- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-46-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02828-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- S. P.
- Advokatai
- Darius Pocius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Romo Gervaičio ir nuteistojo S. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-25 nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Nuosprendžiu S. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. P. nuteistas už tai, kad, būdamas Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, o būtent:
1.1. nuo 2012-03-01 iki 2012-11-14, nenustatytomis aplinkybėmis, netikruose akcinės bendrovės (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimuose, suteikiančiuose teisę deklaruoti, kad pasikeitė transporto priemonės savininkas, transportuoti, atsiimti VĮ „Regitra“ registravimo dokumentus AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai nurodytai transporto priemonei: 2012-09-19 dėl sunkvežimio VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-11-14 dėl Wielton anstato sunkvežimio važiuoklei ir priekabos, 2012-09-19 dėl priekabos Wielton PC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-09-19 dėl sunkvežimio VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Šiuo raštu AB (duomenys neskelbtini) įgalioja“ įrašė „S. P. (duomenys neskelbtini) ir taip suklastojo šiuos dokumentus, nes tokie dokumentai nustatyta tvarka išduoti nebuvo.
1.2. Nuo 2012-03-01 iki 2012-11-14, šiuos dokumentus ir kitus tyrimo metu nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis pagamintus ir žinomai netikrus dokumentus: 2012-03-01 (duomenys neskelbtini) Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio VOLVO 6X2 VIN: (duomenys neskelbtini) ir „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos VIN: (duomenys neskelbtini), 2012-04-12 Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio VOLVO 6X2 VIN: (duomenys neskelbtini) bei 2012-04-12 „(duomenys neskelbtini)“ banko įgaliojimą, 2012-04-12 Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos VIN: (duomenys neskelbtini) bei 2012-04-12 (duomenys neskelbtini) banko įgaliojimą, 2012-09-19 Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio VOLVO 6X2 VIN: (duomenys neskelbtini), ir sunkvežimio VOLVO 6X2 VIN: (duomenys neskelbtini) bei du 2012-09-19 (duomenys neskelbtini) banko įgaliojimus, 2012-09-19 Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos VIN: (duomenys neskelbtini) bei 2012-09-19 „(duomenys neskelbtini)“ banko įgaliojimą, 2012-11-14 Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos VIN: (duomenys neskelbtini) bei 2012-11-14 „(duomenys neskelbtini)“ banko įgaliojimą, kuriuose nurodyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė visas finansinio lizingo sutartyse numatytas sąlygas, o visuose įgaliojimuose, išrašytuose AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie S. P. suteiktą teisę savo lėšomis deklaruoti, kad pasikeitė savininkas, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti VĮ „Regitra“ registravimo dokumentus AB „(duomenys neskelbtini) lizingas“ priklausančiai transporto priemonei, nors tokia teisė suteikta nebuvo, pateikė, valstybės įmonei (toliau – VĮ) Regitra Klaipėdos filialo Šilutės grupei, minėtas transporto priemones įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.
2. Be to, S. P. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, bet išteisintas dėl to, kad apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, tai yra, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, su AB „(duomenys neskelbtini)“ banku sudarė finansinio lizingo sutartis: 2008-02-13 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sunkvežimio VOLVO 6X2, VIN: (duomenys neskelbtini), 96170 Eur vertės, neišpirkta turto vertė – 41167,37 Eur, 2008-02-13 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sunkvežimio VOLVO 6X2, VIN: (duomenys neskelbtini), 96170 Eur vertės, neišpirkta turto vertė – 35869,03 Eur, 2008-02-13 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sunkvežimio VOLVO 6X2, VIN: (duomenys neskelbtini), 96170 Eur vertės, neišpirkta turto vertė 35869,03 Eur, 2008-02-13 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN: (duomenys neskelbtini), 34928 Eur vertės, neišpirkta turto vertė - 14951,59 Eur, 2008-02-13 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN: (duomenys neskelbtini), 34928 Eur vertės, neišpirkta turto vertė 12070,50 Eur, 2008-02-13 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN: (duomenys neskelbtini), 34928 Eur vertės, neišpirkta turto vertė - 13027,27 Eur, 2008-02-27 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sunkvežimio VOLVO 6X2, VIN: (duomenys neskelbtini), 96170 Eur vertės, neišpirkta turto vertė - 41841,86 Eur, 2008-02-27 finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN: (duomenys neskelbtini), 34928 Eur vertės, neišpirkta turto vertė - 15196,57 Eur, įsipareigojęs šiuos lizingo objektus išperkamosios nuomos būdu įsigyti mokant lizingo įmokas pagal mokėjimo grafikus, tačiau S. P. nevykdė šių sutarčių pagrindu prisiimtų įsipareigojimų - lizingo įmokų nemokėjo ir, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2012-03-01 iki 2012-11-14 VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Šilutės grupei pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis pagamintus žinomai netikrus dokumentus: 2012-03-01 „(duomenys neskelbtini)“ banko Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio VOLVO 6X2, VIN: (duomenys neskelbtini), ir „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN: (duomenys neskelbtini), 2012-04-12 Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio VOLVO 6X2, VIN: (duomenys neskelbtini), bei 2012-04-12 (duomenys neskelbtini) banko įgaliojimą, 2012-04-12 Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN: (duomenys neskelbtini), bei 2012-04-12 (duomenys neskelbtini) banko įgaliojimą, 2012-09-19 Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl sunkvežimio VOLVO 6X2, VIN: (duomenys neskelbtini), ir sunkvežimio VOLVO 6X2, VIN: (duomenys neskelbtini), bei du 2012-09-19 (duomenys neskelbtini) banko įgaliojimus, 2012-09-19 Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN: (duomenys neskelbtini), bei 2012-09-19 (duomenys neskelbtini) banko įgaliojimą, 2012-11-14 Perdavimo nuosavybėn patvirtinantį aktą dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos, VIN: (duomenys neskelbtini), bei 2012-11-14 „(duomenys neskelbtini)“ banko įgaliojimą, kuriuose nurodyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė visas finansinio lizingo sutartyse numatytas sąlygas, o visuose įgaliojimuose, išrašytuose AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie S. P. suteiktą teisę savo lėšomis deklaruoti, kad pasikeitė savininkas, transportuoti, tvarkyti ir atsiimti VĮ „Regitra“ registravimo dokumentus AB „(duomenys neskelbtini) lizingas“ priklausančiai transporto priemonei, nors tokia teisė suteikta nebuvo, kurių pagrindu, VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Šilutės grupė minėtas transporto priemones įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir tokiu būdu, panaudodamas žinomai netikrus dokumentus, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 209993,22 Eur vertės svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui priklausantį turtą.
Šalies argumentai
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. P. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, AB “(duomenys neskelbtini)” bankas civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. Teismas, išteisindamas S. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.
3.1. Nurodo, kad teismas, išteisindamas S. P., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo, konstatavo, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad S. P., neteisėtai perregistruodamas lizingo būdu gautą turtą, siekė jį ar turtinę teisę užvaldyti, o ne netinkamai vykdė verslą. Prieštaringai teismas šiame nuosprendyje dėl S. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jau įrodymus, tirtus teisme, vertino kaip patikimus ir konstatavo, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, kad dokumentai neatitinka tikrovės, suvokė, savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir suprato, kad neturėdamas teisės, dokumente įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, panaudojo tokius dokumentus ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti (perregistruoti turtą) ir tyčia taip veikė. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės išsamiai pirmos instancijos teismo neišnagrinėtos, šis teismas įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą, išskirtinai remdamasis S. P. argumentais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai laikytini esminiais, jie sutrukdė pirmos instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismas išskirtinę, prioritetinę reikšmę suteikė S. P. parodymams, juos laikydamas neabejotinai teisingais, neanalizuodamas jų neatitikimo kitoms faktinėms bylos aplinkybėms.
3.2. Prokuratūros apeliaciniame skunde pažymima, jog S. P. neginčija, kad dokumentus VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių perregistravimo pateikė ir įgaliojimuose padarė rankraštinius įrašus „S. P.“, tačiau tvirtina šiuos dokumentus gavęs iš banko. Turto perleidimo dokumentai - aktai ir įgaliojimai neatitinka banke analogiškų išduotų dokumentų. Tai patvirtina specialisto išvada dėl parašų tikrumo, patvirtinusi, kad dalyje tirtų dokumentų pasirašė ne nurodytas banko darbuotojas, dokumentų rekvizitų ekspertizė dėl antspaudo neatitikimo banke naudotam antspaudui, liudytojų, banke dirbusių darbuotojų parodymai, kad tokie dokumentai banke nebuvo išduoti ir negali būti išduodami dėl techninių galimybių ir, kad jie patys tokių dokumentų kaltinamajam neišdavė. S. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, sudarė su AB „(duomenys neskelbtini)“ banku finansinio lizingo sutartis. Už lizingo bendrovei priklausančias transporto priemones, po jų neteisėto perregistravimo panaudojant „perdavimo nuosavybėn patvirtinančius aktus“, kurių banke jis gauti niekaip negalėjo, mokėjo įmokas pagal suderintus grafikus iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei, įmokos buvo mokamos nereguliariai, už kurias transporto priemones buvo daromos įmokos nenurodoma. 2016 m. sutartys buvo nutrauktos (2015 m. taip pat buvo atnaujintos ir nutrauktos) bei pareikalauta grąžinti transporto priemones lizingo bendrovei, tačiau pagal VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis nustatyta, kad 2012 m. minėtos transporto priemonės buvo perregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Iš 2015-09-22 su banku sudaryto susitarimo dėl finansinio lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo ir pakeitimo, matyti perregistruotos transporto priemonės, pratęsti mokėjimo už jas terminai. Po sutarčių atnaujinimo už minėtas transporto priemones per 2016 metus, iki kol nutrūko atsiskaitymai su banku, per tris kartus sumokėta 10 100 Eur. Toks elgesys rodo, kad S. P. banką laikė minėtų transporto priemonių savininku ir nenorėjo, kad būtų išaiškintas neteisėtas turto perregistravimas ar užvaldymas, taip sudarė sąlygas klaidinti dėl turto priklausomumo, jo buvimo vietos, disponavimo juo, o, su turtu atlikus neteisėtus veiksmus, apsunkinti ar padaryti neįmanomą teisingo sprendimo priėmimą, toks klaidinimas yra viena iš apgaulės formų būdingų sukčiavimui.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, esant tokioms aplinkybėms, teismas pats konstatavo, jog kaltinamojo veiksmuose yra apgaulės momentas ir požymis, neabejotinai nustatyta, kad transporto priemonės buvo perregistruotos neteisėtai, panaudojant netikrus dokumentus, kaltinamasis pažeidė lizingo sutarties sąlygas - be lizingo bendrovės sutikimo perleido turtą. Tačiau, kaip jau buvo paminėta aukščiau, teismas visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir kitas bylos aplinkybes, traktuodamas vienpusiškai kaltinamojo naudai, visus šiuos aiškius sukčiavimo, neteisėtai įgyjant teisę į turtą, požymius nepagrįstai įvertino tik kaip netinkamai vykdytą verslą. Tai, kad banke buvo ydinga praktika išduoti įgaliojimus konkrečiai nenustatytam asmeniui, nepašalina S. P. atsakomybės, padarant įrašus lizingo davėjo neišduotose, netikruose įgaliojimuose, esant nesuteiktai tokiai teisei konkrečiam turtui, perregistruoti. S. P. tokie nuolatinio pobūdžio veiksmai pateikiant dokumentus, gautus nenustatyta tvarka, registro įmonei, patvirtina, kad S. P. neabejotinai žinojo, kad dokumentai, neatitinka tikrovės, suvokė savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, panaudojo tokius dokumentus ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti (perregistruoti turtą) ir tyčia taip veikė. S. P. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
4. Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir bylą dėl šio kaltinimo nutraukti.
4.1. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; S. Z. v. Russia, no 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006,2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009). Kaip ne karta pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka - tokiais atvejais prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 straipsnio 1 dalis). Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (BPK 217 straipsnio 5 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.
4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas 2018-01-12 pareiškimo, dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, kuriuo pranešė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs 22 finansinio lizingo sutartis, pagal kurias 2005-2008 metais įgijo ir suteikė klientui naudoti 106 krovininio transporto priemones. Jas klientas pagal suderintus sutarčių grafikus reguliariai išsipirkdavo. Klientui nustojus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, 2016 m. sutartys buvo nutrauktos (2015 m. taip pat buvo nutrauktos ir atnaujintos), pareikalauta grąžinti bankui nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau transporto priemonės grąžintos nebuvo. 2016 m. Klaipėdos apygardos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, bankas bankroto administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą. 2017 m. dalis lizingu perduoto turto bankui vis dar nebuvo grąžinta. 2017-11-07 ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad ieškomos aštuonios transporto priemonės pagal VĮ „Regitra“ duomenis, dar 2012 metais buvo perregistruotos kliento vardu. Bankas dokumentų, kurių pagrindu buvo atliktas 8 transporto priemonių perregistravimas kliento vardu, neišdavė, nes už minėtas transporto priemones atsiskaityta nebuvo. Net perregistravęs transporto priemones savo vardu, klientas su banku nesielgė kaip transporto priemonių savininkas, o 2015-09-22 su banku sudarė susitarimą dėl finansinio lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo pakeitimo. Susitarimo prieduose aiškiai nurodytos anksčiau kliento perregistruotos transporto priemonės, pratęsti mokėjimo už jas terminai. Po sutarčių atnaujinimo už minėtas transporto priemones per 2016 metus, iki kol nutrūko kliento atsiskaitymai su banku, klientas per tris kartus sumokėjo dar 10 100 Eur. Toks elgesys rodo, kad klientas banką laikė minėtų transporto priemonių savininku ir nenorėjo, kad būtų išaiškintas neteisėtas turto perregistravimas ar užvaldymas.
4.3. Apeliantas pastebi, kad iki 2015 metų imtinai pagal su klientu pasirašytas finansinio lizingo sutartis buvo atsiskaityta už 97 lizingu įsigytas transporto priemones. Dėl išpirktų transporto priemonių bankas klientui buvo išdavęs (siųsdamas klientui registruotu paštu arba per Klaipėdos finansinių paslaugų centro darbuotojus) perdavimą nuosavybėn patvirtinančius aktus ir įgaliojimus perregistruoti transporto priemones. 2017-04-19 buvo rastas vienas vilkikas ir sugrąžintas AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui, likusios 8 transporto priemonės neperduotos. Pagal 2017-11-10 pateiktą prašymą VĮ „Regitra“ pateikė dokumentų, kurių pagrindu perregistruotos transporto priemonės, kopijas. Buvo gauti perdavimą nuosavybėn patvirtinantys aktai ir 6 įgaliojimai klientui perregistruoti 8 konkrečias transporto priemones. Atlikus minėtų dokumentų kopijų paiešką banke, buvo patvirtinta, kad tokie dokumentai banke nebuvo išduoti. Naudojantis banko sistemomis negalima suformuoti atspausdinti lizingo sutarties pabaigos dokumentų - perdavimą nuosavybėn patvirtinančių aktų, įgaliojimų, kol klientas už konkrečią transporto priemonę nėra visiškai atsiskaitęs. Atlikus iš VĮ „Regitra“ gautų dokumentų analizę, buvo nustatyta, kad:
o 2012-03-01 perdavimą nuosavybėn patvirtinančiame akte nurodytas finansinio lizingo sutarties grafikas Nr. (duomenys neskelbtini) nesusijęs su nurodytomis transporto priemonėmis, Sunkvežimis VOLVO 6X2, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (akte klaidingai nurodytas ir identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)), buvo perduotas klientui naudoti pagal liz sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstatas ir priekaba, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas klientui naudoti pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nėra įgaliojimų perregistruoti transporto priemones.
o 2012-04-12 akte dėl sunkvežimio VOLVO 6X2, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas sutarties grafikas Nr. (duomenys neskelbtini) nesusijęs su pirmiau nurodyta transporto priemone, tokios sutarties su klientu bankas nebuvo sudaręs. Minėta transporto priemonė buvo įgyta naudoti lizingu pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
o 2012-04-12 akte dėl „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstato ir priekabos identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas sutarties grafikas Nr. (duomenys neskelbtini), nesusijęs su pirmiau nurodyta transporto priemone, tokios sutarties su klientu bankas nebuvo sudaręs. Minėta transporto priemonė buvo įgyta naudoti lizingu pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
o 2012-09-19 akte dėl transporto priemonių, kurių identifikaciniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi būti nurodytas ne sutarties numeris (duomenys neskelbtini), o konkretūs sutarties grafikų numeriai, t. y. atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad viena iš dokumente nurodytų transporto priemonių - „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstatas ir priekaba, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išsipirkta, tačiau gerokai vėliau - 2014-04-02.
o 2012-09-19 akte nurodytas finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susiję abejomis toliau nurodytomis transporto priemonėmis, kurių identifikaciniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tokiame dokumente turi būti nurodytas ne sutarties numeris, o konkretūs sutarties grafikų numeriai, t. y. atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
o 2012-11-14 akte nurodytas sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nesusijęs su toliau nurodyta transporto priemone - „Wielton“ sunkvežimio važiuoklės antstatu ir priekaba, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonė buvo įgyta naudoti lizingu pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
o Gautuose dokumentuose yra trijų AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotojų parašai. Du iš šių asmenų AB „(duomenys neskelbtini)“ banke nebedirba, banke tebedirbanti L. K., paneigė savo parašo tikrumą. 2012-04-12 dokumentuose pasikartoja identiškas ypatumas: antspaudas ir raidės A.V. (antspaudo vieta) vieta idealiai sutampa keturiuose dokumentuose.
o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui panaudojus suklastotus dokumentus, bendrovė įgijo bankui nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl ko bankui buvo padaryta 49 996,91 Eur žala.
Apeliantas pažymi, jog dėl šių faktų atliekant ikiteisminį tyrimą, jam buvo pareikštas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tačiau, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Dianos Mikelėnienės 2018-10-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl BK 300 straipsnio 1 dalies buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nepaisant šių aplinkybių, pirmos instancijos teismas, perkvalifikavęs inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei pakeitęs veikos faktines aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažino jį, S. P., kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisė bei tuo pažeidė BPK reikalavimus. Tačiau konstatuotina, kad pakartotinis baudžiamasis procesas prieš jį dėl faktų, susijusių su dokumentų suklastojimu bei disponavimu suklastotais dokumentais, įvyko ignoruojant byloje nustatytą aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas), taip pat nesilaikant draudimo antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem).
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti, nuteistojo S. P. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuratūros atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.
7. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo S. P. kaltės.
8. Prokuratūros apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nesutinkama su S. P. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vertinama, kad jis turėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, įžvelgiamas įrodymų vertinimo prieštaringumas, teigiama, jog įrodymai vertinti ne kaip visuma, o atskirai, iškirtinai remiantis nuteistojo S. P. argumentais, bylos duomenys vienpusiškai traktuojami S. P. naudai, aiškius sukčiavimo požymius nepagrįstai vertinant tik kaip netinkamai vykdytą verslą. Kolegija tokiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.
9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas baudžiamojoje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo tiek inkriminuoto nusikaltimo (sukčiavimo), tiek ir perkvalifikuoto nusikaltimo (dokumento klastojimo) požymių kontekste, priešingai nei teigiama prokuratūros apeliaciniame skunde, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvuota, kodėl nagrinėjamoje situacijoje S. P. veiksmai kvalifikuojami ne kaip sukčiavimas, bet kaip dokumento klastojimas ir panaudojimas. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais aiškiais argumentais, logiškomis ir motyvuotomis išvadomis, bei jiems pritaria. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei mano prokuratūra, nereiškia, jog toks vertinimas neteisingas.
11. Prokuratūros apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo prieštaringumas įžvelgiamas tame, jog išteisinat S. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, konstatuota, jog nėra patikimų įrodymų, kad S. P. siekė užvaldyti turtą ar turtinę teisę, bet kvalifikuojant S. P. veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jau teisme tirti įrodymai vertinti kaip patikimi. Tačiau su tokia pozicija negalima sutikti. Kiekviena nusikalstama veika turi atskirus požymius, kurie turi būti įrodyti asmenį pripažįstant kaltu dėl konkrečios veikos, todėl, jei remiantis įrodymų visuma, nepasitvirtina konkretaus kaltinimo aplinkybės, nereiškia, jog tie patys įrodymai negali pagrįsti kitos nusikalstamos veikos požymių egzistavimo. Iš esmės byloje, remiantis visuma duomenų, yra nustatyta, jog nagrinėjamu atveju, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis buvo sukurti netikri banko dokumentai, pateikti VĮ „Regitra“, bei šių netikrų dokumentų pagrindu AB „(duomenys neskelbtini) lizingui“ priklausiusios atitinkamos transporto priemonės perregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ir šioje įvykių grandinėje dalyvavo ir nuteistasis S. P.. Skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai aptarti sukčiavimo nusikaltimo požymiai, kurie nebekartojami. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas labai išsamiai motyvavo, kodėl sprendžia, kad įrodymų visuma nepatvirtina inkriminuotos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, tarp kurių iš anksto susiformavusi tyčia dėl svetimo turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo. Kolegija su nuosprendžio motyvais sutinka. S. P. tiesioginė tyčia sukčiauti turi būti įrodyta, o ne preziumuojama.
12. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šalis siejo ilgalaikiai verslo santykiai, pagal tarp šalių 2005-2008 metais sudarytas lizingo sutartis S. P. įmonei buvo suteiktos naudotis 106 transporto priemonės, kurios buvo reguliariai išperkamos, kaltinimas pareikštas dėl 8 objektų. Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktus duomenis 8 objektų turto vertė lizingo sutarties sudarymo dieną (2008 m. vasario mėn.) buvo 524 392 Eur, turto likutinė vertė neteisėto turto perregistravimo metu (atitinkamai 2012 m. kovo, balandžio, rugsėjo, lapkričio mėnesiais) buvo 209 993,22 Eur, iki lizingo sutarčių nutraukimo 2016 metais buvo sumokėta dar 169 286,11 Eur ir turto likutinė vertė lizingo sutarties nutraukimo dieną, 2016-10-13, sudarė 41 007,11 Eur. Taigi bylos duomenys rodo, jog net ir po nusikalstamos veikos padarymo momento lizingo įmokos toliau buvo mokamos, kaip pažymima ir prokuratūros apeliaciniame skunde, faktiškai iki pat 2016 metų, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, o lizingo sutartys nutrauktos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai pagrįstai ir teisingai, įvertinęs visumą faktinių aplinkybių, pažymėjo, kad verslo santykiai nutrūko nepavykus verslui, kilus bankrotui, įmonei pradėjus nebeatsiskaitinėti su kreditoriumi, o ne kaip nusikalstamos veikos pasekmė.
13. Prokuratūros apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas konstatavo aiškius sukčiavimo požymius, jog S. P. veiksmuose yra apgaulė, transporto priemonės perregistruotos panaudojant netikrus dokumentus, pažeidžiant lizingo sutarties sąlygas, tačiau tai vertino S. P. naudai. Vis dėlto vien tai, kad S. P. veiksmuose buvo apgaulės požymis, savaime nereiškia, jog tai jau sukčiavimo nusikaltimas. Dokumento klastojimo nusikaltimams taip pat būdingas apgaulės elementas, kadangi suklastotuose dokumentuose duomenys nebeatitinka tikrovės. Skundžiamu nuosprendžiu S. P. baudžiamoji atsakomybė ir nebuvo eliminuota, tačiau veika kvalifikuota ne kaip sukčiavimas, o kaip dokumento klastojimas bei panaudojimas ir būtent toks S. P. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kur kas labiau atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Byloje nustatyta ir apeliantai to neginčija, kad dokumentus VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių perregistravimo pateikė ir įgaliojimuose padarė rankraštinius įrašus „S. P. (duomenys neskelbtini) būtent nuteistasis. Aplinkybę, jog turto perleidimo dokumentai - aktai ir įgaliojimai netikri, neatitinka banke analogiškų išduotų dokumentų, patvirtina specialisto išvada dėl parašų tikrumo, dokumentų rekvizitų ekspertizė dėl antspaudo neatitikimo banke naudotam antspaudui, liudytojų, banke dirbusių darbuotojų parodymai, kad tokie dokumentai banke nebuvo išduoti ir negali būti išduodami dėl techninių galimybių ir, kad jie patys tokių dokumentų S. P. neišdavė. Taigi S. P. ne tik panaudojo suklastotus dokumentus, prie dalies jų suklastojimo prisidėjo ir pats ir dėl to yra pagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.
14. Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog tarp S. P. įmonės ir banko buvo sudarytos lizingo sutartys. Lizinguojamos transporto priemonės buvo lizingo bendrovės nuosavybė ir nebuvo galima jų parduoti be turto savininko leidimo, tokia nuostata buvo kiekvienos banko byloje pateiktos lizingo sutarties Bendrosios dalies 8.1.4. punkte. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Kaip pripažįstama ir teismų praktikoje, jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška arba sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.
15. Lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį turtą, šiuo atveju transporto priemones, jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma žala ir ji nelaiko savęs nukentėjusiąja, nes svarbu tai, kad būtų mokamos įmokos ar išperkamas turtas (šiuo atveju transporto priemonės). Įmokos šiuo atveju buvo toliau pervedamos ir po nusikalstamos veikos padarymo, didžioji dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo būdu iš banko įsigytų transporto priemonių būdavo išpirktos ir anksčiau laiko, ir taip tęsėsi, kol UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sekėsi verslas. Kaip pirmosios instancijos teisme patvirtino apklausti banko darbuotojai, lizingo sutartys buvo nutrauktos, nes nebemokėtos skolos, tačiau ši situacija susiklostė praėjus keliems metams po nusikalstamos veikos, kai didžioji dalis finansinių įsipareigojimų dėl atitinkamų 8 objektų jau buvo įvykdyta. Taigi, nors ir nustatyta, kad S. P. suklastojo dokumentus, juos panaudojo, dėl ko transporto priemonės neteisėtai buvo perrašytos kito subjekto vardu, tačiau likusios turtinės prievolės nebuvo vengiama vykdyti. Be to, kaip buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartis papildoma garantija, S. P. ir jo sutuoktinė 2011 metais tapo laiduotojais ir įsipareigojo kaip solidarieji bendraskoliai atsakyti bankui. Kreditoriui atsiradusi žala, kaip matyti iš byloje esančių civilinio proceso tvarka priimtų sprendimų, jau yra priteista iš S. P. bei jo sutuoktinės.
16. Taigi, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktam S. P. veiksmų teisiniam vertinimui. Nuosprendžio išvados motyvuotos, nuoseklios, priešingai nei teigiama prokuratūros apeliaciniame skunde, pagrįstos ištirtų įrodymų visuma, prieštaravimų nėra, todėl prokuratūros apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.
17. Nuteistojo S. P. apeliaciniame skunde nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu grindžiamas tuo, jog, pripažinus jį kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, yra pažeistas tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas bei teismų praktikoje išplėtotas baudžiamosios teisės principas, draudžiantis antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką, kadangi prokurorės 2018-10-17 nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta. Kolegija nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
18. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas nebuvo nutrūkęs, pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis pabaigtas kaltinamojo akto surašymu ir perduotas pirmosios instancijos teismui, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. S. P. 2018-06-22 įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nuo to laiko baudžiamasis procesas jam nutrauktas nebuvo. Prokurorės 2018-10-17 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, priimtas ne dėl baudžiamojo proceso nutraukimo, o dėl teisinio nusikalstamos veikos vertinimo. Nors šis procesinis dokumentas ir įvardijamas kaip nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, tačiau jis nereiškia, kad procesas dėl atitinkamų S. P. veiksmų apskritai nutraukiamas, o reiškia tik kitokį šių veiksmų teisinį įvertinimą.
19. BPK numato veikos perkvalifikavimo, faktinių aplinkybių pakeitimo nagrinėjant bylą teisme galimybę, tačiau tik laikantis nustatytų sąlygų bei tvarkos. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tokia galimybe pasinaudojo, laikydamasis BPK 255, 256 straipsniuose numatytų sąlygų, 2019-11-15 nutartimi pranešė kaltinamajam, jog gali keistis nusikalstamos veikos kvalifikacija, apie tai nurodė ir 2019-11-21 teisiamajame posėdyje, buvo suteikta galimybė pasiruošti gynybai, taigi teisė į gynybą suvaržyta nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. P. veika iš sunkaus nusikaltimo iš esmės perkvalifikuota į nesunkų, taigi jo teisinė padėtis palengvėjo. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, kolegija nemato draudimo antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką principo pažeidimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
20. Dėl to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Romo Gervaičio ir nuteistojo S. P. apeliacinius skundus atmesti.