Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. padavusios skundą institucijai, priėmusiai nutarimą – Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus, dėl institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059607529 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-66263784-16 S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 13 dalį skirta 434 Eur bauda, už tai, kad 2016 m. birželio 24 d. 18.40 val. (duomenys neskelbtini) namo S. K. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo mišrūnas išbėgęs pro kiemo vartelius iš (duomenys neskelbtini) namo teritorijos, gatvėje, viešoje vietoje, užpuolė J. S. priklausantį Maltos bišono veislės šuniuką, kurį vedžiojo su pavadėliu M. S. ir D. Z., padarydamas šuniukui daugybinius sužalojimus, išgąsdindamas ir sukeldamas grėsmę nepilnamečių vaikų M. S. ir D. Z. sveikatai ir gyvybei. Tokiais veiksmais S. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ĮS-1192 43 punktą, kad savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, ir būtų užtikrintas žmonių saugumas, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 punktą, užtikrinti, kad jų savininkų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui ir 4 punktą, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 13 dalyje (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu Nr. X-4449 iki 2017 m. sausio 1 d.).

Teismo posėdyje S. K. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti priimtą nutarimą. Neigia, kad jos šuo sužalojo nukentėjusiosios šunelį. Nurodė, kad šuo negali išbėgti į gatvę, nes šiuo metu tvora sutaisyta, varteliai šiaip neatsidarinėja. Praeitais metais buvo toks įvykis, nes buvo sulūžus tvora, jos nebuvo namuose, o vaikai buvo pasileidę šunį. Tuo metu ji neginčijo, sumokėjo paskirtą baudą. Gatvėje daug kas turi tokius šunis kaip jos. Ji mano, nukentėjusioji laiko pyktį ant jos, todėl teigia, jog jos šuo sužalojo jos šuniuką. Tas šuniukas buvo operuotas ir pasveiko.

S. K. atstovė advokato padėjėja E. R. prašė panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad byloje remiamasi tik dviejų nepilnamečių liudytojų parodymais, kurie nėra nuoseklūs. Nukentėjusioji J. S. įvykio nematė, remiasi tik dukters parodymais. Daugiau nėra jokių įrodymų, kad S. K. šuo apkandžiojo nukentėjusiosios šuniuką. S. K. nurodė, kad ji buvo visą dieną namuose, buvo išeiginė diena, šunį prižiūrėjo ir šuo neturėjo galimybės išbėgti į gatvę. Visi byloje kylantys prieštaravimai turi būti pašalinti, o jų nepašalinus visos aplinkybės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Mano, kad pažeidimo nebuvo ir tyrėjas padarė klaidingą išvadą.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad jų šuniukas buvo vedamas su pavadėliu ir vaikams ėjus pro S. namus, šuniukui arčiau vartelių, šuo su nosimi atidarė vartus ir išbėgo iš kiemo, ir puolė jų šuniuką. Šuo vaikų nepuolė, tik draskė jų šuniuką. Gyvūnų priežiūra priklauso nuo jo šeimininko, todėl už gyvūną atsako šeimininkai. Ne kartą S. šuo buvo užpuolęs jos šuniuką. Pabrėžė, kad su S. K. gyvena nepilnamečiai vaikai, kurie ir galėjo palikti pravirus vartelius, pro kuriuos išbėgo šuo. Apie įvykį papasakojo dukra M. S.. Įvykis buvo 2016-06-24, o jie kreipėsi į policiją 2016-06-27, nes buvo ilgasis savaitgalis.

L. M. S. parodė, kad 2016-06-24 apie 18.40 val. ji ir jos draugas D. Z. ėjo su šuniuku pasivaikščioti. Einant pro S. namus, iš kiemo pro vartelius išbėgo šuo, kuris užpuolė jos šuniuką. Vartai buvo uždaryti, tačiau jie nebuvo užrakinti, šuo pats su jėga atsidarė vartus ir išbėgo į gatvę. Ji greitai iš vilkšunio nasrų ištraukė savo šuniuką ir nuėjo namo, nematė, kur tas šuo nubėgo. Jos šuo nepuolė. Ji tuo metu labai išsigando, po šio įvykio patyrė labai didelį stresą. Ji aiškiai matė, kad vilkšunis (juodos spalvos) išbėgo iš S. kiemo. Šiai dienai tas šuo paleistas kieme ir niekas jo neuždaro, tai jau ne pirmas kartas, kai tas šuo užpuola kitus šunis.

Liudytojas D. Z. parodė, kad įvykio dieną buvo kartu su M. S., ėjo pasivaikščioti, vedėsi šuniuką. E. G. gatve, iš kaimynų kiemo, prasidaręs nosimi vartus, išbėgo vilkšunis (juodos rudos spalvų) ir puolė jų šuniuką. Šuo išbėgo žaibišku greičiu ir puolė, jie bandė šuniuką pakelti, bet nespėjo. M. ištraukė šuniuką iš vilkšunio nasrų ir nubėgo namo. Šuo dar blaškėsi ir po to nubėgo prie vartelių, negalėjo patekti atgal į kiemą. Jis surinko pavadėlį, M. šlepetes ir nubėgo pas Miglę į namus. Jis matė, kad varteliai nebuvo užfiksuoti, matėsi mažas tarpas. Jeigu varteliai būtų pilnai uždaryti, šuo nebūtų išbėgęs.

Liudytojas, kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), K. T. parodė, kad kaimynų šuo beveik visą laiką būna pririštas ir nežino, kaip jis galėjo išbėgti į gatvę. Vartai atsidaro tik į kiemo vidų. Jų gatvėje yra kaimynų, kurie augina tokios veislės vilkšunius. Jų gatvelėje visą laiką laksto šunys.

Liudytojas, S. K. draugas, R. P. parodė, kad jų namo teritorijos varteliai atsidaro tik į gatvės pusę. Reikia pakelti skląstį, kuris įtemptas su stipria spyruokle. Vartai niekaip negali būti praviri. Yra stipriai įtempta spyruoklė ir vartai negali atsidaryti, šuo niekada nėra išstūmęs spyruoklės ir pats atsidaręs vartų. J. G. gatvėje gyvena metai laiko, pastebėjo, kad gatvėje lakstė palaidi kaimynų šunys, šunų yra daug, nes ten nuosavų namų kvartalas. Nėra šalia, kad kitų kaimynų kieme būtų vilkšunis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 110 straipsnio 13 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimus, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui ir kuris padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje, septintojoje ar dešimtojoje dalyje numatytus pažeidimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2016-06-30 paaiškinime S. K. nurodė, kad įvykio vakarą buvo namuose, nieko negirdėjo. Jos namų valda visada būna uždaryta. Negali pasakyti, ar vokiečių aviganių šuo bėgiojo po jos namo uždarytą valdą palaidas, nes nepamena (administracinio teisės pažeidimo medžiagos b. l. 14).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-189-888/2016, S. K. taip pat parodė, kad įvykio dieną visą laiką buvo namuose, neginčija, jog jos šuo paleistas buvo kieme, tačiau vartai buvo uždaryti. Po įvykio apėjo kaimynus, tačiau niekas nieko nematė ir negirdėjo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas tik dėl to, kad šuniuko savininkai nurodo, jog iš jos kiemo išbėgo vilkšunis ir stvėrė jų šuniuką. Apie įvykį pranešė po trijų parų, į ją šuniuko šeimininkai nesikreipė (Kauno apylinkės teismo 2016-10-06 nutartis b. l. 30-33).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-195-888/2016 dėl J. S. skundo, S. K. parodė, kad nėra įsitikinusi, jog J. S. šuniuką apkandžiojo jos šuo, jis tik iššoko iš jos kiemo. Užpulti kito šuns jos šuo negalėjo, nes ji susitvarkė teritoriją, kad šuo negalėtų išeiti iš kiemo. Jos šuo ne visada būna pririštas prie grandinės (Kauno apylinkės teismo 2016-10-06 nutartis b. l. 34-37).

Teismo posėdyje S. K. neigė savo kaltę, nurodydama, kad jos šuo negalėjo užpulti nukentėjusiosios šuniuko, nes ji buvo visą dieną namuose, šunį prižiūrėjo ir šuo neturėjo galimybės išbėgti į gatvę, nes vartai buvo uždaryti. Gatvėje daug kas turi tokius šunis kaip jos.

Priešingai nei nurodo S. K., jos kaimynas K. T. parodė, kad šuo beveik visą laiką būna pririštas ir nežino, kaip jis galėjo išbėgti į gatvę, nes vartai atsidaro tik į kiemo vidų.

S. K. draugas R. P. parodė, kad jis pas draugę gyvena metai laiko, jų namo teritorijos varteliai atsidaro tik į gatvės pusę. Norint atidaryti vartelius, reikia pakelti skląstį, kuri įtempta stipria spyruokle. Šuo niekada nėra išstūmęs spyruoklės ir pats atsidaręs vartų.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš dukters M., jog dukrai ir jos draugui D. išėjus pasivaikščioti su šuniuku, einant pro S. namus, šuo su nosimi atidarė vartus ir išbėgo iš kiemo, ir puolė jų šuniuką.

L. M. S. nurodė, kad ji aiškiai matė, kad vilkšunis išbėgo iš S. kiemo. Vartai buvo uždaryti, tačiau jie nebuvo užrakinti, šuo pats su jėga atsidarė vartus ir išbėgo į gatvę, puolė jos šuniuką.

Liudytojas D. Z. parodė, kad einant (duomenys neskelbtini) gatve, iš kaimynų kiemo, prasidaręs nosimi vartus, išbėgo vilkšunis ir puolė jų šuniuką. M. išlaisvinus šuniuką ir nubėgus, šuo dar blaškėsi ir po to nubėgo prie vartelių, bet negalėjo patekti atgal į kiemą. Patvirtino, jog matė, kad varteliai nebuvo užfiksuoti, matėsi mažas tarpas.

Iš M. S. ir D. Z. paaiškinimų duotų tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant minėtas administracinių teisės pažeidimų bylas, tiek šios bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad jie nurodė iš esmės vienodas įvykio aplinkybes, matė, iš kur išbėgo šuo, jį apibūdino. Jų paaiškinimų turinys neprieštarauja vienas kitam, priešingai, vienas kitą papildo, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Be to, pati S. K. tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant minėtas administracinio teisės pažeidimo bylas, nebuvo įsitikinusi, kad būtent jos šuo užpuolė šuniuką, neatsimena, ar įvykio dieną palaidas šuo bėgiojo namų teritorijoje, nurodė, kad šuo tik iššoko iš jos kiemo, tuo tarpu skunde ir šios bylos nagrinėjimo metu jau teigė priešingai, kad tai galėjo būti ne jos šuo, nes šuo negalėjo išbėgti pro vartelius, nes jie buvo uždaryti.

Peržiūrėjus pateiktą S. K. vaizdo medžiagą bei byloje esančias nuotraukas dėl jos namų teritorijos tvoros vartelių atidarymo, matyti, kad vartai atsidaro į gatvės pusę, norint juos atidaryti, reikia pakelti skląstį, tvora nėra visiškai aklina, aukšta. N. S. K. šuo panašus į apibūdintą liudytojų M. S. ir D. Z., kad šuo panašus į vilkšunį juodos rudos spalvų (b. l. 12-14, 22-24, 25).

Iš 2016-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad 2016-06-24 UAB „S. Š.“ kreipėsi J. S. su savo augintiniu Maltos bišonų veislės šunimi, kuriam privatus veterinarijos gydytojas nustatė, kad šuniui padaryta plėštinio kastinio pobūdžio žaizdos, dešinės užpakalinės kojos šlaunies, blauzdos, kulno srityse (žaizdų gylis nuo 1 iki 2 cm). Atlikus rentgenologinį tyrimą diagnozuotas dešinio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis, pooperacinis gydymas ir priežiūra tęsiami iki 2016-07-13, gydymas nebaigtas, gydymui išleista 190 Eur (administracinio teisės pažeidimo medžiagos b. l. 13, 25).

Esant aptartiems įrodymams, netikėti, jog S. K. šuo išbėgęs pro kiemo vartelius užpuolė J. S. priklausantį šuniuką, padarydamas šuniukui daugybinius sužalojimus ir išgąsdindamas jį vedžiojusius nepilnamečius, dėl to, jog būdama šuns savininke, neužtikrino tinkamo šuns laikymo, kad jos gyvūnas nekeltų grėsmės, nėra pagrindo. Teismas nurodytus S. K. argumentus, kad tai galėjo būti ne jos šuo, nes jos šuo negalėjo išbėgti pro vartelius, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Kad J. S. būtų kada nors ant S. K. supykusi ir dėl to kerštaudami vaikai pasakė, jog jos šuniuką užpuolė S. K. šuo, bylos duomenimis nenustatyta. S. K. tik mano, jog buvo pasirinkta nukentėjusiosios taktika neteisingai apkaltinti ją nebūtu įvykiu pasinaudojant praeities įvykiu.

Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji J. S. į policiją kreipėsi 2016-06-27, nes buvo ilgasis savaitgalis, buvo atliekamas tyrimas, tam reikėjo laiko, be to, byla teismo 2016-10-06 nutartimi buvo grąžinta organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Dėl to, jog tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ne iškart po įvykio, bet 2016-11-15, administracinės nuobaudos skyrimo terminai pažeisti nebuvo (ATPK 35 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog Institucija paskyrusi nuobaudą visas bylos aplinkybes ištyrė išsamiai (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Vertindamas Institucijos paskirtą nuobaudą, teismas pažymi, kad už padarytą pažeidimą S. K. buvo skirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis ir tai padaryta nepažeidžiant ATPK 30, 30² straipsnių, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo tvarką, reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ATPK 20 str.).

Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 65N-66263784-16 naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl S. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 65N-66263784-16 nepakeistą ir S. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.