Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Z. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Garliavos policijos nuovados tyrėjo E. R. 2016 m. liepos 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059607529.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas S. K. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Garliavos policijos nuovados tyrėjo E. R. 2016 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059607529 ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta įrodymų, jog jos šuo užpuolė ir įkando nukentėjusiosios J. S. maltos bišonų veislės šuniukui, be to byloje nėra medicininės pažymos, patvirtinančios, kad maltos bišonų veislės šuniuko sužeidimas įvyko dėl jos augintinio šuns įkandimo. Skunde taip pat nurodo, kad jos ir nukentėjusiosios J. S. santykiai yra įtempti, kadangi 2015 metais buvo panašus įvykis, po minėto įvykio jos šuo yra ypatingai prižiūrimas, laikomas aptvertoje teritorijoje, vedžiojamas tik su pavadėliu. Skundžiamą nutarimą surašęs tyrėjas netyrė jos nurodytų faktinių aplinkybių ir todėl padarė neteisingą išvadą, kadangi vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais ir nesant nei vieno kito įrodymo, o jos versiją vertino tik kaip gynybinę (b. l. 3-6).

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo S. K. skundą palaikė, prašė tenkinti. Teismui parodė, kad įvykio dieną visą laiką buvo namuose, neginčija, jog jos šuo paleistas buvo kieme, tačiau vartai buvo uždaryti. Po įvykio apėjo kaimynus, tačiau niekas nieko nematė ir negirdėjo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas tik dėl to, kad šuniuko savininkai nurodo, jog iš jos kiemo išbėgo vilkšunis ir stvėrė jų šuniuką. Apie įvykį pranešė po trijų parų, į ją šuniuko šeimininkai nesikreipė (b. l. 25).

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad įvykio dieną buvo Joninės, vaikai išėjo pasivaikščioti ir pasiėmė šuniuką. Išgirdo riksmą prie lauko durų, išbėgusi pamatė, kad jos dukra visa kruvina, keliai nubalnoti, o rankose – kraujuojantis šuniukas. Vaikai sakė, kad užpuolė juodas šuo, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vėliau išsiaiškino, kad tai tas pats šuo, kur buvo prieš metus užpuolęs. Pasiėmė šuniuką, nuvažiavo prie to namo, matė palaidą šunį kieme, daugiau nieko nesimatė. Paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Kai atėjo vilkšunio savininkai, jie užsipuolė, kam kreipėsi į policiją, kadangi tai jau antras pažeidimas (b. l. 25-26).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. R. parodė, kad surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje, bendravo su gatvės gyventojais. Garliavos policijos nuovadoje buvo gautas J. S. pareiškimas, kad S. K. šuo išbėgo į gatvę ir sudraskė šuniuką, buvo apklausti nepilnamečiai, matę įvykį, kurie nurodė, kad šuo išbėgo ir S. K. kiemo (b. l. 26).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. S. parodė, kad įvykio dieną, per Jonines, ėjo pasivaikščioti, vedė šuniuką, įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš antro namo, iš kairės pusės nuo sankryžos, pro tvorą iššoko didelis juodas vilkšunis ir užpuolė jos šuniuką, griebė už kojos, pradėjo tąsyti. Ji sugebėjo išplėšti šuniuką ir bėgo namo (b. l. 26-27).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Z. parodė, kad įvykio dieną kartu su M. S. išėjo pasivaikščioti, vedžiojo šuniuką. Ėjo šaligatviu pro S. K. namus, matė, jog varteliai pridaryti, tačiau nevisiškai uždaryti. Jis laikė M. S. šuniuką, o tuo metu šuo išlindo iš už vartelių ir pagriebė M. S. šuniukui už kojos, tąsė. M. S. ištraukė šuniuką iš užpuolusio šuns nasrų ir parbėgo namo (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16059607529 medžiagos matyti, kad S. K. buvo nubausta už tai, kad 2016-06-24, 18.40 val., (duomenys neskelbtini) namo, gatvėje, S. K. priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo mišrūnas (kilmės dokumentai nepateikti), išbėgęs pro kiemo vartelius iš (duomenys neskelbtini) namo teritorijos, gatvėje, t. .y. viešoje vietoje užpuolė J. S. priklausantį Maltos bišono veislės šuniuką, kurį vedžiojo su pavadėliu M. S. ir D. Z., padarydamas šuniukui daugybinius sužalojimus, išgąsdindamas ir sukeldamas grėsmę nepilnamečių vaikų M. S. ir D. Z. sveikatai ar gyvybei. Tokiu būdu šuns savininkė J. S. buvo priversta kreiptis medicininės pagalbos į medicininę įstaigą šuns apžiūrai ir gydymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privatus vet. gydytojas nustatė, kad šuniui padaryta plėštinio kastinio pobūdžio žaizdos, dešinės užpakalinės kojos šlaunies, blauzdos, kulno srityse (žaizdų gylis nuo 1 iki 2 cm). Atlikus rentgenologinį tyrimą diagnozuotas dešinio blauzdikaulio skeveldrinis lūžis (2016-07-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma), iki 2016-07-13 šuns gydymui išleista 190 Eur. Vaikai į gydymo įstaigą nesikreipė. Tokiais veiksmais S. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. ĮS-1192 43 punktą, numatantį, jog savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų ir būtų užtikrintas žmonių saugumas, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 3 punktą, įpareigojantį užtikrinti, kad jų savininkų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui ir 4 punktą, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. S. K. už tokį patį pažeidimą jau 2015-05-25 bausta, bauda sumokėta 2015-07-03. 2016 m. liepos 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Garliavos policijos nuovados tyrėjas E. R., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo S. K. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 4 dalyje ir 110 straipsnio 10 d., bei nubaustas subendrinta 216 Eur bauda (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16059607529 – b. l. 18-20).

ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui.

ATPK 110 straipsnio 13 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui ir kuris padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje, septintojoje ar dešimtojoje dalyje numatytus pažeidimus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, jo data laikas ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Taigi, kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Nagrinėjamu atveju, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad S. K. 2015 m. gegužės 11 d. bausta pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį, jai paskirta 144 Eur bauda. Paskirtoji bauda sumokėta 2015 m. liepos 3 d. Vadovaujantis ATPK 36 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. S. K. administracinėn atsakomybėn skundžiamu nutarimu patraukta už pažeidimą, įvykdytą 2016 m. gegužės 24 d., t.y. dar nepasibaigus nuobaudos vykdymui ir buvo laikoma bausta administracine tvarka.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje S. K. veika kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį ir 110 straipsnio 10 dalį, o jos veikos pakartotinumas įvardindama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai pagal byloje esančius duomenis pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, turėjo spręsti galimą S. K. patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 13 dalį, kuris numato atsakomybę už analogišką pažeidimą jau baustam pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį asmeniui ir šios normos sankcija yra žymiai griežtesnė nei numatytoji ATPK 110 straipsnio 10 dalyje.

Pažymėtina, kad procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. N62-754/2010, Nr. N575-4017/09).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio teisės pažeidimo bylos ištyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių apsaugą, S. K. skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Garliavos policijos nuovados tyrėjo E. R. 2016 m. liepos 14 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059607529 naikintinas ir byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

S. K. skundą tenkinti iš dalies, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Garliavos policijos nuovados tyrėjo E. R. 2016 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16059607529 panaikinti ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 16059607529, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Garliavos policijos nuovadai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.