- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-397-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06538-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė (pran.), Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- A. M. S.
- Atsakovas
- P. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. S. ieškinį atsakovui P. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Nurodė, kad atsakovas jos negerbia, be pagrindo reiškia nepasitenkinimą, ją įžeidinėja, yra nenuspėjamo elgesio ir charakterio, dėl to kilo nuolatiniai konfliktai, buvo kviesta policija. Be to, nurodė, kad nuo 2011 metų sausio mėnesio nebeturi bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo. Ieškovė nurodė, kad šalims pradedant gyventi skyrium atsakovas jo vardu esančias pinigines lėšas banko sąskaitoje 79695,26 Lt nuėmė ir panaudojo be jos žinios ir sutikimo tik savo interesais, dėl to santuokoje įgyto turto vertė sumažėjo 79695,26 Lt, todėl manė, kad ši suma turi būti įskaityta į atsakovui tenkančio turto dalį. Ieškovė sutiko sumokėti atsakovui 6702,37 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį. Tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo iš atsakovo nereikalavo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės prašymas nutraukti santuoką remiantis nepagarba, įžeidinėjimu ir agresyvumu bei kitais kaltinimais – nepagrįstas. Teigė, kad su ieškove yra skirtingų charakterių žmonės, dėl to vienas nuo kito nutolo ir susvetimėjo, sutiko, kad santuoka būtų nutraukta. Taip pat nurodė, kad nuo 1993 metų vasaros su ieškove negyveno santuokinio gyvenimo, gyveno atskiruose kambariuose, manė, kad šeima iširo dėl abiejų kaltės. Prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 1993 metų liepos mėnesio.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes, padalijo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą ir dviejų kambarių butą su rūsiu priteisė ieškovei. Atsakovui priteisė metalinį garažą, pripažino ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį „Volkswagen Polo“, koridoriaus spintą, virtuvės baldų komplektą, minkštą baldų komplektą „Simas“, spintą, minkštą baldų komplektą, sekciją, stalą ir televizorių LG, iš viso kilnojamojo turto už 10550Lt. Pripažino atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, šaldytuvą ir televizorių „Gold Star“. Taip pat priteisė atsakovui iš ieškovės 43 000 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, likusią ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad šalių santuokos iširimo priežastis buvo skirtingi požiūriai į atskirų šeimos problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, nebegalėjimas ir nebenorėjimas šių požiūrių tarpusavyje suderinti, jie gyveno viename bute, tačiau skirtinguose kambariuose, atskirai tvarkė pinigines lėšas, šalys viena kitą kaltino, todėl abu sutiko su santuokos nutraukimu. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai teigė, kad šalys, nors ir gyveno registruotoje santuokoje, tačiau pinigines lėšas tvarkė atskirai, todėl atsakovas iš savo lėšų 1999 metais pirko automobilį „Volkswagen Golf“, o ieškovė 2008 metais pirko automobilį „Volkswagen Polo“. Teismas nustatė, kad atsakovo sąskaitos banke atidarytos nuo 2009-09-29, t. y. laikotarpiu, kai šalys gyveno skyrium, todėl ieškovės nurodytų atsakovo bankų sąskaitose turėtų 79695,26 Lt lėšų teismas nelaikė bendrąja jungtine nuosavybe ir jų nedalijo.
Teismas iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų (dalies žyminio mokesčio) nepriteisė, nes ieškovė teismo nutartimi nuo dalies žyminio mokesčio atleista. Teismas, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei į tai, kad atsakovui nebuvo žinomos byloje nustatytos aplinkybės, 7,50 Lt pašto išlaidų valstybei iš atsakovo nepriteisė. Teismo nuomone, byla nebuvo sudėtinga, jos apimtis nedidelė, todėl atstovavimo išlaidas nustatė po 1000 Lt iš ieškovės ir atsakovo, šias išlaidas įskaitė ir jų nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantė A. M. S. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2011 m. sausio 1 d.; padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei pripažinti nuosavybės teisę ir priteisti lengvąjį automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą A. M. S. vardu, vidutinė rinkos vertė – 5000 Lt, dviejų kambarių 49,54 kv. m. bendro ploto butą su 3,47 kv. m. rūsiu, pažymėtu R-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą A. M. S. vardu, vidutinė rinkos vertė – 88 000 Lt, baldus ir namų apyvokos daiktus už 4000 Lt: koridoriaus spintą – 1000 Lt, virtuvės baldų komplektą – 2000 Lt, minkštų baldų komplektą „Simas“ – 1000 Lt, iš viso ieškovei priteisti santuokinio turto už 97 000 Lt. Atsakovui P. S. pripažinti nuosavybės teisę ir priteisti lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą P. S. vardu, vidutinė rinkos vertė – 500 Lt, baldus ir namų apyvokos daiktus už 1400 Lt: šaldytuvą – 800 Lt, spintą – 100 Lt, televizorių „Gold Star” – 200 Lt, minkštų baldų komplektą – 150 Lt, sekciją – 150 Lt, metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijoje ((duomenys neskelbtini) garažas, bendrijos narys P. S.), kurio vidutinė rinkos vertė 2000 Lt, įskaityti į atsakovui tenkančią turto dalį 79 695,26 Lt., pinigines lėšas, 2011 m. sausio 1 d., sutuoktiniams pradedant gyventi atskirai, atsakovo P. S. vardu AB Šiaulių bankas P. S. asmens sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 40 717,49 Lt, AB bankas „Snoras“ P. S. terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 28 737,42 Lt, AB Ūkio bankas P. S. asmens sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 10 240,35 Lt. Priteisti iš ieškovės atsakovui P. S. piniginę kompensaciją 6702,37 Lt už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Pripažinti ieškovės asmeniniu turtu ir nedalyti stalo – 150 Lt, televizoriaus LG – 1000 Lt. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme ir paduodant apeliacinį skundą. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
1. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad atsakovas negerbia apeliantės, be pagrindo reiškia savo nepasitenkinimą, muša, įžeidinėja ir plūsta ieškovę, yra nenuspėjamo elgesio, nesugyvenamo charakterio. Pagrindinės priežastys santuokai nutraukti – atsakovo agresija ir žiaurus elgesys su apeliante, nesirūpinimas šeima, šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė nurodo pateikusi pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus. Nurodo, kad dėl atsakovo ligos sutuoktiniai pradėjo miegoti atskiruose kambariuose, bet ūkis ir toliau liko bendras.
2. Pažymi, kad teismas neįvertino, jog ieškovės ir atsakovo požiūriai skyrėsi dėl atsakovo gyvenimo būdo: atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to jam išsivystė lėtinis alkoholizmas (patvirtina byloje esanti epikrizė), girtas agresyviai elgėsi, smurtavo, grasino nužudyti. Teismas nenurodė jokių konkrečių veiksmų, dėl kurių laiko apeliantę kalta dėl šeimos iširimo.
3. Mano, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neatsižvelgė, kad atskirai sutuoktiniai pradėjo gyventi nuo 2011 m. sausio 1 d., būtent dėl jo agresyvaus elgesio 2010 m. gruodžio 29 d., po to, kai buvo iškviesta policija. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nevertino liudytojų parodymų, kurie patvirtino, kad ieškovė su atsakovu kartu leido laisvalaikį, tvarkė buitį, važiuodavo į svečius. Teismas taip pat neįvertino rašytinių įrodymų, nuotraukų, kurie įrodė bendrą ūkį ir bendrą šeimyninį gyvenimą iki 2011 m. sausio 1 d.
4. Kadangi teismas neteisingai nustatė datą, nuo kurios ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyriumi, todėl neteisingai nusprendė, kad atsakovo vardu buvę piniginiai indėliai buvo jo asmeninė nuosavybė.
5. Pažymi, kad tai, jog atsakovo sąskaitose buvo tokie dideli piniginiai indėliai, įrodo, kad šeima pragyveno iš ieškovės gaunamų lėšų, o atsakovo gaunamas pajamas taupė.
6. Apeliantės nuomone, nesant priešieškinio, teismas nepagrįstai sprendė dėl turto, kurį prašė padalyti kaip santuokinį, pripažinimo asmeniniu. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas dviprasmiškai nusprendė „padalinti kilnojamąjį turtą ir pripažinti asmeninės nuosavybės teisę“, nors asmeninis turtas nėra dalijamas.
Atsiliepimas
Atsakovas P. S. pateikė atsiliepimą į apeliantės A. M. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad nuo 1993 m. vidurio atsakovą su ieškove tesieja tik buto, įsigyto gyvenant santuokoje iš bendrų lėšų, sienos. Nuo to laiko sutuoktinių niekas nebesieja, nes jie tapo svetimi. Todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat nurodo, kad ieškovė A. M. S. bylos nagrinėjimo metu suprato, kad pirminiame ieškinyje nurodytas terminas – 2010-01-01, sukeliantis pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms, jai akivaizdžiai nenaudingas, todėl sumanė prašyti minėtą terminą metams, t. y. iki 2011-01-01, dar pratęsti.
Nurodo, kad indėliai buvo įdėti iš atsakovo neįgalumo pensijos ir panaudoti onkologiniam susirgimui gydyti, o ne pralošti, kaip teigia ieškovė, t. y. pinigai išleisti tam tikslui, kuriam juos valstybė ir paskyrė. Kadangi jau 19 metų su ieškove kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, ieškovės A. M. S. nurodomi santuokos iširimo faktoriai – girtavimas, kitoks netinkamas elgesys su faktiniu šeimos iširimu nėra ir negali būti susiję, nes, visų pirma, tai tėra tik jos prasimanymai, ir, be to, santuoka (šeima) iširo prieš 19 metų dėl abiejų šalių kaltės, nes abiejų pusių niekas nebuvo padaryta dėl šeiminių santykių atstatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Išnagrinėjus apeliacinį skundą nustatyta, kad apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog santuoka tarp A. M. S. ir P. S. nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė ne nuo 2011-01-01, kaip prašė ieškovė, bet nuo 1993 metų, dėl to atsakovo asmenine, o ne bendra jungtine nuosavybe, kaip prašė ieškovė, teismas pripažino ieškovo pinigines lėšas, buvusias jo banko sąskaitose iki 2011-01-01.
Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje visų pirma tikslinga išspręsti sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo
Pagal ieškinį ir patikslintą ieškinį ieškovė prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Pažymėtina, kad tai, jog atsakovas serga lėtiniu alkoholizmu (154 b. l.), nepreziumuoja atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo.
Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė skirtingi požiūriai į atskirų šeimos problemų sprendimą, skirtingi charakteriai, nebegalėjimas ir nebenorėjimas šių požiūrių suderinti. Ieškovė nurodo, kad atsakovo nuolat naudojo fizinį ir psichologinį smurtą šeimoje, dėl to ji jautė nuolatinę įtampą, stresą, baimę, tačiau pateikė tik 1997-03-18 raštą iš policijos nuovados dėl netinkamo P. S. elgesio su ieškove (15 b. l.), kuriame nėra nurodyta, kokie atsakovo veiksmai buvo laikomi netinkamais, bei 2010-12-30 Šiaulių apskrities VPK nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (17 b. l.), kuriame cituojamas ieškovės pareiškimas, tačiau tai neįrodo, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu smurtavo, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų (pvz., išrašų iš medicininių dokumentų apie sveikatos sutrikdymą), patvirtinančių atsakovo smurtavimą prieš ieškovę. Kitas dokumentas (2011-12-06 atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą (99 b. l.)) šioje byloje neturi įrodomosios reikšmės, t. y. įvykis nėra susijęs su santuokos iširimo priežastimis, kadangi konfliktas vyko po pareiškimo dėl santuokos nutraukimo teismui padavimo. Kad atsakovas prieš sutuoktinę naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, nepatvirtino ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-19 posėdyje apklausti ieškovės kviesti liudytojai, nei vienas iš jų nepatvirtino matęs atsakovą naudojant smurtą prieš ieškovę. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tačiau ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų dėl atsakovo nuolatinio tiek fizinio, tiek psichologinio smurto. Taip pat laikytina neįrodyta, kad atsakovas materialiai nesirūpino šeima ir slėpė pinigus nuo šeimos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek atsakovas (84–93 b. l.), tiek ir ieškovė (133 b. l.) turėjo indelius bankų sąskaitose. Nepagrįstas ieškovės kaltinimas atsakovui, kad jis be jos žinios ir sutikimo pasiėmė jo vardu banko sąskaitose buvusias lėšas, kadangi ir pati ieškovė iki pareiškimo dėl santuokos nutraukimo padavimo teismui dienos pasiėmė visas bankų sąskaitose turėtas pinigines lėšas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių priešingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės (tarp jų ir materialinės) nebuvimas nulėmė nuolatinius sutuoktinių konfliktus ir galiausiai santuokos nutraukimą. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms sutuoktinių teisėms
Ieškovė pirminiame ieškinyje prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2010-01-01, tačiau vėliau pateikė patikslintą ieškinį, kuriame santuokos nutraukimą prašė nustatyti nuo 2011-01-01. Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 1993 m. liepos mėn.
CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Vadinasi, teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). To paties straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo institutu (2008-01-31 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Tai reiškia, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis gali būti taikoma tik tada, kai santuokos nutraukimo byloje nėra keliamas ir nustatinėjamas vieno iš sutuoktinių (ar jų abiejų) kaltės dėl santuokos iširimo klausimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka, todėl vien tuo pagrindu negalėjo būti taikomas CK 3.67 str. 2 d. ir turėjo būti padalintas visas santuokoje įgytas bendras turtas.
Dėl turto padalijimo
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir gyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepriklausomai nuo turto įgijimo momento – iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priskirti kilnojamieji daiktai, pagrįstumo, nes šalys iš esmės neginčija šios sprendimo dalies. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodydamas, kad padalija kilnojamąjį turtą ir pripažįsta jį asmenine nuosavybe. Pripažinus turtą asmenine nuosavybe jo dalyti nebereikia. Byloje taip pat neginčijamas nekilnojamojo turto (buto ir garažo) priskyrimas bendrajai jungtinei nuosavybei ir jo padalijimas, tačiau apeliantė ginčija tai, kad teismas netenkino tos jos ieškinio dalies, kurioje buvo prašoma pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe atsakovo banko sąskaitose buvusias lėšas.
Aiškindamas ir taikydamas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005).
Atsižvelgdamas į CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad į atsakovui tenkančio turto dalį turi būti įskaitytos lėšos, buvusios jo asmeninėse banko sąskaitose. Tačiau pažymėtina, kad ir atsakovės piniginės lėšos, iki bendros jungtinės nuosavybės pabaigos buvusios atsakovės asmeninėse banko sąskaitose, taip pat turėtų būti įskaitytos į atsakovei tenkančio turto dalį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui padavimo dienos, t. y. iki 2011-10-13, AB bankas „Snoras“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (terminuoto indėlio sąskaita) turėjo 23226,69 Lt (93 b. l.), to paties banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo 2116,19 Lt (90–92 b. l.). Nors atsakovas nurodė, kad šios piniginės lėšos buvo sukauptos iš jam mokamų socialinio draudimo išmokų, tai nereiškia, kad jos besąlygiškai turi būti pripažįstamos asmeninėmis lėšomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šių išmokų įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Ieškovė ieškinio teismui pateikimo dieną AB bankas „Snoras“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo 1802,54 Lt (136–138 b. l.). Kaip jau minėta anksčiau, ieškovė nepagrįstai prašo įvertinti tai, kad atsakovas be jos žinios ir sutikimo pasiėmė jo vardu banko sąskaitose buvusias pinigines lėšas ir jas panaudojo ne šeimos, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ir pati pareiškėja iki ieškinio teismui padavimo dienos pasiėmė visas lėšas, buvusias bankų sąskaitose (136 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ir atsakovo ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo dieną turėtos piniginės lėšos priteistinos kiekvienam atskirai ir įskaitytinos į jiems tenkančio turto dalį, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad sąskaitose esančios piniginės lėšos priteistinos kiekvienam iš sutuoktinių.
Kadangi bendras santuokoje įgyto turto balansas sudaro 117145,42 Lt, o ieškovei priteistina 89802,54 Lt, atsakovui iš ieškovės priteistina 31229,83 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 439 Lt bylinėjimosi išlaidas (300 Lt advokato pagalba už apeliacinio skundo surašymą ir 139 Lt žyminis mokestis valstybei) (182–184 b. l.), ieškovei priteistina 250 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-23 sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų padalijimo ir išdėstyti ją taip:
„Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti A. M. S., a. k (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,54 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 3,47 kv. m rūsiu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 88 000 Lt, ir 1802,54 pinigines lėšas, AB bankas „Snoras“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti P. S., a. k (duomenys neskelbtini) metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini) metalinių garažų eksploatavimo bendrijoje, (duomenys neskelbtini) garažas, vidutinė rinkos vertė 2000 Lt, 23226,69 Lt pinigines lėšas, AB bankas „Snoras“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2116,19 Lt pinigines lėšas, AB bankas „Snoras“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti P. S., a. k (duomenys neskelbtini) iš A. M. S., a. k (duomenys neskelbtini) 31229,83 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt devynių litų 83 ct) piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.“
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. S., a. k (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.