- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- eA-778-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01627-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 2D-7023 „Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti Inspekcijos Departamentą pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Deklaracija) bei visus susijusius dokumentus bei įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 8 d. pranešimą (toliau – ir pranešimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija Raštu informavo pareiškėją, kad neturi pagrindo pradėti procedūras dėl Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo, nes vadovaujantis teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atlikti paprastojo remonto darbai bei pagal projektą laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga. Pareiškėjas paaiškino, kad Deklaracija patvirtinta neteisėtai, nesilaikant teisės aktų nustatytų procedūrų ir projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl Deklaracija turėjo būti panaikinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Projekto neatitikimus patvirtina Rašte nurodytos aplinkybės, kurios net nebuvo vertinamos, ar tikrinamos.
3. Pareiškėjas teigė, kad Statybos techninio reglamento 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, 107 punkte nurodomas aiškus imperatyvas, jog statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele, kurios 6.2 punkte (automobilių remonto įmonės) numatyta 1 vieta 1 remonto vietai. Šiuo atveju, kaip matyti iš Rašto, leidimas išduotas 12 vietų. Inspekcija nepatikrino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SRAVA“ ir UAB „Darsauto“ yra likviduotos, teisinio pagrindo leisti laikyti automobilius žemės sklype neturėjo, todėl vien šiuo pagrindu turėjo būti parengtas naujas projektas, išduotas naujas leidimas, kas suponuoja akivaizdžią išvadą, kad paskirtis negalėjo būti pakeista, nes projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl Deklaracija negalėjo būti tvirtinama (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – ir STR 1.05.01:2017) 10.3 p.).
4. Pareiškėjas manė, kad Inspekcija visiškai neatkreipė dėmesio, jog statytojo projektas buvo susijęs su paskirties keitimu, t. y. rekonstrukcija, todėl vertinti projekto atitikimus paprastajam remontui net negalėjo, nes statybos iš esmės nukrypo nuo projekto. Nagrinėjamu atveju, tiek pagal išduotą leidimą, tiek pagal parengtą projektą, nustatyti neatitikimai – neįrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis (buvo privalomas pagal leidimą). Rašte aiškiai nurodoma, kad neįrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis, patalpų planiniai sprendimai neatitinka projekto, užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, patalpos neatitinka ir veikla vykdoma pažeidžiant aplinkos apsaugą reglamentuojančių aktų reikalavimus. Rašte taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pastatas neapšiltintas, neįrengta mechaninė vėdinimo sistema kaip numatyta projekte, nėra atskirų inžinerinių sistemų (STR 1.05.01:2017 8 priedo 1.3 p. ir 2.2 p.). Todėl, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, esant akivaizdiems neatitikimams ir teisės aktų pažeidimams, jokiais būdais negalėjo būti patvirtinta Deklaracija, kas suponuoja Rašto neteisėtumą. Pagal STR 1.05.01:2017 110 punkto nuostatas, iki statinio (-ių) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nustačius, kad aktas pasirašytas ar deklaracija patvirtinta ir įregistruota nesilaikant statybos užbaigimo procedūrų reikalavimų, akto galiojimą ar deklaracijos patvirtinimą ir įregistravimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas panaikina Inspekcijos viršininkas arba jo įgaliotas pareigūnas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamas Inspekcijos Raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Rašte išdėstyta, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ištirtais dokumentais bei teisiniu reglamentavimu vadovaujantis, pagrįstai buvo priimtas ginčijamas sprendimas bei nurodyta, kad Inspekcija nenustatė pagrindo naikinti Deklaraciją. Pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų Rašto neatitikimą teisės aktų reikalavimams, skunde teismui dėstomi motyvai, kuriais pareiškėjas iš esmės nesutinka su Inspekcijos nuomone dėl Deklaracijos teisėtumo.
7. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija atlieka savavališkos statybos valstybinę priežiūrą, kurią apimą ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimas. STR 1.05.01:2017 10 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo procedūros – pagal STR 1.05.01:2017 subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą; deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus STR 1.05.01:2017 10.2 p.) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.
8. Atsakovas teigė, kad pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Statytojų prašymu tvirtinti deklaraciją, pateiktu per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą (toliau – ir IS) „Infostatyba“, pateiktas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2004 m. rugsėjo 27 d. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) projektui „Sandėliavimo patalpų rekonstrukcija, įrengiant autoservisą (duomenys neskelbtini)“, 2004 m. (toliau – ir Statybos leidimas), kuris išduotas vadovaujantis Statybos įstatyme išdėstytomis normomis. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis tuo metu numatė, kad statybos leidimas privalomas vykdant naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus, išskyrus: 1) nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; 2) statinio paprastąjį remontą. Vykdant statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statybos leidimas reikalingas.
9. Atsakovas pažymėjo, kad Statybos leidimo išdavimo metu, atliktiems darbams buvo būtinas rekonstravimo teisę suteikiantis statybą leidžiantis dokumentas, tačiau pagal prašymo tvirtinti deklaraciją pateikimo dieną galiojusias statybą reglamentuojančias teisės normas, atlikti statybos darbai atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) išdėstytą kapitalinio remonto darbų sąvoką, kas ir nurodyta patvirtintoje Deklaracijoje bei patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose atlikti statybos darbai, kadastro byloje „kapitalinio remonto darbai pradėti 2004 metais ir baigti 2006 metais“.
10. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, nurodančiu kuriais atvejais paprastojo remonto darbams yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, Rašte pareiškėjui pagrįstai nurodė, jog <...> užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, patalpoje atlikti paprastojo remonto darbai bei, kad pagal projektą, laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga, todėl vadovaujantis minėtais teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas“. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas juridinių faktų visetas, kuris buvo pakankamas priimti skundžiamą Raštą – Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, išnagrinėjusi visetą dokumentų, įvertinusi faktinius duomenis vietoje, išanalizavusi suteiktos tarnybinės pagalbos pagrindu institucijų raštus bei pareiškėjo argumentus, pagrįstai priėmė Raštą, pareiškėjui atsakydama, jog nėra pagrindo Inspekcijai inicijuoti Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo A. V. skundą atmetė.
12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
12.1. Pareiškėjas 2021 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į Inspekciją dėl Deklaracijos teisėtumo, argumentuodamas, jog Deklaracija yra įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų procedūrų ir projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
12.2. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Raštu informavo pareiškėją, kad neturi pagrindo pradėti procedūras dėl Deklaracijos teisėtumo, nes statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atlikti paprastojo remonto darbai bei, kad pagal projektą, laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga.
13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1–2 dalimis, Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, (toliau – ir Taisyklės) 5 punktu ir nustatė, kad Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą (teismui įvertinus jo turinį), susijusį su statybos užbaigimo dokumento (Deklaracijos) teisėtumu, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti (organizuoti faktinių aplinkybių patikrinimą ir papildomos informacijos surinkimą) faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą (Taisyklių 35 p.), ar pareiškėjo nurodomas asmuo teisėtai vykdė statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui pateikti atsakymą.
14. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 1, 3.1–3.2, 7, 13.3, 15.3, 19, 25 punktais ir nustatė, kad statytojo prašymu tvirtinti deklaraciją, pateiktu per IS „Infostatyba“ pateiktas ir Statybos leidimas, kuris išduotas vadovaujantis Statybos įstatymo normomis (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 29 d. iki 2005 m. kovo 16 d.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numatė, kad statybos leidimas privalomas vykdant naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus, išskyrus: 1) nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; 2) statinio paprastąjį remontą. Vykdant statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statybos leidimas reikalingas. Statybos leidimo išdavimo metu, atliktiems darbams buvo būtinas rekonstravimo teisę suteikiantis statybą leidžiantis dokumentas, tačiau pagal prašymo tvirtinti deklaraciją pateikimo dieną, galiojusias statybą reglamentuojančias teisės normas, atlikti statybos darbai atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) išdėstytą kapitalinio remonto darbų sąvoką, t. y. statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), kas ir nurodyta patvirtintoje Deklaracijoje bei patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose atlikti statybos darbai, kadastro byloje „kapitalinio remonto darbai pradėti 2004 metais ir baigti 2006 metais“.
15. Teismas nustatė, kad Inspekcija, atlikdama pareiškėjo pranešimo tyrimą ir siekdama objektyviai išnagrinėti ir įvertinti pranešime nurodytas aplinkybes, kreipėsi tarnybinės pagalbos į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad ji pateiktų Statybos leidimo patvirtintą kopiją (reg. 2021 m. balandžio 13 d. Nr. 2D-5630). Inspekcija informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos apie 2021 m. balandžio 15 d. planuojamą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei prašė esant galimybei jame dalyvauti. Inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje, 2021 m. balandžio 15 d. patikrinimo metu nustatė, kad pirmo aukšto patalpų ir antresolės išplanavimas atitinka 2020 m. lapkričio 13 d. kadastrinių matavimų bylą. Užfiksuota, kad buvusiame lifte įrengta patalpa / sandėliukas. Liftas nenaudojamas. Patalpose sumontuoti kondicionieriai – 3 vnt. Projekte buvo numatytos kertamos dvi angos durims laikančioje sienoje, bet pagal faktą ir kadastrinių matavimų bylą padaryta tik viena. Užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, bet paprasto remonto darbams leidimas nėra privalomas. Visos šios aplinkybės yra nurodytos 2021 m. balandžio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-578. Teismas vertino, kad Inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, pagrįstai Raštu informavo pareiškėją, kad patikrinimo metu užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, patalpoje atlikti paprastojo remonto darbai, kad pagal projektą, laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga, todėl, vadovaujantis minėtais teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, nėra pagrindo pradėti procedūras dėl Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo.
16. Dėl pareiškėjo teiginių, jog projektas buvo susijęs su paskirties keitimu, t. y. rekonstrukcija, todėl vertinti projekto atitikimus paprastajam remontui nebuvo galima, teismas pažymėjo, kad Inspekcija, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustačiusi vidaus patalpų perplanavimo neatitikimus projektui, papildomai identifikavo atliktų statybos darbų rūšį – paprastąjį remontą, todėl tokiems darbams nereikalingas statybos leidimas. Teismas vadovavosi STR 1.05.01:2017 97 punktu ir priėjo prie išvados, kad Inspekcijos pareigūnas, tvirtindamas statybos užbaigimo deklaraciją atlieka tik pateiktų dokumentų patikrą, iš pateiktų dokumentų nustato, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai), viršijančių nustatytas normas. Statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams Inspekcijos pareigūnas gali patikrinti pasirinktinai. Nagrinėjamu atveju tiek tvirtinant Deklaraciją, tiek po pateikto pareiškėjo pranešimo atlikto faktinių duomenų patikrinimo, teismas nenustatė esminių nukrypimų ar pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti Inspekcijos patvirtintą Deklaraciją.
17. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl automobilių stovėjimo vietos prieštaravimo teisės aktams, nes Inspekcija, tvirtindama Deklaraciją, patikrino teiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad Statybos leidimo pagrindu suteikta teisė vykdyti statybos darbus, esant leidimui naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis, esančiomis (duomenys neskelbtini).
18. Dėl patalpų planinių sprendimų neatitikties projektui teismas nurodė, kad Rašte aiškiai nurodyta, jog vidaus patalpų išplanavimo neatitikimai projektui pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punkte išdėstytą statinio paprastojo remonto sąvoką. Teismas aptarė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytus atvejus, kada atliekant statinio paprastojo remonto darbus būtinas statybą leidžiantis dokumentas ir nustatė, jog bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad Inspekcija, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, nurodančiu kuriais atvejais paprastojo remonto darbams yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, ir Rašte pagrįstai nurodė, jog užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, patalpoje atlikti paprastojo remonto darbai bei, kad pagal projektą, laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga, todėl vadovaujantis teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Teismas sprendė, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, išnagrinėjusi visetą dokumentų, įvertinusi faktinius duomenis vietoje, išanalizavusi suteiktos tarnybinės pagalbos pagrindu institucijų raštus bei pareiškėjo argumentus, pagrįstai Raštu pareiškėjui atsakė, jog nėra pagrindo Inspekcijai inicijuoti Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo.
Šalies argumentai
19. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją pateikti Deklaraciją bei visus susijusius dokumentus, nes pareiškėjas skunde nenurodė, kam jam reikalinga prašoma informacija apie kitus fizinius asmenis (statytoją, pateikusį Deklaraciją) ir kokiais tikslais ketina ją naudoti, todėl teismas vertino, jog šis reikalavimas neatitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas, įvertinęs Rašto turinį, priėjo prie išvados, kad Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Rašte nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Teismas sprendė, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 8 d. pranešimą.
21. Teismas, nepasisakęs dėl kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų neesminių argumentų, atmetė pareiškėjo skundą, netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
III.
22. Pareiškėjas A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Inspekcijos Departamento Raštą, įpareigoti pareiškėjo 2021 m. kovo 8 d. pranešimą nagrinėti iš naujo.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nei atsakovas, nei teismas neatsižvelgė į Deklaracijos paskirtį, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas vadovaujasi STR 1.05.01:2017 įtvirtinta deklaracijos sąvoka ir akcentuoja, kad statybos pabaigos deklaracija gali būti įforminami tik statybos leidimo pagrindu atlikti statybos darbai ar patalpų paskirties keitimas. Deklaracija buvo sudaryta remiantis konkrečiu Statybos leidimu įrengiant autoservisą (duomenys neskelbtini). Nors tiek atsakovas, tiek teismas nustatė, kad buvo atlikti tik smulkūs remonto darbai, kuriems statybos leidimas nereikalingas, tačiau Deklaracija buvo pateikta deklaruojant, kad buvo atlikti statybą leidžiančiame dokumente nurodyti darbai. Tuo atveju, jeigu šie darbai nebuvo atlikti, Deklaracijos panaikinimo procedūros turėjo būti pradėtos vien dėl to, kad esant tokiai aplinkybei, pateikta Deklaracija neatitinka tikrovės – tokia Deklaracija be jokio teisinio ir faktinio pagrindo nurodoma į tai, kad yra pabaigti konkretūs rekonstrukcijos darbai pagal konkretų statybą leidžiantį dokumentą, laikantis konkrečių statinio projekto sprendinių.
24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas iš esmės pripažino, kad projektinėje dokumentacijoje nurodyti darbai nebuvo atlikti. Iš viešai skelbiamos Nekilnojamojo turto registro informacijos matyti, kad patalpų plotas sumažėjo. Jau vien tai yra akivaizdžiu pagrindu pradėti procedūras dėl Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo. Pareiškėjas nurodo, kad su Deklaracija nebuvo pateikti privalomieji priedai, Statybos leidimą teko išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, todėl pagal STR 1.05.01:2017 93 punktą atsakovas negalėjo atlikti savo pareigos, patikrinti pateiktų dokumentų teisingumą ir atitikimą galiojantiems teisės aktams.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas teigia, kad Raštas neatitiko VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų išsamumo ir objektyvumo principų, nebuvo tiriamos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nebuvo atsakyta į klausimą, ar visi darbai buvo atlikti pagal Statybos leidimą įrengiant autoservisą, Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų. Atsakovas Rašte nagrinėjo visai kitas aplinkybes, o tai reiškia, kad nebuvo pasiekti administracinės procedūros tikslai ir paskirtis, įtvirtinti VAĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
26. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.), todėl skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina.
Atsiliepimas
27. Pareiškėjas papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą teikiami argumentai ir faktinės aplinkybės nebuvo nagrinėjimo dalyku teisme. Atsakovas nurodo statybos pabaigą 2006 m., bet nepateikė 2006 m. statybos užbaigimo akto, nors teigia esant tokį dokumentą. Atsakovas taip pat nepasisako dėl Deklaracijos, nors ji buvo priimta atsakovo ir jos pagrindu buvo užregistruotas „Sandėliavimo patalpų rekonstrukcija, įrengiant autoservisą (duomenys neskelbtini)“ statybos užbaigimas.
28. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
30. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus dėl kokių priežasčių Deklaracijoje buvo nurodyti statytojo atlikti kapitalinio remonto darbai, ir akcentuoja, kad teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog Inspekcija, papildomai identifikavusi statybos darbų rūšis ir įvertinusi faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams, pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjui atsakydama, jog nėra pagrindo Inspekcijai inicijuoti Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų nepaneigia.
31. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Deklaracija be jokio teisinio ir faktinio pagrindo nurodoma į tai, kad yra pabaigti konkretūs rekonstrukcijos darbai pagal konkretų statybą leidžiantį dokumentą, laikantis konkrečių statinio projekto sprendinių, atsakovas pažymi, jog tiek tvirtinant Deklaraciją, tiek po pateikto pareiškėjo pranešimo atlikto faktinių duomenų patikrinimo, nebuvo nustatyta esminių nukrypimų ar pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti Inspekcijos patvirtintą Deklaraciją. Apeliaciniame skunde tokie pažeidimai taip pat nenurodomi. Kaip Raštu Inspekcija informavo pareiškėją, patikrinimo metu užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, laikančioje sienoje vietoje dviejų angų durims įrengimas vienos angos yra priskirtini paprastojo remonto darbams, kuriems vadovaujantis teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Dėl šių motyvų Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pradėti procedūras dėl Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo.
32. Atsakovo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl patalpų ploto, nes Rašte Inspekcija pareiškėjui išdėstė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pirmo aukšto patalpų ir antresolės išplanavimas atitinka 2020 m. lapkričio 13 d. kadastrinių matavimų bylą bei pažymėjo, kad nebuvo nustatyta esminių nukrypimų ar pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti Inspekcijos patvirtintą Deklaraciją. Atliktais statybos darbais nebuvo pakeista Deklaracijoje nurodyto pastato, kuriame yra remontuotos patalpos, vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), o vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui prilyginami paprastojo remonto darbams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, todėl apeliaciniame skunde nurodyti vien deklaratyvūs nesutikimo su Inspekcijos Raštu argumentai teismo sprendimo nedaro neteisėtu ir nemotyvuotu.
Atsiliepimas
33. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad tvirtinant Deklaraciją nebuvo gauti visi privalomi dokumentai, nes su Inspekcijos atsiliepimu į bylą pateiktas per IS „Infostatybą“ gautas prašymas patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) su visais privalomais priedais (101 l.), tarp kurių yra ir statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija tik papildomai paprašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagal kompetenciją suteikti tarnybinę pagalbą, pateikiant 2004 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) projektui „Sandėliavimo patalpų rekonstrukcija, įrengiant autoservisą (duomenys neskelbtini), 2004 m., patvirtintą kopiją.
34. Atsakovas teigia, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais bei teisės normomis grindžiamos teismo išvados, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų jas vertinti iš naujo, ar kurie paneigtų jų tinkamą vertinimą, priimant sprendimą, todėl nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog Raštu nebuvo atsakyta į skunde iškeltą klausimą (ir į pačios Deklaracijos esmę). Pareiškėjo prašymu Inspekcijos buvo prašoma įvertinti Inspekcijos patvirtintos Deklaracijos teisėtumą. Inspekcija, tai atlikusi, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjui pateikė atsakymą, atitinkantį administraciniam aktui keliamus reikalavimus su aukščiau išdėstytais, teisės aktų normomis pagrįstais argumentais, paneigiančiais Deklaracijos neteisėtumą.
35. Atsakovas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja Inspekcijos procesinių dokumentų turinį. Inspekcijos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas teiginys, kad ,,kas ir nurodyta patvirtintoje deklaracijoje bei patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose atlikti statybos darbai, kadastro byloje „kapitalinio remonto darbai pradėti 2004 metais ir baigti 2006 metais“, yra pagrįstas Deklaracijos ir kartu su ja pateiktų dokumentų turiniu bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (t: 6v, Nekilnojamojo turto objektas: Patalpa (butas), Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Patalpos/butai), Adresas: (duomenys neskelbtini)), duomenimis, kuriuose būtent ir nurodyta, kad kapitalinio remonto darbai pradėti 2004 m. ir baigti 2006 m. Atsakovas pakartotinai aptariam pareiškėjo byloje suformuluotus reikalavimus ir nurodo, kad administracinė byla buvo nagrinėjama būtent dėl Inspekcijos 2021 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 2D-7023 „Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo adresu (duomenys neskelbtini)“, bet ne dėl pačios Deklaracijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2021 m. gegužės 4 d. rašto Nr. 2D-7023 „Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo adresu (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pareiškėjas A. V. buvo informuotas, jog Departamentas neturi pagrindo pradėti procedūras dėl Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
37. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius duomenis bei Rašto turinį, priėjo prie išvados, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją pateikti Deklaraciją bei visus susijusius dokumentus.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes nebuvo tiriamos pareiškėjo pranešime nurodytos aplinkybės, neatsakyta į klausimą, ar visi darbai buvo atlikti pagal Statybos leidimą įrengiant autoservisą.
39. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
43. Byloje nėra ginčo, kad Deklaracija buvo sudaryta remiantis Statybos leidimu įrengiant autoservisą (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. gruodžio 22 d. Deklaracijoje taip pat nurodoma, kad atliktas statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) kapitalinis remontas.
44. Pagal prašymo tvirtinti Deklaraciją pateikimo dieną (2020 m. gruodžio 22 d.) galiojusį Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai.
45. Deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracijos rekvizitai patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu (STR 1.05.01:2017 10.3 p.).
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju prieina prie išvados, kad STR 1.05.01:2017 įtvirtinta deklaracijos sąvoka, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, nesuteikia pagrindo vienareikšmiškai tvirtinti, kad deklaracija gali būti įforminami tik statybos leidimo pagrindu atlikti statybos darbai ar patalpų paskirties keitimas.
47. Iš atsakovo Rašto matyti, kad Inspekcija, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje, įvertinusi IS „Infostatyba“ duomenis bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją, nustatė vidaus patalpų perplanavimo neatitikimus projektui, patalpoje atliktus paprastojo remonto darbus bei tai, kad pagal projektą laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena. Inspekcija vadovavosi Statybos įstatymo 2 straipsnio 110 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 4–5 punktais, STR 1.05.01:2017 3 priedo 3.1–4.1 punktais ir nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, o Departamentas neturi pagrindo pradėti procedūras dėl Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Deklaracija buvo pateikta deklaruojant, kad buvo atlikti statybą leidžiančiame dokumente nurodyti darbai. Tačiau, jeigu šie darbai nebuvo atlikti, Deklaracijos panaikinimo procedūros turėjo būti pradėtos vien dėl to, kad Deklaracija neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka ir pažymi, kad pagal STR 1.05.01:2017 V skirsnio „Deklaracijos tvirtinimas“ 97 punktą, priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas per 5 darbo dienas, be kita ko, patikrina, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, viršijančių nustatytus Reglamento 79.1–79.3 papunkčiuose ar pažeidžiančių (šiuo atveju tikrinama pasirinktinai) nustatytus Reglamento 79.4 papunktyje; statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams Inspekcijos pareigūnas gali patikrinti pasirinktinai (STR 1.05.01:2017 97.1 p.); nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą, geodezinius matavimus) ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų (jei statinio projekto rengti neprivaloma) (STR 1.05.01:2017 97.2 p.).
Žemesnės instancijos teismas
49. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad Inspekcijos pareigūnas, tvirtindamas statybos užbaigimo deklaraciją, atlieka tik pateiktų dokumentų patikrą, iš pateiktų dokumentų nustato, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai), viršijančių nustatytas normas. Statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams Inspekcijos pareigūnas gali patikrinti pasirinktinai.
50. Kadangi byloje nebuvo nustatyti esminiai nukrypimai ar pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Inspekcijos patvirtintą Deklaraciją, pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių esminių nukrypimų ar pažeidimų, todėl konstatuotina, jog Inspekcija pagrįstai nustatė nesant pagrindo pradėti procedūras dėl Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo.
51. Ginčijamas Inspekcijos Raštas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, administraciniame akte nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Inspekcijos Raštas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (VAĮ 10 str.).
52. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo ir papildomai pateiktų rašytinių paaiškinimų argumentai nėra reikšmingi sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97).
53. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovo Raštas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.