Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., išsituokęs, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-Užimtumo tarnyba), teistas 4 kartus, paskutinį 2018-11-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu (toliau-2018-11-16 įsakymas) pripažintas kaltu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir paskirta 18 MGL (900 eurų) dydžio bauda bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 12 MGL (600 eurų) dydžio bauda; bauda sumokėta; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje; E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba Mažoje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) " direktoriumi, teistas 17 kartų, paskutinius kartus: 1) 2021-03-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, subendrinus šiu įsakymu ir 2019-11-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė 70 MGL bauda ir laisvės apribojimas 1 mėnesiui bei turto konfiskavimas; 2) 2021-12-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė bei vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus; 3) 2022-01-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau-2022-01-11 įsakymas) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė ir kurią neatliko; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės teisingai išspręsti bylą, šiais duomenimis:

1. O. D. nustatyti šie sužalojimai: dvi smulkios žaizdelės nosies kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiame žaste, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai pilve, kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietais - bukais daiktais.

2. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu.

3. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

4. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kitų asmenų, tiek ir susižalojant pačiam.

5. Sužalojimai padaryti 7 trauminiais poveikiais.

6-7. Kairiame rieše esantys odos nubrozdinimai padaryti riboto paviršiaus, galimai apie 0,5 cm pločio, juostelės pavidalo daiktu. Kiti sužalojimai yra nespecifiniai - identifikuoti žalojusio objekto nėra galimybės.

8. Sužalojimai yra paviršiniai, jiems susidaryti pakanka nežymios jėgos (t. 1, b.l. 39-40).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis O. D. parodė, kad patikslina, kad E. V. ir R. G. prieš jį panaudojo fizinį smurtą dėl to, kad reikalavo iš jo pinigų, kuriuos neva jis pavogė iš moters, kai R. G. padėjo atlikti laidojimo paslaugas. Pinigų jis nevogė ir nieko apie tai nežino. R. automobiliu atvažiavo į netoli (duomenys neskelbtini) kapines. Jam išlipus iš automobilio, prie jo priėjo R. ir, nieko nesakęs, iš karto sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą. Jis nuo smūgio apsvaigo. Tuo metu E., iš nugaros pusės vieną kartą dešine koja spyrė jam į dešinį šoną ir, apėjęs aplink, suėmė dešine ranka jam už kaklo ir stipriai spaudė, dėl to jam trūko oro, jis pradėjo dusti, svaigo galva. Tuo metu R. sudavė dar vieną smūgį dešiniu kumščiu į kairįjį šoną ir paėmė iš automobilio vairuotojo durelių 3 plastikinius suspaudėjus. E., suėmęs jo abi rankas, laikė jas suspaudęs, o R. plastikiniu suspaudėju užtraukė per abu riešus, taip juos surišo priekyje. R. jo vis reikalavo grąžinti pinigus sakydamas ,,atiduok pinigus, jeigu neatiduosi, tave užmušim, ir bus dar viena auka daugiau nei (duomenys neskelbtini) kapinėse guli". Kai surišo rankas, E.tuo metu dar kartą kaire koja spyrė jam į kairės pusės galvos sritį. Visą laiką kol jį mušė, rišo rankas jautė didelį fizinį skausmą. Jis visą laiką kartojo, kad pinigų nevogė, apie pinigus nieko nežino. Po to R. iš automobilio bagažinės atsinešė 3 metrų ilgio, 3 cm pločio juodos - geltonos-raudonos spalvos juostą, kuri skirta kroviniams tvirtinti, ir šia juosta aprišęs rankas, pririšo jas prie kairės kojos, o kitą juostos galą pririšo prie metalinės (duomenys neskelbtini) kapų tvorelės. Jis visą laiką laikėsi ant kojų, nukritęs ant žemės nebuvo.

Tada R. G. paėmė iš automobilio bagažinės šviesios spalvos neperšviečiamą plastikinį 5 litrų bakelį su benzinu ir puslankiu apipylė aplink žemę, po to tuo pačiu benzinu apipylė jo galvą iš nugaros pusės, drabužius ir žiebtuvėliu uždegė apipiltą žemę. Matė, kaip R. atgal į automobilio bagažinę padėjo tuščią bakelį. Žiebtuvėlio neįsidėmėjo, nes R. laikė jį suspaudęs rankoje. Kai R. uždegė benzinu apipiltą žolę, E. sakė ,,bus vienu lavonu daugiau". Jis buvo išsigandęs, jų grasinimai buvo realūs, nes jį mušė, rišo rankas, koją pririšo prie tvorelės, pylė benzinu, šalia uždegė žolę. Vis kartojo, kad jį užmuš, padegs. Bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes grasinimai buvo realūs. Galvojo, kad jie tikrai jį užmuš. Po to, R. iš automobilio paėmęs statybinį peilį, padavė jį E., ir šis peiliu nupjovė nuo rankų užspaudėją, taip jas atlaisvino. Po to nupjovė juostą nuo kojos ir tvorelės. Tada R. įsodino jį į automobilį ir važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo E. pasakė, kad nutemps jį į savo namo rūsį ir ten laikys iki ryto, nes mobiliojo ryšio ten nėra ir nieks jo nesuras tol, kol negražins pinigų. Tačiau R. jį atkalbėjo sakydamas, kad ,,nereikia, baik". R. visą laiką kartojo, kad atiduotų 2000 eurų. Privertė parašyti paskolos raštelį 2000 eurų sumai. Buvo labai išsigandęs, todėl parašė. Po to, nuvežęs netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime, davė vandens nusiplauti kraujui, nes kraujavo nosis ir, padavęs degtinės, liepė išgerti sakydamas ,,nesinervuok". Po to parvežė ir paleido netoli namų. Dėl šio įvykio jis patyrė stiprius išgyvenimus, mušdami jie jam sukėlė stiprų fizinį skausmą, padarė moralinės žalos. Prašo dėl šio įvykio metu patirtos fizinės, moralinės žalos pripažinti ji civiliniu ieškovu 500 eurų sumai (t. 1, b.l. 30-32).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis O. D. parodė, kad R. G. ir E. V. jo atsiprašė, jis jiems atleido, jie susitaikė. Civilinio ieškinio 500 eurų sumai atsisako, kadangi visa tiek fizinė, tiek moralinė žala jam atlyginta, šiems asmenims jokių pretenzijų neturi. Įvykio metu supilti benzinu drabužiai nesugadinti, juos tą patį vakarą motina išskalbė, tačiau po kelių dienų šiuos drabužius jis išmetė, nes jie jam kėlė nemalonius prisiminimus apie įvykį. Dėl šios priežasties drabužių pateikti negali. Turtinė žala dėl supiltų benzinu drabužių jam nepadaryta, civilinio ieškinio dėl jų nereiškia. Tikslios įvykio vietos jis parodyti negali, nes jį ten vežė automobiliu Raimondas su Eriku, buvo jau tamsus paros metas, kiek pamena apie 21.30 val. Toje vietoje jis buvo pirmą kartą, anksčiau toje vietoje niekada nėra buvęs. Taip pat praėjus jau keliems mėnesiams po įvykio parodymų patikrinimo vietoje metu atkartoti tiksliai kaip jį mušė nesugebės, nes tikslios įvykio sekos jau tiksliai nepamena, viskas vyko labai greitai, todėl gali netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Bijo suklysti ir susipainioti, todėl prašo vadovautis jo parodymais duotais ankstesnėse liudytojo apklausose ( t. 1, b. l. 33-35, 66-69).

Liudytoja T. D. parodė, kad O. D. yra jos sūnus, jis pilnametis, gyvena kartu su ja kitame namo gale. Žino, kad 2021-09-06 jos sūnus O. D., R. prašymu, padėjo laidotuvių metu pernešti karstą su mirusio žmogaus palaikais. Tą dieną, namo jis sugrįžo vakare, grįžo neblaivus. Jokių pinigų su savimi tą vakarą jis neturėjo. Ji pati tikrino kišenes, norėjo sužinoti ar turėjo pinigų, už kokius pinigus jis gėrė. Vėliau 2021-09-08, apie 20.30 val. pas sūnų atvyko jo pažįstami R. G. ir E. V. ir jie visi trise R. G. automobiliu išvyko. Kaip suprato iš sūnaus O. žodžių, jie visi vyko pažiūrėti bebrų. Prisimena, kad apie 22.00 val. jai paskambinęs sūnus klausė ar ji turi pinigų, ar gali jam duoti nors 500 eurų. Ji atsakė, kad neturi, nes buvo išleidusi. Kam jam reikėjo pinigų, jis jai nesakė. Vėliau, apie 23.00 val. namo O. parvežė R. G. ir išleido atokiau nuo namų. Sūnus atėjo pas ją. O. buvo stipriai supiltas benzinu, nuo jo drabužių sklido stiprus benzino kvapas. Jis nusirengė ir nuėjo maudytis. Ji tą patį vakarą visus jo drabužius išplovė. Benzinu buvo supilta visa galva iš nugaros pusės, drabužiai buvo šlapi nuo benzino. Sūnaus veidas buvo raudonas, matėsi paraudimai ir ant abiejų pečių. Ant abiejų rankų buvo ryškiai raudonos suspaudimo žymės. Ant dešinės kojos taip pat matėsi suspaudimo (rišimo) žymės. Ant veido buvo kraujo žymės, bėgo kraujas kaktoje, taip pat kraujo dėmių buvo ir ant drabužių. Ji paklausė jo kas nutiko. Jis jai paaiškino, kad dingo pinigai tą dieną, kai važiavo padėti pernešti lavoną. Paaiškino, kad pinigai buvo rankinėje, kuri buvo G. automobilio bagažinėje. Rankinėje buvo 1000 eurų ir jie dingo. Jis paaiškino, kad tuo metu, kai vyko automobiliu, jis sėdėjo automobilio bagažinėje, o šalia jo buvo ta rankinė, iš kurios vėliau ir dingo pinigai. Jis sakė, kad pinigų neėmė. Sūnus O. jai pasakė, kad R. su E. iš jo reikalavo ne 1000, o 2000 eurų. Jis turėjo pasirašyti pakvitavimą 2000 eurų sumai. Sakė, kad E. paėmė jo parašytą raštelį 2000 eurų sumai. Klausė kam jis parašė tą raštelį. Sūnus pradėjo sakyti, kad kai ji jam pasakė, kad 500 eurų neduos, jie privertė pasirašyti raštelį 2000 eurų sumai. Po to mušė jį, surišo rankas su suspaudėju, koją pririšo prie paminklo kapinėse ir reikalavo pinigų. Taip pat minėjo, kad Erikas benziną pylė ant žemės aplinkui jį, tačiau vėliau pylė benzino ir ant drabužių apykaklės, už kaklo. Jis sakė, kad ,,ne tik pasirašysi raštelį 2000 eurų, bet dar ir mirsi". E. jam sakė, kad veš jį į rūsį, kur laikys, kol neatiduos pinigų. Taip jai pasakojo jos sūnus O. iš karto po įvykio grįžęs namo. Į medikus jis nesikreipė, tik vėliau nuvyko pas teismo medicinos ekspertus atliktų kūno apžiūrą dėl sumušimo (t. 1, b.l. 45-47).

Liudytoja O. R. parodė, kad 2021-09-06 jai reikėjo pargabenti savo vyro A. R., gim. (duomenys neskelbtini) kūną iš (duomenys neskelbtini). Automobiliu Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su ja važiavo vairuotojas R. G., taip pat jos dukra G. R., I. S.. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), į katafalką jos velionio vyro kūną padėjo įkrauti (duomenys neskelbtini), darbuotojai. Ji su I. S. pagalvojo, kad joms reikės pagalbos jos velionį vyrą pernešti iš katafalko į šarvojimo salę, todėl R. paskambino pažįstamam E. V. ir paprašė pagalbos bei, kad pasiimtų dar vieną žmogų. R susitarė, kad E. V. su savo draugu lauks (duomenys neskelbtini)., esančioje autobusų stotelėje. Pakeliui į (duomenys neskelbtini) sustojo minėtoje autobusų stotelėje, joje jau laukė E. V. su draugu O. D.. Jie įlipo į automobilį ir jie visi nuvažiavo į šarvojimo salę. Nuvykus prie šarvojimo salės, jos velionio vyro karstą paėmė katafalko vairuotojas, R. bei O. su E. Dar prieš kelionę ji su savimi turėjo baltą voką, kuriame buvo 1000 eur (20 kupiūrų po 50 eur), kuriuos pasiėmė atsiskaitinėti už suteiktas laidojimo paslaugas. Tą voką ji padavė I. S., kuri jį įsidėjo į savo rankinę, kurią vėliau padėjo į automobilio bagažinę. Vėliau E. V. ir O. D. jos paprašė pavežti juos iki (duomenys neskelbtini) r. Jie su I. S., G. R. ir R. G., nusprendė juos pravežti ten, kur jie prašo. Už vairo sėdėjo R. G., šalia jo sėdėjo I. S., už R. G. sėdėjo ji, E. V. ir šalia jo sėdėjo G. R., o automobilio bagažinėje sėdėjo O. D.. Jiems bevažiuojant jos dukra G. R. pastebėjo, kad O. D. "knaisiojasi" po I. S. rankinę. Kai dukra jai tai pasakė, ji bandė persisukusi į automobilio bagažinę ir paimti I. S. rankinę, tačiau jai nepavyko. O. D. paklausė ,,ką jis ten daro"? Jis jai atsakė, kad nieko ten neieško, norėjo tik alaus atsigert. Tuomet nuvyko į sutartą vietą, kur E. V. ir O. D. išlipo. Tuomet jie nuvažiavo iki parduotuvės ir I. S. pastebėjo, kad jos rankinė atsegta, tačiau nieko blogo nepagalvojo, kadangi ne tas buvo galvoje. Kitą dieną, t. y. 2021-09-07, kuomet reikėjo atsiskaityti kunigui už mišias, ji paprašė I. S., kad ji nueitų į automobilį ir paimtų rankinę su pinigais. Ji nuėjo ir atėjusi prie kunigo, ieškojo rankinėje voko su pinigais, bet jo neberado. Ji mano, kad jos pinigus iš I. S. rankinės paėmė būtent O. D., kadangi I. S. savo rankinę su joje buvusiais jos pinigais laikė bagažinėje užsegtą, o po to karto, kai parvežė O. D. ir E. V., rankinė buvo atsegta ir kelionės metu (kaip ir minėjo), po rankinę ,,knaisiojosi" būtent O. D.. Nei kiek neabejoja, kad niekas kitas apart O. D. negalėjo paimti pinigų, kadangi I. S. rankinė visuomet buvo automobilyje, o automobilis visad buvo užrakintas ir niekas į ji patekti negalėjo ( t. 1, b.l. 52-54).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektai yra 2021-12-07 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. G. pateikti daiktai: baltos spalvos plastikinis bakelis, 5 litrų talpos, 26 cm. ilgio, 25 cm. aukščio, 14 cm. pločio, su viršuje užsukamu žalios spalvos plastikiniu kamšteliu ant kurio užrašai ,,closed farm". Apžiūros metu atsukus užsukamą žalios spalvos plastikinį kamštelį jaučiamas stiprus benzino kvapas. Kitas apžiūros objektas yra 2,5 metrų ilgio, 3 cm. pločio raudonos - geltonos (oranžinės) spalvos virvė (juosta), kuri yra su pilkos spalvos metaline sagtimi 5 cmx3 cm. Apžiūros metu daugiau tyrimui reikšmingų nusikalstamos veikos pėdsakų nėra ( T. 1, b.l. 150-156).

Kaltinamųjų kaltė dėl inkrimonuotos nusikaltimos veikos įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 4, 8, 9-12, 13-15, 20-21, 48-51, 55-57, 130-132, 135-138).

Veikos kvalifikacija, įrodymų vertinimas, bausmių skyrimas

Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje savavaldžiaujant nukentėjusysis buvo mušamas, ir nors nukentėjusysis į medikus nesikreipė, o tik vėliau nuvyko pas teismo medicinos ekspertus atlikti kūno apžiūrą dėl sumušimo ir jam specialisto išvada buvo nustatyti šie sužalojimai: dvi smulkios žaizdelės nosies kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos krūtinėje, kairiame žaste, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai pilve, kairiame rieše, ir kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams išties buvo padaryta didelė žala, ir kaltinimas E. V. ir R. G. pagrįstai buvo pareikštas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Be kaltinamųjų parodymų, šią veikas įrodo teisme ištirti įrodymai – nukentėjusiojo O. D. parodymai, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, liudytojų T. D. ir O. R. parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų E. V. ir R. G. kaltė padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems E. V. ir R. G., teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą valdymo tvarkai (kurio sankcijoje numatytos alternatyvios arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės), šia nusikalstama veika buvo padaryta didelė žala nukentėjusio teisėms, prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), (t. 1, b.l. 41-43).

Skirdamas bausmę R. G. teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo apibūdinančius duomenis –turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau 4 kartus teistas už nusikalstamas veikas, nusikalto turint išnykusį teistumą pagal tris pirmus nuteisimus, o BK 97 straipsnio prasme pagal paskutinį nuteisimą teistumas nelaikomas, nes 2018-11-16 įsakymu kaltinamasis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 201 straipsnio 3 dalyje bauda, todėl nėra nusikaltimo recidyvo, numatyto BK 27 straipsnyje bei laikytina, kad, jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką pirmą kartą, 2018-11-16 įsakymu paskirtą baudą sumokėjo, baustas administracine tvarka.

Dėl šių aplinkybių kaltinamajam už padarytą pirmą kartą nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, skirtina šios dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė kaip pati švelniausia. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį R. G. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tik nurodyta bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir tokiu būdu skirtina galutinė bausmė.

Dėl galutinės bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, laikinai registruojasi Užimtumo tarnyboje ir 2018-11-16 įsakymu paskirtą baudą sumokėjo bei yra jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės.

Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. G. nėra tiek pavojingas, kad galutinės bausmės tikslai gali būti pasiekti, netik skiriant jam realią trumpalaikę arešto bausmę, bet ir jos vykdymą atidedant.

Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos galutinės bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto galutinės bausmės su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo R. G. atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos galutinės bausmės vykdymas atidėtinas 4 (keturiems) mėnesiams.

Atidėdamas galutinės bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, teismas visą galutinės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį kaltinamajam R. G. paskiria ir intensyvią priežiūrą – bei BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 5, 7, 9 punktuose ir 6 dalyje numatytas pareigas: atsiprašyti nukentėjusiojo O. D., gyv. (duomenys neskelbtini), pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, nebendrauti su O. D., gyv. (duomenys neskelbtini) ir E. V., gyv. 1(duomenys neskelbtini).

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę E. V. teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo apibūdinančius duomenis –turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vedęs, dirba, anksčiau 17 kartų teistas už nusikalstamas veikas, tyčia nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusi teistumą už tyčinius nusikaltimus kai jam buvo paskirtos įvairios bausmės ir tame tarpe laisvės atėmimo bausmės, baustas administracine tvarka. Dėl šių aplinkybių kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi paskirta sumažinta bausme visiškai sudedant bendrintina su neatlikta bausme paskirta 2022-01-11 įsakymu ir tokiu būdu skirtina galutinė bausmė-laisvės atėmimas.

Į galutinės bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo išbūtas sulaikymo už 2021-12-30, t.y. vienos dienos laikas pagal 2022-01-11 įsakymą.

Dėl galutinės bausmės vykdymo atidėjimo

Galutinės bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad tai yra formalūs bausmės vykdymo atidėjimo taikymo pagrindai, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad teismas, spręsdamas, ar atidėti bausmės vykdymą, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-569/2010).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti E. V. skirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad jis atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jie veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, nors ankščiau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, bet tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, savo noru atlygino padarytą neturtinę žalą, teismo posėdžio metu taip pat išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų bei yra dvi atsakomybė lengvinančios aplinkybės, kaltinamajame akte atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia prieiti prie išvados, kad vis dar yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotiems nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamiems probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju galutinės bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Atidėdamas galutinės bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, teismas visą galutinės bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį kaltinamajam E. V. paskiria BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 5, 7, 9 punktuose ir 6 dalyje numatytas pareigas: atsiprašyti nukentėjusiojo O. D., gyv. 1977-04-13, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, nebendrauti su O. D., gyv. (duomenys neskelbtini) ir R. G., gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 96-119, 170-186).

Abiems kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jam pradėjus, ji panaikintina (t. 1, b.l. 77-79, 127-129).

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamieji atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą ir jis jiems pretenzijų neturi, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, baudžiamasis procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (t. 1, b.l. 41-43).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos plastikinis bakelis ir oranžinės spalvos žiebtuvėlis perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugyklą (b.l. 133-134, 139-140), baltos spalvos plastikinis bakelis ir geltonos spalvos virvė perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK daiktų saugyklą (b.l. 148-149, 157-158), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2021-12-02 serija BBB Nr. VRPK004626, kvitas B 2021-12-13 serija BBB Nr. VRPK004644).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti bausmę –60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. G. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti galutinę bausmę –40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 5, 7, 9 punktais ir 6 dalimi R. G. paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams ir per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti intensyvią priežiūrą ir pareigas: atsiprašyti nukentėjusiojo O. D., gyv. 1977-04-13, pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu bei nebendrauti su O. D., gyv(duomenys neskelbtini) ir E. V., gyv. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. G. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti galutinės bausmės vykdymo atidėjimą, ją panaikinti.

Galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šią bausmę visiškai sudedant subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-01-11 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę E. V. paskirti – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Į galutinės bausmės laiką įskaityti E. V. išbūtą sulaikymo už 2021-12-30, t.y. vienos dienos laiką pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-01-11 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 5, 7, 9 punktais ir 6 dalimi E. V. paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir per šį laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti pareigas: atsiprašyti nukentėjusiojo O. D., gyv. (duomenys neskelbtini), tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymu, nebendrauti su O. D., gyv. (duomenys neskelbtini) ir R. G., gyv. (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. V. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimą, ją panaikinti.

Galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąjį procesą dėl O. D. pareikšto 500 Eur (penkių šimtų eurų) civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos plastikinį bakelį ir oranžinės spalvos žiebtuvėlį, baltos spalvos plastikinį bakelį ir geltonos spalvos virvę perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2021-12-02 serija BBB Nr. VRPK004626, kvitas B 2021-12-13 serija BBB Nr. VRPK004644).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.