Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijų atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. K. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009-09-16 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Pagirių policijos nuovados vyresnysis tyrėjas 2009-09-03 G. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 233617 dėl to, kad jis, 2009-09-03, 22 val. 35 min., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, nesilaikė kelio ženklo „važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo, kai šis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 175 punkto reikalavimus (b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Vilniaus AVPK KPV AVS) vyresnysis specialistas 2009-09-16 nutarimu Nr. F 233617 G. K. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 125 str., atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, paskyrė 320 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams (b. l. 3, 8).

Teismo posėdyje G. K. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad darbui tinkamai atlikti jam reikalingas automobilis. Be to, jis studijuoja Vilniaus universitete, sumokėti už studijas yra paėmęs paskolą, todėl, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negalės atlikti savo darbinių pareigų, praras darbą ir galimybę grąžinti paskolą. Anksčiau buvo baustas 2 kartus, pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi.

Skundas netenkinamas.

KET XIX skyriaus normos reglamentuoja važiavimo per geležinkelių pervažas tvarką. KET 175 punktas nustato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra - ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

KET 1 priedo ženklas Nr. 204 nustato, kad draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra - prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant 843 lentelei „Pagrindinio kelio kryptis“ - važiuojančioms pagrindiniu keliu. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą arba karantino postą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra - prieš ženklą.

ATPK 125 str. nustato, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad G. K., 2009-09-03, 22 val. 35 min., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, nesilaikė kelio ženklo „važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo, kai šis pastatytas prieš geležinkelio pervažą ir tuo pažeidė KET 175 punkto reikalavimus. Vilniaus AVPK KPV AVS vyresnysis specialistas 2009-09-16 nutarimu Nr. F 233617 G. K. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 125 str., atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, paskyrė 320 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams (b. l. 3, 8).

Pažymėtina, kad KET 175 punktas reglamentuoja vairuotojo pareigas tada, kai prie pervažos artėja bėginė transporto priemonė, taip pat tuo metu, kai važiuoti per pervažą yra draudžiama. Važiavimą per geležinkelio pervažas tvarką, kai nėra kokių nors specialių sąlygų (nėra artėjančios bėginės transporto priemonės, per pervažą nedraudžiama važiuoti), reglamentuoja KET 173 punktas, kuris nustato, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. G. K. neginčija, kad jis padarė teisės pažeidimą, t. y. įvažiuodamas į geležinkelio pervažą nesustojo prieš „Stop“ ženklą, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą ir tuo pažeidė KET 173 punkto reikalavimus. Tačiau tai reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, kadangi atsakomybė už KET XIX skyriaus normų, reglamentuojančių važiavimą per geležinkelių pervažas tvarką, pažeidimus, numatyta ATPK 125 str.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.), G. K. veika pagal ATPK 125 str. kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai: be paties G. K. prisipažinimo, ATPK 125 str. numatyto pažeidimo padarymą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 6), pareigūno R. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 7), KET pažeidimų suvestinė (b. l. 9-12).

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš nutarimo, pareigūnas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir sunkinančią (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) aplinkybes, G. K. paskyrė minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 125 str. sankcijos ribose.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, Nr. N16-1481/06, Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N146-474/2009). Įvertinus bylos medžiagą, išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, šioje byloje nenustatyta – G. K. nurodyta aplinkybė, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, negalės tinkamai atlikti darbo bei jį praras – nėra pagrindo laikyti išskirtinėmis ATPK 30¹ str. 1 d. prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti asmeniui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1–1378/2007, Nr. N3-34/2007, N1-413/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

nutaria:

G. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009-09-16 nutarimą Nr. F 233617, kuriuo G. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 125 str., padarymą paskirta 320 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.