Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties nustatyti terminą žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Enifas” ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilogus“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė nustatyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl žyminio mokesčio mokėjimo

6. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

8. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus. Tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

9. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, jog jame nurodyti asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos įmonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013).

11. Tuo atveju, jeigu likviduojamai dėl bankroto įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014). Ši proceso teisės norma yra skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos likviduojamos dėl bankroto bendrovės, kuriai reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, tuo atveju, kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios likviduojamos dėl bankroto įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes likviduojamai dėl bankroto bendrovei, t. y. lems šios likviduojamos dėl bankroto (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-116-370/2019; 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija atsakovės LUAB „Enifas“ atsakovei UAB „Vilogus“ už 100 Eur perleistą 373 225 Eur reikalavimo teisę į skolininkę LUAB „SportIN Grupė“, nurodydamas, kad reikalavimo teisė perleista už per mažą kainą, nesilaikant LUAB „Enifas“ bankroto procese nustatytos reikalavimo teisės pardavimo tvarkos. LUAB „SportIN Grupė“ kartu yra ir LUAB „Enifas“ kreditorė (patvirtintas 170 833,64 Eur finansinis reikalavimas), todėl reikalavimo teisės perleidimas į LUAB „Enifas“ skolininkę pažeidžia jo ir kitų LUAB „Enifas“ kreditorių interesus.

13. Tai, kad ieškovo keliamas ginčas dėl tarp atsakovių sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra susijęs su atsakovės LUAB ,,Enifas“ bankroto procesu, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos žyminio mokesčio lengvatos ieškovui.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo inicijuotos bylos baigtis gali turėti tiesioginių materialiųjų teisinių padarinių ne ieškovui, o specifiniam subjektui, t. y. likviduojamai dėl bankroto bendrovei, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo nurodymą ieškovui sumokėti žyminį mokestį už ieškinio padavimą. Ieškovas ieškinyje nesuformulavo reikalavimų, susijusių su LUAB „Enifas“ prievolių ieškovui atsiradimu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovo nurodytą CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą, nes nurodyta proceso teisės norma nėra taikoma dėl tokių reikalavimų, kurie, nors ir yra susiję su bankroto procesu, nesukelia likviduojamam dėl bankroto juridiniam asmeniui turtinių prievolių ieškovui.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei šio asmens ieškinyje, nei jo atskirajame skunde nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

16. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) mokamo žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal grąžintinas sumas arba grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Taigi, žyminis mokestis mokėtinas nuo grąžintinos turto vertės ar pinigų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-136-934/2023).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia pripažinti negaliojančia tarp LUAB „Enifas“ ir UAB „Vilogus“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, grąžinant LUAB „Enifas“ reikalavimo teisę, kurios vertė sudaro 373 225 Eur, už kurią sumokėta 100 Eur. Taigi, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu, būtų taikoma restitucija, ieškinio sumą sudaro (373 225 Eur ir 100 Eur) 373 325 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė mokėtino 4 565 Eur žyminio mokesčio dydį, nors ieškinys pateiktas per elektroninių ryšių priemones ir pagal ieškinio 373 325 Eur sumą turi būti apmokėtas 3 775 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ieškovui sumokėti 4 565 Eur žyminį mokestį už ieškinio padavimą pakeičiama dėl netinkamo proceso teisės normų pritaikymo, apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį, nustatant, kad pagal ieškinio 373 325 Eur sumą turi būti sumokėtas 3 775 Eur žyminis mokestis. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

19. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškovui sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nustatytinas naujas terminas, nurodant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Nustatyti ieškovui J. J. terminą iki 2024 m. vasario 14 d. sumokėti 3 775 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.“