- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2-237-854/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01410-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- J. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Enifas” ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilogus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2023 m. rugsėjo 13 d. tarp atsakovių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Enifas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilogus“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti 4 565 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-69-567/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeitė, nustatydamas ieškovui terminą iki 2024 m. vasario 14 d. sumokėti 3 775 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
4. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. vasario 13 d. gautas ieškovo J. J. prašymas atleisti jį nuo 3 765 Eur žyminio mokesčio dalies šioje byloje sumokėjimo. Ieškovas prašyme nurodė, kad jis už ieškinį sumokėjo 10 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo turėtų būti atleistas, nes jo turtinė padėtis yra sunki. Ieškovo teigimu, sunkią jo turtinę padėtį pagrindžia faktas, kad J. įmonė „J.“ pripažinta bankrutavusia ir ieškovas, kaip įmonės savininkas, yra atsakingas kreditoriams savo asmeniniu turtu, ką patvirtina ir kartu su prašymu pateikti įrodymai, taip pat turto areštai, varžytynės, vykdomosios bylos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo J. J. prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumui pašalinti – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (3 765 Eur) bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
6. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai – 2024 m. vasario 12 d. akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko sąskaitų išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovas turi 139 784,94 Eur ir 207 591,14 Eur dydžio rezervuotas sumas; 2019 m. balandžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-19-32-1824, iš kurio matyti, kad 2019 m. kovo 12 d. įvykusiose varžytynėse buvo parduotas ieškovui priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini); J. įmonė „J.“, kurios savininkas yra ieškovas, pripažinta bankrutavusia ir ieškovas yra atsakingas kreditoriams savo asmeniniu turtu, vykdomas išieškojimas priverstine tvarka, turtui pritaikyti areštai, vyko varžytynės – ne tik neįrodo, kad ieškovas susiduria su tokiais finansiniais sunkumais, kurie sudarytų pagrindą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalimi, bet ir išsamiai neapibūdina ieškovo turtinės padėties.
7. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovui kyla pareiga pagrįsti prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, visgi ieškovas pateikė tik dviejų banko sąskaitų išrašą ir duomenis apie 2019 metais iš varžytynių parduotą turtą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis šiuo metu neturi kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (Nekilnojamojo turto registro išrašo apie nekilnojamąjį turtą, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ išrašo apie transporto priemones), duomenų apie tai, ar jis šiuo metu dirba ir gauna darbines pajamas ir/ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) išmokas (Sodros pažymų), ar turi išlaikomų asmenų ir pan.
8. Teismas pastebėjo, kad netgi tie duomenys, kuriuos ieškovas pateikė, yra fragmentiški – dviejų banko sąskaitų išrašai pateikti tik už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d., be to, iš šių duomenų nėra aišku, ar tai vienintelės kredito įstaigose esančios sąskaitos, kuriomis naudojasi ieškovas. Ieškovo argumentai apie jo individualios įmonės bankroto procesą, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas yra turėjęs finansinių sunkumų, tačiau vien prašyme išdėstyti teiginiai patys savaime neapibūdina dabartinės ieškovo turtinės padėties.
9. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo pateiktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog ieškovas neturi objektyvios galimybės sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, todėl jo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir nustatė jam terminą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 3 765 Eur (3 775 Eur – 10 Eur).
I. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį bankroto byloje, o priteistos naudos gavėja yra LUAB „Enifas“, kuri, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista.
10.2. Teismų praktikoje yra suformuota teisės taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra taikomas ne tik tuomet, kai ieškinį pareiškia bankrutuojanti įmonė, bet ir tais atvejais, kai jos vardu ieškinį pareiškia įmonės kreditorius. Todėl netiesioginiai ieškiniai, reiškiami už bankrutuojančią įmonę, žyminiu mokesčiu neapmokami (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2110/2013; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-289-178/2018, kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (ne)buvimo
13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6, 13 straipsniuose).
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
15. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
16. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Nagrinėjamu atveju aktualioje CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juo pagrindžiantys įrodymai yra pakankami pareikštam prašymui tenkinti.
17. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad už ieškovo reiškiamą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 3 775 Eur, konstatuota įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-69-567/2024, kuria iš dalies pakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumą ir sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį.
18. Ieškovas, už ieškinį sumokėjęs 10 Eur dydžio žyminį mokestį, pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies (3 765 Eur) sumokėjimo, argumentuodamas tuo, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepagrindžia jo sunkios turtinės padėties, ieškovo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo netenkino ir nustatė jam terminą už teikiamą ieškinį primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kad LUAB „Enifas“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ieškovas (LUAB „Enifas“ kreditorius), reiškiantis netiesioginį ieškinį šios bendrovės vardu, taip pat tuo pačiu pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio už šioje byloje teikiamą ieškinį mokėjimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios apeliacijos objektą ir ieškovo atskirajame skunde nurodomus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kyla būtinybė pasisakyti tiek dėl apeliacinio proceso paskirties, tiek dėl šios konkrečios apeliacijos ribų.
20. Pabrėžtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
21. CPK 338 straipsnyje straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinio skundo (atitinkamai ir atskirojo skundo) turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 306 straipsniuose. CPK 306 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, be kita ko, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus (4 punktas). Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje taip pat numatyta, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas). Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo gali būti sprendžiama tik vertinant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 70 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo atskirajame skunde dėstomus argumentus (atskirojo skundo pagrindą), pažymi, kad jie nėra niekaip susiję su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, apeliantas nekvestionuoja teismo motyvų, kuriais remdamiantis atmestas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio šioje byloje sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį.
24. Ieškovui nepateikus konkrečių argumentų, kodėl jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu faktinių aplinkybių, įrodymu vertinimu, atmetant jo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė, įvertino ieškovo nurodomas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir, neatleisdamas ieškovo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, padarė pagrįstą išvadą, kurios ieškovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė (CPK 178, 185 straipsniai).
25. Ieškovo atskirajame skunde dėstomi argumentai yra susiję su CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindu, jie pirmosios instancijos teisme nebuvo apelianto nurodyti ir teismo nebuvo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesprendė dėl ieškovo (ne)atleidimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, o tik vertino ieškovo prašymą, remdamasis CPK 83 straipsnio 3 dalimi (būtent tokį prašymą pateikė pats ieškovas), su tuo susiję ieškovo atskirojo skundo argumentai, kaip peržengiantys šios apeliacijos ribas, apeliacine tvarka nevertintini.
26. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, LUAB „Enifas“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2024 m. kovo 18 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę, į tai, kad išregistravus LUAB „Enifas“ iš Juridinių asmenų registro, neliko subjekto, kurio interesais galėtų būti reiškiamas netiesioginis ieškinys (ieškovui atskirajame skunde teigiant, kad jis tokį ieškinį reiškia), pirmosios instancijos teismui (sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ar rengiantis bylos nagrinėjimui) būtent tokiu ieškovo reiškiamą ieškinį kvalifikavus, ieškovo argumentai dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto (ne)taikymo apskritai nebūtų aktualūs, nes tokiu atveju pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teisminio proceso galimybės, teismo procesiniam sprendimui pagal reiškiamus reikalavimus apskritai negalint sukelti ieškovo siekiamų teisinių padarinių.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė esant pagrindą jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už šioje byloje pareikštą ieškinį sumokėjimo, kartu nustatydamas ieškovui terminą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio, kurio dydis nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-69-567/2024, dalį. Dėl šios priežasties ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kadangi skundžiama nutartimi ieškovui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, ieškovui nustatytinas naujas terminas, nurodant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui J. J. terminą iki 2024 m. gegužės 10 d. (įskaitytinai) primokėti trūkstamą žyminio mokesčio už ieškinį dalį – 3 765 Eur, ir pateikti Vilniaus apygardos teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.