Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. P. (A. P.) atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nurlana” dėl darbo ginčo išnagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį.

13. Ieškovas 2025 m. rugpjūčio 6 d. pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Nurlana” dėl 23 245,18 Eur darbo užmokesčio ir netesybų – ieškovo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, padauginto iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad darbo santykių laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėn. 29 d. iki 2024 m. gruodžio mėn. 27 d. darbdavė turėjo sumokėti jam 21 183,18 Eur darbo užmokesčio ir 39 411 Eur dienpinigių, t. y. iš viso 60 594,18 Eur, tačiau sumokėjo 36 641 Eur. DGK 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu priteista 708 Eur dienpinigių. Todėl, ieškovo teigimu, atsakovė liko skolinga 23 245,18 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių (60 594,18 Eur – 36 641 Eur – 708 Eur). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip pareikštą nepasinaudojus privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka bei kaip tapatų ieškinį, esantį teismo žinioje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktai).

14. DK 216 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. DK 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

15. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija 2025 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-6265/2025, kuriuo ieškovo prašymą patenkino iš dalies, atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo už laikotarpį nuo 2022 m. liepos iki 2024 m. spalio mėn. ieškovui praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir Komisijai jo neatnaujinus, nusprendė išieškoti 4 055,70 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (iš jų 708 Eur dienpinigių už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio iki 2024 m. gruodžio mėn. ir 3 347,70 Eur netesybų), atmetė UAB „Nurlana“ reikalavimą išieškoti iš darbuotojo 687,78 Eur permoką. Nesutikdama su DGK sprendimu UAB „Nurlana“ inicijavo darbo ginčo nagrinėjimą teisme (Alytaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-6489-1232/2025, LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16. Alytaus apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6489-1232/2025 esančiais duomenimis (LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas A. P. 2025 m. kovo 12 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją inicijuodamas darbo ginčą dėl teisės atsakovei UAB „Nurlana“ ir prašė priteisti iš atsakovės 12 930,24 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, 2025 m. balandžio 2 d. patikslintu prašymu prašė išieškoti 9 177,18 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, atmesti reikalavimą išieškoti iš darbuotojo 687,78 Eur permoką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DGK 2025 m. balandžio 29 d. sprendime darbo byloje Nr. APS-131-6265/2025 nurodyta, jog nagrinėjamas reikalavimas dėl 3 388 Eur dienpinigių už laikotarpį nuo 2022 m. liepos iki 2024 m. gruodžio mėn. bei netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką išieškojimo. DGK sprendime taip pat pažymėta, jog ieškovas nurodė, kad darbo užmokestis jam buvo sumokėtas. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DGK Alytaus apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-6489-1232/2025 atsiųstoje darbo bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad darbuotojas būtų trečią kartą tikslinęs reikalavimus ir juos suformulavęs būtent taip, kaip nurodyta DGK sprendime; jame nenurodyta, kodėl DGK apsisprendė nagrinėti būtent tokios apimties darbuotojo reikalavimus, o ne tokius, kurie suformuluoti 2025 m. balandžio 2 d. patikslintame prašyme. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškinyje nurodytas laikotarpis, už kurį jo teigimu, nesumokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai, sutampa su DGK pareiškime (ir jo patikslinime) nurodytu laikotarpiu, ginčo esmė taip pat yra ta pati – dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, tačiau DGK sprendimo dėl dalies ginčo esmės nepriėmė, dalį reikalavimų atsisakė nagrinėti kaip pareikštus praleidus DK nustatytą kreipimosi į DGK terminą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju ginčo reikalavimus, jų dalyką lemia ne DGK nagrinėtos sumos dydis, o darbuotojo (ieškovo) reikšto reikalavimo esmė – su darbo santykiais susijusių sumų priteisimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovas ieškinyje nagrinėjamu atveju reiškia papildomus reikalavimus, kurių nereiškė darbo ginčų komisijai. Tokią išvadą pagrindžia ir darbo bylų nagrinėjimo ypatumai bei aktyvus teismo vaidmuo jose, t. y. teisė peržengti reikalavimus, teisė taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynybos būdą, savo iniciatyva rinkti įrodymus ir pan. (CPK 414 straipsnis). Taigi, teismas nėra griežtai saistomas ieškovo (darbuotojo) pareikštų reikalavimų apimties ir ribų, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, darbuotojui reiškiant su darbo užmokesčiu (nepilnu atsiskaitymu) susijusius reikalavimus, vien jų dydis pinigine išraiška neapibrėžia ginčo dalyko ir ribų.

17. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, DGK sprendimas priimtas 2025 m. balandžio 29 d., o ieškinį teismui dėl darbo ginčo išnagrinėjimo ieškovas pareiškė 2025 m. rugpjūčio 6 d., t. y. praleidęs DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Tačiau ieškovas argumentuoja, kad DGK sprendimas jam nebuvo įteiktas, jis yra mobilus darbuotojas, nuolat būna komandiruotėse užsienio šalyse, užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų, jo atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga civilinėje byloje Nr. e2-6489-1232/2025 2025 m. liepos mėn. 8 d. pavedė jį atstovauti advokatui, kuris susipažinęs su civilinės bylos medžiaga 2025 m. liepos 9 d. pareiškė priešieškinį, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6489-1232/2025 priešieškinį atsisakyta priimti neatnaujinus praleisto termino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo metu nurodyta 2025 m. liepos 14 d. nutartis yra įsiteisėjusi, ją paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-765-650/2025.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje rėmėsi aptarta Alytaus apylinkės teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6489-1232/2025, joje buvo sprendžiamas visiškai kitas – priešieškinio priėmimo – klausimas. Tačiau atsisakymas priimti priešieškinį neužkerta kelio atsakovui šių reikalavimų reikšti teisme savarankišku ieškiniu, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju negalėjo taikyti ieškinių tapatumo instituto (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o, priešingai, kaip minėta, turėjo vertinti, ar egzistuoja ieškovo teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį.

19. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jo nurodytų ieškinio pareiškimo termino praleidimo priežasčių ir jų svarbumo, nesprendė ieškovo prašymo atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo ir už jį išnagrinėti ieškovo prašymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vieno mėnesio terminas darbo ginčo šaliai, nesutinkančiai su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreiptis į teismą, nėra ieškinio senaties terminas, o yra procesinis terminas ieškiniui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pareikšti. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą. Pagal DK 15 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. Taigi, vien aplinkybė, kad kitoje byloje teismas atsisakė priimti priešieškinį konstatavęs DK 231 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinto termino praleidimą ir jo neatnaujinęs, savaime nelemia ir neapriboja ieškovo teisės pareikšti savarankišką ieškinį su tais pačiais reikalavimais, kurie buvo reiškiami priešieškinyje. Juo labiau, ieškovo veiksmai reiškiant priešieškinį kitoje byloje liudija jo aktyvų siekį ginti savo galbūt pažeistas teises ir interesus.

20. Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, ieškovo prašymo dėl praleisto termino ieškiniui dėl darbo ginčo išnagrinėjimo pareikšti atnaujinimo ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir ieškovo A. P. prašymą dėl praleisto termino ieškiniui dėl darbo ginčo išnagrinėjimo pareikšti atnaujinimo ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.