Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-12-22 · Administracinė byla Nr. eI2-9776-780/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
eI2-9776-780/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02210-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Ramūnas Šarka (pirm.)
Pareiškėjas
UAB „ (duomenys neskelbtini)“, Tarzanija
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI2-9776-780/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02210-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „ (duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundu prašo pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo inspektoriaus D. Š. 2022-08-18 nutarimą Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20590 ir paskirti minimalią sankcijoje nurodytą baudą, skiriant 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. už 7 nelegaliai dirbusius asmenis paskirti 6 076 Eur baudą.

Pareiškėja skunde nurodė:

2022-08-11 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus, vyriausioji darbo inspektorė N. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovas G. A.), surašė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 1003-0006 juridiniam asmeniui.

2022-08-18 VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė D. Š. surašė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20590 (toliau – nutarimas), kuriuo konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad E. G. (laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn.), V. D. (laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn.), G. G. (laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. spalio 24 d.), U. S. 2020 m. rugsėjo mėn., J. T. 2020 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. (2-3 kartus), L. S. 2020 m. liepos - rugpjūčio mėn., L. V. 2020 m. ne mažiau 2 kartus vasaros laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“, banketuose, kurie buvo organizuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., dirbo darbuotojai su kuriais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir apie kurių darbo pradžią nebuvo pranešta VSDFV. Minėti darbuotojai esant pavaldumui (vykdė darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančios direktorės G. A. nurodytus darbus), dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujanti direktorė, nesudarė darbo sutarties ir nepranešė VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie nurodytus darbuotojų E. G., V. D., G. G., U. S., J. T., L.S., L. V. priėmimą į darbą, darbdavė - UAB „(duomenys neskelbtini).“ atstovaujanti direktorė G. A. neužtikrino ir nekontroliavo, kad minėti darbuotojai legaliai dirbtų nurodytais laikotarpiais ir šiais savo veiksmais pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1, 2 d., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas. Nutarimu pareiškėjai paskirta 10 500 Eur bauda.

Su nutarimu pareiškėja nesutinka iš dalies, nes priimant nutarimą ir skiriant baudos dydį, buvo remiamasi gan formaliais argumentais, nevertinant esminių, lengvinančių aplinkybių, o paskirtos baudos dydis nėra proporcingas bei teisingas. Pareiškėja pažymi, jog su 2022-08-18 priimtu nutarimu sutinka (konkrečiai dėl užfiksuoto pažeidimo), tačiau ginčija paskirtos 10 500 Eur baudos dydį, nes mano, kad jis yra itin didelis, neproporcingas ir paskirtas neatsižvelgiant į svarbias aplinkybes. Jokių sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, lengvinanti aplinkybė tai, kad pareiškėja visiškai pripažino administracinį nusižengimą, nuoširdžiai dėl to gailisi. Nesutinka su nutarime nurodytu vertinimu, jog pažeidimas truko ilgą laiką – nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. spalio mėn. Pareiškėjos nuomone, toks laikotarpis neturėtų būti vertinamas kaip ilgas, o skiriama 10 500 Eur bauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui ir nustatytoms aplinkybėms.

Pareiškėja dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, ateityje įsipareigoja nepažeidinėti teisės aktų ir jų preciziškai laikytis. Direktorė ir ūkininkė G. A., paaiškina, kad ji viena faktiškai koordinavo visų įmonių veiklą ir prisiima visą atsakomybę, kad per neapdairumą ir itin didelį darbo krūvį galėjo padaryti klaidų tiek įdarbinant nurodytus asmenis, nesužiūrint, kad su minėtais asmenimis nebuvo sudarytos darbo sutartys, ir kad asmenys dirba nelegaliai, tiek ir išmokant minėtiems darbuotojams priklausantį darbo užmokestį. G. A.buvo pavesta tvarkyti visą įmonės buhalterinę apskaitą (pateikti reikiamus dokumentus buhalterėms), pastaroji turėjo sudaryti su visais darbuotojais darbo sutartis (pateikti asmenų duomenis), taip pat užtikrinti, kad nebūtų nelegalaus darbo, tačiau per didelį darbo krūvį ir per pavaldinių nesukontroliavimą to padaryti UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorė G. A. nesugebėjo ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atkreipia dėmesį, jog pas ūkininkę G. A. dirba 6 asmenys; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 55 asmenys; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 16 asmenų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės akcininkai yra G. A. ir jos vyras M. A.) dirba 155 asmenys; UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 6 asmenys. Tai patvirtina, jog įmonėse dirba daug asmenų, yra didelė darbuotojų kaita, dėl to yra pakankamai sudėtinga sukontroliuoti darbuotojų srautus. G.A. supranta, kad tokia situacija yra netoleruotina ir nepateisinama, todėl imsis visų būtinų priemonių, kad tokie pažeidimai nepasikartotų ir darbas vyktų laikantis visų įstatymų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašo paskirti baudą tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes ir paskirti baudos dydį, jį mažinant nuo artimo vidurkiui iki minimumo, t. y. už 7 nelegaliai dirbusius asmenis paskirti 6 076 Eur baudą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- VDI) Kauno teritorinio skyriaus 2022-08-18 nutarime NR. NUĮPBJ 20590 (toliau - Nutarimas) konstatuojama, kad darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“- atstovaujama direktorės G. A., į. k. (duomenys neskelbtini), neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojai E. G.laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., V. D. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., G.G. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. spalio 24 d., U. S. 2020 m. rugsėjo mėn., J. T. 2020 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. (2-3 kartus), L. S. 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn. , L. V. 2020 m. ne mažiau 2 kartus, vasaros laikotarpiu dirbtų legaliai, t. y., leido minėtiems darbuotojams, nurodytais laikotarpiais, dirbti nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie jų darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) Darbdavė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. A. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 str. 1, 2 d., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas, todėl tai laikoma nelegaliu darbu. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė LR Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą UAB „(duomenys neskelbtini).“ VDI vertino tai, kad darbdavį atstovaujanti direktorė - G. A. prisiima visą atsakomybę, kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, ateityje įsipareigojo nepažeidinėti teisės aktų ir jų preciziškai laikytis, už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį paskyrė sankcijoje numatytą mažesnę negu vidurkis - vieno tūkstančio penkių šimtų eurų nuobaudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y.: 1500 Eurų × 7 asmenys = 10 500 Eurų. VDI pažymi, kad skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją), buvo įvertinta, kad darbuotojai dirbo gana ilgą laiko tarpą, buvo leidžiama dirbti nelegaliai iš viso septyniems darbuotojams, iš jų keturiems darbuotojams po keletą mėnesių, kitiems trims 2 arba 3 kartus, ne po vieną dieną.

Nors pateiktame skunde pareiškėja nurodo, kad darbuotojai nebuvo įdarbinti oficialiai per neapdairumą ir dėl didelio darbo krūvio direktorė galėjo padaryti klaidų, tiek įdarbinant nurodytus asmenis, nesužiūrint, kad su minėtais asmenimis nebuvo sudarytos darbo sutartys, tiek išmokant minėtiems darbuotojams priklausantį darbo užmokestį, tačiau atsakovė pabrėžia, kad Nutarime buvo vertinamos visos byloje surinktos aplinkybės, taigi ir aplinkybės pateikiamos Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-515609-22 apie tai, kad pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27971-20 gautus rezultatus, buvo nustatyta, kad „Liudytoja E. G. (2020-10-26) parodė, kad restorane „(duomenys neskelbtini)“ dirba padavėja, dirba daugiausia vasaromis ir išdirbo dvi vasaras; kad dėl darbo bendravo su direktore G. A., kuri pasiūlė jai (E. G.) padirbėti savaitgaliais padavėja ir pasakė, kad oficialiai jos (E. G.) neįdarbins, atlyginimas bus pagal išdirbtas valandas; kad įsidarbinus šioje įmonėje rašytinės sutarties su įmone nesudarė. Liudytojos E. G. parodymais: „<...> Tokių neoficialiai dirbančių asmenų yra ir daugiau, tačiau juos įvardinti aš atsisakau. Mano pareigos buvo padavėja, kadangi savaitgaliais dirbdavau banketuose, buvau atsakinga už maisto išnešiojimą, stalo padengimą bei po banketo stalo sutvarkymą. Mano tiesioginis vadovas buvo įmonės direktorė G. A., kuri ir duodavo man su darbu susijusius nurodymus. <...> Man buvo išmokamas darbo užmokestis grynaisiais pinigais, kaip ir buvome sutarusios su direktore“. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad nelegalus E. G. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nebuvo per neapdairumą, todėl darytina išvada, jog taip dirbti buvo iš anksto susitarta, siekiant sąmoningai vengti mokėti mokesčius.

Nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisnių santykių. Nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

VDI nuomone skiriant administracinę nuobaudą, sankciją buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjos asmenybę. Būtent tokio dydžio bauda atitiko administracinės atsakomybės paskirtį, kuri laikytina teisinga ir proporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumui. Nelegalaus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, pažeidžiantis konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, žala daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. VDI nuomone Sprendimas dėl nuobaudos dydžio skyrimo priimtas tinkamai, skirta mažesnė negu vidurkis bauda – 10 500 Eur, laikytina proporcinga padarytam nusižengimui.

Skunde pažymima, kad „2022-08-18 VDI vyriausios darbo inspektorės D. Š. surašytu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-573-2022, G. A. buvo paskirta 2 800 Eur nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 str. 1 d.“, tačiau atsakovė nurodo, kad VDI Kauno teritorinis skyrius nagrinėdamas UĮ bylą atsakomybę taikė pagal galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. atlikus tyrimą ir nustačius nelegalaus darbo atvejį įmonėje administracinėn atsakomybėn traukiamas fizinis asmuo pagal ANK ir juridinis asmuo, traukiamas atsakomybėn pagal UĮ, yra du skirtingi subjektai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-06-02 sprendimas Nr. eAS-398-624/2021), vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo (Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teismo 2019-03-04 sprendimas Nr. I-3673-257/2019).

Formuodamas teismų praktiką nelegalaus darbo bylose LVAT konstatavo, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl Lietuvos Respublikos įstatymuose šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, VDI teigia kad, Kauno teritorinis skyrius, nagrinėdamas UĮ pažeidimo bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai bei nešališkai, ir įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai pripažino pareiškėją kalta padarius UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pažeidimą bei tinkamai paskyrė administracinę baudą sankcijos ribose, skiriant mažiau negu vidurkis baudą, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimo faktą.

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Skyrius) 2022-08-18 nutarimu NR. NUĮPBJ 20590 (toliau - Nutarimas) darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini), atstovaujama direktorės G. A., nubaustas 10 500 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą už tai, kad neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojai E. G. laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., V. D.laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., G. G. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. spalio 24 d., U. S. 2020 m. rugsėjo mėn., J. T. 2020 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. (2-3 kartus) , L. S. 2020 m. liepos-rugpjūčio mėn. , L. V. 2020 m. ne mažiau 2 kartus, vasaros laikotarpiu dirbtų legaliai, t. y. leido minėtiems darbuotojams, nurodytais laikotarpiais, dirbti nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie jų darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) darbdavė, juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, G. A. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 str. 1, 2 d., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas, nes tai laikoma nelegaliu darbu.

Byloje pareiškėja neginčija faktinių nelegalaus darbo aplinkybių ir paties pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nelegalus darbas), padarymo, todėl šios bylos dalykas nėra klausimas, ar iš esmės pagrįstai pritaikyta atsakomybė pagal UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Nutarimą pareiškėja ginčija tik dėl paskirtos baudos dydžio ir prašo jį sumažinti iki minimalios baudos už vieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Pagal UĮ 60 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

UĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

UĮ 60 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

Nurodytas teisinis baudos skyrimo juridiniam asmeniui reglamentavimas apibrėžia labai aiškias nuobaudos dydžio parinkimo taisykles, kuriomis remiantis VDI turi diskrecijos teisę individualizuoti baudos dydį konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pažeidimo aplinkybes ir jo pobūdį. UĮ 60 straipsnio 2, 3, 4 dalys įpareigoja VDI vadovautis sankcijos medianos taisykle, kaip išeities tašku, nuo kurio parenkamas konkretus baudos dydis, įvertinus konkrečioje byloje nustatytas konkrečias atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Toks reguliavimas draudžia VDI paskirti didesnę nei vidurkio dydžio baudą, kai nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir mažesnę, kai yra tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kai byloje nustatomos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bauda negali būti nei didesnė už vidurkį, nei lygi vidurkiui, nes UĮ 60 straipsnio 2 dalis tokiu atveju įpareigoja baudos dydį mažinti nuo vidurkio iki minimumo. Tačiau tai nereiškia, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ar net kelių tokių) nustatymas savaime nulemia pažeidėjo teisę reikalauti paskirti jam minimalią baudą.

Visų pirma, UĮ 60 straipsnio 3 dalis numato ne vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o visą jų sąrašą, todėl baudos mažinimui nuo vidurkio iki minimumo turi reikšmės ir nustatytų atsakomybę lengvinančią aplinkybių kiekis bei jų pobūdis. Teismas pažymi, kad šiuo atveju byloje nustatyta, ir pareiškėja to neginčija, tik viena iš įstatyme nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių - asmuo, padaręs pažeidimą pripažino padaręs pažeidimą. Skunde teismui pareiškėja savo prašymą dėl baudos mažinimo taip pat grindžia tik ta pačia aplinkybe - kad pripažino pažeidimą - ir dar nurodo, jog ateityje laikysis įstatymų reikalavimų, o patį pažeidimą padarė per neapdairumą ir itin didelį darbo krūvį. Tačiau teismas pažymi, kad pastarosios aplinkybės nėra papildomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą baudos dydį mažinti dar labiau, nei vien tik už Nutarime konstatuotą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pareiškėjos pasižadėjimas ateityje laikytis įstatymų, viena vertus, niekaip nekeičia padaryto pažeidimo pobūdžio, jo esmės ir pasekmių, o antra vertus, laikytis įstatymų yra kiekvieno darbdavio pareiga, kylanti iš įstatymo, todėl toks pasižadėjimas dėl savo elgesio ateityje niekaip nekeičia atsakomybės vertinimo už praeityje padarytą pažeidimą. Tuo tarpu pareiškėjos nurodoma aplinkybė, neva pažeidimas buvo padarytas per neapdairumą ir itin didelį darbo krūvį iš viso prieštarauja pažeidimo bylos medžiagai, nes tyrimo metu buvo nustatyta priešingai. Teismas pažymi, kad Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-515609-22 iš liudytojos E.G. parodymų buvo nustatyta, kad dėl darbo ji bendravo su direktore G. A., kuri ne tik pati pasiūlė dirbti, bet ir iš anksto nurodė, jog oficialiai darbuotojos neįdarbins, taip pat liudytoja patvirtino, kad tokių neoficialiai dirbančių asmenų yra ir daugiau. Specialisto išvadoje nurodytų kitų nelegaliai dirbusių asmenų parodymai, ir jų liudytojų apklausų protokolai, taip pat patvirtina, kad nei vienam iš jų nebuvo siūlomos ir nebuvo pasirašytos darbo sutartys, kai jie buvo kviečiami dirbti. Taigi, šios aplinkybės patvirtina tai, kad nelegalus darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nebuvo naudojamas dėl pareiškėjos vadovės neapdairumo, o buvo tikslingas, todėl pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė dėl pažeidimo padarymo priežasties ne tik paneigiama byloje esančiais įrodymais, bet ir nesudaro pagrindo dar labiau mažinti paskirtą baudą, atsižvelgiant į sąmoningą pažeidimo padarymą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų labai sunkią pareiškėjos ekonominę padėtį, todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu pareiškėjai paskirta aiškiai per didelė ir jos turtinei padėčiai neproporcinga bauda. Baudos dydis už vieną nelegaliai dirbusį asmenį įmonei nėra didelis, o dėl to, kad bendra baudos suma yra didesnė atsakinga tik pati pareiškėja, kuri nusprendė pasinaudoti būtent tokiu kiekiu nelegalių darbuotojų.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų UĮ 60 straipsnio 4 dalyje numatytų pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir bauda nėra paskirta didesnė nei vidurkis už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pažeidimo byloje nustatyta viena UĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir bauda paskirta mažesnė nei vidurkis už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tai reiškia, kad atsakovė tinkamai taikė UĮ 60 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baudos dydžio nustatymo taisykles ir skundžiamas Nutarimas yra teisėtas.

Sprendžiant dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio ribose tarp sankcijos vidurkio ir minimumo teismas konstatuoja, kad paskirtos baudos dydis visiškai atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, todėl jo mažinti nėra pagrindo, o juo labiau skirti minimalią baudą.

Pareiškėjos skundo argumentas, kad ji nesutinka su Nutarime nurodytu vertinimu, jog pažeidimas truko ilgą laiką, nes, jos nuomone, nurodytas laikotarpis neturėtų būti vertinamas kaip ilgas, yra visiškai nepagrįstas, todėl teismas konstatuoja, kad Nutarime atsakovė pagrįstai pažeidimo trukmę įvertino kaip ilgai trukusį pažeidimą. Kaip minėta, teismas nustatė, jog padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis ir nebuvo padarytas dėl neapdairumo, todėl tai, kad nelegaliu darbu pareiškėja ne vieną kartą naudojosi nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 20202 m. spalio mėnesio, t. y. apie 8 mėnesius, niekaip negali būti vertinama, kaip neilgai trukęs pažeidimas.

Be to, nustatyta, kad pareiškėja ilgą laiką naudojosi iš viso net septynių asmenų nelegaliu darbu, kas reiškia, kad buvo pažeisti ne tik valstybės interesai dėl nelegalaus darbo žalos laisvos ir sąžiningos rinkos sąlygoms, bet ir šių septynių nelegaliai dirbusių asmenų teisėms į darbo sutartimi suteikiamas socialines garantijas, kurių jie negavo.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad keisti skundžiamą Nutarimą nėra teisinio pagrindo, nes atsakovė baudos dydį parinko nepažeisdama UĮ 60 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų baudos dydžio nustatymo taisyklių ir baudą paskyrė visiškai atitinkančią pažeidimo pobūdį ir jo pasekmes.

Skunde nurodomi šalių argumentai dėl Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų taikymo skiriant baudą juridiniam asmeniui neturi teisinės reikšmės, nes baudos dydžio paskyrimą reglamentuoja UĮ, o ne Administracinių nusižengimų kodeksas. LVAT yra išaiškinęs, kad Administracinių nusižengimų kodeksas nereglamentuoja sankcijų taikymo juridiniams asmenims, sankcijų už nelegalų darbą pagrindus, dydį, skyrimo tvarką nustato Užimtumo įstatymas, todėl nėra teisinio pagrindo kuriuo nors aspektu taikyti Administracinių nusižengimų kodekso kurias nors nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-198-525/2022).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidų priteisti pareiškėja neprašė, o be to, skundą atmetus, tam nėra teisinių prielaidų, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka