Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-11-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-21474-1070/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
e2YT-21474-1070/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
I. Z., A. T.
Suinteresuotas asmuo
V. Z., valstybės įmonė Turto bankas
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,dalyvaujant pareiškėjoms I. Z. ir A. T., jų atstovui advokatui Jaroslav Los,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Z. ir A. T. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotieji asmenys V. Z., V. Z. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos A. T. ir I. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimais, kuriais prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mirus motinai N. Z. priėmė mirusios palikimą, pradedamos jį faktiškai valdyti (1, 2, 42, 43 b. l.). Pareiškėjos nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina N. Z.. Pareiškėjos po motinos mirties buvo prislėgtos ištikusios nelaimės, sunkiai susitaikė su motinos netektimi, todėl nesugebėjo kreiptis į notarą per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Dėl to notaras negali pradėti paveldėjimo bylos. Pareiškėjos po motinos mirties liko gyventi jos bute, naudojosi jame buvusiais daiktais ir buitine technika. Tokiu būdu pareiškėjos viešai išreiškė valią priimti po jų motinos mirties likusį palikimą, todėl pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos priėmė motinos palikimą, pradėjusios faktiškai valdyti motinos turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimus į pareiškimus, kuriuose nurodo, kad jis nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Teismui įsitikinus, jog pareiškėjos po N. Z. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą, neprieštaraus pareiškimų patenkinimui (76, 77, 82, 83 b. l.).

Suinteresuoti asmenys V. Z. ir V. Z. pateikė atsiliepimus į pareiškėjų pareiškimus, kuriuose nurodo, kad jiems yra žinoma apie tai, jog A. T. ir I. Z. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų (palikimo priėmimo) nustatymo. Suinteresuoti asmenys sutinka, kad pareiškėjos priimtų palikimą, likusį po N. Z. mirties. Pažymėjo, kad atsisako mirusiosios palikimo ir prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (81, 96 b. l.).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. T. palaikė savo prašymą bei nurodė, kad sutinka su pareiškėjos I. Z. pareiškimu. Patvirtino aplinkybes, nurodytas pareiškime, bei papildomai nurodė, kad ji su I. Z. priėmė motinos palikimą, likusios gyventi motinai priklausančiame bute bei mokėdami už butą mokesčius.

Pareiškėja I. Z. palaikė savo pareiškimą bei nurodė sutinkanti su A. T. pareiškimu. Nurodė, kad patvirtina aplinkybes, nurodytas sesers A. T..

Pareiškėjų atstovas advokatas Jaroslav Los prašė tenkinti pareiškėjų pareiškimus juose nurodytais motyvais.

Suinteresuoti asmenys V. ir V. Z. bei VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta suinteresuotiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai tenkinami.

Byloje nustatyta, kad N. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjų bei suinteresuoto asmens V. Z. motina, suinteresuoto asmens V. Z. sutuoktinė (3-5, 13, 45 b. l.). Prieš mirtį palikėja N. Z. 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo surašiusi testamentą, kuriame nurodė, kad juo daro patvarkymą palikti visą savo turtą dukroms I. Z. ir A. Z. (šiuo metu – T.) po ½ dalį (7 b. l.). Palikėjai iki mirties priklausė buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (b. l. 9). Pareiškėjų paaiškinimais jos, mirus motinai, liko gyventi jai priklausančiame bute, mokėjo mokesčius už motinos paliktą nekilnojamąjį turtą.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjų, jų atstovo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos po savo motinos mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo šiai priklausiusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), bei elgėsi kaip šio turto savininkės: gyveno motinos buto dalyje, tvarkė motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. T. ir I. Z. po savo motinos N. Z. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusios paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimus. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po N. Z. mirties (duomenys neskelbtini)likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti A. T. ir I. Z. pareiškimus.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos N. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jos (motinos) palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina