Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės “Turto bankas” atstovui

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R.- G. ir D. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Pareiškėjų mama paskutinius savo gyvenimo metus gyveno kartu su pareiškėja jai priklausančiame bute, kuri prižiūrėjo, slaugė mamą. Pareiškėjas jau keletą metų gyvena pareiškėjų mamai priklausančiame bute,, kurį prižiūri, rūpinasi minėtu turtu, apmoka visas komunalines išlaidas. Pareiškėjų mamai mirus, abu pareiškėjai apmokėjo mamos laidojimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinius keletą gyvenimo metų pareiškėjų mamos sveikata buvo sunki pareiškėjai prižiūrėjo ir prižiūri šiuo metu palikėjai priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, kuriame pareiškėjai periodiškai apsilanko, šienauja žolę, tvarko aplinką, apmoka visas su šio turto priežiūra ir eksploatavimu susijusias išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo.

Faktinio palikimo priėmimo aplinkybes patvirtina tai, kad dar iki mamos mirties, pareiškėjai savo aktyviais veiksmais paskutinius keletą metų prižiūrėjo tiek pačią mamą , ją slaugė, tiek prižiūrėjo ir mamos turtą, Pareiškėjai apmokėjo visas mamos laidojimo išlaidas. Po jos mirties, pareiškėjai ir toliau rūpinasi likusiu turtu, jį tvarko, prižiūri, apmoka visas su turto priežiūra ir eksploatavimu susijusias išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškina, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą.

CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra - pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjų valia priimti palikimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, nepažeidžia jokių kitų asmenų teisių.

Be to, paminėtina ir tai, kad abu pareiškėjai geranoriškai rūpinosi savo mama tiek fiziškai, tiek finansiškai, iki mamos mirties, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri, tiek fiziškai, tiek ir finansiškai, jos turtą. Šį turtą valdo ir rūpinasi juo lygiomis dalimis abu pareiškėjai. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašytina, kad palikimas būtų pripažintas priimtas, pradėjus faktiškai valdyti turtą, abiem pareiškėjams vienodomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį.

Paminėtina, kad teisės aktuose nėra numatyta prioriteto, kokiu būdu priimamas palikimas, t. y. tiek palikimo priėmimui pas notarą, tiek palikimo priėmimui faktiniu valdymu, nustatoma tokia pat teisinė galia. Todėl aplinkybė, kad po A. R. mirties niekas nesikreipė ir netvarkė dokumentų, nesudaro pagrindo pareiškėjų reikalavimą laikyti nepagrįstu.

Pažymėtina, kad remiantis 2023-03-17 Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės liudijimu dėl mamos palikimo, į Marijampolės 1-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. Be to, remiantis testamentų registro išrašu, testamentų registre nėra įregistruotų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruota pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai, po mamos mirties, lygiomis (po 1/2) dalimis priėmė A. R. palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai prašė pareiškimą tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais pareiškime ir vadovautis byloje esančiais įrodymais.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687- 690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjų prašymas būtų atmestas. Suinteresuotas asmuo prašė teismo bylą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nepripažintas privalomu ir byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 443 str. 1 d. ir 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas dalinai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų motina buvo nutraukusi santuoką, mirė (duomenys neskelbtini), daugia vaikų neturėjo, jos palikimo paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo. Palikėja turėjo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto, tai yra garžą, butą ir sodo žemės sklypą. Pateikti įrodymai patvirtinantys jog mokesčiai už kmunaluines paslaugas mokami ir po palikėjos mirties.

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.).Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai po motinos mirties aktyviais veiksmais rūpinosi jos palikimu, tai yra valdo ir naudojasi po jos mirties likusiu turtu, o būtent pareiškėjas gyvena motina priklausančiame bute, šį butą valdo ir moka reikalingus mokesčius, pareiškėja prižiūri ir valdo sodo žemės sklypą, garaže laikomi įvairūs daiktai. Tarp pareiškėjų nėra ginčo kuris kurią turto dalį valdo, prižiūri ir/ar naudoja pagal paskirtį. Jie teigia jog visą motinos turtą valdo bendrais abiejų veiksmais, pasitardami ir derindami savo veiksmus.

Byloje ginčo, kad palikimą pradėdami turtą valdyti priėmė pareiškėjai po motinos mirties nėra.

Suinteresuotas asmuo fakto nustatymui neprieštarauja, savarankiškų reikalavimų nereiškė.

Teismas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str., 443 str. 1 d.).

Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėjai negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes pareiškėjams, tai yra jie galės realizuoti paveldėjimo teisę į motinos turtą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.) .

Pareiškėjai prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, kad jie priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, lygiomis dalimis, kiekvienas po ½ dalį palikimo. Dėl tokio prašymo teismas pasisako, kad ypatingosios teisenos tvarka CPK 442 str. 2 d. 8 p. pagrindu teismas gali nustatyti faktą priėmė asmuo ar asmenys palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti jeigu byloje esantys įrodymai tai patvirtina arba atmeta pareiškimą jeigu jis yra nepagrįstas ir/ar neįrodytas (CPK 443 str. 1 d., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.). Be to CK 5.51 str. 1 d. reglamentuoja, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą ir esant tokiam, teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo konstatuoti ir nurodyti sprendime kokiomis dalimis pareiškėjai priėmė palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti. Tuo pačiu teismas pasisako, kad notaro kompetencijoje yra patikrinti iš ko susideda palikimas, kiek yra įpėdinių priėmusių palikimą ir į kokį turtą bei kokiomis dalimis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ar liudijimus o byloje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo galima tik vertinti ar po po asmens mirties liko turto, tai yra atsirado palikimas ir ar pareiškėjai jį priėmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti dalinai.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdami turtą ir turtines teises faktiškai valdyti, vaikai (pareiškėjai) A. R.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje suinteresuotam asmeniui per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.