- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- e2-790-1051/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-11039-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- I. Š.
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo panaikinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas panaikinti Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. DGKS-5146, kuriuo atsakovei I. Š. iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarta išieškoti 100,00 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, ir I. Š. reikalavimus atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas atsakovei už 2016 m. rugsėjo mėn. yra priskaičiavęs 362,67 Eur darbo užmokestį ir 34,54 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atskaičius mokesčius, atsakovei mokėtina suma sudarė 329,46 Eur. Ieškovas atsakovei sumokėjo 2016-10-10 (iki kreipimosi į komisiją) 200 Eur, 2016-11-09 sumokėjo likusius 129,46 Eur ir tokiu būdu galutinai su ja atsiskaitė. Nepaisant to, Darbo ginčų komisija priteisė iš ieškovo atsakovei 100 Eur netesybas. Ieškovui ši suma yra didelė. Įmonė patiria finansinių sunkumų, vos išsiverčia, todėl negali leisti sau papildomų išlaidų.Ieškovas, kaip buvęs atsakovės darbdavys, nėra kaltas, kad su atsakove nebuvo laiku atsiskaityta, ją atleidus iš darbo. Ieškovas mano, kad atsakovė pati kalta, nes tyčia neėmė atsakovo jai duodamų pinigų. Darbo sutarties nutraukimo 2016-09-29 dieną darbdavys siūlė atsakovei atsiskaitymą grynaisiais pinigais, tačiau ji į įmonę atsiskaitymui neatvyko. Kadangi įmonė turėjo skolų, jos sąskaitos banke buvo areštuotos, todėl negalėjo jomis naudotis pavedimui atsakovei atlikti. Lėšos, kurios patekdavo į sąskaitą, Sodros automatiškai būdavo tuoj pat nurašomos, todėl ieškovo sąskaita buvo tuščia, joje nebuvo pinigų, kuriais jis būtų galėjęs atsiskaityti su atsakove.Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius V. K. ieškinį palaikė, išsakė tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs ieškinyje. Tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje patvirtino, kad sutinka bylą nagrinėti, nedalyvaujant atstovei – advokatei. Papildomai paaiškino, kad kai atsakovė rašė pareiškimą ją atleisti iš darbo, įmonės kasoje grynųjų pinigų nebuvo, todėl buvo sutarę, kad atsakovė ateitų sekančią dieną. Atsakovei neatėjus, nurodė, kad jai skirtus pinigus kasoje deponavo, tačiau paaiškinti, kodėl nenuėjo į banką ir nepervedė į atsakovės sąskaitą pinigus, banke juos sumokėdamas grynaisiais, negalėjo. Nurodė, kad viską tvarkė įmonės buhalterė R. Š..Atsakovė I. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovas meluoja. Jai nebuvo pasakyta ateiti pasiimti priklausančio darbo užmokesčio sekančią dieną po atleidimo, t. y. 2016 m. rugsėjo 29 d. ryte, ji pas darbdavį buvo atėjusi tik 2016 m. spalio 3 d. pasiimti darbo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
DK 206 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną, o DK 206 str. 1 d. 2 p. numatyta, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.), visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Darbo kodekse įtvirtinta imperatyvi atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarka, nesiejama su atleidimo pagrindu – ar darbuotojas atleistas savo noru, ar darbdavio iniciatyva, ar dėl darbo drausmės pažeidimo, ar kt. DK 141 str. 1 d. įtvirtinta bendroji atsiskaitymo tvarkos taisyklė: jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (darbo užmokestį, išeitinę išmoką, garantines išmokas ir priemokas, kompensacijas, delspinigius ir kt.) (DK 141 str. 2 d.).Darbuotojo teisė įstatyme ar susitarime su darbdaviu nustatytu laiku gauti visišką finansinį atsiskaitymą atleidimo iš darbo atveju užtikrinama DK 141 str. 3 d. įtvirtinta teisės norma, pagal kurią, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas šias Darbo kodekso nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 141 str. 3 d. taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku. Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 str. 3 d. nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloj Nr. 3K-3-260/2007; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009; 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013; 2015 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015). DK 141 str. 3 d. normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės I. Š. 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kuri nutraukta 2016 m. rugsėjo 29 d., vadovaujantis DK 127 str. 1 d. (b. l. 35-36), t. y. atsakovės prašymu. Byloje pateiktas atsakovės I. Š. 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymas, kuriame ji prašo atleisti ją iš darbo nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 37). Byloje nėra ginčo dėl atleidimo iš darbo pagrindo, ar darbo sutarties nutraukimo datos, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.Byloje taip pat nėra ginčijamas faktas dėl atsakovei priklausiusio išmokėti darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio, taip pat šalys neginčija, kad atsakovei priklausiusios išmokėti sumos ją atleidžiant iš darbo buvo išmokėtos vėliau, t. y. 2016-10-10 ir 2016-11-09 (Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-110-18689/2016 b. l. 15-16), tačiau ieškovas – darbdavys, teigia, kad taip atsitiko tik dėl pačios atsakovės kaltės, jei pačiai neatėjus pasiimti priklausančių išmokėti sumų. Ieškovas teismo posėdžio metu neneigė tos aplinkybės, kad jis žinojo, jog privalėjo atsiskaityti 2016 m. rugsėjo 29 d. – atsakovės atleidimo iš darbo dieną, suprato, tačiau teigė, kad neatsiskaitė išimtinai tik dėl atsakovės kaltės, jai pačiai neatvykus pasiimti atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Nurodė, kad jis kaip darbdavys atleidimo iš darbo dieną neturėjo galimybės pervesti atsakovei priklausiusių sumų į jos sąskaitą banke, nes jo lėšos banke buvo areštuotos, o lėšos, kurios patekdavo į sąskaitą, Sodros automatiškai būdavo nurašomos. Teigė, kad Darbo ginčo komisijos sprendimu nepagrįstai nutarta išieškoti iš ieškovo atsakovei 100,00 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.Ieškovas pateikė kasos knygos išrašą, kur nurodyta, kad 329,46 Eur atsakovei priklausančią išmokėti sumą 2016-09-29 buvo deponavęs įmonės kasoje (b. l. 39-40), tačiau nei pats įmonės vadovas, nei 2017 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Š. (ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė) negalėjo paaiškinti, kodėl duomenys apie atsakovei priklausiusių sumų deponavimą įmonės kasoje nebuvo pateikti ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, kur į bylą buvo pateiktas ieškovo 2016-09-29 Darbo užmokesčio priskaitymo – išmokėjimo žiniaraštis, kuriame duomenų apie minėtų sumų deponavimą įmonės kasoje nėra (Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-110-18689/2016 b. l. 14), kai tuo tarpu teismui pateikto tos pačios dienos, t. y. 2016-09-29, Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje jau atsispindi duomenys apie 329,46 Eur deponavimą I. Š. (b. l. 40). Ieškovo atstovas ir liudytoja taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl turint grynųjų pinigų įmonės kasoje, nebuvo galima išsirašius kasos išlaidų orderį nueiti į kredito įstaigą ir atsakovei priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas pervesti į atsakovės sąskaitą įmokėtų grynųjų pinigų pervedimu, nurodydami, kad nežino, tokia praktika įmonėje netaikoma. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai atsakomybę dėl nesavalaikio atsiskaitymo su atleistu darbuotoju nori perkelti darbuotojui. Tai, kad ieškovo sąskaitos banke yra (buvo) areštuotos ir ieškovas neturėjo galimybės iš savo sąskaitos pervesti atsakovei priklausančias išmokėti sumas į jos sąskaitą banke (b. l. 7-9, negali būti pagrindu pripažinti, kad dėl to yra atsakovės (darbuotojos) kaltė, ir ji privalėjo pati ateiti pasiimti galutinį atsiskaitymą grynaisiais. Be to, faktą kad atsakovė buvo atvykusi pas darbdavį (ieškovą) po 2016-09-28 pareiškimo atleisti iš darbo pateikimo (b. l. 37), patvirtina ir ta aplinkybė, kad Darbo sutartyje, kurią pateikė teismui ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra atsakovės I. Š. parašas, kur ji yra pasirašiusi po įrašu, kad Darbo sutartis nutraukta 2016-29-29 (b. l. 36). Todėl teismas pripažįsta įrodytu atsakovės teiginius, kad ji buvo pas buvusį darbdavį atvykusi 2016-10-03 (CPK 185 str.), tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, net ir 2016-10-03 su atsakove nebuvo atsiskaityta. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2016-10-10 sumokėjo atsakovei 200 Eur (Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-110-18689/2016 b. l. 16), t. y. pilnai neatsiskaitė net ir 2016-10-10, ko pasėkoje atsakovė 2016-10-24 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-110-18689/2016 b. l. 1). Ir tik po to, kai ieškovui buvo išsiųstas Darbo ginčų komisijos pranešimas, jog darbo bylos nagrinėjimas įvyks 2016-11-15 (Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-110-18689/2016 b. l. 3), ieškovas 2016-11-09 su atsakove pilnai atsiskaitė (Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-110-18689/2016 b. l. 15).Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad nenustatyta atsakovės (darbuotojos) kaltė dėl ieškovo (darbdavio) įstatymo nustatyta tvarka neatsiskaitymo su ja (DK 141 str. 1 d., 2 d., 206 str. 1 d. 1 p.). Todėl šiuo atveju pagrįstai ieškovui (darbdaviui) Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo nuspręsta taikyti DK 141 str. 3 d. numatytas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant DK 141 str. 3 d., būtina atsižvelgti į DK 2 str., 35 str. įtvirtintus darbo teisės principus, pažymint, kad pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 str. pagrindu, pasisakyta, kad ji gali būti mažinama, atsižvelgiant į laiku neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008).Šioje nagrinėjamoje byloje Darbo ginčų komisijos sprendimu nusprendus iš darbdavio (ieškovo) darbuotojai (atsakovei) išieškoti 100 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsikaityti laiką, į šio sprendimo 15 punkte išdėstytus argumentus ir DK 141 str. 3 d. taikymo sąlygas buvo atsižvelgta. Bylos duomenys įrodo, kad iš viso darbdavys, vadovaujantis DK 141 str. 3 d., turėjo pareigą atsakovei sumokėti 239,33 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsikaityti laiką (šios sumos paskaičiavimo dydis nėra ginčijamas), jis paskaičiuotas pagal ieškovo pateiktą Pažymą apie atsakovės I. Š. darbo užmokestį (b. l. 4-6, Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-110-18689/2016 b. l. 17, 18-19). Tačiau skundžiamu Darbo ginčų komisijos sprendimu nuspręsta iš ieškovo atsakovės naudai išieškoti daugiau nei dvigubai mažesnę sumą, t. y. 100,00 Eur. Pagrindų sumažinti dar labiau atsakovei priklausantį išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsikaityti laiką nenustatyta (CPK 178 str.). Dėl išdėstyto, ieškinys atmestinas, o Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. DGKS-5146 paliktinas nepakeistu.Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., ieškovo ieškinys apmokestintinas 15 Eur žyminiu mokesčiu, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina valstybei 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 268 str. – 270 str., 279 str.,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Darbo ginčų komisijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. DGKS-5146 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijai bylą Nr. APS-110-18689/2016.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.