Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Dementavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. S. ir D. K. prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai prašymu prašo teismo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus tvarka patvirtinti 2018 m. kovo 8 d. šalių sudarytą susitarimą dėl nepilnamečio vaiko H. K., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas), gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos (e. b. l. 3, 11).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Susipažinus su pareiškėjų pateiktais dokumentais ir taikos sutartimi nustatyta, kad pareiškėjai, nesudarę santuokos (duomenys neskelbtini) Airijoje susilaukė sūnaus H. K. (e. b. l. 6–9). Pareiškėjai taikos sutartimi susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu (sutarties 1 punktas), o motina bendrauja su vaiku nevaržomai (sutarties 2 punktas); bendraudama su vaiku nuotoliniu būdu užtikrina tėvo bendravimą su vaiku (sutarties 3 punktas).

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.169 straipsnyje, kurį papildo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 nutarimas Nr. 35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, nurodoma, kad toks ginčas gali būti sprendžiamas tik, kai vaikų ir tėvų gyvenamoji vieta skiriasi. Nagrinėjamu atveju teismas iš taikos sutarties sąlygų negali įžvelgti, kad šalys gyvena atskirai, joje nėra paaiškinamas tokios šalių taikos sutarties sudarymo motyvas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynybos principu, todėl teismas, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Kaip matyti iš pateikto gimimo liudijimo vaikas yra gimęs šiais metais, pareiškėjai, pateikdami prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, nenurodė priežasčių, kodėl sudaro taikos sutartį, t. y. ar jie gyvena ir / ar ketina gyventi skyriumi (nors pareiškime tėvo nurodoma gyvenamoji vieta Lietuvoje, motinos – Airijoje), pareiškėjai nepaaiškino, kokios priežastys lėmė, kad kūdikio gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu. Todėl teismas tik iš pateiktos tvirtinti taikos sutarties nuostatų negali įvertinti šeimos aplinkos sąlygų, tėvo galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas iš byloje esančių duomenų negali konstatuoti, ar vaiko (neturinčio net 2 mėnesių) gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitinka vaiko interesus. Taip pat nėra pateikta Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pažymėtina, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį (pareiškimą) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t. y. teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja teismo sprendimo (res judicata) galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Todėl toks susitarimas realių teisinių pasekmių šalims ateityje nesukurs, jeigu pasikeis aplinkybės ir atsiras pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų.

Teismas taikos sutartį patvirtina tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas iš pateiktų dokumentų negali konstatuoti, kad taikos sutartis neprieštarauja vaiko interesams, todėl prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo supaprastinto proceso tvarka atmetamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 579–582 straipsniai). Be to, CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Taigi, ši įstatymo nuostata imperatyviai įpareigoja tėvus išlaikyti savo vaikus, tačiau priimti teismo sprendimą ar nutartį viena tam, kad būtų teismo tvarka įforminta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, nereikalinga.

Šalims išaiškinama, kad ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 579–582 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjų K. S. ir D. K. prašymą dėl 2018 m. kovo 8 d. taikos sutarties patvirtinimo.

Išaiškinti, kad atsisakymas išduoti leidimą neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo išduotas teismo leidimas, pakartotinai kreiptis į teismą dėl tokio paties leidimo išdavimo.

Ši nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.