Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-150-483/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-02-14
Bylos Nr.: 1A-150-483/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00134-2016-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas, Laima Garnelienė
Nuteistasis: M. V.
Advokatai: Kęstutis Ožiūnas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-483/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00134-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.1; 1.2.14.7.2.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,nuteistajam M. V.,nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 184 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 400 MGL (15 056 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė dalinai sudėta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 440 MGL (16 561,60 eurų) dydžio bauda. M. V. taip pat įpareigotas per tris mėnesius sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 25 MGL (941 euro) dydžio įmoką.

Iš nuteistojo M. V. priteista 4 912,82 eurų UAB „M. I.“ naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. V. nuteistas už tai, kad nuo 2013-04-22 iki 2013-11-08 būdamas UAB „M. I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atstovaudamas įmonę, bei pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas priešingai bendrovės interesams, tyčia siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, turėdamas prisijungimus prie UAB „M. I.“ banko sąskaitų ir disponuodamas sąskaitos piniginėmis lėšomis, žinodamas, kad nuo 2013-11-08 valdybos posėdžio protokolu atleistas iš direktoriaus pareigų, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 8 dalį privalėdamas veikti bendrovės naudai ir interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, 37 straipsnį - turėdamas teisę veikti bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, disponuodamas UAB „M. I.“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB DNB banke, t. y. generatoriumi, prisijungimo prie sąskaitų kodais ir banko kortele, jis laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21 iš bankomato išgrynino:

2013-07-26 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 Lt( 289,62 EUR);

2013-08-01 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) išgrynino 2500 Lt (724,05 EUR);

2013-08-04 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) išgrynino 2000 Lt (579, 24 EUR);

2013-08-07 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 2000 Lt (579,24 EUR);

2013-08-18 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 2000 Lt (579,24 EUR);

2013-08-23 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 2000 Lt (579,24 EUR);

2013-09-26 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 Lt (289,62 EUR);

2013-10-04 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 Lt (289,62 EUR);

2013-10-08 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Lt (144,81 EUR);

2013-11-07 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 2000 Lt (579,24 EUR);

2013-11-10 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 500 Lt (144,81 EUR);

2013-11-21 iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), išgrynino 40 Lt (11,58 EUR), iš viso išgrynino 16 540 Lt (4 790,31 EUR) piniginių lėšų, kurias panaudojo perduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tretiesiems asmenims nepateikdamas išlaidas pateisinančių dokumentų, kad šie pinigai buvo panaudoti įmonės naudai.

1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013-10-01 iš UAB „M. I.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, be jokio teisinio pagrindo , neatlygintinai pervedė 423,50 Lt (122,65 EUR) į UAB „R.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėdamas už UAB „N. V.“ įsigytą buhalterinę apskaitos programą. Tokiu būdu, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, M. V. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „M. I.“ turtą – 71 907,98 Lt (20 825,99 EUR), tuo bendrovei padarydamas turtinės žalos. Šiais veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Taip pat M. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, nuo 2013-04-22 iki 2013-11-08 būdamas UAB „M. I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atstovaudamas įmonę, bei pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, veikdamas priešingai bendrovės interesams, tyčia siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, turėdamas prisijungimus prie UAB „M. I.“ banko sąskaitų ir disponuodamas sąskaitos piniginėmis lėšomis, žinodamas, kad nuo 2013-11-08 valdybos posėdžio protokolu atleistas iš direktoriaus pareigų, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas šiai bendrovei priklausantį turtą, t. y. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 8 dalį privalėdamas veikti bendrovės naudai ir interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, 37 straipsnį - turėdamas teisę veikti bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, gavęs 2013-08-14 UAB „H.“ direktoriaus M. V. prašymą pervesti UAB „M. I.“ pinigines lėšas – 50 000 Lt (14 481 EUR) į A. B. sąskaitą, jis nesant jokio teisinio pagrindo, neatlygintinai 2013-08-16 iš UAB „M. I.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 50 000 Lt (14 481 EUR).

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, ir iš anksto žinodamas, kad UAB „M. I.“ nedalyvauja teisminiuose procesuose, neturi teisinių ginčų nei su fiziniais, nei juridiniais asmenimis, taip pat žinodamas, kad advokatas V. M. atstovauja jo asmeninius teisinius interesus kitose bylose, jis su advokatu V. M. 2013-07-29 sudarė teisinės pagalbos sutartį Nr. 13/07/29 ir pagal pateiktą advokato V. M. sąskaitą už suteiktas paslaugas Nr. 13/08/28, sumokėjo advokatui V. M. 3 000 Lt (868,86 EUR), pagal 2013-08-28 pinigų priėmimo kvitą Nr. 707956.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2013-08-28 iš UAB „M. I.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, be jokio teisinio pagrindo, neatlygintinai pervedė 1 944,48 Lt (563,16 EUR) į AB „Lesto“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėdamas už UAB „N. V.“ suteiktas AB „Lesto“ paslaugas.

2. Šios veikos M. V. buvo inkriminuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas veiką dėl UAB „M. I.“ piniginių lėšų - 50 000 Lt pervedimo į A. B. sąskaitą pašalino iš kaltinimo nesant nusikaltimo sudėties požymių, o veikas dėl UAB „M. I.“ piniginių lėšų – 3 000 Lt sumokėjimo advokatui V. M. už suteiktas paslaugas ir UAB „M. I.“ piniginių lėšų - 1 944,48 Lt pervedimo į AB „Lesto“ sąskaitą už elektros energiją taip pat pašalino iš kaltinimo kaip neįrodytas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. V. išteisinti.

3.1. Nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes M. V. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog tiek M. V., tiek įmonės UAB „M. I.“ buhalterė L. G. 2013 metų pabaigoje be paaiškinimų ir teisinių priežasčių buvo atleisti iš UAB „M. I.“, atitinkamai direktoriaus ir buhalterės pareigų. Naujai paskirtas direktorius K. M. neformaliai perėmė iš buhalterės L. G. iki tol tvarkytus UAB „M. I.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tuo tarpu jokia įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacija nebuvo atlikta, finansinės atskaitomybės auditas nebuvo atliktas (apie tai byloje duomenų nėra).

3.2. Apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl svetimo turto iššvaistymo įsigyjant kompiuterinę apskaitos programą „Rivilė“. Apeliantas teigia, kad UAB „M. I.“ jokios buhalterinės apskaitos programos iš UAB „R.“ nepirko. Bylos duomenimis šią programą įsigijo UAB „N. V.“, ši programa buvo skirta trims vartotojams. Tarp trijų bendrovių - UAB „N. V.“, UAB „H.“ ir UAB „M. I.“ buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis bei vykdomi tarpusavio atsiskaitymai ir prieigos prie šios programos, kuria disponavo UAB „N. V.“, apmokėjimas (423 Lt) turėjo būti vertinamas kaip reikalingas trims bendradarbiaujančioms bendrovėms bei potencialiai naudingas UAB „M. I.“ veikloje. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio (pasisavinimo, iššvaistymo) bylose būtina įsitikinti įmonės turto iššvaistymo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą. Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo metu klaidingai suformuluotas paklausimas, todėl atsakymas į jį suklaidino pirmosios instancijos teismą ir suteikė teismui nepagrįstą motyvą daryti išvadas apie apelianto kaltę iššvaistant UAB „M. I.“ turtą šiame epizode.

3.3. Apelianto nuomone, šioje situacijoje akivaizdu, kad UAB „M. I.“, vadovaujamos direktoriaus M. V., atliktas apmokėjimas UAB „N. V.“ už prisijungimo prie kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos galimybę negali būti laikomas ekonomiškai nepagrįstu veiksmu, kadangi ji, pakeitus įmonės vadovybę, taip ir liko nepanaudota, tolygu ir neįvertintas jos ekonominis naudingumas. Kita vertus, nebuvo ir nėra jokių kliūčių turto savininkui šį turtinį (423,50 Lt dydžio) reikalavimą spręsti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Iš esmės identiškoje situacijoje (pagal sutartinių santykių ir atsiskaitymų schemą) epizode su apmokėjimu už sunaudotą elektros energiją AB „Lesto“ pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis nusikalstamos veikos epizodas neįrodytas.

3.4. Apeliantas taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl svetimo turto iššvaistymo išgryninant įmonės UAB „M. I.“ pinigus bankomatuose. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas M. V. kaltę pinigų išgryninimo epizoduose remiasi trim faktiniais duomenimis: 1) liudytojos L. G. parodymais, 2) paties kaltinamojo parodymais ir 3) pinigų panaudojimą patvirtinančių duomenų nebuvimu. Nuosprendyje teismas nurodė liudytojos L. G. parodymus, kad „M. V. turėjo kreditinę kortelę ir išgrynindavo įmonės pinigus, todėl 16 540 Lt panaudojimą pateisinančių dokumentų ji neprisimena. Pinigų išeikvojimą pateisinančius dokumentus M. V. pateikdavo netvarkingai“. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. G. parodė, kad „dėl nuimtų iš įmonės sąskaitos grynųjų pinigų pasakyti nieko negali, nes dabar neprisimena, ar jai M. V. pateikė visus buhalterinius dokumentus apie panaudotas pinigines lėšas, kad ji galėtų suvesti į avansines apyskaitas, kadangi dokumentų neturi, todėl nieko negali pasakyti“. Anot apelianto, lyginant tame pačiame nuosprendyje cituojamus liudytojos parodymus ir jų pateikimą motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje, matyti, kad motyvuojant M. V. kaltę parodymai interpretuojami siekiant ją pagrįsti, nors iš tiesų, liudytojos L. G. parodymai negrindžia, o teisina kaltinamąjį (pinigų panaudojimą pateisinantys dokumentai buvo, kokie, liudytoja neprisimena, dokumentai buvo pateikiami netvarkingai). Bylos medžiagoje yra avansinė apyskaita (t. 4, b. l. 94-95), kuri liudija apie tai, kad išgrynintų pinigų išlaidavimo dokumentai buhalterei buvo teikiami. Bylos medžiagoje yra automobilio „Nissan Murano“, kuriuo naudojosi UAB „M. I.“ ir kuriam buvo reikalingas kuras, panaudos sutartis (t. 4, b. l. 96-97). M. V. ir A. B. planuojamo UAB „M. I.“ verslo interesais vyko į komandiruotę į Charkovo miestą susipažinti su analogiškos planuojamos įsigyti įrangos darbu, dėl ko taip pat patyrė išlaidų.

3.5. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu M. V. parodymų apie tai, kad išlaidas pateisinančių dokumentų UAB „M. I.“ buhalterei nepateikė, nedavė. Priešingai, viso proceso metu M. V. teigė, kad visos išgrynintos lėšos buvo naudojamos bendrovės reikmėms ir pateisinantys išlaidas dokumentai buvo teikiami. Nuo pat veiklos pradžios UAB „M. I.“ (2013 metų gegužė) piniginių lėšų sąskaitoje neturėjo ir bendradarbiavimo su UAB „H.“ pagrindu UAB „M. I.“ reikmėms bei interesais buvo naudojamos UAB „H.“ lėšos, kurių užskaitą buvo planuojama padaryti ataskaitinių (2013 metų) pabaigoje.

3.6. Liudytojai A. Ž. ir V. Ž., UAB „M. I.“ pradiniai akcininkai, ir jų formaliais dubleriais šių asmenų suėmimo metu 2013 metais tapusios šios bendrovės akcininkės liudytojos B. S. bei I. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad M. V., dirbdamas UAB „M. I.“ direktoriumi, jokia veikla neužsiėmė, švaistė bendrovės pinigines lėšas. Iš esmės akcininkai atsiribojo nuo įmonės direktoriaus, kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas tam, kad jo, kaip įmonės vadovo, veikla būtų įvertinta kriminaline prasme. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama, kokios priežastys skatino UAB „M. I.“ akcininkus brolius A. Ž. ir V. Ž. siekti M. V. baudžiamosios atsakomybės ir, neabejotina, piniginės naudos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindu išieškant iš M. V. jų pačių apibrėžto dydžio žalą neva padarytą UAB „M. I.“. Bylos medžiagoje fiksuota, kad broliai A. Ž. ir V. Ž. liko skolingi M. V.

3.7. Liudytojų A. Ž. ir V. Ž., B. S. ir I. P. parodymus galima vertinti, kaip jų pateiktą nuomonę apie UAB „M. I.“ direktoriaus M. V. veiklą 2013 m. gegužės-lapkričio mėnesiais, tačiau jo menamas neveikimas paneigiamas 2013 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Ra.“ rašto „Neįpareigojantis komercinis siūlymas“ turiniu, liudijančiu apie M. V. siektą rezultatą - galimybę įsigyti naudotą metalinių vamzdžių gamybos liniją. Šis dokumentas, greta kitų aplinkybių, įrodo, kad įmonės UAB „M. I.“ direktorius M. V. minimu laikotarpiu veikė UAB „M. I.“ naudai ir tą rezultatą, kurio siekė, pasiekė. Tolesnė įvykių eiga liudija apie tai, kad M. V. dalyvavimas versle pagrindiniams akcininkams - broliams A. Ž. ir V. Ž. tapo nereikalingas.

3.8. Neformaliai iš M. V. ir UAB „M. I.“ buhalterės L. G. perėmęs bendrovės buhalterinius dokumentus, naujai paskirtas įmonės direktorius K. M. perėmė ir atsakomybę už šių dokumentų bei juose esančių duomenų pilnumą bei tikrumą. Be paaiškinimų ir teisinių pagrindų M. V. ir L. G. buvo atleisti iš užimamų pareigų, visa bendrovės dokumentacija buvo paimta ją tiesiog be skrupulų pasiimant ir niekaip to fakto neformalizuojant. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo jokios galimybės išsiaiškinti, kokius UAB „M. I.“ dokumentus, kokia apimtimi paėmė K. M. ir, kas šioje situacijoje svarbiausia, ar tarp jų buvo tie dokumentai, kurie patvirtino M. V. išgrynintų pinigų panaudojimą. Neatmetama tai, kad dalies jų neliko jau po to, kai dokumentai buvo perimti. Tačiau byloje yra padrikai surinkti dokumentai, liudijantys apie tai, kad UAB „M. I.“ direktorius M. V., išgryninęs įmones pinigines lėšas, jas naudojo UAB „M. I.“ reikmėms ir naudai, o neperdavė nenustatytiems asmenims, kaip teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

3.9. Pats bendrovės pinigų išgryninimo faktas nėra kriminalizuotas, tokia teisė UAB „M. I.“ direktoriui buvo suteikta, tačiau apeliantas nesutinka su ta formuluote, kad tuos pinigus, kuriuos jis išgrynino kaltinimo apibrėžtu laiko tarpu, M. V. perdavė nenustatytiems asmenims. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „M. I.“ direktorius M. V. sumokėjo grynais pinigais 3 000 Lt advokatui už teisines paslaugas, suteiktas UAB „M. I.“ (kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atlygis advokatui inkriminuotas nepagrįstai ir šį epizodą iš kaltinimo šalino). Šioje situacijoje tuo „nenustatytu asmeniu“, kuriam dalį išgrynintų bendrovės pinigų perdavė bendrovės direktorius, buvo advokatas V. M., pinigų priėmimo kvitas yra byloje. Išlikę ir pateikti prijungti prie bylos dokumentai (t. 4, b. l. 94-95, 96-97, 101) liudija apie tai, kad UAB „M. I.“ direktorius: 1) bendrovės interesais naudojosi automobiliu, kuriam neišvengiamai buvo reikalingas kuras ir už kurį jis mokėjo, atitinkamai atsiskaitydamas su įmonės buhalterija, 2) vyko į komandiruotes į Charkovą, 3) turėjo kitas išlaidas, kurias detalizuoti nėra prasmės, kadangi ir kaltinamajame akte, ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje žalos dydį pradiniai, niekuo grįstai apibrėžė civilinis ieškovas, tai yra tas pats asmuo, kuris atėmė iš M. V. dokumentus, kaltino jį nesąžiningumu ir tuo pat metu atėmė galimybę gintis nuo vėlesnių kaltinimų turto iššvaistymu. Esant tiems dokumentams, kuriuos iki juos perimant turėjo L. G., analizuojant juos, atlikus auditą, inventorizaciją, galima būtų spręsti apie tikėtinos žalos dydį, o gal priešingai, - apie UAB „M. I.“ įsiskolinimą UAB „H.“. Tai neįvyko. Pasak apelianto, tokie bylos duomenys liudija apie tai, kad kaltinimas bendra apimtimi ir toje dalyje, kurioje apeliantas pripažintas kaltu, yra nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis, o grindžiamas tik spėlionėmis, numanymais, prielaidomis.

4. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistojo M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo M. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Dėl M. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį

6.1. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistyto turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

6.2. Nuteistasis M. V. apeliaciniame skunde neneigia naudojęsis UAB „M. I.“ sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau nurodo, kad UAB „M. I.“ pinigus, išgrynintus bankomatuose, panaudojo UAB „M. I.“ reikmėms ir naudai, o būtent, 1) automobilio „Nissan Murano“, kuriuo pagal panaudos sutartį naudojosi įmonė UAB „M. I.“, kurui, 2) M. V. ir A. B. komandiruotei į Charkovo miestą (Ukrainą) UAB „M. I.“ verslo interesais, 3) sumokėjo grynais pinigais 3 000 Lt advokatui V. M. už suteiktas teisines paslaugas UAB „M. I.“, 4) taip pat turėjo kitas išlaidas, kurias detalizuoti, anot apelianto, nėra prasmės. Analogiškas aplinkybes dėl UAB „M. I.“ bankomatuose išgrynintų pinigų panaudojimo nuteistasis M. V. nurodė ir teisiamajame posėdyje.

6.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

6.4. Nuteistojo M. V. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad jis teikė buhalterei dokumentus, patvirtinančius M. V. išgrynintų pinigų panaudojimą UAB „M. I.“ interesais, tačiau šių dokumentų nebeliko po to, kai naujasis UAB „M. I.“ direktorius K. M. perėmė įmonės dokumentus, paneigia liudytojos L. G., įmonių UAB „H.“, UAB „N. V.“ ir UAB „M. I.“ buhalterės, teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad M. V. nepateikė visų UAB „M. I.“ pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. M. V. jai buvo pateikęs kvitą dėl 3 000 Lt sumokėjimo advokatui, šį dokumentą liudytoja nurodė avanso apyskaitoje dėl pinigų panaudojimo. Pagal UAB „H.“ ir UAB „M. I.“ bendradarbiavimo sutartį užskaita nebuvo padaryta, todėl M. V. liko skolingas UAB „M. I.“ kaip atskaitingas asmuo. Nuteistojo M. V. apeliacinio skundo argumentus apie išgrynintų pinigų panaudojimą UAB „M. I.“ reikmėms ir naudai paneigia ir rašytinė bylos medžiaga.

6.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal avansinę apyskaitą (t. 4, b. l. 94-95) išgrynintų pinigų išlaidavimo dokumentai buhalterei buvo teikiami. Tačiau iš apelianto nurodytos avanso apyskaitos matyti, kad tai ne UAB „M. I.“ avanso apyskaita, o kitos M. V. vadovaujamos įmonės - UAB „H.“ avanso apyskaita, kurioje nurodyta, kad M. V. dokumentais pateisino UAB „H.“ pinigų panaudojimą, tame tarpe išlaidas už kurą, pirktą skirtinguose degalinėse, laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-10-05 bei 2013 m. birželio mėn. buvusios M. V. ir A. B. komandiruotės į Ukrainą išlaidas (t. 4, b. l. 94-95).

6.6. Iš M. V. inkriminuoto kaltinimo matyti, kad M. V. nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų už laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21 UAB „M. I.“ išgrynintus bankomatuose pinigus. Iš byloje esančių lėktuvų bilietų ir Ukrainos viešbučio kvitų matyti, kad kelionė į Ukrainą buvo laikotarpiu nuo 2013-06-11 iki 2013-06-13 (t. 4, b. l. 81-89), t. y. gerokai anksčiau nei M. V. išgrynino UAB „M. I.“ pinigus. Be to, kaip jau minėta, 2013 m. birželio mėn. buvusios M. V. ir A. B. komandiruotės į Ukrainą išlaidos buvo apskaitytos UAB „H.“ avanso apyskaitoje. Todėl M. V. laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21 UAB „M. I.“ išgryninti pinigai negalėjo būti panaudoti M. V. ir A. B. komandiruotei į Charkovo miestą (Ukrainą). Nelogiška komandiruotės išlaidas daryti išimat iš bankomatų kas kelias ar keliolika dienų po 500 – 2 500 Lt, praėjus 1-5 mėnesiams nuo pačios komandiruotės.

6.7. Tarp UAB „H.“ ir UAB „M. I.“ 2013-05-01 buvo sudaryta panaudos sutartis dėl automobilio „Nissan Murano“ (t. 4, b. l. 96-97). Tačiau iš byloje esančių dokumentų - UAB „H.“ sąskaitų aktyvumo ataskaitos ir UAB „H.“ avanso apyskaitos (t. 4, b. l. 92-95) matyti, kad už kurą (degalus) laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-11-08 buvo atsiskaitoma ne UAB „M. I.“ pinigais, o kitos M. V. vadovaujamos įmonės - UAB „H.“ pinigais (iš UAB „H.“ sąskaitų aktyvo ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-11-08 kas kelias dienas skirtingose degalinėse buvo pilamasi kuro nuo 7,47 eurų iki 63,46 eurų). Liudytoja L. G., įmonių UAB „H.“, UAB „N. V.“ ir UAB „M. I.“ buhalterė, teisiamajame posėdyje parodė, kad M. V. labai daug degalų pirko UAB „H.“ vardu. Todėl atsižvelgus į UAB „M. I.“ išgrynintų bankomatuose pinigų laikotarpį (nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21) ir UAB „H.“ vardu pirktų degalų laikotarpį (nuo 2013-05-03 iki 2013-11-08), taip pat bankomatuose išgrynintų UAB „M. I.“ pinigų sumas, nelogiška, jog M. V. laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21, kuris sutampa su UAB „H.“ vardu pirktų degalų laikotarpiu, kas kelias dienas būtų pylęsis į automobilį „Nissan Murano“ dar papildomai degalų už pakankamai dideles UAB „M. I.“ išgrynintų pinigų sumas – nuo 500 iki 2 500 Lt (144,81 – 724,05 eurų). Be to, nuteistasis M. V. nepateikė jokių rašytinių duomenų ar kitos medžiagos, kad UAB „M. I.“ pinigai buvo naudojami degalų pirkimui tenkinant UAB „M. I.“ poreikius.

6.8. Nuteistasis M. V. nurodo, kad sumokėjo grynais pinigais 3 000 Lt advokatui V. M. už suteiktas teisines paslaugas UAB „M. I.“. Iš byloje esančios 2013-08-28 sąskaitos už teisines paslaugas ir 2013-08-28 pinigų priėmimo kvito matyti, kad M. V. 2013-08-28 sumokėjo advokatui V. M. grynaisiais pinigais 3 000 Lt (t. 1, b. l. 22-23). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad M. V. pagrįstai sumokėjo advokatui V. M. atlygį už suteiktas teisines paslaugas tenkinant UAB „M. I.“ poreikius ir šį epizodą dėl UAB „M. I.“ turto iššvaistymo iš M. V. kaltinimo pašalino. Ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Atsižvelgiant į tai, kad advokatui V. M. 3 000 Lt atlygis buvo sumokėtas grynaisiais pinigais ir šie pinigai buvo panaudoti tenkinant UAB „M. I.“ poreikius, M. V. inkriminuota UAB „M. I.“ išgrynintų bankomatuose ir nepateisinta dokumentais pinigų suma – 16 540 Lt mažintina 3000 Lt, t. y. iki 13 540 Lt (3 921,45 euro).

6.9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad M. V. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „M. I.“ turtą – 71 907,98 Lt (20 825,99 eurų). Nuosprendyje numatyta pagrobto turto vertė laikytina technine klaida, nes iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pašalinęs iš kaltinimo neįrodytus epizodus, nuteistąjį M. V. pripažino kaltu tik dėl 4 912,82 eurų (16 540 Lt + 423,50 Lt) ir veiką perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalies (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas) į Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį.

6.10. Byloje nėra duomenų, kad UAB „M. I.“ išgryninti bankomatuose pinigai – 13 540 Lt (16 540 – 3 000) buvo naudojami tenkinant UAB „M. I.“ poreikius. UAB „M. I.“, išskyrus įmonės direktorių M. V. ir buhalterę L. G., nebuvo jokių darbuotojų, kuriems reikėtų oficialiai ar neoficialiai mokėti atlyginimus, taip pat byloje nėra duomenų, kad įmonėje buvo atliekami darbai, sudaromi ir vykdomi ūkiniai sandoriai, už kuriuos reikėtų sumokėti. Nuteistasis M. V. nepagrindė savo argumentų dėl pinigų panaudojimo UAB „M. I.“ reikmėms, nepateikė jokių rašytinių duomenų ar kitos medžiagos, kad UAB „M. I.“ išgryninti bankomatuose pinigai – 13 540 Lt (3 921,45 euras) buvo naudojami UAB „M. I.“ interesais. Nors byloje yra 2013-05-14 susitarimas dėl apmokėjimo patirtų UAB „M. I.“ naudai išlaidų, pasirašytas tarp UAB „H.“ ir UAB „M. I.“, kurių direktoriumi buvo tas pats asmuo - M. V. (t. 4, b. l. 101), tačiau byloje nėra duomenų, jog tarp šių įmonių būtų padaryta patirtų išlaidų užskaita. Be to, liudytojas V. Ž., UAB „M. I.“ buvęs akcininkas, teisiamajame posėdyje parodė, kad M. V. jam pasakė, kad UAB „M. I.“ pinigus išleido tenkinant ne įmonės poreikius, o panaudojo savo asmeninių skolų padengimui ir kyšių davimui, M. V. žadėjo grąžinti pinigus, bet negrąžino. Nenustačius, kad M. V. naudojo turtą UAB „M. I.“ naudai, kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto iššvaistymą (Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) toks turtas buvo naudojamas.

6.11. M. V. neigia iššvaistę jo žinioje buvusį UAB „M. I.“ turtą, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. M. V. veikimo pobūdis, kai jis, kaip UAB „M. I.“ direktorius, turėdamas prisijungimus prie UAB „M. I.“ banko sąskaitų ir disponuodamas sąskaitos piniginėmis lėšomis, laikotarpiu nuo 2013-07-26 iki 2013-11-21 iš skirtingų bankomatų išgrynino UAB „M. I.“ pinigines lėšas - 13 540 Lt (3 921,45 eurą), taip pat žinodamas, kad nuo 2013-11-08 valdybos posėdžio protokolu yra atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų, dar du kartus (2013-11-10 ir 2013-11-21) iš bankomato išgrynino UAB „M. I.“ pinigines lėšas, nepanaudodamas šių pinigų UAB „M. I.“ naudai ir šių pinigų negrąžindamas UAB „M. I.“, rodo, kad jis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų UAB „M. I.“ patirs žalą – neteks turto - 13 540 Lt (3 921,45 euro), ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nustačius, kad 13 540 Lt (3 921,45 euro) išlaidos nepagrįstos patikimais įrodymais, jog jos nebuvo naudojamos įmonės reikmėms, konstatuotinas jų iššvaistymo faktas ir, kad tokiais M. V. veiksmais UAB „M. I.“ padaryta 13 540 Lt (3 921,45 euro) turtinė žala. M. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį.

6.12. Nuteistasis M. V. taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl svetimo turto iššvaistymo įsigyjant kompiuterinę buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“.

6.13. Nuteistasis M. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad sumokėjo UAB „M. I.“ pinigais UAB „N. V.“ (programos turėtojui) už programą „Rivilė“, kad įmonė UAB „M. I.“ būtų užregistruota toje programoje ir galėtų oficialiai naudotis šia programa. Šiuos nuteistojo parodymus nepaneigia ir liudytojos L. G., įmonių UAB „H.“, UAB „N. V.“ ir UAB „M. I.“ buhalterės, teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad visos trys įmonės, tame tarpe UAB „M. I.“, naudojosi buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“. Tam, kad UAB „M. I.“ nereikėtų pirkti naujos programos, buvo primokėta 423,50 Lt ir buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ buvo atidarytas naujas langas, skirtas įmonei UAB „M. I.“. Pirminė šios programos pirkėja ir turėtoja buvo UAB „N. V.“, kuri buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“ pirko už 5 000 Lt. Iš bylos medžiagoje esančių UAB „M. I.“ buhalterinės apskaitos dokumentų (pvz., sąskaitų aktyvumo ataskaitų (t. 1, b. l. 13-15)) matyti, kad jie buvo parengti naudojantis programa „Rivilė“, nes ant jų yra šios programos ženklas (t. 3, b. l. 205). Iš UAB „N. V.“ 2013-10-01 prašymo, adresuoto UAB „M. I.“, matyti, kad UAB „N. V.“ prašo vietoj jos sumokėti 423,50 Lt UAB „R.“ (t. 3, b. l. 31), t. y. programos kūrėjui.

6.14. Byloje nepaneigta, kad UAB „M. I.“ buvo naudojama buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“, kurią prieš tai buvo įsigijusi UAB „N. V.“. Todėl UAB „M. I.“ turėjo pagrindą sumokėti 423,50 Lt (122,65 eurus) UAB „N. V.“ už buhalterinės programos „Rivilė“ naudojimąsi.

6.15. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas M. V. dėl UAB „M. I.“ turto iššvaistymo įsigyjant kompiuterinę apskaitos programą „Rivilė“, vadovavosi iš esmės UAB „R.“ atsakymu į paklausimą, kad UAB „M. I.“ nėra įsigijusi (pirkusi) buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ (t. 3, b. l. 205). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus valdybos tyrėjos paklausimo UAB „R.“ formuluotė (ar UAB „M. I.“ buvo įsigijusi (nupirkusi) buhalterinės apskaitos programą „Rivilė“) buvo ydinga. Iš byloje nustatytų aplinkybių, UAB „M. I.“ tiesiogiai iš UAB „R.“ programos nebuvo įsigijusi, o tik sumokėjo priemoką buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ turėtojui UAB „N. V.“, kad galėtų naudotis šia programa.

6.16. Atsižvelgiant į tai, kad nėra paneigta, jog UAB „M. I.“ buvo naudojama buhalterinės apskaitos programa „Rivilė“ tenkinant įmonės poreikius, pripažįstama neįrodyta ir naikintina nuosprendžio dalis dėl M. V. nuteisimo už UAB „M. I.“ turto - 423,50 Lt (122,65 eurų) iššvaistymą įsigyjant buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“.

7. Dėl bausmės

7.1. Nors nuteistasis M. V. nesiskundė dėl jam paskirtos bausmės, tačiau sumažėjus nusikalstamos veikos apimčiai ir pavojingumui (pripažinus neįrodyta ir panaikintinus nuosprendžio dalį dėl M. V. nuteisimo už UAB „M. I.“ turto - 423,50 Lt (122,65 eurus) iššvaistymą įsigyjant buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“ bei M. V. inkriminuotą UAB „M. I.“ išvaistytų pinigų sumą sumažinus iki 13 540 Lt (3 921,45 euro)), M. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bauda už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymą mažintina 100 MGL ir spręstinas bausmių bendrinimo klausimas apeliacinio skundo ribose. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė - bauda buvo subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausme - bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 440 MGL (16 561,60 eurų) dydžio bauda, įpareigojant M. V. per tris mėnesius sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 25 MGL (941 euro) dydžio įmoką. Tačiau iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonė - per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (941 euro) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą buvo paskirta taikant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, kurių taikymas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu panaikintas. Atsižvelgiant į tai, naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria M. V. įpareigotas per tris mėnesius sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 25 MGL (941 euro) dydžio įmoką.

8. Dėl civilinio ieškinio

8.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

8.2. Šiuo nuosprendžiu sumažinus M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, t. y. pripažinus, kad M. V. savo neteisėtais veiksmais UAB „M. I.“ padarė 13 540 Lt (3 921,45 euro) turtinę žalą, atitinkamai mažintina iš nuteistojo M. V. UAB „M. I.“ naudai priteista turtinė žala iki 13 540 Lt (3 921,45 euro).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. V. inkriminuotos veikos – dėl UAB „M. I.“ turto - 423,50 Lt (122,65 eurų) iššvaistymo įsigyjant buhalterinę apskaitos programą „Rivilė“.

M. V. inkriminuotą UAB „M. I.“ iššvaistyto turto vertę sumažinti iki 13 540 Lt (3 921,45 euro).

M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki 300 MGL (11 298 eurų) baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinai sudėti su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 340 MGL (12 804,40 eurų) dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. V. įpareigotas per tris mėnesius sumokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 25 MGL (941 euro) dydžio įmoką.

Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu iš nuteistojo M. V. UAB „M. I.“ naudai priteistą turtinės žalos dydį iki 13 540 Lt (3 921,45 euro).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasLaima GarnelienėViktoras Kažys