- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2YT-948-987/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19405-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. L.
- Advokatai
- Inga Bagdonaitė-Zarembienė, Linas Blažulionis, Darius Sosnovskis
dalyvaujant pareiškėjui K. K., jo atstovams advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei, advokatui Dariui Sosnovskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo S. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo senelės L. K., (duomenys neskelbtini) mirties, priimti (el.b.l. 1-5, t. I).
2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė L. K., o jos palikimą (duomenys neskelbtini) pagal paveldėjimo teisės liudijimą priėmė ketvirtos eilės įpėdinė – senelės sesuo N. L.. Pareiškėjas teigia, kad jis, būdamas antros eilės įpėdiniu, iki šiol nesikreipė dėl paveldėjimo, nes nežinojo apie senelės mirtį iki 2019 m. pradžios. Pastarąją aplinkybę pareiškėjas nurodo išsiaiškinęs pats, kuomet nusprendė atvykti į Lietuvą, susirasti senelę ir supažindinti ją su anūkais bei proanūkiais; paaiškėjus, kad senelė mirė, pareiškėjas kreipėsi į institucijas bei advokatus, rinko dokumentus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjo teigimu, Lietuvoje gyvenantys giminaičiai sąmoningai slėpė nuo pareiškėjo duomenis apie senelės mirtį bei turėjo tikslą vieni užvaldyti palikimą. Tokią išvadą pareiškėjas daro atsižvelgęs į tai, kad senelės sesuo N. L. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi išlaikymo iki galvos sutartį su pareiškėjo senele, pagal kurią senelė perleido seseriai butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismo sprendimu 2000 m. lapkričio 29 d. sutartis buvo panaikinta. Senelei mirus pagal senelės sesers N. L. pareiškimą teismas 2004 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatė, kad ji ir senelė yra seserys; pareiškime klaidingai nurodoma, kad senelė daugiau seserų neturėjo, nutylima apie patį pareiškėją, kuris yra mirusiosios vaikaitis. Senelė turėjo dar dvi seseris V. A. ir N. M., kurios gyveno (duomenys neskelbtini) Respublikoje; pastarosios vaikaitė O. M. yra senelės sesers N. L. sūnaus S. L. krikšto dukra; pareiškėjas yra vienintelis mirusiosios anūkas; pareiškėjo tėvas A. K. žuvo iki pareiškėjo gimimo; senelė ilgai nepripažino pareiškėjo kaip anūko; senelė (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas su ja susitiko, pasidarė nuotrauką, vėliau kelis kartus kalbėjo telefonu, bet senelei pareiškus, kad jis nėra jos anūkas, santykiai nutrūko, pareiškėjas daugiau su senele nebendravo. Pareiškėjas nurodo terminą palikimui priimti praleidęs dėl svarbių priežasčių, tai yra dėl to, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu dirba (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje ir iš šalies galėjo išvykti tik su specialiais leidimais išimtiniais atvejais, kurie jam dažniausiai nebuvo suteikiami. Be to, dėl nesąžiningų giminaičių iš Lietuvos veiksmų pareiškėjas nebuvo įtrauktas į paveldėjimo bylą ir neturėjo galimybės sužinoti apie senelės mirtį. Pareiškėjas teigia, kad palikimo priėmimas jam turi ne tik turtinę, bet ir sentimentalią reikšmę, nes tai yra vienintelis prisiminimas apie senelę.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime pareiškimą prašo atmesti (el.b.l. 102-108, t. I). Nurodo, kad pareiškėjo senelė, kuri yra gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) metų, o pareiškėjas nusprendė ieškoti senelės 2019 m., kuomet jai būtų buvę (duomenys neskelbtini) metai. Suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjas jau 2019 m. suvokė, kad senelė yra mirusi, tačiau nežinojimu apie mirties faktą bando pateisinti termino palikimui priimti atnaujinimą. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas neįrodė prielaidos, kad jis laikotarpyje nuo 1998 m. iki 2019 m. neturėjo galimybių atvykti į Lietuvos Respubliką ir susitikti su senele; pareiškėjo nebendravimas su palikėja, nežinojimas apie palikimą, gyvenimas užsienyje savaime nepateisina termino praleidimo palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad įstatymo leidėjas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie turimą paveldėjimo teisę, o pareiškėjo senelės sesuo N. L. ir jos sūnus S. L. nežinojo, jog pareiškėjo senelės sūnus A. K. turėjo sūnų (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo teigia esantis sąžiningas turto (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) įgijėjas, kuris paveldėtame bute gyvena daugiau nei 10 metų su žmona, tai yra vienintelė suinteresuoto asmens šeimos gyvenamoji vieta; tuo tarpu pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) Respublikoje, jo vidutinės pajamos dvigubai viršija šios šalies vidutinį atlyginimą, pareiškėjas nėra suinteresuotas gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokiu atveju atnaujinus terminą nukentėtų suinteresuoto asmens kaip sąžiningai įgijusio turtą interesai, o pareiškėjui tokio turto gavimas būtų tik papildomos pajamos.
4. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 22 d., metu pareiškėjas K. K. žodžiu palaikė pareiškimą; liudytojos S. R., kuri yra pareiškėjo motina, ir V. Z., kuri yra pareiškėjo trečios eilės pusseserė, duodamos žodinius paaiškinimus, paliudijo, kad pareiškėjas su senele iš Lietuvos bendravo tik kai senelė buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), ryšių su senele nepalaikė; liudytojos ryšių su giminėmis iš Lietuvos taip pat nepalaikė. L. V. Z. paaiškino, kad jos tėvas bendravo su jos krikšto tėvu S. L., bet ryšys nutrūko 1987 m.
5. Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. sausio 6 d., metu žodinius paaiškinimus teikė liudytojas A. B.. Liudytojas nurodė, kad jis yra nekilnojamuoju turtu užsiimančios įmonės (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m., 2017 m. į jį kreipėsi pareiškėjas dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) Respublikoje pardavimo; jiems susibendravus liudytojas, kurio hobis yra geneologija, pasisiūlė pareiškėjui padėti ir 2018 m. rugsėjo mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini); iš pareiškėjo sužinojo senelės vardą ir pavardę; kad perkelta gyvenamoji vieta į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri priskirta pagal teritoriją (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) notarų biurui, todėl (duomenys neskelbtini) būtent šio biuro ir ieškojo; paaiškėjus, kad notarų biuro nebėra, kreipėsi į archyvą; paaiškėjus, kad reikia įgaliojimo; pareiškėjas išdavė įgaliojimą bei jį apostilizavus, liudytojas gavo pažymą apie pareiškėjo senelės mirtį, su ja nuvyko į notarų biurą ir išsiaiškino, kas priėmė palikimą; pareiškėjas neprašė surasti palikimą priėmusių asmenų; pareiškėjas liudytojui buvo nurodęs, kad senelė gimusi apie (duomenys neskelbtini) m., todėl svarstė galimybę, kad ji mirusi.
6. Pareiškimas netenkinamas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę paslikimą įpėdiniai.
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti, o teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taip pat ne kartą pasisakyta ir tai, jog teismai turi įvertinti pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).
9. Iš į bylą pateikto mirties liudijimo nustatyta, kad L. K., kuri yra gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (el.b.l. 8., t. I). Iš teismui pateikto testamenų registro išrašo nustatyta, kad L. K. palikimas priimtas (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 9, t. I). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad L. K. nuo 1992 m. iki mirties nuosavybės teisę priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paveldėjo N. L., o iš pastarosios – (duomenys neskelbtini) paveldėjo pagal testamentą S. L. (el.b.l. 12-13, t. I). Iš gimimo įrašo nustatyta, kad L. K. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų A. K. (el.b.l. 14, t. I). Iš mirties liudijimo matyti, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini). (el.b.l. 22, t. I). Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. K. yra pareiškėjo K. K., gimusio (duomenys neskelbtini) Respublikoje (duomenys neskelbtini), tėvas (el.b.l. 27, t. I). Iš (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijos pažymos matyti, kad pareiškėjas K. K. nuo 2001 m. gegužės 1 d. dirba valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini) bei šiuo metu eina (duomenys neskelbtini) pareigas (el.b.l. 90, t. i). Į bylą pateikta įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 29 d. sprendimo (priimto civ. byloje Nr. 2¹⁵ -6440/2000) kopija, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. K. ir N. L. yra seserys (el.b.l. 53-55, t. I). Tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo S. L. yra N. L. sūnus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
10. Teismas, ištyręs ir įvertinęs teismo nutarties 9 punkte išvardintus rašytinius įrodymus bei paties pareiškėjo žodinius ir rašytinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatė, kad pareiškėjas K. K., kuris nuo (duomenys neskelbtini) dirbo ministerijos įstaigoje, turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, kad dar (duomenys neskelbtini) (būdamas (duomenys neskelbtini) metų) suvoktų mažai tikėtiną prielaidą, jog jo senelė L. K., gimusi (duomenys neskelbtini), vis dar yra gyva ((duomenys neskelbtini) jai būtų sukakę (duomenys neskelbtini)). Nepaisant to, pareiškėjas senelės neieškojo ir palikimu nesidomėjo iki pat 2017 m., kuomet susipažino su nekilnojamojo turto verslą vystančiu liudytoju ir (labiausiai tikėtina) būtent tik tada išsiaiškinęs, jog turi galimybę reikšti pretenzijas į senelės paliktą turtą, kurį sudaro butas, nutarė 2019 m. kreiptis į teismą praėjus beveik (duomenys neskelbtini) metų po senelės mirties dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Aplinkybę, kad pareiškėjas 2017 m. kreipdamasis į liudytoją A. B. suvokė, jog jo senelė jau yra mirusi, patvirtina ir minėto liudytojo veiksmai bei paties pareiškėjo išduoto įgaliojimo liudytojui apimtis, iš kurių matyti, kad liudytojas iš karto vyko pas konkretų notarą, kurio veikla teritoriniu principu yra reglamentuota būtent notarinių veiksmų atlikimui paveldėjimo teisinių santykių srityje. Be to, liudytojui nepavykus rasti atsakingo notaro, pastarasis nurodė išsiėmęs duomenis apie pareiškėjo senelės mirties datą, o ne giminystės ryšius; pareiškėjas liudytojui išdavė įgaliojimą tvarkyti su palikimo priėmimu ir jo pasidalijimu susijusius klausimus, o ne rinkti duomenis apie artimuosius (el.b.l. 23-25, t. II).
11. Tokiu atveju teismas laiko, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo giminaičiai Lietuvoje neinformavo pareiškėjo apie jo senelės mirtį ((duomenys neskelbtini)), pati savaime netrukdė pareiškėjui daug ankščiau nei 2017-2019 m. pradėti domėtis senelės mirties aplinkybėmis, palikimo sudėtimi bei pretenduoti į palikimą. Be to, teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas su savo giminaičiais iš Lietuvos (įskaitant ir senelę, su kuria matėsi tik vieną kartą (duomenys neskelbtini)), nebendravo ir ryšių nepalaikė; todėl natūralu, kad giminaičiai, kurie jokių ryšių tarpusavyje nepalaiko, nežino vienas kito kontaktų, adresų, nepranešė pareiškėjui ir apie senelės (kuria jis nesidomėjo ir su kuria nebendravo) mirtį, o ne piktybiškai (kaip teigia pareiškėjas) siekė nuslėpti mirties faktą. Be to, giminaičių iš Lietuvos galimi tarpusavio santykiai su pareiškėjo senele (dėl konfliktų, sudarius rentos iki gyvos galvos sutartį ir pan.) nei įrodo, nei paneigia aplinkybės, jog pastarieji giminaičiai turėjo tikslą vengti pareiškėjo (kuris pats šių giminaičių neieškojo ir nesidomėjo senele). Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas žodžiu paaiškino, jog senelė buvo konfliktiško būdo, kuomet pareiškėjo kaip anūko ilgą laiką nepripažino, o vėliau – pasimačius vieną kartą, telefonu su pareiškėju atsisakė kalbėti ir vėl pareiškusi, kad jis nėra jos anūkas.
12. Pareiškėjo iškelta prielaida, kad jis negalėjo ankščiau ieškoti senelės dėl to, jog jo užimamos pareigos (kurias eina iki šiol) ribojo jo galimybes išvykti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, nepagrįsta jokiais įrodymais (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad 2017 – 2019 m. pareiškėjas pradėjo ieškoti senelės turto pasamdęs liudytoją ir vis dar dirbdamas toje pačioje įstaigoje bei būdamas neišvykęs iš šalies.
13. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo nutarties 7-12 punktus), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti beveik (duomenys neskelbtini) metų praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po (duomenys neskelbtini) senelės mirties (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
14. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetamas kaip neįrodytas.
15. Atmetus pareiškimą bei esant byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumui bylos baigtimi priešingam, teismas iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteisia 907,50 Eur protingo dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato teisinės pagalbos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 443 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjo K. K. pareiškimą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo K. K. ((duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. adresu (duomenys neskelbtini)) 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.