- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- 2YT-8873-1032/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05532-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio Giedriaus Jonausko 2018 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. 3.5.-18-5313 dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Bei tuo atveju jeigu pagal skundžiamą patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, neviršijančios 1 minimalios mėnesinės algos (toliau -1 MMA) nustatytos pinigų sumos, atitinkamai tokias lėšas grąžinti arba panaikinti areštą šioms lėšoms, dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nurodė iš skolininko išieškoti lėšas, esančias jo asmeninėje sąskaitoje, neviršijančias 1 MMA, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms ar nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Antstolis 2018 m. birželio 18 d. patvarkymu Nr. 3.5.-18-5849 netenkino pareiškėjo skundo ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdydamas skolos išieškojimą iš pareiškėjo vadovavosi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodančiu, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios 1 MMA išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus kol bus visiškai padengtos išieškotos sumos, todėl antstolis surašydamas 2018 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. 3.5.-18-5313 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, laikėsi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (v. b. l. 184).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl skundo padavimo termino
CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų, t. y. 2018 m. birželio 1 d. patvarkymo Nr. 3.5.-18-5313 (v. b. l. 178) 2018 m. birželio 11 d. (v. b. l. 4), todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų paduoti skundą.
Antstolis Giedrius Jonauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/04/00419 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. rugpjūčio 9 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-704-37/2002 dėl turtinės žalos atlyginimo iš skolininko V. R. Valstybinei ligonių kasai. Vykdomasis raštas 2002 m. spalio 31 d. pateiktas vykdyti Klaipėdos miesto antstolių kontorai, o antstolio Giedriaus Jonausko kontoroje gautas 2004 m. sausio 16 d. Antstolis Giedrius Jonauskas 2004 m. vasario 3 d. raginimu informavo skolininką, kad priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą ir raginimą išsiuntė vykdomajame dokumente nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu, Naujakiemio g. 6-80, Klaipėda, kuris sutapo su deklaruotu skolininko gyvenamosios vietos adresu (v. b. l. 2, 5). 2018 m. birželio 1 d. antstolis priėmė pareiškėjo skundžiamą patvarkymą Nr. Nr. 3.5.-18-5313, kuriuo areštavo išieškomą 719,68 Eur sumą, iš skolininkui priklausančių lėšų turto, esančio Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, viršijančią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 MMA sumą, bei nurodė, kad lėšoms, neviršijančioms 1 MMA taikomas CPK 668 straipsnyje numatytas išieškojimo ribojimas. Taip pat, vadovaudamasis CPK 688, 749, 611, 733-743 straipsniais pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, gautų po šio patvarkymo dienos, kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio (pajamų) dalies, viršijančios 1 MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio (pajamų) dalies, neviršijančios 1 MMA (v. b. l. 178).
Dėl pareiškėjo reikalavimo
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalo išaiškinti, kokiu būdu, kokia dalimi turi būti vykdomas priverstinis išieškojimas (turėtų būti daromos išskaitos) iš pareiškėjui priklausančių lėšų.
CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.
Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, jei išieškomas žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis iš 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, gali būti mažinama po 20 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. CPK 739 straipsnis numato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima.
Kasacinis teismas, aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0091/04/00419 medžiaga bei vykdomo proceso metu antstolio priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, kad antstolis atlikdama vykdymo veiksmus pareiškėjo atžvilgiu laikėsi CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei naujausios Kasacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA (nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur). Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, taip pat yra atliekamos išskaitos, priklausomai nuo išieškomos skolos pobūdžio (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, kiekviename antstolio patvarkyme privalo būti aiškiai nurodytas išieškojimo teisinis reglamentavimas ir tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-513/2017). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimdamas skundžiamą patvarkymą antstolis vadovavosi CPK 668 straipsnio nuostatomis, bei papildomai nurodė pastabą, kurioje išaiškino kokio pobūdžio lėšos yra priskiriamos prie „kitų pajamų“ paaiškindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Pareiškėjui išaiškintina, jog pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja. Šios sumos gali apimti ir artimųjų skolininkui teikiamas lėšas pragyvenimui bei lėšas, gaunamas iš kitų šaltinių.
Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos duomenis, nenustatyta, kad antstolis būtų pažeidęs CPK normas dėl išieškojimo nukreipimo į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA. Pareiškėjo skundžiamas antstolio 2018 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. 3.5.-18-5313 yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
Pareiškėjas taip pat prašo, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis nėra priėmęs kitų patvarkymų, kuriais būtų daugiau ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), jokie veiksmai, susiję su neteisėtu skolininko lėšų pervedimu į antstolio depozitinę sąskaitą taip pat nebuvo atliekami, todėl nėra pagrindo įpareigoti antstolį sugrąžinti skolininkui priklausančias lėšas, o taip pat panaikinti areštą pareiškėjo minėtoms lėšoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510, 512-513, 736 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0091/04/00419 grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.