- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- I-109-422/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00461-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Kęstutis Gudynas, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- S. R., G. S., A. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės, Lietuvos žemės ūkio universiteto, R. D.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
- Kategorijos
- 11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos J. V., kolegijos teisėjų Rimanto Giedraičio ir Kęstučio Gudyno
dalyvaujant pareiškėjui S. R., pareiškėjos G. S. įgaliotam atstovui G. S., pareiškėjų atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės įgaliotai atstovei Lionelai Gelmanienei, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės įgaliotai atstovei Virginijai Guogienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos žemės ūkio universiteto atstovui D. S., trečiajam suinteresuotam asmeniui R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S., S. R., A. R. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami: 1) panaikinti 2008-06-11 Kauno m. savivaldybės Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus raštą Nr. 10-2-866, kuriuo atsisakyta G. S., S. R. ir A. R. išduoti valstybės garantinį dokumentą; 2) įpareigoti atsakovą Kauno m. savivaldybės administraciją išduoti valstybės garantinį dokumentą (valstybės garantiją) G. S., kaip nuomininkei, gyvenančiai savininkui grąžinto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurią sudaro 20,15 kv. m. naudingo ploto (26,91 kv. m. bendro ploto); 3) įpareigoti atsakovą Kauno m. savivaldybės administraciją išduoti valstybės garantinį dokumentą (valstybės garantiją) A. R. ir S. R., kaip nuomininkams, gyvenantiems savininkui grąžinto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurią sudaro 42,5 kv. m. naudingo ploto (42,5 kv. m. bendro ploto).
Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie nuomos sutarties pagrindu gyveno ir tebegyvena gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 76, 17 kv.m. ploto, kuris grąžintas J. D. įpėdiniams. Name nėra suformuoti butai, jis pareiškėjų buvo valdomas dalimis. Pareiškėjai S. R. ir A. R. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1/13,15 kv. m., 1-2/14,19 kv. m., 1-3/15,16 kv. m., tai sudaro 42,5 kv. m. naudingo ploto. Patalpomis a-2/7,84 kv. m., a-1/5,68 kv. m. S. R. ir A. R. naudojasi bendrai su G. S.. Pareiškėja G. S. naudojasi patalpomis II-1/7,45 kv. m., II-2/12, 70 kv. m, tai sudaro 20,15 kv. m. gyvenamo ploto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams S. R. ir A. R. pripažintina teisė į valstybės garantiją savininkui grąžinto gyvenamojo namo dalyje, kurią sudaro 42,5 kv. m naudingo ploto, bei 49,26 kv. m. bendro ploto, o G. S. pripažintina teisė į valstybės garantiją, savininkui grąžinto gyvenamojo namo dalyje, kurią sudaro 20,15 kv. m. naudingo ploto bei 26,91 kv. m. bendro ploto.
Pareiškėjai skunde ir jų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Kauno r. valdybos 1990-12-19 potvarkiu Nr. 223 „Dėl kompensacijų išmokėjimo už neteisėtai konfiskuotą turtą“ buvo nuspręsta įpareigoti Lietuvos žemės ūkio akademiją (toliau – ir LŽŪA) mokomojo bandomojo ūkio administraciją iki 1994-12-31 grąžinti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), D. J., S. įpėdiniams. 1992 m. gruodžio 17 d. Valstybinio Lietuvos Žemės Ūkio Akademijos Mokomojo-Gamybinio Ūkio įsakymu Nr. 123-G ir 1992 m. gruodžio 17 d. priėmimo-perdavimo aktu J. D. (J. D. paveldėtojui) buvo perduoti Kauno r. (duomenys neskelbtini), esantys trobesiai – gyvenamasis namas, tvartas, pašiūrė ir klėtis, tačiau pareiškėjai ir toliau liko gyventi grąžintame turte kaip grąžinto turto nuomininkai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 21 straipsnio nuostatomis, G. S., S. R. ir A. R. kaip nuomininkams, gyvenantiems sugrąžintame savininkui name, turėjo būti suteikta kita gyvenamoji patalpa pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ir įgyvendintą programą, tačiau Lietuvos Respublikos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo 1996 m. balandžio 4 d. įstatymu Nr. 1-1276 buvo pakeistos Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių teritorijos administracinės ribos. Šio įstatymo pagrindu Kauno rajono savivaldybė 1997 m. sausio 28 d. aktu perdavė Kauno miesto savivaldybei prieš tai nurodytą turtą, tačiau Kauno r. savivaldybės gyventojų, įtrauktų įskaiton 1996 metais apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, perduodamų Kauno m. savivaldybei, pareiškėjų pavardės įrašytos nebuvo. Vėliau išsiaiškinus šį faktą, pareiškėjų dokumentai 1998 m. vasario mėn. buvo perduoti Kauno m. savivaldybės Turto skyriaus apsirūpinimo gyvenamuoju plotu poskyriui ir G. S. pavardė buvo papildomai įrašyta į Kauno r. savivaldybės 2-os eilės apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, perduotomis Kauno m. savivaldybei sąrašą 13-uoju numeriu. ( Kauno r. savivaldybės administracijos raštas Nr.( 2.19)-SD-1063, o A.A. S. pavardė buvo įrašyta I-os eilės gyventojų sąraše Nr. 60., tačiau pareiškėjams valstybės garantijos, pažeidžiant LR įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 21 str. nuostatas, iki šiol nesuteiktos, todėl 2008-06-11 Kauno m. savivaldybės Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius raštas Nr. 10-2-866, kuriuo atsisakyta pareiškėjams išduoti valstybės garantinį dokumentą, yra neteisėtas, naikintinas. Nurodė, jog tarp pareiškėjų ir LŽŪA mokomojo bandomojo ūkio buvo susiklostę faktiniai gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos santykiai. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo tinkamas nuomos sutarties dalykas LR CK 319 straipsnio prasme ( 1964 m. įstatymo redakcija). LŽŪA neprieštaravo pareiškėjų gyvenimui ginčo patalpose, tuo pačiu išreikšdama valią nuomoti jiems gyvenamąsias patalpas, nuomos sutartis nebuvo sudaryta ne dėl pareiškėjų kaltės. Pareiškėjai per visą naudojimosi gyvenamąja patalpa laikotarpį vykdė visas, jų, kaip nuomininkų pareigas- prižiūrėjo nuomojamą turtą, mokėjo mokesčius už jį. Nors LR CK 322 ( 1964 m. įstatymo redakcija) straipsnis numatė, kad gyvenamosios nuomos sutartis turi būti sudaroma raštu, sutarties formos nesilaikymas nedarė sandorio negaliojančiu ( LR CK 58 str.( 1964 m. įstatymo redakcija)). Gyvenamosios patalpos suteikimas piliečiui ir jo prisiėmimas teisių ir pareigų, numatytų nuomininkui, buvo laikoma, jog nuomos sutartis sudaryta. Nors butas buvo suteiktas A. A. S., A. R. ir S. R., kaip apgyvendinti nuomininko šeimos nariai įgijo lygias teises ir pareigas į gyvenamąją patalpą ( LR CK 331 str. ( 1964 m. įstatymo redakcija). LR CK 331 str. 2 dalis nustato, kad nepilnamečiams vaikams apsigyventi pas jų tėvus kitų šeimos narių sutikimo nereikia. Pareiškėjai S. R. ir A. R. gyvenamojoje patalpoje apsigyveno 1991 sausio 11 d. ir gyvena ten iki šios dienos. Faktą, kad Kauno rajono savivaldybė pripažino pareiškėjus turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkais, patvirtina 2007-04-20 Kauno r. savivaldybės administracijos raštas Nr. SD-1063. Atkūrus nuosavybės teises į ginčo turtą, grąžinus buvusiems savininkams jį natūra, prievolę įvykdyti valstybės garantijas nuomininkams, perėmė Kauno rajono savivaldybė. 1997 m. sausio 28 d. aktu Kauno rajono savivaldybei perdavus Kauno miesto savivaldybei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo perduota ir prievolė suteikti valstybės garantijas ( kitas gyvenamąsias patalpas) nuomininkams. Pareiškėja G. S., kaip turto, grąžinto savininkui nuomininkė, 1998 m. vasario 13 d. buvo įrašyta į Kauno rajono savivaldybės aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis sąrašą 13-uoju numeriu, o A.A. S. 1998 m. vasario 15 d.- į sąrašą Nr. 60. Kadangi Kauno m. savivaldybė 1997 m. sausio 28 d. perėmė iš Kauno r. savivaldybės turtą, o su juo ir prievoles įvykdyti valstybės garantijas, pareigą jas įvykdyti turi Kauno m. savivaldybė.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka.
Atsiliepimu į skundą ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skundas nepagrįstas. Ginčo patalpos 1992 m. buvo grąžintos ir perduotos savininkui J. D. Kauno rajono valdybos 1990 m. gruodžio 19 d. potvarkio Nr. 223 „Dėl kompensacijų išmokėjimo už neteisėtai konfiskuotą turtą" pagrindu pagal Valstybinio Lietuvos žemės ūkio akademijos Mokamojo-gamybinio ūkio 1992 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 123-G ir perdavimo –priėmimo aktą, nenustatant jokio nuosavybės teisės ribojimo dėl grąžinamose patalpose galimai gyvenančių nuomininkų. Atsakovo nuomone, ginčo turtas savininkui grąžintas ne Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, o kaip neteisėtai konfiskuotas turtas, minėtas turtas nėra ir nebuvo Kauno miesto savivaldybės nuomojamo turto objektas, Kauno rajono savivaldybė negalėjo perduoti to, ko pati nevaldė, nuomos santykiai tarp pareiškėjų ir atsakovo neatsirado, todėl Kauno miesto savivaldybė neturi prievolės išduoti valstybės garantiją dėl ginčo patalpų. Be to, nurodė, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų apsigyvenimo ginčo patalpose teisėtumą, nuomos santykius tarp jų ir atsakovo. G. S. nuo 1998-02-01 metų buvo įrašyta į Kauno miesto savivaldybės nepertraukiamą įskaitą buto sąlygoms gerinti 2-oje socialiai remtinų asmenų eilėje. 2002 metais šioje eilėje ji buvo 1428-a. A. A. S. (4 asmenų šeima) nuo 1995 metų buvo įrašyta į nepertraukiamą įskaitą buto sąlygoms gerinti bendroje eilėje. 2002 metais šioje eilėje A. A. S. buvo 7999-tas. A. ir S. R. buvo įrašyti į eilę aprūpinimo gyvenamosioms patalpoms gauti kaip A. A. S. šeimos nariai. Nuo 2003 01 01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, pareiškėjai turėjo iki 2003-10-01 pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius teisę į socialinį būstą, tačiau jų nepateikė, todėl nebuvo įrašyti į asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų pagerinimą atitinkamą sąrašą. CK 6.579 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. 1964 m. CK 322 straipsnio 1 dalyje taip pat buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija turi būti sudaroma raštu. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su jais buvo sudarytos gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, rašytinės nuomos sutartys, kad jie mokėjo nuomos mokestį, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija neturi pagrindo pareiškėjams išduoti valstybės garantinius dokumentus. Atsakovo nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus 2009 m. birželio 11 d. raštas Nr. 10-2-866 yra informacinio pobūdžio, nėra administracinis aktas, todėl teisinių pasekmių pareiškėjai J. S. nesukurs.
Tretieji suinteresuoti asmenys Kauno rajono savivaldybė, Lietuvos žemės ūkio universitetas ir R. D. skundą prašo tenkinti pareiškėjų išdėstytais argumentais, nurodė, jog jų skundas pagrįstas.
Administracinėje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja G. S. nuo 1961 m. liepos 12d., pareiškėjai A. R., S. R. nuo 1991 m. sausio 11d. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) Kauno raj.) ( I t., 22, 24).
Pareiškėjai savo reikalavimą grindžia 1991 m. birželio 18d. Nr.I-1445 Lietuvos Respublikos įstatymo“Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 21 straipsnio 5dalies nuostata, kuri numato, jog gyvenamąją patalpą asmeniui, kuris gyvena grąžinamame savininkui gyvenamajame name (jo dalyje ar bute), suteikia atitinkamo miesto, rajono savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ir įgyvendinamą programą. Iš to paties straipsnio turinio matyti, jog nuomos santykiai tarp savivaldybės ir nuomininko turi būti įtvirtinti rašytiniu susitarimu, kuriuo susitariama dėl mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa, už komunalines paslaugas ( 1d., 2d.). Ta pati nuostata buvo įtvirtinta ir tuo metu galiojusio 1964 m. CK 322 straipsnio 1 dalyje, kuriame buvo numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija turi būti sudaroma raštu.
Pareiškėjai įrodymų apie rašytinę nuomos sutartį teismui nepateikė.
Tiek 1991 m. birželio 18d. Lietuvos Respublikos įstatymas“Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (21 str.), tiek jį pakeitęs 1997-07-01 LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (20 str.), tiek Valstybės garantijų sugrąžintų natūra gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams įvykdymo tvarką ir sąlygas konkretizavęs LR Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas ( 9 str.) nustatė, jog valstybės garantija turi būti išduota nuomininkui, kuris gyvena grąžinamame ( grąžiname) savininkui gyvenamajame name.
Kolegija sutinka su pareiškėjų atstovės pozicija, jog minėtą turtą galima būtų traktuoti kaip savininkui grąžintą turtą dėl neteisėto nusavinimo, tačiau jis pagal byloje esamus duomenis nebuvo valstybės nuomos objektu.
Administracinės bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo turtas buvo grąžintas ir perduotas buvusio savininko D. J., S. įpėdiniui J. D. Kauno rajono valdybos 1990 m. gruodžio 19 d. potvarkio Nr. 223 „Dėl kompensacijų išmokėjimo už neteisėtai konfiskuotą turtą" ( It., b.l. 16-17) pagrindu pagal Valstybinio Lietuvos žemės ūkio akademijos Mokamojo-gamybinio ūkio 1992 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 123-G ( II t., b.l. 47) ir tos pačios dienos perdavimo –priėmimo aktą ( I t., b.l. 48). Minėti administraciniai aktai priimti vykdant Lietuvos TSR ministrų tarybos 1988 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 368 „Dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir asmeninių neturtinių teisių“ nuostatas. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašas ( I t., b.l. 44-46) patvirtina, jog J. D. nuosavybės teise gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kauno m. priklausė nuo 1993 -06-07. Taigi, pagal bylos duomenis akivaizdu, jog nuo šio momento nei Kauno rajono savivaldybė, nei juolab Kauno miesto savivaldybė nebegalėjo būti ginčo turto nuomotojas, nes jis nuosavybės teise atiteko savininkui, todėl teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrįsti atsakovo argumentai, jog 1997-01-28 Kauno rajono savivaldybė negalėjo perduoti šio turto Kauno miesto savivaldybei pagal 1997-01-28 turto perdavimo į savivaldybės balansą aktą, nes jo nebevaldė, todėl 1997-01-28 Aktas ( I t., b.l. 106) nepatvirtina ginčo turto perdavimo fakto.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai ( I t., b.l. 108-110, II t., b.l. 53-57) patvirtina, jog pagal Kauno rajono savivaldybės valdomo turto, perduodamo į Kauno miesto savivaldybės balansą perdavimo 1996-11-21 aktą ( I t., b.l. 108) buvo perduotos gyventojų eilės valstybės paramai gauti, apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, dokumentus iš Kauno rajono savivaldybės.
Minėti dokumentai įrodo, jog pareiškėjai ar jų šeimos nariai buvo pateikę prašymus ( G. S.- 1996-03-18, A. S. – 1998-03 04) Kauno rajono valdybai, prašydami suteikti paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis ( I t., b.l. 86, 87, II t.,41-44) užpildę anketas, kuriose nurodė, jog gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) nuomojasi komercinėmis sąlygomis, išreiškę pageidavimą dėl 2-os paramos formos suteikimo ( I t., b.l. 88, II t., 42) Taigi, minėti duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, jog pareiškėjai gyveno ginčo pastate ir naudojosi juo savininko sutikimu. Nei Kauno rajono savivaldybė, nei Kauno miesto savivaldybė nuomos santykiuose kaip teisinių santykių subjektai nedalyvavo, teismui nepateikta duomenų apie tai, kad minėtas turtas nuo jo perdavimo savininkui būtų buvęs nuomojamo iš valstybės turto objektas.
Iki perdavimo savininkui J. D. ginčo patalpos buvo įtrauktos į Kauno rajono apylinkės ūkines knygas kaip „valdiškas butas, ūkio namas“( 2008-06-19 Kauno apskrities archyvo pažyma Nr. V-10-3427, I t., 32), patikėjimo teise ginčo turtu naudojosi valstybinis Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomasis –gamybinis ūkis, tai patvirtina 1992 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 123-G ( II t., b.l. 47) ir tos pačios dienos perdavimo –priėmimo aktas ( I t., b.l. 48), kurių pagrindu jie buvo perduoti savininkui. Kauno rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduotas Tarnybinės gyvenamosios patalpos orderis ( II t., b.l. 14) patvirtina, jog A. S. buvo suteikta ginčo patalpa naudotis LŽŪA mokomojo ūkio administracijos protokolu kaip tarnybinė patalpa.
Tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ir jų naudojimo tvarką tuo metu reglamentavusio 1964 m. CK normos ( CK 360 str., 360 str., 362 str.) numatė, jog tarnybinės patalpos skiriamos apgyvendinti darbuotojams, kurie pagal savo darbo pobūdį privalo gyventi darbovietės pastate arba arti jo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, pasibaigus darbo sutarčiai, nutraukus darbo santykius arba praradus valstybės tarnautojo statusą, tarnybiniai nuomos santykiai pasibaigia. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjams ar jų šeimos nariams buvo skirtos naudotis ginčo patalpos tarnybiniu pagrindu, minėtiems santykiams pasibaigus, neprieštaraujant Lietuvos žemės ūkio akademijos mokomojo –gamybinio ūkio administracijai, pareiškėjai ar jų šeimos nariai liko gyventi toliau. Nors trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos žemės ūkio universiteto atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad už ginčo patalpas buvo mokamas nuomos mokestis, tačiau, kolegijos nuomone, ši aplinkybė, kaip ir 2007-04-20 Kauno r. savivaldybės administracijos rašto Nr. SD-1063 turinys, neįrodo minėto turto kaip valstybės nuomojamo turto objekto paskirties, nes rašytinės nuomos sutarties su valstybei atstovaujama savivaldybės institucija nuomos santykiuose, kaip įpareigojo aukščiau nurodyti minėtus santykius reglamentavę teisės aktai, pareiškėjai ar jų šeimos nariai nebuvo sudarę, rašytiniai įrodymai – jų pačių užpildytos anketos ( I t., b.l. 85, II t., b.l. 43) patvirtina, jog jie nurodė, kad jų nuomojamos patalpos yra komercinėmis sąlygomis arba subnuomojamos, visuma įrodymų patvirtina, jog pareiškėjai ar jų šeimos nariai nebuvo savivaldybės nuomininkai, o tik turėjo teisę į valstybės paramą pagal LR gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 11 str. 1d. 2p., pagal naują redakciją, įsigaliojusią nuo 2003-01-01 įstatymo LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti ( modernizuoti) pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai šią teisę gali realizuoti. Tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas, kuriam pavesta spręsti šio pobūdžio prašymus ( konkrečiu atveju, Kauno miesto savivaldybė) neveikia taip, kaip reglamentuoja teisės aktai, pareiškėjai turi teisę jų veiksmus skųsti teismui įstatymo nustatyta tvarka.
Remiantis išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo atsakovą Kauno m. savivaldybės administraciją išduoti valstybės garantinius dokumentus pareiškėjams, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.