Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3058-598/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
1-3058-598/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54688-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-3058-598/2019Proceso Nr.1-01-1-54688-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3;1.1.8.1.1;1.1.8.12; (S) 1.2.14.5.1; 1.2.14.7.1;2.1.8;2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamajai D. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti profesinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centre, bibliotekininke, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2018-11-29 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2018 m. gegužės 17 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centro patalpose, Žeimių g. 15, Jonavoje, piktnaudžiaudama Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centro darbuotojų, t. y. parodų koordinatorės G. D. ir kultūros centro direktoriaus pavaduotojos kultūros veiklai J. S. pasitikėjimu, įgijo svetimą Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centrui priklausantį turtą- 11 dailininkų darbų- paveikslų: J. T. „Jonava“ 700 eurų vertės, N. M. „Rytas Jonavoje“, 300 eurų vertės, L. G. „Mėnulis kyla“ 300 eurų vertės, V. R. „ Išėjimas“ 800 eurų vertės, E. J. „Gandras“ 500 eurų vertės, A. P. „ Skarulių bažnyčia“ 300 eurų vertės, B. R. „Proskyna“, 300 eurų vertės, J. A.- V, „Namas“ 300 eurų vertės, M. Š.- S. „Peizažas/vanduo 300 eurų vertės, J. G. „ Lelijos“, 500 eurų vertės, nenurodyto autoriaus „Violetinis senamiestis“ 300 eurų vertės, kuriuos ji neva ketino eksponuoti Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centro muziejuje, tačiau iš anksto žinodama, kad įgytų paveikslų neeksponuos. Taip, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centrui priklausantį turtą bendros 4600 eurų vertės.

Be to, ji iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą, o būtent: būdama Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centro Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus bibliotekininke, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., pagal Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos vado 2018 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. V-295 būdama atsakinga už turto priėmimą, saugojimą, gaminimą ir išdavimą, pagal „Materialinių vertybių apyvartos ataskaitas“ (forma 6-KAM) 2018 m. spalio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį turtą - Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centro turtą – materialines vertybes, esančias Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centro, dislokuoto Karaliaus Mindaugo g. 11, Rukloje, Jonavos rajone, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir vietoje, neaiškiomis aplinkybėmis, iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą Lietuvos kariuomenei priklausantį 639, 48 eurų vertės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. 2018 m. lapkričio 30 d. atliktos kasmetinės inventorizacijos metu neturėjo ir nepateikė šio turto - fotoaparato EOS 3 su objektyvu, likutinės 0,00 eurų vertės, baterijų dėklo E2 fotoaparatui, likutinės 0,00 eurų vertės, blykstės fotoaparatui 550 EX, likutinės 0,00 eurų vertės, vaizdo kameros CANON XL2 Digital, likutinės 222, 63 eurų vertės, Hama 28406 foto krepšio 53,66 eurų vertės, Hama 46526 pakrovėjo 8,69 eurų vertės; maitinimo bloko 70,96 eurų vertės; prožektoriaus vaizdo kamerai 141,91 eurų vertės, foto objektyvo 141,63 eurų vertės, tuo padarydama Lietuvos kariuomenės bendrą 639,48 eurų turtinę žalą. Taip tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą.

Dėl sukčiavimo

Dėl pareikšto kaltinimo D. B. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. gegužės 17 d. dirbo Ruklos įgulos aptarnavimo centro bibliotekininke. Viena iš darbo funkcijų – organizuoti renginius. Visi renginiai organizuojami jos iniciatyva. Paveikslų parodos su niekuo nederino. Dėl paveikslų kreipėsi į J. S. Paveikslus atrinko su J. S. ir G. D. Ant lapo surašė paveikslų pavadinimus, pasirašė ir pasiėmė, pasiskolino juos iki rudens. Taksi paveikslus išsivežė į biblioteką, tačiau niekur jų neeksponavo, maždaug po dviejų savaičių jų negrąžino į Kultūros centrą, o perdavė pažįstamam asmeniui, nes tikėjosi kur nors kitur suorganizuoti parodą. Tokiu būdu nutarė plėsti Kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimą. Iš to asmens ji gavo 1000 Eur. Dabar tai vertina kaip užstatą už paveikslus, nes paveikslų neatgavo, parodos nesuorganizavo. Kultūros centro darbuotojų neinformavo, kad paveikslai bus išvežti už Ruklos įgulos ribų. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Liudytoja J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. B. yra gera jos pažįstama, kuri dirba Lietuvos kariuomenėje, Rukloje. 2018-05-17 atvykusi į Kultūros centrą D. B. paprašė paskolinti paveikslų kuriuos ji ketino neva eksponuoti Mokomajame pulke, kur turėjo atvykti NATO karių delegacija. Ji sutiko paskolinti paveikslų. D. B. padedant darbuotojai G. D. išsirinko 11 paveikslų, kurių bendra vertė 4600 eurų ir juos išsivežė. Buvo sudarytas paskolintų paveikslų sąrašas. D. B. paveikslus žadėjo grąžinti po mėnesio, tačiau jų negrąžino. Kelis kartus ji buvo raginama grąžinti paveikslus, tačiau D. B. nurodydavo vis vėlesnę grąžinimo datą. Neatgavus paveikslų raštu buvo kreiptasi į Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos įgulų aptarnavimo tarnybą, kurioje dirba D. B. dėl paveikslų grąžinimo. Buvo gautas raštas, kad minėtų darbų jie neturi ir D. B. nebuvo suteikti įgaliojimai jų vardu kreiptis į Jonavos kultūros centrą dėl eksponatų paskolinimo parodai. Minėti paveikslai (darbai) nebuvo pažymėti unikaliais numeriais, jie buvo tapomi plenero metu. Kadangi D. B. buvo kaip sakoma " savas" žmogus, seniai pažįstama, ją pasitikėjo, todėl ir paskolino paveikslus ( 1t., b.l. 38-39; 44-47).

Liudytoja G. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Jonavos kultūros centre parodų koordinatorės pareigose. 2018 m. gegužės 17 d. į Jonavos Kultūros centro administraciją kreipėsi D. B., kuri jai yra žinoma iš matymo, nes yra menininkė bei anksčiau dirbusi Kultūros centre, o šio metu dirbanti Krašto apsaugos ministerijoje Lietuvos kariuomenėje. D. B. kreipdamasi nurodė, kad atvyksta NATO delegacija, bus paveikslų paroda, tačiau jai trūksta paveikslų ir prašo jų pasiskolinti. Šis klausimas dėl paveikslų buvo suderintas su pavaduotoja J. S. Buvo sudarytas sąrašas, kuriame nurodyti D. B. laikinai perduoti paveikslai. Sąrašą sudarinėjo abi su D. B.. Pirmuosius 7 įraus ranka padarė ji, o kitus įrašus padarė D. B. D. B. pasirašė sąrašą. Pastaroji pasižadėjo paveikslus grąžinti po mėnesio. D. B. buvo perduoti 11 paveikslų, kurių bendra vertė 4600 eurų. Visi darbai ( paveikslai) buvo be rėmų. Visus darbus ji atpažinti galėtų. D. B. buvo raginama grąžinti paveikslus, bet ji vis žadėdavo juos grąžinti, bet jų taip ir negrąžino. Kuomet paveikslai nebuvo grąžinti buvo kreiptasi raštu į Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos įgulų aptarnavimo tarnybą, kurioje dirba D. B. dėl paveikslų grąžinimo, tačiau buvo gautas atsakymas, kad minėtų darbų jie neturi ir D. B. jų vardu nebuvo įgaliota paimti darbų. Minėtus darbus ji asmeniškai pati perdavė D. B. ir jį juos išsivežė ( 1t., b.l. 50-53; 54-57).

Liudytoja A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Jonavos rajono savivaldybės centralizuotos buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterė ir tvarko Jonavos kultūros centro buhalteriją. Pagal tvarką visus buhalterinius dokumentus atsakingi asmenys jai turi perduoti, ji jokių buhalterinių dokumentų nereikalauja. Paveikslai, visi kurie yra plenero būdu gauti, Jonavos kultūros centro yra buhalteriškai apskaityti užbalansinėje sąskaitoje, kaip atiduoti naudojimui. Ji peržiūrėjo visus buhalterinius dokumentus ir nebuvo pastebėjusi, kad koks nors vienas paveikslas būtų balansinėje sąskaitoje. Paveikslai: Nr. 2 J. T. 2009 m., Nr. 9 N. M. 2007 m., Nr. 14 L. G. 2007 m., Nr. 22 V. R. 2009 m., Nr. 26 E. J. 2012 m., Nr. 28 A. P. 2012 m., Nr. 29 B. R. 2012 m., Nr. 36 J. A. – V. 2014 m.,Nr. 37 M. Š.-S. 2015 m., Nr. 38 J. G. 2015 m., Nr. 39 Dailininkas nenurodytas (violetinis senamiestis), ji paveikslų pavadinimų nežino, jų nematė ir nieko apie juos negali pasakyti. Už balansinėje sąskaitoje minėti paveikslai, kurių pavadinimų ji nežino, yra turtas apkaitomas kiekine išraiška, tai yra jie įvertinti kaip daiktai, kurie perduoti naudoti Jonavos kultūros centrui. Jų turto vertė yra dažniausiai 1 euras arba nulinės vertės. Ji nebuvo gavusi minėtų paveikslų įvertinimo akto, dėl to apskaitoje ir nesimato įvertinimo akte numatytų verčių. Jonavos kultūros centro vadovas turėjo jai perduoti turto įvertinimo su įsakymu apskaityti buhalterinėje apskaitoje, tačiau to padaryta nebuvo ir tai nesimato buhalterinėje apskaitoje ( 1t., b.l. 69-72).

Savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad J. S. pateikė meno dirbinių įvertinimo aktą Nr. 25 ( 1t., b.l. 76-77).

Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro meno dirbinių įvertinimo 2018 m. sausio 15 d. aktu Nr. 25 A nustatoma, kad nustatyta paveikslų vertė: 1) J. T. „ Jonava“ 700 eurų vertė; N. M. „ Rytas Jonavoje“, 300 eurų vertė; L. G. „Mėnulis kyla“ 300 eurų vertė; V. R. „Išėjimas“ 800 eurų vertė, E. J. „Gandras“ 500 eurų vertė; A. P. „ Skarulių bažnyčia“ 300 eurų vertė; B. R. „Proskyna“, 300 eurų vertė, J. A.- V. „Namas“ 300 eurų vertė, M. Š.- S. „Peizažas/vanduo 300 eurų vertės, J. G. „Lelijos“, 500 eurų vertė, nenurodyto autoriaus „Violetinis senamiestis“ 300 eurų vertė ( 1t., b.l. 76-77).

Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centro 2019 m. balandžio 29 d. raštu Nr. S-97 nustatoma, kad paveikslai Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro buhalterinėje apskaitoje apskaitomi užbalansinėje sąskaitoje kaip trumpalaikis turtas kiekine išraiška ( 1t., b.l. 94).

Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centro 2019 m. birželio 13 d. raštu Nr. S-137 nustatoma, kad Jonavos rajono savivaldybės kultūros centras 2004-2016 metais organizavo tarptautinius ir respublikinius dailininkų plenerus "Dėmės". Dailininkai dalyvaudavo plenere neatlygintinai, palikdami vieną, plenero metu nutapytą paveikslą. Kultūros centras apmoka nakvynės, maitinimo ir dalinai tapybos kaštus nupirkdamas teptukus, 1 drobę ir dviejų spalvų ( balta, juoda) aliejinius dažus. Paveikslų vertė buvo nustatoma apskaičiuojant kiek kainavo drobė ir dažai. 2018 m. pradžioje buvo sudaryta komisija, kuri nustatė darbų meninę vertę ( 1t., b.l. 106-107; 118; 119; 120; 121; 122).

Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos įgulų aptarnavimo tarnybos 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. IS-48 nustatoma, kad Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centras nėra įgaliojęs savo personalo kreiptis į Jonavos rajono savivaldybės kultūros centrą dėl paveikslų paskolinimo. Minėtų paveikslų Ruklos įgulos aptarnavimo centre nebuvo ir nėra. Apie Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus bibliotekininkės D. B. veiksmus yra žinoma, kadangi buvo gautas raštas "Dėl parodos eksponatų grąžinimo" ( 1t., b.l. 133-136).

Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. S-300 Dėl tapybos darbų pasisavinimo nurodyta, kad 2018 m. gegužės 17 d. į Kultūros centro administraciją kreipėsi D. B. prašydama paskolinti Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centro parodų galerijoje sukauptus dailininkų darbus, kuriuos ji aiškino išeksponuosianti pulko teritorijoje esančiame muziejuje. Praėjus sutartam laikui, ne kartą buvo kreiptasi į D. B. grąžinti paskolintus paveikslus, tačiau iki šiol paveikslais negrąžinti ( 1t., b.l. 1-5).

2018 m. gegužės 17 d. sąraše nurodyti darbų autoriai ir paveikslų pavadinimai, kurie perduoti D. B..( 1t., b.l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (sukčiavimas) objektyviai gali pasireikšti alternatyvių veikų padarymu, t. y.: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-642/2012).

Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-600/2012).

Nagrinėjamu atveju, akivaizdžiai matyti, kad kaltinamoji neatliko jokių išankstinių veiksmų dėl meno parodos organizavimo (nederino su vadovybe, neparuošė patalpų), dėl to teismas turi pagrindo manyti, kad ji iš anksto žinojo, kad paveikslai nebus rodomi ir nebus grąžinti teisėtam savininkui. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajai nepavykus pademonstruoti savo darbovietėje paveikslų, ji jų negrąžino, o nusprendė kažkur kitur organizuoti parodą. Tokią kaltinamosios poziciją teismas vertina kaip klaidinančią, nes teiginys, kad tai reprezentuotų Kariuomenę, visiškai neatitinka tikrovės. Neįtikėtina, kad Plenero dalyvių meno kūriniai reprezentuotų Kariuomenę.

Nuoseklūs liudytojų parodymai bei rašytine medžiaga, kuri surinkta ir ištirta šioje baudžiamojoje byloje įrodo, kad kaltinamoji sąmoningai prisidengė atvykstančia NATO karių misija, tokiu būdu laikinam panaudojimui gavo paveikslus ir juos pasisavino, todėl teismui nekyla jokios abejonės, kad kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta ir ji baustina.

Civilinis ieškinys

Baudžiamojoje byloje Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centras pareiškė 4600 Eur civilinį ieškinį. Vienuolikos dailininkų darbų – paveikslų, kurių vertė : J. T. „Jonava“ 700 eurų vertės, N. M. „Rytas Jonavoje“, 300 eurų vertės, L. G. „Mėnulis kyla“ 300 eurų vertės, V. R. „ Išėjimas“ 800 eurų vertės, E. J. „Gandras“ 500 eurų vertės, A. P. „ Skarulių bažnyčia“ 300 eurų vertės, B. R. „Proskyna“, 300 eurų vertės, J. A.- V. „Namas“ 300 eurų vertės, M. Š.- S. „Peizažas/vanduo 300 eurų vertės, J. G. „ Lelijos“, 500 eurų vertės, nenurodyto autoriaus „Violetinis senamiestis“ 300 eurų vertės, bendra vertė yra 4600 Eur, ji įrodyta rašytiniais įrodymais (1 t. b.l. 31-34), pagrįstas kaltinamosios kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamoji ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš D. B. 4600 Eur turtinę žalą.

Dėl turto iššvaistymo

Dėl pareikšto kaltinimo D. B. kalta prisipažino ir paaiškino, kad dirbdama Ruklos įgulos aptarnavimo centre bibliotekininke buvo sudariusi ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Bibliotekoje inventorizacija daroma kartą per metus. 2018 m. prieš inventorizaciją susirgo ir inventorizacija buvo atlikta be jos. Buvo nustatytas trūkumas, pasigesta vaizdo ir foto aparatūros. 2018 m. rudenį šią aparatūrą ji davė R. J. iš Panevežio, kad jis patikrintų ar aparatūra veikianti. Negali paaiškinti kodėl to nedarė Jonavoje. Šiam veiksmui jos niekas neįgaliojo. Vadovybės apie tai neinformavo. Nežino kodėl savo iniciatyva nusprendė tikrinti aparatūros veikimą. R. J. aparatūros jai negrąžino. Pripažįsta, kad iššvaistė jai patikėtą turtą ir padarė žalą.

Liudytojas Ž. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos (toliau - ĮAT) Ruklos įgulos aptarnavimo centre (toliau - RĮAC) jis vykdo Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus logistikos vyriausiojo specialisto pareigas. 2018 m. lapkričio mėnesį jam buvo pavesta atlikti materialinių vertybių, priklausančių tam tikriems RĮAC materialiai atsakingiems darbuotojams. Tai turėjo būti eilinė kasmetinė inventorizacija, kurios metu sutikrinamas darbuotojų žinioje esantis turtas. Viena iš tikrinamųjų buvo RĮAC Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus bibliotekininkė D. B. Buvo skirtas inventorizacijos komisijos pirmininku. Komisijos nariais buvo skirti RĮAC darbuotojai - S. P., Š. K., J. M.. 2018 m. lapkričio pradžioje susitarė su D. B., kad lapkričio 12-14 dienomis atliksime jos žinioje esančių materialinių vertybių inventorizaciją. 2018 m. lapkričio 9 d. pasiskambino D. B., ketindamas priminti, kad jau pirmadienį (2018 m. lapkričio 12 d.) pradės inventorizaciją bibliotekoje. D. B. jam atsakė, kad ji yra gydymo įstaigoje, priimamajame, serga, tad darbe pirmadienį nepasirodys. D. B. nedarbingumas tęsėsi ir toliau, o inventorizacijoms atlikti skirtas laikas turėjo baigtis lapkričio 30 d. Iš kitų darbuotojų sužinojo, kad D. B., nors ir turėdama nedarbingumą atvyksta į darbą. Nuvyko į D. B. darbo vietą. Pasiteiravo, kodėl D. B. nedarbingumo metu yra darbo vietoje. Ji paaiškino, kad turi darbo - priiminėja knygas iš karių, ar pan. Matė, kad D. B. tas jo vizitas nustebino - ji nesitikėjo, kad atvyks ir ras ją darbo vietoje. Pasiteiravo ar ji turi jai patikėtas pagrindines priemones - vaizdo kamerą, fotoaparatą ir kt. D. B. atsakė, kad šiuos daiktus yra paskolinusi kažkokiems pažįstamiems asmenims, bet pažadėjo viską atnešti į jos darbo vietą - biblioteką, kai baigs sirgti. Kadangi D. B. nedarbingumas buvo vis tęsiamas, ĮAT vadovybė nusprendė kasmetinę inventorizaciją atlikti D. B. nedalyvaujant. Todėl 2018 m. gruodžio 3 d. jis, kartu su kitais trimis inventorizacijos komisijos nariais atliko inventorizaciją RĮAC bibliotekoje, D. B. nedalyvaujant. Nustatė sekančių materialinių vertybių trūkumą - fotoaparato EOS 3 su objektyvu, 1934,66 Eur vertės; baterijų dėklo E2 fotoaparatui, 527,69 Eur vertės; blykstės fotoaparatui 550 EX, 443,99 Eur vertės; vaizdo kameros CANON XL2 Digital, 4452,62 Eur vertės; Hama 28406 foto krepšio, 53,66 Eur vertės; Hama 46526 pakrovėjo, 8,69 Eur vertės; maitinimo bloko, 70,96 Eur vertės; graverio, 85,44 Eur vertės; prožektoriaus vaizdo kamerai, 141,91 Eur vertės; foto objektyvo, 141,63 Eur vertės; UPS PCM (duomenys neskelbtini) AP-600 VA, 49,22 Eur vertės. Viso trūkumas ilgalaikio turto sąskaitose Nr. 12054014 už 2906,34 Eur; Nr. 12094014 už 4452,62 Eur; Nr. 02022 už 551,51 Eur, iš viso trijose sąskaitose - už 7910,47 Eur. ĮAT Centrinei inventorizavimo komisijai apie atliktos inventorizacijos rezultatus surašė tarnybinį pranešimą, kurį pasirašė visi inventorizacijos komisijos nariai. Jei neklysta, 2018 m. gruodžio 4 d. D. B. po nedarbingumo sugrįžo į darbą. Po atliktos inventorizacijos keletą kartų prašė D. B. parašyti paaiškinimą dėl inventorizacijos metu nustatytų materialinių vertybių trūkumo, bet ji to taip ir nepadarė. Nori pasakyti, kad su D. B. jis jokių darbo reikalų iki 2018 m. lapkričio mėnesio inventorizacijos nėra turėjęs. Kaip D. B. savo darbe tvarkėsi iki 2018 m. kasmetinės inventorizacijos, nežino. Tik iš kitų kolegų vėliau sužinojo, kad ji lyg yra prisiskolinusi pinigų iš kitų žmonių, kad iš Jonavos galerijos yra paėmusi paveikslus, kurie kažkur pradingo. Tačiau ar tai yra tiesa, negali patvirtinti. D. B. nepažįsta, charakterizuoti negali ( 2t., b.l. 93-94).

Liudytoja J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos (toliau - ĮAT) Ruklos įgulos aptarnavimo centre (toliau - RĮAC) ji vykdo Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus logistikos specialistės pareigas. 2018 m. lapkričio mėnesį jai buvo pavesta atlikti materialinių vertybių, priklausančių tam tikriems RĮAC materialiai atsakingiems darbuotojams. Tai turėjo būti eilinė kasmetinė inventorizacija, kurios metu sutikrinamas darbuotojų žinioje esantis turtas. Viena iš tikrinamųjų buvo RĮAC Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus bibliotekininkė D. B. Buvo inventorizacijos komisijos narė. Inventorizacijos komisijos pirmininku buvo skirtas Ž. P., kiti komisijos nariai buvo - RĮAC darbuotojai - S. P., Š. K.. Žino, kad buvo skirtos konkrečios dienos, kada tikrins materialines vertybes bibliotekoje (tiksliai datų dabar neįvardins, nepamena). Tačiau nustatytu laiku D. B. susirgo, ir inventorizacijos atlikti negalėjo. D. B. sirgo iki gruodžio mėnesio pradžios. Todėl nustatytu laiku (per 2018 metų lapkričio mėnesį) inventorizacijos bibliotekoje neatliko. Tačiau dar D. B. nedarbingumo metu - lapkričio mėnesį - pamatė D. B. jos darbo vietoje. Kartu su Ž. P. nuvyko į biblioteką. Rado D. B. bibliotekoje bepusryčiaujančią. Jiems ji pasiaiškino, kad į darbą savo nedarbingumo metu į darbą atėjo, nes turėjo pasirašyti kažkokius dokumentus. Tačiau ji taip ir nesuprato, ką būtent ji tuo metu veikė bibliotekoje. Pasiteiravo jos apie jos žinioje esantį brangų ilgalaikį turtą - vaizdo kameras, fotoaparatus - kur jie yra. D. B. paaiškino, kad tuos daiktus ji kažkam paskolinusi, įrašu išdavimo knygose nepadariusi, tačiau pažadėjo visus paskolintus daiktus sugrąžinti artimiausiu metu. Kadangi vadovybė buvo priėmusi sprendimą atlikti inventorizaciją bibliotekoje D. B. nedalyvaujant (jos nedarbingumo metu), tad tą rytą Ž. P. iš D. B. paėmė bibliotekos raktą, ir biblioteką užantspaudavo savo spaudu. 2018-12-03 kartu su kitais paskirtais inventorizacijos komisijos nariais nuvyko į RĮAC biblioteką ir atliko ten esančių materialinių vertybių inventorizaciją. Nustatė trūkumą - fotoaparato EOS 3 su objektyvu, 1934,66 Eur vertės; baterijų dėklo E2 fotoaparatui, 527,69 Eur vertės; blykstės fotoaparatui 550 EX, 443,99 Eur vertės; vaizdo kameros CANON XL2 Digital, 4452,62 Eur vertės; Hama 28406 foto krepšio, 53,66 Eur vertės; Hama 46526 pakrovėjo, 8,69 Eur vertės; maitinimo bloko, 70,96 Eur vertės; graverio, 85,44 Eur vertės; prožektoriaus vaizdo kamerai, 141,91 Eur vertės; foto objektyvo, 141,63 Eur vertės; UPS PCM (duomenys neskelbtini) AP-600 VA, 49,22 Eur vertės. Viso trūkumas ilgalaikio turto sąskaitose Nr. 12054014 už 2906,34 Eur; Nr. 12094014 už 4452,62 Eur; Nr. 02022 už 551,51 Eur, iš viso trijose sąskaitose - už 7910,47 Eur. Inventorizacijos komisijos pirmininkas Ž. P. ĮAT Centrinei inventorizavimo komisijai apie atliktos inventorizacijos rezultatus surašė tarnybinį pranešimą, kurį pasirašė visi inventorizacijos komisijos nariai. Jei neklysta, neilgai trukus po jų atliktos inventorizacijos D. B. po nedarbingumo sugrįžo į darbą. Ji asmeniškai su D. B. jokių darbo reikalų iki 2018 m. lapkričio mėnesio inventorizacijos nėra turėjusi. Kaip D. B. savo darbe tvarkėsi iki 2018 m. kasmetinės inventorizacijos, nežino. Tačiau nuo pat jos darbo RĮAC pradžios yra girdėjusi kitų bendradarbių kalbas, apie tai, kad D. B. jiems skolinga pinigų, bei raginimų jai pinigų neskolinti. Pati D. B. nėra skolinusi pinigų, tad negali tokių kalbų nei patvirtinti, nei paneigti. Apie jos asmeninį gyvenimą taip pat nieko nežino. Iš kitų kalbų girdėjo, kad iš D. B. atlyginimo yra išskaičiuojamos pajamos antstoliams, bei, kad 2018 metų rudenį RĮAC gavo Jonavos galerijos pranešimą apie tai, kad D. B. yra paėmusi iš jų paveikslų parodą, kurie kažkur pradingo. Tuo metu D. B. paklausta paaiškino, kad tai yra netiesa ( 2 t., b.l. 96-97).

Liudytoja E. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2007 metų iki 2017 m. balandžio 18 d. buvo D. B. viršininkė. Nuo 2009 metų D. B. vykdo Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos (toliau - ĮAT) Ruklos įgulos aptarnavimo centre (toliau - RĮAC) ji vykdė Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus bibliotekininkės pareigas. Visą tą laiką D. B. nesilaikydavo darbo drausmės, nepakankamai atsakingai elgdavosi su jai patikėtomis ir jos žinioje esančiomis materialinėmis vertybėmis. Jai nuolat buvo reikalinga papildoma kontrolė. Apie tai ne kartą yra informavusi aukštesniuosius vadus, kurie kalbėdavosi su D. B., tačiau situacija nepasikeitė. D. B. žinioje ilgą laiką buvo vaizdo kamera, fotoaparatai, jų priedai, ir kiti brangūs daiktai. Tačiau niekuomet dėl jų naudojimo nebuvo kilę problemų. Atliekant D. B. žinioje esančio ilgalaikio turto kasmetinę inventorizaciją 2017 metais ji pati buvo inventorizacijos komisijos sudėtyje. Tikrai gali patvirtinti, kad tuo metu visas turtas buvo savo vietose. Kaip sužinojo - ketinant bibliotekoje atlikti kasmetinę inventorizaciją 2018 metų lapkričio mėnesį D. B. susirgo. Todėl jos žinioje esančių materialinių vertybių inventorizacija RĮAC bibliotekoje buvo atliekama jau 2018 m. gruodžio mėnesį, jai pačiai nedalyvaujant. Šios inventorizacijos metu ji buvo skirta papildomos komisijos nare (papildoma komisija buvo skirta todėl, kad inventorizacijos metu pati D. B. nedalyvavo, o inventorizaciją reikėto atlikti per labai trumpą laiką). Inventorizacijos metu (2018-12-03) nustatė sekančių materialinių vertybių trūkumą - fotoaparato EOS 3 su objektyvu, 1934,66 Eur vertės; baterijų dėklo E2 fotoaparatui, 527,69 Eur vertės; blykstės fotoaparatui 550 EX, 443,99 Eur vertės; vaizdo kameros CANON XL2 Digital, 4452,62 Eur vertės; Hama 28406 foto krepšio, 53,66 Eur vertės; Hama 46526 pakrovėjo, 8,69 Eur vertės; maitinimo bloko, 70,96 Eur vertės; graverio, 85,44 Eur vertės; prožektoriaus vaizdo kamerai, 141,91 Eur vertės; foto objektyvo, 141,63 Eur vertės; UPS PCM (duomenys neskelbtini) AP-600 VA, 49,22 Eur vertės. Viso trūkumas ilgalaikio turto sąskaitose Nr. 12054014 už 2906,34 Eur; Nr. 12094014 už 4452,62 Eur; Nr. 02022 už 551,51 Eur, iš viso trijose sąskaitose - už 7910,47 Eur. D. B. jai paskambino telefonu jau po 2018 m. gruodžio 3 d. inventorizacijos bibliotekoje. Telefoninio pokalbio metu ji klausė, ką ji darytų jos vietoje, paaiškino, kad trūkstamas materialines vertybes yra paskolinusi kažkokiam D., kuris norėjo pasipraktikuoti su vaizdo kamera ir fotoaparatais. Ji taip pat žadėjo neilgai trukus visus daiktus sugrąžinti. Kiek žino nei vienas daiktas nebuvo grąžintas iki šiol. Kiek žino D. B. turi finansinių įsipareigojimų, problemų. Nuolat skolinasi pinigus iš kitų kolegų, kuriems skolų negrąžina. Ne kartą pas ją ateidavo kolegos, apie tai pasakodami, prašydami padėti atgauti paskolintus pinigus. Neatmeta galimybės, kad pradingę daiktai gali būti parduoti ar kam nors atiduoti už skolas ( 2t., b.l. 99-100; 102-103).

Liudytojas Š. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos (toliau - ĮAT) Ruklos įgulos aptarnavimo centre (toliau - RĮAC) jis vykdo Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus administratoriaus pareigas. 2018 m. lapkričio mėnesį jam buvo pavesta dalyvauti atliekant materialinių vertybių, priklausančių tam tikriems RĮAC materialiai atsakingiems darbuotojams, inventorizaciją. Tai turėjo būti eilinė kasmetinė inventorizacija, kurios metu sutikrinamas darbuotojų žinioje esantis turtas. Viena iš tikrinamųjų buvo RĮAC Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus bibliotekininkė D. B.. Buvo skirtas inventorizacijos komisijos nariu. Komisijos pirmininkas buvo Ž. P., o komisijos nariais buvo skirti RĮAC darbuotojai - S. P., J. M.. Bibliotekai inventorizuoti buvo paskirtas laikas 2018 metų lapkričio mėnesį (tikslių datų neprisimena), tačiau tuo metu inventorizacija neprasidėjo, nes D. B. susirgo. Todėl ĮAT vadovybė nusprendė kasmetinę inventorizaciją atlikti D. B. nedalyvaujant. Taigi, jau 2018 metų gruodžio pradžioje (tikslios datos neprisimena) kartu su kitais trimis pagrindinės ir dar keturiais papildomos inventorizacijos komisijos nariais atliko inventorizaciją RĮAC bibliotekoje, D. B. nedalyvaujant. Nustatė sekančių materialinių vertybių trūkumą - fotoaparato su objektyvu, baterijų dėklo; blykstės fotoaparatui; vaizdo kameros; foto krepšio; pakrovėjo, maitinimo bloko; graverio; prožektoriaus vaizdo kamerai; foto objektyvo; UPS PCM (duomenys neskelbtini). Viso vertybių beveik už 8 tūkstančius eurų. Buvo surašyta inventorizacijos ataskaita, ir ją pasirašė. Su D. B. jis jokių darbo reikalų iki 2018 m. lapkričio mėnesio inventorizacijos nėra turėjęs. Kaip D. B. savo darbe tvarkėsi iki 2018 m. kasmetinės inventorizacijos, nežino. Tik iš kitų kolegų jam yra žinoma, kad D. B. kitiems kolegoms skolinga pinigų. Tačiau ar tai yra tiesa, negali nei patvirtinti, nei paneigti. D. B. asmeniškai nepažįsta, charakterizuoti negali (2t., b.l. 105-106).

Liudytoja S. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos (toliau - ĮAT) Ruklos įgulos aptarnavimo centre (toliau - RĮAC) vykdo Infrastruktūros priežiūros skyriaus statinių priežiūros inžinierės pareigas. 2018 m. lapkričio mėnesį jai buvo pavesta dalyvauti inventorizacijos komisijoje, atliekant materialinių vertybių, priklausančių tam tikriems RĮAC materialiai atsakingiems darbuotojams, inventorizaciją. Tai turėjo būti eilinė kasmetinė inventorizacija, kurios metu sutikrinamas darbuotojų žinioje esantis turtas. Viena iš tikrinamųjų buvo RĮAC Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus bibliotekininkė D. B. Buvo inventorizacijos komisijos narė. Inventorizacijos komisijos pirmininku buvo skirtas Ž. P., kiti komisijos nariai buvo - RĮAC darbuotojai - J. M., Š. K.. Jei gerai prisimena, inventorizacija bibliotekoje vyko keletą dienų, o prasidėjo 2018 m. gruodžio 3 d. Tądien pati D. B. nedalyvavo - ji sirgo. Inventorizaciją pradėjo jai nedalyvaujant, kadangi jau buvo praėjęs nustatytas inventorizavimo laikas, o materialiai atsakinga bibliotekininkė dėl kažkokių priežasčių vis neatvykdavo į darbą. Taigi, pradėję inventorizaciją gruodžio 3 d., pirmiausiai tikrino bibliotekoje esančias pagrindines priemones - brangiausias knygas, vaizdo kameras, fotoaparatus, ir pan. Knygų trūkumo neužfiksavo, o vaizdo kameros, fotoaparatų ir jų priedų - nesurado. Dabar tiksliai negalėtų įvardyti viso nustatyto trūkstamų daiktų sąrašo, bet jį užfiksavo inventorizacijos akte. Trūko daiktų už daugiau nei 7 tūkstančius eurų. Kadangi į biblioteką inventorizacijai vyko ne vieną kartą, kažkurią iš dienų kartu su jais dalyvavo ir pati D. B..Girdėjo, kaip komisijos pirmininko paklausta, kur yra trūkstami daiktai, D. B. paaiškino, kad kažkam juos paskolino ir trūkstami daiktai bus sugrąžinti. Baigę inventorizaciją supildė reikiamus dokumentus. Tačiau kiek žino, iki šiol trūkstami daiktai nėra atsiradę. Pati su D. B. nei asmeniškai, nei tarnybos reikalais nebendrauja, tad nežino nei kur yra jos žinioje turėję būti materialinės vertybės. D. B. nepažįsta, charakterizuoti negali ( 2t., b.l. 108-109).

Liudytojas T. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos (toliau - ĮAT) Ruklos įgulos aptarnavimo centre (toliau - RĮAC) vykdo Infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėjo funkcijas. Pasibaigus 2018 metų inventorizacijoms RĮAC, bei nustačius RĮAC Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus bibliotekininkės D. B. žinioje esančių materialinių vertybių (vaizdo kameros, fotoaparatų ir jų priedų, viso už maždaug 7900 eurų) trūkumus, jam buvo pavesta dėl to atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo metu kalbėjosi su D. B.. Ji paaiškino, kad visus trūkstamus daiktus yra paskolinusi jai pažįstamam vyriškiui - D. L., ir iki 2019 m. sausio 31 d. visi daiktai bus sugrąžinti. Paprašyta D. B. parašė ir paaiškinimus. Ji dar nurodė to asmens telefono numerį, tačiau kai juo paskambino, atsiliepė moteris, paaiškinusi, kad šis numeris jai priklauso jau senai, ir D. L. ar D. B. nepažįsta. Jo kalbinama D. B. neneigė paėmusi, iš savo darbo vietos 2018 m. lapkričio mėnesį išnešusi jos žinioje esančias materialines vertybes, kurių trūkumas buvo užfiksuotas inventorizacijos metu, kurį laiką jas laikiusi savo namuose, o 2018 metų gruodžio 5 d. paskolino, t. y. perdavė D. L. Kadangi baigėsi tarnybinio tyrimo atlikimo laikas, priėmė sprendimą medžiagą dėl trūkstamų materialinių vertybių perduoti Karo policijai. Kiek jam yra žinoma iki šiol dingę daiktai negrąžinti. Su D. B. jokių darbo reikalų iki šio tarnybinio patikrinimo nėra turėjęs. Kaip D. B. savo darbe tvarkėsi iki 2018 m. kasmetinės inventorizacijos, nežino. Tik iš kitų kolegų jam žinoma, kad ji yra prisiskolinusi pinigų iš kitų kolegų, kad iš Jonavos galerijos yra paėmusi paveikslus, kurie kažkur pradingo. D. B. asmeniškai nepažįsta, charakterizuoti negali ( 2t., b.l. 111-112).

Liudytojas R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dailininkas kaip ir jo sutuoktinė, gyvena Jonavoje, ir jam tenka dalyvauti renginiuose, kurie rengiami ar vyksta Jonavos kultūros centre. D. B., jos vyrą dailininką- V. B., bei sūnūs pažįsta. Artimai nebendrauja. Jei gerai pamena, paskutinį kartą D. B. buvo sutikęs 2015 metais rudenį, trumpai pasikalbėjo bendromis temomis. Jam yra žinoma, kad D. B. dirba Lietuvos kariuomenėje, tačiau apie jos darbą niekada nesikalbėjo. Jam žinoma, kad D. B. dirbo, ar tik padėdavo Jonavos kultūros centro Meno galerijoje dirbančiam vyrui V. B.. Su D. B. jis niekada nėra kalbėjęs apie fotografavimo įrangą turimą Lietuvos kariuomenėje, ir niekada neprašė apžiūrėti ar įvertinti tokios įrangos. Nuo 1998 metais turi įvairių darbo reikalų Jonavos kultūros centre, tačiau niekada nėra sutikęs, ar žinojęs taip pat darbo reikalais atvykstančio kito asmens J. pavarde ( 2t., b.l. 114-115).

Įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos Įgulos aptarnavimo centro metinės inventorizacijos darbo komisijos tarnybiniu pranešimu apie atliktą metinę inventorizaciją nustatoma, kad atlikus turto inventorizaciją, atsakingam už turtą asmeniui D. B., komisija nustatė ilgalaikio turto sąskaitoje Nr. 12054014 už 2906,34 eurų; ilgalaikio turto sąskaitoje Nr. 12094014 už 4452,62 eurų ir trumpalaikio turto sąskaitoje Nr. 02022 už 551,51 eurų, trūkumą ( 2t., b.l. 5-11).

Darbuotojo (D. B.), dirbančio pagal darbo sutartį, visiškos materialinės atsakomybės sutartys 2004-03-22 Nr. 446; 2014-09-10 Nr. 730; 2005-02-04 Nr. VA-3; 2012-03-30 Nr. VA-43; 2014-03-03 Nr. VA-87 (3t., b.l. 52;53;54; 55;56-57).

Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos 2019-02-28 raštu Nr. IS-207 nurodyta, kad pateikiami Infrastruktūros eksploatavimo skyriaus bibliotekininkės D. B. 2017 m. teiktos metinės inventorizacijos inventorizavimo aktai- sutikrinimo žiniaraščiai, fiksuojantis materialinių vertybių buvimo faktą, pradines vertes ir sukauptus nusidėvėjimus iki 2018 m. inventorizacijos pradžios, nustatoma, kad trūkumų nenustatyta ( 2 t., b.l. 117-149).

Įrodymų vertinimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistyto turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-150-483/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji buvo sudariusi visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir atsakė už jai patikėtą turtą, turto savininkui kaltinamoji padarė turtinę žalą, veikė tyčia, jos kaltė įrodyta ne tik jos pačios prisipažinimu, bet ir liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais surinktais byloje ir ištirtais teisiamajame posėdyje. Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir ji baustina.

Civilinis ieškinys

Baudžiamojoje byloje Lietuvos kariuomenė pareiškė 639,48 Eur civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį sudaro dingusios materialinės vertybės: fotoaparatas EOS 3 su objektyvu, likutinės 0,00 eurų vertės, baterijų dėklas E2 fotoaparatui, likutinės 0,00 eurų vertės, blykstė fotoaparatui 550 EX, likutinės 0,00 eurų vertės, vaizdo kameros CANON XL2 Digital, likutinės 222, 63 eurų vertės, Hama 28406 foto krepšys 53,66 eurų vertės, Hama 46526 pakrovėjas 8,69 eurų vertės; maitinimo blokas 70,96 eurų vertės. Teismas sprendžia, kad Lietuvos kariuomenės pareikštas civilinio ieškinio dydis yra patvirtintas byloje esančiais dokumentais (2 t. b. l.45-90), pagrįstas kaltinamosios kaltę pagrindžiančiais įrodymais, kaltinamoji ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš D. B. 639,48 Eur turtinę žalą.

Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę. D. B. padaryti nusikaltimi yra nesunkūs (LR BK 11 str.), nusikaltimai baigti. D. B. praeityje neteista (3 t. b.l.134-135), administracine tvarka bausta (3 t. b.l.136), Jonavos PSPC įskaitoje neįrašyta (3 t. b.l. 139-140), charakterizuojama patenkinamai (3 t. b.l. 3). Lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. nusikalto pirmą kartą, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikytinos.

Daiktinis įrodymas – sąrašas laikinai perduotų D. B. paveikslų (originalas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centrui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

D. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d. ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo. Įpareigoti D. B. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio tenkinimui:

Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centrui 4600 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus eurų),

Lietuvos kariuomenei 639,48 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 48 ct).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikyti.

Daiktinį įrodymą – sąrašą laikinai perduotų D. B. paveikslų (originalas), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centrui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė