Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. K. surašytas už tai, kad 2016 m. birželio 24 d. 18.40 val. (duomenys neskelbtini) namo S. K. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo mišrūnas, išbėgęs pro kiemo vartelius iš (duomenys neskelbtini) namo teritorijos, gatvėje, viešoje vietoje, užpuolė J. S. priklausantį Maltos bišono veislės šuniuką, kurį vedžiojo su pavadėliu M. S. ir D. Z., padarydamas šuniukui daugybinius sužalojimus, išgąsdindamas ir sukeldamas grėsmę nepilnamečių vaikų M. S. ir D. Z. sveikatai ir gyvybei. Tokiais veiksmais S. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ĮS-1192 43 punktą, Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 punktą.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu S. K. pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 13 dalyje ir jai skirta 434 Eur bauda.S. K., nesutikdama su Institucijos nutarimu, Kauno apylinkės teismui pateikė skundą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi S. K. skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos nutarimą nepakeistą. Apeliaciniame skunde S. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą: panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, jog Institucijos nutarimas surašytas remiantis tik dviejų liudytojų M. S. ir D. Z. parodymais. Nukentėjusioji įvykio nematė, parodymus davė iš dukros M. S. paaiškinimų. Visi liudytojos M. S. parodymai užfiksuoti policijoje ir du kartus teisme yra skirtingi. Apie šį įvykį tyrėjas apklausė devynis liudytojus, kurie patvirtino, kad nieko nematė ir patvirtino, kad šuo geras ir nieko nužpuldinėja. Tą patį paaiškino ir apeliantė. S. K. taip pat teigia, kad buvo pažeistas non reformatio in peius principas, kadangi Institucijos 2016 m. spalio 14 nutarimu buvo pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimą, numatytus ATPK 110 straipsnio 4 dalyje, 110 straipsnio 10 dalyje ir skirti 216 Eur bauda. Apskundus šį nutarimą, skundas buvo tenkintas iš dalies ir bylą gražinta organui (pareigūnui) įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimo protokolus. Šiuo pagrindu buvo surašytas 2016 m. lapkričio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, kuriuo skirta griežtesnė administracinė nuobauda pagal ATPK 110 straipsnio 13 dalį. Atsiliepime į S. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato II-ojo veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad bylos aplinkybės išsamiai, objektyviai ištirtos, nepažeidžiant įstatymuose numatytų terminų. Byloje yra M. S. ir D. Z. paaiškinimai, kad šuo išbėgo iš kiemo pro vartelius, esančius (duomenys neskelbtini). Įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.Atsiliepime į S. K. apeliacinį skundą J. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad iš byloje esančių S. K. administracinių teisės pažeidimų matyti, kad jos šuo kitą šuniuką užpuola jau trečią kartą. S. K. šuo J. S. bandė užpulti dar vieną kartą, tik tas užpuolimas nesibaigė sužalojimais, todėl nekvietė policijos ir jis niekur neužfiksuotas. Skunde pabrėžiama, kad ir nukentėjusioji buvo apskundusi Institucijos nutarimą. Nurodo, kad būtent pagal nukentėjusiosios skundo motyvus teismas pripažino, kad pareigūnai be pagrindo netaikė pakartotinumo, bylos nagrinėjimas buvo grąžintas, nes teismas negalėjo pašalinti nustatytų trūkumų. Taigi šiuo atveju principas non reformatio in peius nebuvo pažeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.Nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimus yra numatyta ANK 346 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis numato, jog minėtų reikalavimų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui ir padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal ATPK 110 straipsnio 13 dalį, minėtų reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų devyniasdešimt iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su gyvūnų konfiskavimu ar be konfiskavimo. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. Nagrinėjamu atveju, minimalios ir maksimalios baudų vidurkis pagal ATPK sudaro 434,50 Eur, o pagal ANK – 425 Eur, tad administracinis teisės pažeidimas šiuo atveju nėra perkvalifikuojamas, kadangi ANK nėra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Neperkvalifikavus administracinio teisės pažeidimo teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. S. davė skirtingus parodymus, teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, nesant nei vieno kito įrodymo, o apeliantės veiksmus vertino kaip gynybinę versiją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės.ATPK 110 straipsnio 13 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui ir kuris padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už to paties straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje, septintojoje ar dešimtojoje dalyje numatytus pažeidimus. 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Šios aplinkos ir žmonių saugumo užtikrinimo priemonės yra detalizuojamos konkrečiomis gyvūnų laikymo taisyklėmis konkrečios savivaldybės teritorijoje, paprastai apibrėžiant gyvūnų laikymo taisykles tiek privačiose valdose, tiek viešose teritorijose. Pagal Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ĮS-1192 43 punktą, savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.Iš bylos medžiagos matyti, jog S. K. nutarimu paskirta bauda už tai, kad jai priklausantis šuo, išbėgęs pro kiemo vartelius iš namo teritorijos, gatvėje, viešoje vietoje, užpuolė J. S. priklausantį šuniuką, kurį vedžiojo su pavadėliu M. S. ir D. Z., padarydamas šuniukui daugybinius sužalojimus, išgąsdindamas ir sukeldamas grėsmę M. S. ir D. Z. sveikatai ir gyvybei. Bylos aplinkybes patvirtina liudytojų M. S. ir D. Z. parodymai, kurie dėl esminių bylos aplinkybių sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja. Abu liudytojai nurodė, kad įvykio dieną jie kartu vedžiojo šuniuką, kurį apkandžiojo šuo, išbėgęs iš kiemo pro vartelius, esančius (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodė žemesniosios instancijos teismas, liudytojų M. S. ir D. Z. paaiškinimų turinys neprieštarauja vienas kitam, vienas kitą papildo, todėl jais abejoti nėra pagrindo. Liudytojų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys. Iš 2016 m. liepos 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad 2016 m. birželio 24 d. J. S. kreipėsi su savo augintiniu Maltos bišonų veislės šunimi, kuriam privatus veterinarijos gydytojas nustatė, kad šuniui padaryta plėštinio kastinio pobūdžio žaizdos, dešinės užpakalinės kojos šlaunies, blauzdos, kulno srityse (žaizdų gylis nuo 1 iki 2 cm), diagnozuotas dešinio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apeliantei priklausantis šuo jau ne pirmą kartą užpuola J. S. Maltos bišono veislės šunį, kadangi analogiškas pažeidimas buvo padarytas ir 2015 m. gegužės 10 d. Šios aplinkybės rodo, kad S. K. išvadų nepadarė ir toliau tinkamai neprižiūri savo šuns bei neužtikrina žmonių saugumo, nuosavybės. Aukštesnysis teismas pažymi, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apygardos teismas neturi pagrindo teigti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apylinkės teismas, konstatuodamas pažeidimo padarymo faktą, rėmėsi įrodymų visuma. Byloje esantys įrodymai leido teismui padaryti išvadą, kad S. K. šuo, išbėgęs pro kiemo vartelius, užpuolė J. S. priklausantį šuniuką, padarydamas šuniukui daugybinius sužalojimus ir išgąsdindamas jį vedžiojusius nepilnamečius. Apeliaciniame skunde teigiama, jog buvo pažeistas non reformatio in peius principas. Tačiau su tokiu vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi Institucijos 2016 m. liepos 14 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Surašius naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, S. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 13 dalį ir priimtas naujas nutarimas, kuriuo skirta 434 Eur bauda. Pažymima, jog tai nėra laikoma principo non reformatio in peius pažeidimu, kadangi minėtas principas reiškia, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-94-507/2016). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantės padėtis bloginama nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnis). Šiuo atveju yra skundžiama būtent 2017 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, dėl kurios teismas šioje nutartyje ir pasisako, o ne Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje surinktus duomenis, jų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl tenkinti S. K. skundą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. nutarimą nepakeistą ir S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.