Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelma“ ieškinį atsakovui A. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. S. 2019 m. kovo 8 d. darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti UAB „Gelma“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Atsakovas įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. Darbo sutartis nuo 2021 m. lapkričio 25 d. nutraukta atsakovo A. S. pareiškimo pagrindu.

4. Atsakovas 2022 m. vasario 17 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas iš ieškovės išieškoti 650 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir netesybas. Darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 7 d. sprendimu nuspręsta atsakovui iš ieškovės išieškoti 1 032,03 Eur (atskaičius mokesčius) sumą, susijusią su darbo santykiais už darbo laikotarpį nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. ir 1 139,28 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2022 m. kovo 7 d.

5. Šioje byloje ieškovė UAB „Gelma“ ginčija Darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir teigia, kad ieškovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir tvirtina, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovės pateiktame kasos išlaidų orderyje jis nepasirašė, pinigų negavo. Atsižvelgiant į tai, esminis šioje byloje spręstinas klausimas, ar pasibaigus šalių darbo santykiams, ieškovė tinkamai atsiskaitė su atsakovu.

Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju

6. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo specifika darbo bylose reglamentuojama DK 214 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Tai reiškia, kad šios kategorijos bylose ne darbuotojas turi įrodyti savo reiškiamo reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias sumas pagrįstumą, bet darbdaviui tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju faktą. Įrodymų vertinimo aspektu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

8. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje pirmiausia ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad pasibaigus šalių darbo santykiams, ji visiškai atsiskaitė su atsakovu, išmokėdama jam priklausančias su darbo santykiais susijusias sumas. Savo ruožtu atsakovas, teigdamas, jog ieškovės pateiktame dokumente, kuriuo ieškovė grindžia atsiskaitymo su darbuotoju faktą, esantis atsakovo parašas yra suklastotas, turėjo pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 184 straipsnio 1 dalis).

9. Ieškovė neginčija Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyto atsakovui mokėtinos kompensacijos dydžio (1 032,03 Eur), tačiau tvirtina, jog ši suma atsakovui buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė į bylą pateikė 2021 m. lapkričio 25 d. kasos išlaidų orderį Nr. KIO21-07, kuriame nurodoma, jog 2021 m. lapkričio 25 d. atsakovui A. S. grynaisiais pinigais išmokėta 1 032,03 Eur, mokėjimo pagrindas – atlyginimas ir dienpinigiai. Kasos išlaidų orderio eilutėje „gavėjo parašas“ yra pinigų gavėjo parašas. Ieškovės teigimu, šį orderį atsakovas pasirašė po to, kai ieškovės vadovas A. G. 2021 m. lapkričio 25 d. jam grynaisiais sumokėjo 1 032,03 Eur, kurią sudarė 724,23 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 307,80 Eur dienpinigių skola už ankstesnius laikotarpius.

10. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai šalis teigia, kad pinigai buvo išmokėti ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau, šalis, teigianti priešingai (kad pinigai nebuvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas neigia pasirašęs ieškovės pateiktame kasos išlaidų orderyje ir tvirtina, kad šiame dokumente esantis parašas yra suklastotas. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad jis niekada kasos išlaidų orderio nepasirašė, o apie jo egzistavimą sužinojo tik darbo ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu. Kasos išlaidų orderyje esančio parašo autentiškumui patikrinti šioje byloje teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. liepos 12 d. ekspertizės akte nurodoma, jog UAB „Gelma“ 2021 m. lapkričio 25 d. kasos išlaidų orderio Nr. KIO21-07 eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė A. S.. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, jog atliekant šios rūšies tyrimus, taikoma tokia išvadų skalė: kategoriška išvada, tikėtina išvada ir išvada, kad nustatyti negalima. Nagrinėjamu atveju ekspertizės akte teismo ekspertų išvada dėl 2021 m. lapkričio 25 d. kasos išlaidų orderyje pasirašiusio asmens formuluojama kaip kategoriška. Ekspertize akte pažymima, kad įvertinus tirti pateiktų parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro individualių požymių visumą, pakankamą ekspertų pateiktai išvadai pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti teismo ekspertų pateiktos išvados pagrįstumu. Pažymėtina, kad jokių kitų objektyvių atsakovo parašo suklastojimą patvirtinančių įrodymų šioje byloje nėra pateikta, o vien atsakovo paaiškinimai nėra pakankami šiai faktinei aplinkybei pagrįsti. Įvertinus aptartus argumentus, darytina išvada, jog šioje byloje nėra įrodyta, kad UAB „Gelma“ 2021 m. lapkričio 25 d. kasos išlaidų orderio Nr. KIO21-07 eilutėje „Gavėjo parašas“ esantis A. S. parašas yra suklastotas, todėl pripažintina, jog šį dokumentą pasirašė atsakovas.

12. Spręsdamas klausimą dėl atsiskaitymo su darbuotoju, teismas atsižvelgia ir į kitus byloje pateiktus įrodymus. Iš ieškovės pateiktos darbo užmokesčio 2021 m. lapkričio mėnesio priskaitymų lentelės matyti, kad atsakovui apskaičiuota 1 091,59 Eur suma (grafa „atostoginiai“), nuo šios sumos apskaičiuota 154,50 Eur mokėtina gyventojų pajamų mokesčio suma bei 212,86 Eur socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos suma, iš viso nurodant išmokėtiną 724,23 Eur sumą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovas taip pat turėjo teisę gauti 307,80 Eur dienpinigių skolą už ankstesnius laikotarpius. Nuo šios atsakovui išmokėtinos sumos mokėtina socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma (232,18 Eur) nurodyta ieškovės pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, atitinkamos sumos 2021 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymu pervestos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kaip įmokos už samdomus darbuotojus. Vadinasi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė išskaitė ir faktiškai valstybei sumokėjo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveiktos draudimo įmokas, apskaičiuotas nuo darbo santykių pasibaigimo dieną atsakovui mokėtinos sumos.

13. Kaip minėta anksčiau, esminis atsakovo argumentas šioje byloje buvo tai, kad jis nepasirašė kasos išlaidų orderyje ir atitinkamai negavo jame nurodytų pinigų, tačiau atlikus rašysenos ekspertizę, šie atsakovo atsikirtimai nepasitvirtino. Teismas įvertina ir tai, kad atsakovo pozicija apie kasos išlaidų orderio pasirašymo aplinkybes viso proceso metu nebuvo nuosekli. Viena vertus, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovas tvirtino, kad kasos išlaidų orderyje jis nepasirašė, apie šio dokumento buvimą nieko nežinojo, todėl jame esantis atsakovo parašas yra suklastotas. Kita vertus, byloje paskyrus ir atlikus rašysenos ekspertizę, vertindamas ekspertų išvadą, atsakovas nurodė iš dalies kitokias aplinkybes ir teigė, jog kasos išlaidų orderyje esantis parašas yra panašus į jo, todėl galbūt atsakovas galėjo pasirašyti šį dokumentą, tačiau tokiu atveju jis tai padarė būdamas apgautas. Vis dėlto, atsakovas aiškiai nenurodė, kokiomis aplinkybėmis jis galėjo būti suklaidintas ar apgautas dėl kasos išlaidų orderio pasirašymo. Nors atsakovas nurodė, kad 2021 m. birželio ar liepos mėnesį jis pasirašinėjo sutikimą dėl leidimo darbdaviui tvarkyti draudimo dokumentus, tačiau aiškiai nenurodė, jog tuo pat metu jis galėjo pasirašyti ir kasos išlaidų orderį, juolab, kad teismo posėdžio metu atsakovas aiškiai patvirtino, kad per visą darbo laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio iš darbdavio grynųjų pinigų jis nėra gavęs, niekada anksčiau kasos išlaidų orderio nėra pasirašinėjęs, o šio dokumento esmė ir teisinė reikšmė jam yra suprantama. Be to, atsakovas posėdžio metu taip pat nurodė, jog paprastai jis visada paskaito, ant ko pasirašo. Esant tokiems atsakovo paaiškinimams, abejotina laikytina atsakovo keliama prielaida, jog kasos išlaidų orderį jis galbūt pasirašė kaip sutikimą darbdaviui tvarkyti jo draudimo dokumentus. Be to, nors atsakovas teigė, kad prašymą atleisti iš darbo ieškovės vadovo A. G. prašymu jis iš tikrųjų parašė 2021 m. lapkričio 26 d., tačiau inicijuodamas darbo ginčą, savo prašyme Darbo ginčų komisijai atsakovas nurodė, kad iš darbo jis išėjo 2021 m. lapkričio 25 d., o darbdavys jam liko skolingas tik 650 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo sutarties nutraukimo data – 2021 m. lapkričio 25 d., yra fiksuota ne tik paties atsakovo prašyme, bet ir jo darbo sutartyje, ieškovės pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Visa tai taip pat rodo atsakovo pozicijos nenuoseklumą.

14. Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas daro išvadą, jog ieškovė šioje byloje pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pasibaigus šalių darbo santykiams, ieškovė sumokėjo atsakovui 1 032,03 Eur sumą. Tuo tarpu atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovės pateiktame kasos išlaidų orderyje, kuriuo ieškovė grindė atsiskaitymo su darbuotoju faktą, esantis atsakovo parašas yra suklastotas, taip pat nenurodė teismui įtikinamų argumentų bei nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, jog kasos išlaidų orderis galėjo būti pasirašytas kitomis nei ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Darbo ginčo komisija nepagrįstai minėtą sumą nusprendė išieškoti iš ieškovės, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad ieškovė UAB „Gelma“ yra tinkamai įvykdžiusi prievolę sumokėti atsakovui 1 032,03 Eur (atskaičius mokesčius) sumą už darbo laikotarpį nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d.

15. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kadangi ieškovė byloje įrodė, kad su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitė tinkamai, atitinkamai nėra pagrindo priteisti iš ieškovės netesybas dėl delsimo atsiskaityti su darbuotoju.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

17. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovė įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 49 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, 522,72 Eur ieškovės patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą ir 1 694 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2 265,72 Eur.

18. Šioje byloje ieškovė naudojosi advokato pagalba, ieškovės atstovas parengė ir pateikė teismui ieškinį, rengė teismui prašymą dėl ekspertizės skyrimo ir kitus procesinio pobūdžio prašymus, atstovavo ieškovei 2022 m. gegužės 2 d., 2022 m. gegužės 30 d. parengiamuosiuose posėdžiuose, taip pat 2022 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdyje. Įvertinus atstovo atliktu veiksmų kiekį ir pobūdį, taip pat įvertinus tai, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių, o kitos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 265,72 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ieškovei grąžintina 347,28 Eur suma, likusi po ekspertizės išlaidų apmokėjimo (2022 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. ISM254).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelma“ yra tinkamai įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju ir sumokėti atsakovui A. S. 1 032,03 Eur (atskaičius mokesčius) sumą už darbo laikotarpį nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelma“ iš atsakovo A. S. 2 265,72 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelma“ iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 347,28 Eur sumą, sumokėtą 2022 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. ISM254.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 7 d. sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.