Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos monolitas“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio uosto direkcijai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Vėtrūna“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos monolitas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 13 568,33 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu restruktūrizuojama uždarąja bendrove (toliau – RUAB) „Vėtrūna“ 2012-10-23 sudarė statybos rangos sutartį (subrangos sutartį) dėl statybų darbų objekte, kurio užsakovė yra atsakovė. Trečiasis asmuo ir ieškovė 2012-10-24 sudarė būsimo reikalavimo perleidimo sutartį, ja trečiasis asmuo perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovės subrangos sutartyje nustatytus darbus. Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-09 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1391-112/2013 priteisė 745 933,27 Lt ieškovei iš atsakovės už 2013 m. sausio mėnesį atliktus darbus. Atsakovė 2014-07-21 pavedimu Nr. 915344 pervedė ieškovei 695 001,41 Lt už 2013 m. vasario mėnesį atliktus darbus (100 proc. atliktų darbų vertės su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ir 2014-07-21 pavedimu Nr. 915375 pervedė 708 636,61 Lt už 2013 m. sausio mėnesį atliktus darbus (95 proc. atliktų darbų vertės su PVM) ir liko skolinga 37 296,66 Lt (5 proc. atliktų darbų vertės su PVM). Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei už 2012 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus 26 784,45 Lt (95 proc. atliktų darbų vertės su PVM) ir liko skolinga 1414,44 Lt (5 proc. darbų vertės su PVM), taip pat yra sumokėjusi už 2012 m. gruodžio mėnesį atliktus darbus 154 615,08 Lt (95 proc. atliktų darbų vertės su PVM) ir liko skolinga 8137,64 Lt (5 proc. atliktų darbų vertės su PVM).Iš viso susidarė 46 848,74 Lt, t. y. 13 568,33 Eur, įsiskolinimas (5 proc. atliktų darbų vertės su PVM už 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesius bei 2013 m. sausio mėnesį). Ieškovė pažymėjo, jog sutartyje dėl reikalavimo teisės perleidimo nurodyta, jog mokėjimai turi būti atlikti subrangovui (ieškovei). Be to, atsakovė, pervesdama 5 proc. nuo atliktų darbų vertės trečiajam asmeniui, faktiškai pripažino, kad yra visos rangos sutartyje nustatytos sąlygos šias sumas sumokėti.Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, jame nurodė, jog atsisako reikalavimo priteisti 10 801,86 Eur sumą, t. y. 5 proc. sulaikytą sumą už 2013 m. sausio mėnesį, ir prašė šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-30 sprendimu priėmė ieškovės ieškinio dalies dėl 10 801,86 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir tą civilinės bylos Nr. e2-1488-991/2016 dalį nutraukė, likusią ieškinio dalį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2766,47 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1062,25 Eur bylinėjimo išlaidoms atlyginti, gražino ieškovei 182,28 Eur žyminio mokesčio.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog iki rangos sutarties nutraukimo ieškovė faktiškai atliko dalį statybos rangos darbų atsakovei priklausančiame objekte, ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015 pagal ieškovės RUAB „Vėtrūna“ ieškinį atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB „Klaipėdos monolitas“, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų SIA „BGS“ dėl statybos rangos sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu, statybos rangos sutarties pripažinimo pasibaigusia dėl atsakovės kaltės, skolos už atliktus statybos rangos darbus ir sutartinių netesybų priteisimo ir dėl skolos pagal 2012-08-21 rangos sutartį priteisimo, konstatavo, jog atsakovė turėjo pareigą sumokėti visą sumą už faktiškai atliktus darbus pagal 2012-10-23 subrangos sutartį.Spręsdamas klausimą, ar atsakovė, ginčo sumą sumokėjusi trečiajam asmeniui, gali būti atleista nuo prievolės vykdymo tikrajam kreditoriui – ieškovei, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pervedusios šias sumas trečiajam asmeniui atsakovės (skolininkės) elgesio negalima laikyti apdairiu ir rūpestingu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.45 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, jog tikroji kreditorė – ieškovė – elgėsi nesąžiningai ir dėl jos kaltės atsakovė suklydo dėl prievolės įvykdymo, dėl to pripažino, jog nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo tikrajam kreditoriui – ieškovei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimo gautas atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas, su skundžiamu sprendimu apeliantė nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė prejudicinio fakto institutą. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik Klaipėdos apygardos teisme nagrinėta civiline byla Nr. 2-1391-112/2013 ir šioje byloje priimtais teismų sprendimais, tačiau minėtoje byloje buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl sumokėjimo už 2013 m. sausio mėn. atliktus statybos rangos darbus, t. y. 2013 m. civilinėje byloje buvo kitas įrodinėjimo dalykas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2015-05-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015).Klaipėdos miesto apylinkės teismas visiškai nevertino į bylą apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų. 2012-10-24 būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovė su trečiuoju asmeniu sutarė: „Šalys susitaria, kad Naujasis Kreditorius (ieškovė) realizuos būsimą reikalavimo teisę į Skolininką (apeliantę) dalimis, lygiomis Naujojo Kreditoriaus (ieškovės) pagal Subrangos sutarti atliktų ir joje nustatyta tvarka ir terminais Kreditoriaus (trečiojo asmens) priimtų darbų kainai.“ 2012-10-23 statybos subrangos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, sutarties šalys susitarė, kad generalinis rangovas (trečiasis asmuo) iš kiekvienos subrangovui (ieškovei) mokamos sumos sulaiko 5 (penkis) procentus, kuriuos sumoka per 30 (trisdešimt) dienų po šalių subrangovo (trečiojo asmens) atlikto darbo galutinio perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir subrangovo (trečiojo asmens) garantinio arba laidavimo rašto pateikimo dienos. Jeigu subrangovas (ieškovė) pateikia generaliniam rangovui (trečiajam asmeniui) garantinių įsipareigojimų laidavimo arba garantinį raštą trumpesniam nei 2 (dvejų) metų galiojimo laikotarpiui, tai generalinis rangovas (trečiasis asmuo) sumoka subrangovui (ieškovei) ne visą, o tik dalį sulaikytos neišmokėtos sumos, kuri yra apskaičiuojama pagal išduotame garantiniame arba laidavimo rašte nurodyto galiojimo laikotarpio ir šioje Sutartyje numatyto 2 (dvejų) metų galiojimo laikotarpio santykį. Jeigu toks garantinis arba laidavimo raštas nėra pateikiamas, sulaikytas sumas generalinis rangovas (trečiasis asmuo) sumoka subrangovui (ieškovei) pasibaigus 2 metų terminui po objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo dienos. Be to, subrangos sutartyje nustatyta, kad sulaikytą sumą užsakovas (apeliantė) sumoka subrangovui (ieškovei) po to, kai iš generalinio rangovo (trečiojo asmens) gauna patvirtinimą ar prašymą sumokėti sulaikytą sumą. Generalinis rangovas (trečiasis asmuo) užsakovui (apeliantei) patvirtinimą ar prašymą sulaikytą sumą sumokėti subrangovui (ieškovei) pateikia tik tada, kai tarp subrangovo (ieškovės) ir generalinio rangovo (trečiojo asmens) pasirašomas galutinis perdavimo–priėmimo aktas ir subrangovas (ieškovė) yra pateikęs garantinio laikotarpio laidavimą arba garantinį raštą.Apeliantė sulaikytas 5 proc. sumas pervedė trečiajam asmeniui atsižvelgdama ir į tai, kad dėl 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. atliktų darbų sulaikytų 5 proc. sumų apeliantei buvo pateikti tokie papildomi dokumentai (2012-12-12 reikalavimo teisės (dalies) perleidimo sutartis ir 2013-01-15 reikalavimo teisės (dalies) perleidimo sutartis), kurie patvirtino tą aplinkybę, kad nei tuo minėtu laikotarpiu, nei 2013 m. rugpjūčio mėn. nebuvo pagrindo sulaikytas sumas sumokėti tiesiogiai ieškovei.2012-08-21 statybos rangos sutartį Nr. 34-2012-310 apeliantė 2013-04-24 pranešimu Nr. UD-3.1.1-1586 nutraukė dėl rangovo kaltės. Apeliantė, nutraukdama sutartį, perimdama nebaigtą statybą ir ją perduodama kitam rangovui, prisiėmė atsitiktinę objekto žuvimo ar sugedimo riziką. Dėl šios priežasties perimant objektą buvo būtina išspręsti klausimus, susijusius su atliktų darbų kokybės, t. y. defektų, trūkumų buvimo ar nebuvimo įvertinimu, nuostolių dydžio nustatymu. Tik po šio veiksmo buvo galima spręsti, kaip elgtis su sulaikytomis sumomis.Apeliantė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir LR CK reikalavimus, t. y. pagal sulaikytų sumų sumokėjimo momentu susiklosčiusius teisinius santykius pagrįstai ir sąžiningai įvykdė prievolę sumokėdama sulaikytas 5 proc. sumas tiesiogiai trečiajam asmeniui, todėl ieškovė turėtų reikalauti 2766,47 Eur tiesiogiai iš trečiojo asmens.2017-03-06 Klaipėdos apygardos teisme gauti ieškovės paaiškinimai dėl apeliacinio skundo, kuriuos, gerokai praleidus terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti, Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-14 nutartimi nutarta atsisakyti priimti, paaiškinimus ir priedus grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Ginčas šioje byloje iškeltas dėl atsakovės sulaikytos 5 procentų sumos, apskaičiuotos už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais atliktus darbus, pervestos RUAB ,,Vėtrūna“, t. y. tiesiogiai generalinei rangovei pagal 2012-10-23 statybos rangos sutartį, kurios šalys buvo generalinė rangovė UAB ,,Vėtrūna“ ir subrangovė UAB ,,Klaipėdos monolitas“, t. y. šios bylos ieškovei. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar atsakovė, būdama šiame teisiniame santykyje užsakovė, tinkamai įvykdė prievolę sumokėdama ginčo sumą tiesiogiai generalinei rangovei, kurios statusas po rangos sutarties sudarymo tapo restruktūrizuojama, t. y. ar šios bylos ieškovė, ar atsakovė turi pareikšti kreditinį reikalavimą RUAB ,,Vėtrūna“. Byloje nustatyta, kad RUAB ,,Vėtrūna“ statybos rangos darbams atlikti pagal sudarytą su atsakove VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija statybos rangos sutartį (dėl krantinių statybos darbų) pasitelkė subrangovę UAB „Klaipėdos monolitas“, su ja 2012 m. spalio 23 d. buvo sudaryta subrangos sutartis. Šios sutarties 11.1.4 punkte nustatyta, kad mokėjimus pagal šią sutartį tiesiogiai atlieka užsakovė (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija). Subrangos sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo momento (sutarties 19.1 punktas). Taigi, subrangos sutarties šalių susitarimu atsiskaitymus už statybos rangos darbus su subrangovu turėjo vykdyti ne generalinė rangovė (ieškovė RUAB ,,Vėtrūna“), o tiesiogiai užsakovė (atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija). Subrangos sutartis, taigi ir jos nuostata dėl atsiskaitymo tvarkos nustatymo, nėra nuginčyta. Kad tokiai atsiskaitymo tvarkai būtų prieštaravusi atsakovė, byloje nenustatyta. Tačiau atsakovė ginčo sumą (bendra mokėjimo suma 98 448 Lt) sumokėjo RUAB ,,Vėtrūna“ 2013-08-09, jau 2013-04-24 pranešusi apie statybos rangos sutarties nutraukimą, o 2013-04-25 pranešė RUAB ,,Vėtrūna“, jog jai yra žinomas ginčas tarp UAB ,,Monolitas“ ir RUAB ,,Vėtrūna“ dėl atsiskaitymo, todėl ji mokėtiną sumą pervedė į depozitinę sąskaitą. 2013-04-25 rašte atsakovė nurodė, jog jai ieškovė 2013-03-29 pateikė pranešimą dėl 2012-10-24 būsimo reikalavimo perleidimo sutarties, t. y. dėl to, jog ieškovė įgijo pagal šią reikalavimo perleidimo sutartį teisę į tiesioginį užsakovo, t. y. šios bylos atsakovės, atsiskaitymą . Taip pat byloje įrodyta, jog ieškovė 2013-04-29 tiesiogiai atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras. Paminėtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ginčo sumos mokėjimo dieną – 2013-08-09 atsakovė buvo informuota dėl apmokėjimo tvarkos pagal rangos sutartį su RUAB ,,Vėtrūna“ modifikavimo ir tokią apmokėjimo tvarką vykdė. Apeliacinio skundo 3.2 p. 2012-10-23 statybos subrangos sutarties 11.1.2 p., 4.2.25 p., 4.2.28 p. aiškinimas dėl sulaikytų sumų sumokėjimo sąlygų šios bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingas, nes pati atsakovė 2013-04-25 pranešė, jog sutartį nutraukia, todėl kaip užsakovė, nutraukusi sutartį, privalėjo visiškai atsiskaityti už atliktus darbus ir sulaikytą ginčo sumą, kurią buvo nurodžiusi RUAB ,,Vėtrūna“, sumokėti ieškovei.CK 6.650 straipsnis reglamentuoja generalinio rangovo ir subrangovo santykius. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.650 str. 3 d.). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (CK 6.650 str. 4 d.). Tačiau šioje byloje nutarties 17 p. motyvais įrodyta, jog šios bylos šalys šiuos santykius modifikavo ir įspėjo užsakovą, t. y. atsakovę. Sutarties laisvės principas leidžia šalims tarpusavio sutarimu keisti savo teises ir pareigas pagal pirmiau šalių sudarytas sutartis, įvairiai jas modifikuojant.CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.39 straipsnio 1 dalį skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta (CK 6.39 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.44 straipsnio 1 dalimi prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. CK 6.44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė negavo savo prievolės įvykdymo iš RUAB ,,Vėtrūna“, todėl darytina išvada, jog atsakovė, būdama informuota ir vykdydama rangos sutartį pagal modifikuotas jos sąlygas dėl apmokėjimo, savo prievolę dėl sulaikytų lėšų sumokėjimo RUAB ,,Vėtrūna‘‘ įvykdė netinkamai.Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Reikalavimo perleidimui skolininko sutikimas nėra būtinas (CK 6.101 str. 1 d.). Šioje byloje įrodyta, jog atsakovė, kaip RUAB ,,Vėtrūna“ skolininkė, dėl sumokėjimo už atliktus rangos darbus pagal rangos sutartį buvo informuota apie RUAB ,,Vėtrūna“ reikalavimo perleidimą UAB ,,Klaipėdos monolitas“, reikalavimo sutarčių perleidimo analizė apeliaciniame skundė įrodo, jog šios sutartys atsakovei buvo pateiktos, šią aplinkybę įrodo šios nutarties 17 p. nurodyti įrodymai.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. daliniu sprendimu RUAB ,,Vėtrūna“ reikalavimą atsakovei dėl sumokėjimo už atliktus subrangos darbus atmetė, o trečiojo asmens UAB „Klaipėdos monolitas“ reikalavimą tenkino iš dalies – nusprendė priteisti 745 933,27 Lt (216 037,20 Eur) už 2013 m. sausio mėn. atliktus darbus, šią sumą išieškant iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos deponuotų lėšų. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą šioje byloje paliko nepakeistą ir konstatavo, kad 2012 m. spalio 24 d. būsimo reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta dar iki restruktūrizavimo bylos UAB ,,Vėtrūna“ iškėlimo, todėl ir ši sutartis įpareigoja atsakovę už UAB ,,Klaipėdos monolitas“ atliktus ir priimtus darbus atsiskaityti tiesiogiai su ja. Subrangos sutartyje įtvirtinta (sutarties 11.1.4 punktas), jog mokėjimus pagal šią sutartį subrangovui tiesiogiai atlieka užsakovė (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija). Todėl, nepriklausomai nuo būsimo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, trečiojo asmens teisę reikalauti mokėjimo už atliktus darbus tiesiogiai iš atsakovės nustato subrangos sutartis. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvais dėl šios nutarties prejudicinės reikšmės CPK 182 str. 2 p. prasme, tačiau teisinio santykio dėl užsakovo (atsakovės) atsiskaitymo tiesiogiai su subrangovu, esant tokiam nurodymui subrangos sutartyje ir 2012-10-24 reikalavimo teisės perleidimo sutarčiai, išaiškinimas yra privalomas byloje. Kasacinis teismas pažymi, kad pagal CK 6.189 straipsnio nuostatą teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Todėl ieškovei, sudariusiai subrangos sutartį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad mokėjimus pagal šią sutartį subrangovui tiesiogiai atlieka užsakovas, ši nuostata yra privaloma. Šia sutartimi UAB ,,Vėtrūna“, kaip generalinė rangovė, UAB „Klaipėdos monolitas“ (subrangovui) faktiškai perleido savo teisę reikalauti iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sumokėti už darbus, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti 2012 m. rugpjūčio 21 d. statybos rangos sutartimi, sudaryta su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ta apimtimi, kuria UAB „Klaipėdos monolitas“ atliks darbus pagal subrangos sutartį. Todėl šioje byloje įrodžius, jog ginčo suma yra susidariusi dėl atliktų darbų pagal tą pačią subrangos sutartį, priešingą išvadą padaryti nėra teisinio pagrindo. Taip pat teisiškai nėra reikšminga apeliacinio skundo 3.3 p. nurodytų 2012-12-12 ir 2013-01-15 reikalavimo teisės perleidimo sutarčių analizė, nes šios reikalavimo teisės perleidimo sutartys yra perteklinės, kadangi pačioje subrangos sutartyje atsiskaitymo tvarka buvo nurodyta, užsakovė buvo įspėta ir 2012-10-24 būsimo reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleidusi savo 2 365 586 Lt reikalavimą į šios bylos atsakovę siekdama, kad šios bylos ieškovė gautų atlygį už faktiškai ir tinkamai atliktus darbus vykdydama generalinio rangovo užduotį pagal subrangos sutartį. Šios sutarties iv p. buvo pažymėta, kad šios bylos atsakovė 2012-10-22 raštu Nr. UD -9.2.90-96-4811 išreiškė savo sutikimą.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės atliktų mokėjimų generalinei rangovei RUAB ,,Vėtrūna“ pagrįstumo ir teisėtumo, teisingai įvertino ginčo šalių susitarimų nuostatas, kurios jau buvo išanalizuotos paminėtoje kasacinio teismo nutartyje, nors ir dėl kitos mokėjimo rūšies, tačiau kildinamas iš tos pačios subrangos sutarties, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Išsireikalauti sumokėtas sumas iš trečiojo asmens apeliantė turi teisę pagal CK 6.237–6.242 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 326 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-30 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.