Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3516-331/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-14
Bylos Nr.: eI3-3516-331/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01627-2021-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Henrikas Sadauskas (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: A. V.
Atsakovas: VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas

Kategorijos

17.4Statybos užbaigimas

Administracinė byla Nr. eI3-3516-331/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01627-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.4, 41; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui P. Š.,atsakovės atstovei Ievai Kulikauskienei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 2D-7023 informavo pareiškėją, kad neturi pagrindo pradėti procedūras dėl deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Deklaracija) teisėtumo adresu (duomenys neskelbtini), argumentuodama, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atlikti paprastojo remonto darbai bei, kad pagal projektą, laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.(duomenys neskelbtini) bei visus susijusius dokumentus su šia deklaracija; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. gegužės 4 d. raštą „dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr.(duomenys neskelbtini) teisėtumo adresu (duomenys neskelbtini)“ Nr.2D-7023; įpareigoti Inspekcija iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 8 d. pranešimą; priteisti teismo išlaidas.

2.1. Paaiškina, kad Deklaracija buvo tvirtinta neteisėtai, esant akivaizdiems projekto neatitikimams, todėl turėjo būti panaikinta remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Projekto neatitikimus patvirtina rašte nurodytos aplinkybės, kurios net nebuvo vertinamos, ar tikrinamos faktinei situacijai.

2.2. Teigia, kad Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 107 punkte nurodomas aiškus imperatyvas, kad statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 112 punkte nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele, kurios 6.2. punkte (automobilių remonto įmonės) numatyta 1 vieta 1 remonto vietai. Taigi, šiuo atveju, leidimas išduotas, kaip matyti iš rašto 12-ai vietų. Tuo tarpu Inspekcija nepatikrino, kad bendrovė „SRAVA“ ir bendrovė „Darsauto“ yra likviduotos, teisinio pagrindo leisti laikyti automobilius žemės sklype neturėjo, todėl vien šiuo pagrindu turėjo būti parengtas naujas projektas, išduotas naujas leidimas, kas suponuoja akivaizdžią išvadą, kad paskirtis negalėjo būti pakeista, nes Projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl deklaracija apie statybos užbaigimą negalėjo būti tvirtinama (STR 1.05.01:2017 10.3 p.).

2.3. Mano, kad Inspekcija visiškai neatkreipė dėmesio, kad statytojo Projektas buvo susijęs su paskirties keitimu, t. y. rekonstrukcija, todėl vertinti Projekto atitikimus paprastajam remontui net negalėjo būti, nes statybos iš esmės nukrypo nuo Projekto. Nagrinėjamu atveju, tiek pagal išduotą leidimą, tiek pagal parengtą Projektą, nustatyti tokie neatitikimai: vidaus gaisrinis vandentiekis neįrengtas (buvo privalomas pagal leidimą). Rašte aiškiai nurodoma, kad „ 2021-04-21 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rašte Nr.9.4-7-787 nurodoma, jog „neįrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis“; patalpų planiniai sprendimai neatitinka projekto, rašte aiškiai nurodoma, kad „Užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui“, faktą patvirtina VPGV ir VTPSI raštai; patalpos neatitinka ir veikla vykdoma pažeidžiant aplinkos apsaugą reglamentuojančių aktų reikalavimus, faktą patvirtina AAD Vilniaus valdybos raštas. Rašte taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, kad: pastatas neapšiltintas kaip numatyta projekte; neįrengta mechaninė vėdinimo sistema kaip numatyta projekte; nėra atskirų inžinerinių sistemų (STR 1.05.01:2017 8 priedo 1.3 p. ir 2.2. p.). Todėl, remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, esant akivaizdiems neatitikimams ir teisės aktų pažeidimams, jokiais būdais negalėjo būti patvirtinta Deklaracija, kas suponuoja rašto neteisėtumą ir Statybos įstatymo 28 str. 6 d. 1 d. atitiktį.

2.4. Pagal STR 1.05.01:2017 110 punkto nuostatas, iki statinio (-ių) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nustačius, kad aktas pasirašytas ar deklaracija patvirtinta ir įregistruota nesilaikant statybos užbaigimo procedūrų reikalavimų, akto galiojimą ar deklaracijos patvirtinimą ir įregistravimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas panaikina Inspekcijos viršininkas arba jo įgaliotas pareigūnas.

2.5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

3.1. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Inspekcijos sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus - sprendime išdėstyta, kokiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ištirtais dokumentais bei teisiniu reglamentavimu vadovaujantis, pagrįstai buvo priimtas ginčijamas sprendimas bei nurodyta, kad pagrindo naikinti 2020-12-22 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – deklaracija) Inspekcija nenustatė. Pareiškėjas nenurodė nei vieno pagrįsto argumento, kuris pagrįstų skundžiamo sprendimo neatitikimą teisės aktų reikalavimams, skunde teismui dėstomi argumentai, kuriais pareiškėjas iš esmės nesutinka su Inspekcijos nuomone, dėl deklaracijos teisėtumo.

3.2. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsniu Inspekcija atlieka savavališkos statybos valstybinę priežiūrą, kurią apimą ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimas. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau - Reglamentas STR 1.05.01:2017 ) 10 punkte nurodyta, kad „statybos užbaigimo procedūros – pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą; deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau – deklaracija) – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo (toliau – statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 10.2 papunktyje) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracijos rekvizitai patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu“.

3.3. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai.

3.4. Statytojų prašymu tvirtinti deklaraciją pateiktu per IS „Infostatyba“ pateiktas ir 2004 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) projektui „Sandėliavimo patalpų rekonstrukcija, įrengiant autoservisą (duomenys neskelbtini)“, 2004 m. (toliau – Statybos leidimas), kuris išduotas vadovaujantis Statybos įstatyme išdėstytomis normomis (suvestinė redakcija 2004 m. balandžio 29 d. – 2005 m. kovo 16 d.). Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numatė, kad statybos leidimas privalomas vykdant naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus, išskyrus: 1) nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; 2) statinio paprastąjį remontą. Vykdant statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statybos leidimas reikalingas.

3.5. Pažymi, kad statybos leidimo išdavimo metu, atliktiems darbams buvo būtinas rekonstravimo teisę suteikiantis statybą leidžiantis dokumentas, tačiau pagal prašymo tvirtinti deklaraciją pateikimo dieną galiojusias statybą reglamentuojančias teisės normas, atlikti statybos darbai atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje (suvestinė redakcija 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.) išdėstytą kapitalinio remonto darbų sąvoką „statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).“, kas ir nurodyta patvirtintoje deklaracijoje bei patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose atlikti statybos darbai, kadastro byloje „kapitalinio remonto darbai pradėti 2004 metais ir baigti 2006 metais“.

3.6. Inspekcija, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, nurodančiu kuriais atvejais paprastojo remonto darbams yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, skundžiamame sprendime pareiškėjui pagrįstai ir nurodė, jog <...> užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, patalpoje atlikti paprastojo remonto darbai bei, kad pagal projektą, laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga, todėl vadovaujantis minėtais teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.“ Todėl, nagrinėjamu atveju buvo nustatytas juridinių faktų visetas, kuris buvo pakankamas priimti skundžiamą sprendimą – Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą išnagrinėjusi visetą dokumentų, įvertinusi faktinius duomenis vietoje, išanalizavusi suteiktos tarnybinės pagalbos pagrindu institucijų raštus bei pareiškėjo argumentus, pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjui atsakydama, jog nėra pagrindo Inspekcijai inicijuoti deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo.

3.7. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2021 m. gegužės 4 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į Inspekciją dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo“, adresu (duomenys neskelbtini), argumentuodamas, jog minėta deklaracija yra įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų procedūrų ir projekto, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

6. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2021 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 2D-7023 informavo pareiškėją, kad neturi pagrindo pradėti procedūras dėl deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Deklaracija) teisėtumo, adresu (duomenys neskelbtini), argumentuodama, kad statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atlikti paprastojo remonto darbai bei, kad pagal projektą, laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga.

7. Pareiškėjo teigimu, Deklaracija buvo tvirtinta neteisėtai, esant akivaizdiems Projekto neatitikimams, todėl turėjo būti panaikinta remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Projekto neatitikimus patvirtina rašte nurodytos aplinkybės, kurios net nebuvo vertinamos, ar tikrinamos faktinei situacijai.

8. Atsakovė su pareiškėjo teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje bei vadovaudamasi aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, nurodančiu kuriais atvejais paprastojo remonto darbams yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, skundžiamame sprendime pareiškėjui pagrįstai ir nurodė, jog <...> užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, patalpoje atlikti paprastojo remonto darbai bei, kad pagal projektą, laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga, todėl vadovaujantis minėtais teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.

9. Teismas pažymi, kad Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Priežiūros įstatymas), Inspekcijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, ir Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis, patvirtintomis Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės).

10. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises. Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama bei teismų praktikoje konstatuota, jog viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip nustato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip, kaip nėra leidžiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-09-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4660-556/2017).

11. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

12. Detali skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse. Taisyklių 5 punkte, galiojusiame skundžiamo akto priėmimo metu (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. kovo 25 d.), buvo nurodyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad Inspekcijos veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne Inspekcijos) veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas.

13. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą (teismui įvertinus jo turinį), susijusį su statybos užbaigimo dokumento (deklaracijos) teisėtumu, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti (organizuoti faktinių aplinkybių patikrinimą ir papildomos informacijos surinkimą) faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą (Taisyklių 35 punktas), ar pareiškėjo nurodomas asmuo teisėtai vykdė statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui pateikti atsakymą.

14. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, statinių, išskyrus nesudėtinguosius statinius ir statinius, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai.

15. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1V-10 patvirtintas Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tikrinimo tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d.) nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotų statybos užbaigimo aktų ir statytojų (savininkų, užsakovų, valdytojų, naudotojų, paveldėtojų) surašytų bei Inspekcijos patvirtintų arba tiesiogiai valstybės įmonei Registrų centrui pateiktų deklaracijų apie statybos užbaigimą teisėtumo tikrinimo tvarką (1 punktas). Šio Aprašo 3.1 papunktis numato, jog neplaniniai statybos užbaigimo aktų patikrinimai atliekami ne vėliau kaip vienerius metus nuo aktų išdavimo dienos, deklaracijos – ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ surašymo ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (kai jos pateiktos tiesiogiai registrui) dienos, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas, o Aprašo 3.2. papunktis numato, kad planiniai statybos užbaigimo aktų patikrinimai atliekami ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų išdavimo dienos, IS „Infostatyba“ įregistruotų deklaracijų – ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo įregistravimo IS „Infostatyba“ dienos.

16. Pagal Aprašo 7 punktą planinių statybos užbaigimo aktų patikrinimų skaičius nustatomas Vidaus tyrimų skyriaus metiniame darbo plane, o neplaniniai statybos užbaigimo aktų patikrinimai atliekami Aprašo 4.2-4.4 papunkčiuose nustatytais pagrindais, t. y nagrinėjamu atveju nagrinėjant Inspekcijoje gautą pareiškėjo pranešimą, susijusį su deklaracijos apie statybos užbaigimą, teisėtumu (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 9 punktas, Aprašo 4.4 papunktis). Aprašo 4.4 papunktyje numatytu atveju neplatininį patikrinimą atlieka Vidaus tyrimų skyrius arba teritoriniai padaliniai (Aprašo 13.3. papunktis). Inspekcijos pareigūnas, tikrinantis deklaraciją, išanalizuoja deklaraciją ir su ja susijusius turimus ir pateiktus dokumentus, nuvykęs į vietą (jeigu reikia patikrinti vietoje) vizualiai apžiūri statinį ir, jeigu reikia, matavimo priemonėmis patikrina deklaracijoje nurodytus duomenis bei palygina statinio projekte (jei jis buvo privalomas) numatytus ir faktiškai įgyvendintus sprendinius (Aprašo 15.3 papunktis). Baigęs patikrinimą, jį atlikęs Inspekcijos pareigūnas Aprašo 11, 16 ir 17 punktuose nurodytuose aktuose įrašo išvadą dėl deklaracijos atitikties teisės aktų reikalavimams (Aprašo 19 punktas). Patikrinimas nagrinėjant skundą atliekamas per Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse, patvirtintose Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“, nustatytus terminus (Aprašo 25 papunktis).

17. Bylos medžiaga patvirtina, kad statytojo prašymu tvirtinti deklaraciją pateiktu per IS „Infostatyba“ pateiktas ir 2004 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) projektui „Sandėliavimo patalpų rekonstrukcija, įrengiant autoservisą (duomenys neskelbtini)“, 2004 m. (toliau – statybos leidimas), kuris išduotas vadovaujantis Statybos įstatyme išdėstytomis normomis (suvestinė redakcija 2004 m. balandžio 29 d. – 2005 m. kovo 16 d.). Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numatė, kad statybos leidimas privalomas vykdant naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus, išskyrus: 1) nesudėtingus statinius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; 2) statinio paprastąjį remontą. Vykdant statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais statybos leidimas reikalingas. Statybos leidimo išdavimo metu, atliktiems darbams buvo būtinas rekonstravimo teisę suteikiantis statybą leidžiantis dokumentas, tačiau pagal prašymo tvirtinti deklaraciją pateikimo dieną, galiojusias statybą reglamentuojančias teisės normas, atlikti statybos darbai atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje (suvestinė redakcija 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.) išdėstytą kapitalinio remonto darbų sąvoką „statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.)“, kas ir nurodyta patvirtintoje deklaracijoje bei patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose atlikti statybos darbai, kadastro byloje „kapitalinio remonto darbai pradėti 2004 metais ir baigti 2006 metais“.

18. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, atlikdama pareiškėjo pranešimo tyrimą ir siekdama objektyviai išnagrinėti ir įvertinti pranešime nurodytas aplinkybes, kreipėsi tarnybinės pagalbos į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad ji pateiktų 2004 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) projektui „Sandėliavimo patalpų rekonstrukcija, įrengiant autoservisą (duomenys neskelbtini)“, 2004 m., patvirtintą kopiją. (reg. 2021-04-13 Nr. 2D-5630). Taip pat Inspekcija informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos apie 2021 m. balandžio 15 d. planuojamą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei prašė esant galimybei jame dalyvauti.

19. Inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje 2021 m. balandžio 15 d. patikrinimo metu nustatė, kad pirmo aukšto patalpų ir antresolės išplanavimas atitinka 2020 m. lapkričio 13 d. kadastrinių matavimų bylą. Užfiksuota, kad buvusiame lifte įrengta patalpa/sandėliukas. Liftas nenaudojamas. Patalpose sumontuoti kondicionieriai – 3 vnt. Projekte buvo numatytos kertamos dvi angos durims laikančioje sienoje, bet pagal faktą ir kadastrinių matavimų bylą padaryta tik viena. Užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, bet paprasto remonto darbams leidimas nėra privalomas. Visos šios aplinkybės yra nurodytos 2021 m. balandžio 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-578.

20. Teismo vertinimu, Inspekcija, atlikusi patikrinimą vietoje, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, surinktus rašytinius įrodymus, pagrįstai 2021 m. gegužės 4 d. ginčijamu raštu dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo adresu (duomenys neskelbtini)“ Nr. 2D-7023 informavo pareiškėją, kad patikrinimo metu užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, patalpoje atlikti paprastojo remonto darbai, kad pagal projektą, laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga, todėl vadovaujantis minėtais teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, nėra pagrindo pradėti procedūras dėl deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo.

21. Pareiškėjo teigimu, Projektas buvo susijęs su paskirties keitimu, t. y. rekonstrukcija, todėl vertinti Projekto atitikimus paprastajam remontui nebuvo galima.

21.1. Teismas pažymi, kad Inspekcija, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustačiusi vidaus patalpų perplanavimo neatitikimus projektui papildomai identifikavo atliktų statybos darbų rūšį – paprastąjį remontą, todėl tokiems darbams nereikalingas statybos leidimas. Pagal Reglamento STR 1.05.01:2017 97 punktą, priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas per 5 darbo dienas patikrina, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, viršijančių nustatytus Reglamento 79.1–79.3 papunkčiuose ar pažeidžiančių (tikrinama pasirinktinai), nustatytus Reglamento 79.4 papunktyje; statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams Inspekcijos pareigūnas gali patikrinti pasirinktinai ir kt.

21.2. Teismas, išanalizavęs minėto Reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas, sprendžia, kad Inspekcijos pareigūnas tvirtindamas statybos užbaigimo deklaraciją atlieka tik pateiktų dokumentų patikrą, iš pateiktų dokumentų nustato, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai), viršijančių nustatytas normas. Statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams Inspekcijos pareigūnas gali patikrinti pasirinktinai. Nagrinėjamu atveju, tiek tvirtinant deklaraciją tiek po pateikto pareiškėjo pranešimo atlikto faktinių duomenų patikrinimo, esminių nukrypimų ar pažeidimų kurie sudarytų pagrindą naikinti Inspekcijos patvirtintą deklaraciją, teismas nenustatė.

22. Pareiškėjo manymu, automobilių stovėjimo vietos prieštarauja teisės aktams. Atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija tvirtindama deklaraciją patikrino teiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad statybos leidimo pagrindu suteikta teisė vykdyti statybos darbus, esant leidimui naudotis automobilių stovėjimo aikštelėmis, esančiomis (duomenys neskelbtini), todėl ir šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

23. Pareiškėjas nesutinka su ginčo sprendime nurodytais teiginiais, kad patalpų planiniai sprendimai neatitinka projekto, todėl esant nurodytiems neatitikimams negalėjo būti priimta deklaracija.

23.1. Ginčo sprendime aiškiai nurodyta, kad vidaus patalpų išplanavimo neatitikimai projektui pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punkte išdėstytą statinio paprastojo remonto sąvoką. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalie 5 punkte nurodyti atvejai, kad atliekant statinio paprastojo remonto darbus būtinas statybą leidžiantis dokumentas, t. y. leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti

23.2. Bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad Inspekcija, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, vadovaudamasi aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, nurodančiu kuriais atvejais paprastojo remonto darbams yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, teismo vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai ir nurodė, jog užfiksuoti vidaus patalpų perplanavimo neatitikimai projektui, patalpoje atlikti paprastojo remonto darbai bei, kad pagal projektą, laikančioje sienoje buvo nurodytos dvi angos durims, bet padaryta viena anga, todėl vadovaujantis minėtais teisės aktais, statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Todėl darytina išvada, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, išnagrinėjusi visetą dokumentų, įvertinusi faktinius duomenis vietoje, išanalizavusi suteiktos tarnybinės pagalbos pagrindu institucijų raštus bei pareiškėjo argumentus, pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjui atsakydama, jog nėra pagrindo Inspekcijai inicijuoti deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo.

24. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.(duomenys neskelbtini) bei visus susijusius dokumentus su šia deklaracija, negali būti tenkinamas, nes pareiškėjo skundo reikalavimas dėl dokumentų kopijų pateikimo neatitinka Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 4 dalies nuostatų.

24.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. lapkričio 14 d.). Pagal Informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje nurodyti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai įtvirtina, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas (a punktas)), asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ...> (tikslo apribojimo principas (b punktas)), asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas (c punktas)). Minėto reglamento 6 straipsnyje numatytos trijų rūšių išimtys, kai asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas: pirma, kai duomenų subjektas yra davęs sutikimą (6 straipsnio a punktas), antra, kai daroma prielaida, kad valdytojas arba trečiosios šalys turi teisėtų interesų (6 straipsnio b–e punktai), trečia, kai priešingi teisėti interesai turi būti ne tik nustatyti, bet ir būti svarbesni už duomenų subjekto interesus arba teises ir laisves (6 straipsnio f punktas). Pagal Reglamentą (ES) 2016/679) asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 str. 1 p.). Asmens duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (4 str. 2 p.). Duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiškas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios išreiškimas pareiškimu arba vienareikšmiais veiksmais kuriais jis sutinka, kad būtų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys (4 str. 11 p.). Duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Tačiau valdžios institucijos, kurios pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę gali gauti asmens duomenis vykdydamos konkretų tyrimą, nelaikomos duomenų gavėjais; tvarkydamos tuos duomenis, tos valdžios institucijos laikosi taikomų duomenų tvarkymo tikslus atitinkančių duomenų apsaugos taisyklių (4 str. 9 p.). Pagal Reglamento (ES) 2016/679) 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalį kai duomenų tvarkymas kitu tikslu nei tas dėl kurio duomenys buvo surinkti, nėra grindžiamas duomenų subjekto sutikimu arba Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti, duomenų valdytojas siekdamas įsitikinti, ar duomenų tvarkymas kitu tikslu yra suderinamas su tikslu, dėl kurio iš pradžių asmens duomenys buvo surinkti, atsižvelgia, inter alia į: a) visas sąsajas tarp tikslų, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomenų tvarkymo tikslų; b) aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma susijusias su duomenų subjektų ir duomenų valdytojo tarpusavio santykiu; c) asmens duomenų pobūdį, visų pirma ar tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys pagal 9 straipsnį, ar tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas pagal 10 straipsnį; d) numatomo tolesnio duomenų tvarkymo galimas pasekmes duomenų subjektams; e) tinkamų apsaugos priemonių, kurios gali apimti šifravimą ar pseudonimų suteikimą, buvimą.

24.2. Taigi asmens duomenys gali būti tvarkomi ir duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų: jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis; kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (Reglamento (ES) 2016/679) 6 str.).

24.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė, kam jam reikalinga prašoma informacija apie kitus fizinius asmenis (statytoją pateikusį Deklaraciją) ir kokiais tikslais ketina ją naudoti, t. y. pareiškėjo skundas dėl informacijos suteikimo (deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimo) neatitinka Reglamento (ES) 2016/679) 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalies nuostatų. Todėl, įvertinus anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl dokumentų kopijų pateikimo neatitinka Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 4 dalies nuostatų, o pareiškėjo skundas dėl informacijos nesuteikimo yra nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

25. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas – reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas ginčijamą sprendimą gavo laiku, jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

26. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Inspekcija iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 8 d. pranešimą.

27. Teismui atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.

28. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas