame Atsiskaitymo sutarties lape nebuvimo. Be deklaratyvių samprotavimų apie tai, kad R. S., ieškovų nuomone, neatsitiktinai nepasirašė sutarties lapo, kuriame įtvirtintos nuostatos dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad kiekvieno sutarties lapo pasirašymas buvo privalomas ar iš anksto abiejų sutarties šalių griežtai sutartas.Apibendrinant pirmiau nurodytus argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių Atsiskaitymo sutarties, kurios dėka sumažėjo UAB „Dujotekana“ įsipareigojimai vienai didžiausių jos kreditorių ir buvo padengta dalis R. S. skolos bendrovei, prieštaravimą įmonės veiklos tikslams (CPK 178 straipsnis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
Netenkinęs ieškovų reikalavimo dėl 2015-06-15 Papildomo susitarimo ir 2015-12-01 Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančiais, taip pat įvertinęs byloje esančius įrodymus, kad 2016 m. lapkričio 30 d. Papildomu susitarimu buvo pratęstas likusios paskolos dalies grąžinimo terminas iki 2017 m. rugsėjo 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu atsisakė tenkinti ieškovų reikalavimus dėl visos paskolos sumos, delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos eigos aplinkybes, neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. balandžio 11 d. patikslintus ieškinius. Pradinis ieškinys buvo pateiktas dar 2015 m. gegužės 21 d. Po bylos iškėlimo pradinis ieškinys ne tik buvo tikslintas, ieškovams keliant naujus reikalavimus, bet ir byla sujungta su kita civiline byla, kurioje ieškovai pateikė ieškinį dėl 2015-12-01 Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia. Savo ruožtu duomenis dėl 2016 m. lapkričio 30 d. valdybos sprendimo pratęsti atsakovui R. S. terminą likusiai skolai grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 1 d. su sąlyga, kad iki 2017 m. sausio 16 d. atsakovas sumokės 100 000 Eur, ir dėl tą pačią dieną sudaryto Papildomo susitarimo tarp bendrovės „Dujotekana“ bei R. S., atsakovė UAB „Dujotekana“ pateikė į bylą dar 2017 m. sausio 17 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais, nurodžiusi, kad minėtą įsipareigojimą sumokėti 100 000 Eur R. S. įvykdė 2017 m. sausio 9 d. ir pateikdama tiek patį valdybos sprendimą bei Papildomą susitarimą, tiek ir UAB „Dujotekana“ pažymą, kurioje patvirtinamas 100 000 Eur mokėjimo atlikimas. Nepaisant to, patikslinti ieškiniai, pirmuoju iš kurių buvo papildomai prašoma pripažinti negaliojančiais tiek 2016 m. lapkričio 30 d. Papildomą susitarimą, tiek dar 2015 m. gruodžio 1 d. R. S. su Šveicarijos konfederacijoje registruota bendrove sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties dalį, apie kurią, pažymėtina, ieškovai sužinojo vėliausiai 2015 m. gruodžio pabaigoje (R. S. pateikus prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame jis nurodė duomenis dėl 2015-12-01 įvykusio atsiskaitymo), buvo pateikti tik 2017 m. balandžio mėnesį, kai jau 2017 m. balandžio 3 ir 11 d. turėjo įvykti teismo paskirti posėdžiai. Nors ieškovai akcentuoja, kad atsakovai delsė pateikti įrodymus, pakankamai pagrindžiančius pirmiau minėtos, R. S. iškeltos, sąlygos dėl 100 000 Eur bendrovei sumokėjimo, teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, ši aplinkybė niekaip netrukdė ieškovams pateikti patikslintą ieškinį su reikalavimu dėl 2016 m. lapkričio 30 d. Papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ab initio anksčiau (kadangi ieškovai įrodinėjo paties pratęsimo, negrąžinant paskolos ir palūkanų sumos bendrovei ilgą laiką, prieštaravimą juridinio asmens tikslams), kita vertus, tokie įrodymai (išrašas iš UAB „Dujotekana“ kasos knygos bei kasos pajamų orderis, patvirtinantys 2017 m. sausio 9 d. R. S. atliktą 100 000 Eur mokėjimą) buvo pateikti į bylą dar 2017 m. vasario 27 d. (t. y. daugiau nei prieš mėnesį iki ieškovų pateiktų ir nepriimtų patikslintų ieškinių) kartu su UAB „Dujotekana“ atsiliepimu į ieškovų ieškinį dėl Atsiskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės patikslintų ieškinių, pateiktų 2017 m. balandžio mėnesį, jau paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje ir net iš dalies išklausius šalių paaiškinimus, priėmimas neatitiktų proceso operatyvumo ir koncentracijos principų, o 2017 m. balandžio 3 d. patikslinto ieškinio priėmimas – dar ir CPK 141 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, nes šiame patikslintame ieškinyje ieškovai keitė ne tik ieškinio dalyką, bet ir pagrindą, inter alia siekdami įtraukti ir naują atsakovą, kuris yra užsienyje registruotas juridinis asmuo, o tai akivaizdžiai neproporcingai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apibendrindama pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė ginčo klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.Papildomai pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas terminas, iki kurio buvo pratęstas paskolos sumos sumokėjimas (t. y. 2017 m. rugsėjo 1 d.), bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu jau yra pasibaigęs, kartu su atsiliepimais į apeliacinį skundą pateikti įrodymai (2017 m gegužės 29 d. UAB „Dujotekana“ valdybos sprendimas, 2017 m. gegužės 31 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, DT Holding AG akcijų sertifikatai Nr. 11 ir Nr. 10, Tarpusavio skolų užskaitymo aktas, UAB „Energijos sistemų servisas“ akcininkų sąrašas ir UAB „Lituka ir KO“ akcijų paketo vertės nustatymo pažyma) pagrindžia, kad šiuo metu atsakovas R. S. 2017 m. gegužės 31 d. Tarpusavio skolų užskaitymo akto pagrindu jau yra visiškai atsiskaitęs su UAB „Dujotekana“ pagal 2012-12-13 Paskolos sutartį, taigi, ir dėl šios priežasties nėra teisėto pagrindo keisti skundžiamą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams iš ieškovų priteistinos atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).Atsakovė UAB „Dujotekana“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovų jos apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: susipažinimas su apeliaciniu skundu, civilinės bylos medžiagos analizė ir papildomų įrodymų rinkimo veiksmai (620 Eur); atsilepimo į apeliacinį skundą rengimas (1950 Eur) ir teisinių konsultacijų klientui teikimas (475 Eur). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad susipažinimas su apeliaciniu skundu ir bylos medžiagos analizė iš esmės yra sudedamosios atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo dalys, o įrodymų dėl teisinių konsultacijų klientui suteikimo valandų skaičiaus atsakovė ir jos atstovas į bylą nepateikė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktualios redakcijos) 8.11 punkto nuostata, priteisia atsakovei UAB „Dujotekana“ iš ieškovų 1 064 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. po 532 Eur iš kiekvieno ieškovo.Atsakovui R. S. nepateikus jokių jo bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei dydį pagrindžiančių duomenų, tokios išlaidos jam neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Pagal CPK 150 straipsnio 1 dalį teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.Kadangi ieškinys pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi paliekamas nepakeistu, buvo atmestas, tačiau pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendime neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų R. S., galiojimo klausimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmetusi ieškovų apeliacinį skundą, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, panaikina Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtinių teisių ir piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis už 4 135 594,51 Eur sumą areštą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dujotekana“ (juridinio asmens kodas 125738752) iš ieškovų P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 532 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtinių teisių ir piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, už 4 135 594,51 Eur sumą areštą.