Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-07-15 · Civilinė byla Nr. e2A-899-781/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-08-27Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-09-14Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-07-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
e2A-899-781/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00902-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė, Aldona Tilindienė
Atsakovas
LITGRID akcinės bendrovės
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos”
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-899-781/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00902-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės LITGRID akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos” ieškinį atsakovei LITGRID akcinei bendrovei dėl perkančiojo subjekto sprendimo pripažinimo neteisėtu ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos” grąžinimo į pirkimo procedūras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Statybų inžinerinės paslaugos” (toliau – ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2021 m. vasario 5 d. atsakovės LITGRID akcinės bendrovės (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo procedūrų ir įtraukti tiekėją į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą neteisėtu bei grąžinti ieškovę į pirkimo procedūras.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Ypatingo statinio, 330 kV įtampos oro linijos Lietuvos E – Alytus rekonstravimo bendrosios techninės priežiūros paslaugų pirkimas“ (toliau – pirkimas). Ieškovė pateikė pasiūlymą dėl pirkimo. 2020 m. gruodžio 21 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą dėl pirkimo rezultatų ir nustatė pateiktų pasiūlymų eilę, pagal kurią ieškovės pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. 2021 m. sausio 22 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą panaikinti 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir grįžti į ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikacijos vertinimo etapą. Perkančioji organizacija nusprendė, kad ieškovės pateikti dokumentai nepagrindė specialiųjų pirkimo sąlygų (toliau – SPS) 3.1 punkto 2 lentelės 2 punkto reikalavimo dėl įvykdytų techninės priežiūros paslaugų sutarčių. Taip pat perkančioji organizacija nusprendė laikyti ieškovės pateiktą informaciją apie įvykdytas techninės priežiūros paslaugų sutartis melaginga ir paprašė įrodyti buvus priešingai. 2021 m. sausio 25 d. ieškovė pateikė paaiškinimus ir dokumentus, patvirtinančius, kad melaginga informacija pirkime nebuvo pateikta ir kad ieškovės kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, t. y. ieškovė paaiškino, kad FIDIC inžinierius ir yra techninis prižiūrėtojas, todėl jos pateikti duomenys yra teisingi. 2021 m. vasario 5 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą, kad ieškovė pateikė melagingą informaciją apie kvalifikacijos reikalavimų atitikimą ir vadovaujantis SPS 3.1 punkto 1 lentelės 4 punkte nustatytu pašalinimo pagrindu, buvo nuspręsta ieškovę pašalinti iš pirkimo procedūrų, pateiktą pasiūlymą atmesti ir įtraukti ieškovę į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. 2021 m. vasario 12 d. ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu, pateikė pretenziją, kurią atsakovė 2021 m. vasario 23 d. atmetė.

3. Ieškovės tvirtinimu, FIDIC inžinierius yra laikytinas statybos darbų techniniu prižiūrėtoju. Ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė sutartis – 2017 m. balandžio 20 d. su UAB „Sūduvos vandenys“ sudarytą „Projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Marijampolės savivaldybėje“ FIDIC Inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugos“ viešojo pirkimo sutartį (toliau – Sutartis Nr. 1) ir 2018 m. gegužės 25 d. su UAB „Kauno vandenys“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį pirkime Nr. 361539/A-TPP-1805-30/5-147/2018 (toliau – Sutartis Nr. 2) – pagal kurias buvo teikiamos būtent statybos darbų, vykdomų pagal FIDIC sutarties sąlygas, techninės priežiūros paslaugos. Ieškovė nesutiko, kad ji pirkime pateikė melagingą informaciją apie Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymą. Ieškovė nenuslėpė informacijos ir nepateikė duomenų, neatitinkančių tikrovės. Vis dėl to, jeigu būtų pripažinta, kad ji neatitinka kvalifikacijos reikalavimo, tai nereikštų, kad ieškovė pateikė melagingą informaciją, o tik tai, kad ieškovė suklydo dėl savo atitikties kvalifikacijos reikalavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovės 2021 m. vasario 5 d. sprendimus atmesti tiekėjos (ieškovės) pasiūlymą dėl viešojo pirkimo Nr. 517772, vykdomo atviro konkurso būdu „Ypatingo statinio, 330 kV įtampos oro linijos Lietuvos E – Alytus rekonstravimo bendrosios techninės priežiūros paslaugų pirkimas“, pašalinti šią tiekėją iš nurodyto pirkimo ir ją įrašyti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; grąžino ieškovę į atsakovės vykdomo viešojo pirkimo procedūrų rezultatų stadiją, užfiksuotą atsakovės 2020 m. gruodžio 21 d. rašte „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“, kuriuo ieškovės pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė pasiūlymą dėl pirkimo ir siekdama įrodyti, kad jis atitinka SPS 3.1 p. 2 lentelės 2 eilutėje įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą, pateikė užpildytą SPS 5 priedą „Informacija apie patirtį (SPS 3 dalies 2 lentelės 2 punkto reikalavimas)“. Šiame priede ieškovė nurodė du projektus, kuriuos vykdant, ji buvo techninė prižiūrėtoja ir FIDIC inžinierė: 1) Projekto Nr. 05.1.1-APVA-R-007-21-003 „Paviršinių ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Kaune” rangos sutarties Nr. 5-124-2018 „Paviršinių nuotekų sistemos plėtra ir rekonstrukcija Kaune” Statybos techninė priežiūra ir FIDIC inžinieriaus paslaugos, suteiktų paslaugų vertė – 66 029,68 Eur (Sutartis Nr. 2); 2) Projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Marijampolės savivaldybėje“ FIDIC Inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugos, suteiktų paslaugų vertė – 40 000 Eur (Sutartis Nr. 1).

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, priėjo išvadą, kad FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdymas, įgyvendinant projektą, kuris vystomas pagal FIDIC sutartis, yra statybos techninės priežiūros funkcijų vykdymas ir ieškovė, vykdžiusi FIDIC inžinieriaus funkcijas projektuose, nurodytuose SPS 5 priede „Informacija apie patirtį (SPS 3 dalies 2 lentelės 2 punkto reikalavimas)“, pagrįstai šias (FIDIC inžinieriaus) paslaugas laikė jos tinkamą kvalifikaciją pagrindžiančia patirtimi. Statybos teisinės priežiūros funkcijų, kurios vykdomos, įgyvendinant projektus, vystomus pagal FIDIC sutartis, teisinis reglamentavimas neleidžia šias funkcijas atlikti šalia FIDIC inžinieriaus pasamdytam dar ir statybos techniniam prižiūrėtojui, kadangi pastarojo darbuotojo funkcijos būtų perteklinės, dubliuojančios FIDIC inžinieriaus funkcijas ir sutartis su šiuo darbuotoju būtų ekonomiškai neracionali.

7. Teismas atsakovės teiginius, kad Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 1.4.1. punkte aprašytas inžinierius nėra FIDIC inžinierius, pripažino nepagrįstomis, kadangi Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 1.4.1. punkto nuostatose numatytas rangos sutarčių, sudarytų naudojantis FIDIC arba kitų tarptautinių organizacijų standartinėmis statybos sutarčių sąlygomis, statinio statybos techninės priežiūros funkcijas gali vykdyti tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas atitinkantis inžinierius.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato specifinės FIDIC inžinieriaus pareigos, atskirtos nuo statybos techninės priežiūros funkcijų. Dėl to FIDIC inžinieriaus paslaugos, ieškovės teiktos vykdant statybos rangos sutartis, parengtas naudojantis FIDIC standartinėmis statybos sutarčių sąlygomis, yra paslaugos, atitinkančios SPS 3.1 p. 2 lentelės 2 eilutėje įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė atsakovei pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji pati (o ne kitas subjektas) suteikė SPS 5 priede „Informacija apie patirtį (SPS 3 dalies 2 lentelės 2 punkto reikalavimas)“ aprašytas FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugas, vykdant Sutartį Nr. 2.

10. Dėl aprašytų aplinkybių ir teisinių argumentų pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės pasiūlymas visiškai atitiko atsakovės paskelbto viešojo pirkimo sąlygas, ieškovė šio pirkimo metu nebuvo pateikusi melagingos informacijos. Dėl to atsakovės 2021 m. vasario 5 d. sprendimai atmesti ieškovės pasiūlymą, pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų ir įtraukti tiekėją į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą yra neteisėti ir naikintini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; nesutikus su atsakove, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktos tiekėjos UAB „TEC Infrastructure“ (toliau – TEC) teisių. TEC, kaip pirkimo dalyvė, turėjo tiesioginį teisinį suinteresuotumą byla, nes sprendimas daro tiesioginę įtaką jos teisei sudaryti pirkimo sutartį, jeigu ieškovė būtų galutinai (ne)pašalinta iš pirkimo procedūrų. Atsižvelgiant į tai, TEC turėjo būti įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje.

11.2. Teismas netinkamai įvertino FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugų specifiką, iš esmės padarydamas niekuo nepagrįstą išvadą, kad jeigu FIDIC inžinierius kartu vykdo ir techninės priežiūros paslaugas, visos paslaugos yra automatiškai priskiriamos techninės priežiūros paslaugoms.

11.3. FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugos yra dvi savarankiškos bei atskiros paslaugų grupės.

11.4. Nėra aišku, remiantis kokiais konkrečiais įrodymais teismas pripažino, kad būtent ieškovė Sutartyje Nr. 1 teikė techninės priežiūros paslaugas. Įvertinus Sutarties Nr. 2 informaciją, buvo nustatyta (ir pagrįstas pagrindas spręsti), kad techninės priežiūros paslaugas joje teikė (ar kartu su ieškove) subtiekėja UAB „Evikta“. Ieškovė pasiūlyme nuslėpė informaciją apie subtiekėjos dalyvavimą teikiant techninės priežiūros paslaugas, siekdama būti pripažinta pirkimo laimėtoja.

Šalies argumentai

11.5. Ieškovė, teikdama SPS 5 priedą, vietoje to, kad nurodytų tik techninės priežiūros paslaugų vertę, kartu nurodė ir FIDIC inžinieriaus paslaugų vertę, tokiu būdu padidindama sutarčių vertes, kad jos atitiktų kvalifikacijos reikalavimą. Ieškovė pateikė melagingą informaciją apie savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nes negali įrodyti, kad jos deklaruotos aplinkybės egzistavo.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

12.1. TEC teisėms ir pareigoms nagrinėjama byla jokios įtakos neturi, kadangi atsakovė nėra priėmusi sprendimo dėl TEC pripažinimo pirkimo laimėtoja, o visi pirkime dalyvaujantys tiekėjai nėra trauktini į ginčus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad tuo atveju, kai reikalinga statybos techninė priežiūra rangos sutartims, sudarytoms pagal FIDIC sutarčių sąlygas prižiūrėti, statybos techninę priežiūrą vykdo FIDIC inžinierius. FIDIC inžinierius, suteikęs tokias paslaugas, įgyja statybos techninio prižiūrėtojo patirtį.

12.3. Aplinkybę, kad į FIDIC inžinieriaus paslaugų apimtis pagal ieškovės pateiktas sutartis pateko ir techninės priežiūros paslaugų teikimas, patvirtina būtent pačių rangos sutarčių, kurių vykdymą FIDIC inžinierius prižiūrėjo, sąlygos.

12.4. Statybos priežiūros reglamentas reglamentuoja ir FIDIC inžinieriaus veiklą – tai konkrečiai įtvirtinta I skyriaus 1.4.1 papunktyje. Be to, kaip matyti iš rangos sutarčių sąlygų, FIDIC inžinierius vykdo tas statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas, kurios įtvirtintos Statybos priežiūros reglamente.

12.5. Jei FIDIC inžinieriaus paslaugos ir techninės priežiūros paslaugos būtų savarankiškos ir atskiros ir jas būtų galima teikti atskirai, t. y. kad vienas asmuo teiktų tik FIDIC inžinieriaus paslaugas, o kitas – tik techninės priežiūros paslaugas, tokiu atveju būtų sudarytos skirtingos viešojo pirkimo sutartys dėl šių paslaugų.

12.6. Ieškovė teisėtai ir pagrįstai atitiktį pirkimo sąlygų 3.1 p. 2 lentelės 2 p. įtvirtintiems reikalavimams įrodinėjo pilna Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 verte, kuri apėmė ir FIDIC inžinieriaus teikiamų techninės priežiūros paslaugų apimtį.

12.7. Ieškovė tinkamai įrodė, kad tas techninės priežiūros paslaugas, kuriomis buvo įrodinėjama atitiktis pirkime keliamiems kvalifikacijos reikalavimams suteikė pati ieškovė. Atsakovės interpretacijos ir akivaizdiems faktams prieštaraujantys teiginiai dėl to, kad neva paslaugas teikė UAB „Evikta“ (nors pats paslaugų užsakovas raštu patvirtino, kad taip nebuvo) laikytini nepagrįstais.

12.8. Net jeigu Lietuvos apeliacinis teismas ir panaikintų sprendimą, nėra pagrindo ieškovės pripažinti pateikusia melagingą informaciją, nes tokiu atveju net pirmosios instancijos teismas būtų laikomas klaidingai kvalifikavusiu ginčo teisinius santykius. Visiškai nepagrįsta, neproporcinga ir nesąžininga būtų reikalauti teisingos kvalifikacijos iš ieškovės, kuri yra ne teisės, o statybos profesionalas. Ieškovė pirkime negali būti laikoma pateikusia melagingą informaciją ir dėl to, kad ji jokios informacijos niekada nenuslėpė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. CPK 329 straipsnis reglamentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Nurodyto straipsnio pirma dalis nustato bendrą taisyklę, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tik konstatavus abi įstatyme įtvirtintas sąlygas, t. y. proceso teisės normų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendus bylą, apeliacinės instancijos teismas gali pripažinti, kad egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai sukelia materialiuosius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą, todėl juos gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas.

15. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardinti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).

16. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

Dėl teismo procesinio sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, jeigu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens

17. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisų ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, kitoks nusprendimas, turintis įtakos neįtraukto dalyvauti asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

19. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens TEC materialiųjų teisių ir pareigų. Šį argumentą atsakovė grindžia aplinkybėmis, kad ieškovė buvo pripažinta galima pirkimo laimėtoja, tačiau atlikus pakartotinį jos vertinimą atitikčiai kvalifikacijos reikalavimui, ieškovė iš pirkimo buvo pašalinta, taip TEC tapus pirkimo laimėtoja. Teismo sprendimu grąžinus ieškovę į pirkimą, ji taptų galima pirkimo laimėtoja, o TEC liktų antra pasiūlymų eilėje. Prieštaraudama šiai pozicijai, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika, galimų viešųjų pirkimų laimėtojų teisėms ir pareigoms teismo sprendimas, kuriame yra ginčijami tam tikri perkančiųjų organizacijų sprendimai, įtakos neturi.

20. Vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. informavo ieškovę apie pirkimo procedūrų rezultatus, pagal kuriuos ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu; TEC pasiūlymas buvo antroje vietoje. Kaip nurodyta 2021 m. sausio 22 d. atsakovės rašte, adresuotame ieškovei, pirkimų komisija, pastebėjusi pirkimo laimėtojos kvalifikacijos atitiktį įrodančiuose dokumentuose netikslumų, panaikino pirkimo komisijos 2020 m. gruodžio 16 d. posėdyje priimtus sprendimus, apie kuriuos tiekėjai buvo informuoti 2020 m. gruodžio 21 d. CVP IS priemonėmis. Atsakovė 2021 m. vasario 5 d. sprendimu pripažino, kad ieškovė pateikė melagingą informaciją apie kvalifikacijos reikalavimų atitikimą ir vadovaujantis SPS 3.1 punkto 1 lentelės 4 punkte nustatytu pašalinimo pagrindu, pašalino ieškovę iš pirkimo procedūrų, pateiktą pasiūlymą atmetė ir įtraukė ieškovę į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. 2021 m. vasario 5 d. raštu atsakovė informavo TEC, kad pirkimų komisija nustatė, jog šios įmonės pasiūlymas gali būti pripažintas laimėjusiu.

21. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti atsakovės 2021 m. vasario 5 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pašalinti tiekėją iš viešojo pirkimo procedūrų ir įtraukti tiekėją į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą neteisėtu bei grąžinti ieškovę į pirkimo procedūras. Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovės 2021 m. vasario 5 d. sprendimus atmesti tiekėjos (ieškovės) pasiūlymą dėl viešojo pirkimo Nr. 517772, vykdomo atviro konkurso būdu „Ypatingo statinio, 330 kV įtampos oro linijos Lietuvos E – Alytus rekonstravimo bendrosios techninės priežiūros paslaugų pirkimas“, pašalinti šią tiekėją iš nurodyto pirkimo ir ją įrašyti į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; grąžino ieškovę į atsakovės vykdomo viešojo pirkimo procedūrų rezultatų stadiją, užfiksuotą atsakovės 2020 m. gruodžio 21 d. rašte „Dėl pirkimo procedūrų rezultatų“. Minėta, kad šiuo raštu ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu.

22. Taigi, nepaisant to, kad atsakovė nusprendė grįžti į ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo kvalifikacijos vertinimo etapą, ir atsakovė pirkimuose nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl pirkimų laimėtojo nustatymo, sprendžiant iš pirkimo procedūrų rezultatų, pagal kuriuos TEC pasiūlymas užėmė antrąją vietą, pripažintina, kad ši tiekėja turėjo realių galimybių ir pagrįstą lūkestį, gavus atsakovės 2021 m. vasario 5 d. raštą, tapti potencialia pirkimo laimėtoja. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad ginče iš esmės nebuvo keliamas pirkimo procedūrų teisėtumo klausimas, kuris sąlygotų iš naujo atlikti pirkimo procedūras, todėl TEC sužinojusi apie ieškovės pasiūlymo neatitikimą pirkimo sąlygoms, objektyviai tikėjosi laimėti pirkimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškinys, sukėlė TEC tiesiogines neigiamas teisines pasekmes – užkirto kelią sudaryti pirkimo sutartį.

23. Nagrinėjamoje byloje TEC jokiu procesiniu statusu nedalyvavo, nors iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bendrovė siekė įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors TEC bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo suteiktas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusas, ši aplinkybė nepaneigia anksčiau konstatuotos išvados apie teismo priimto sprendimo įtaką TEC teisėms ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą. Esant bet kuriam iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų laikoma, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).

24. Apeliacinės instancijos teismo manymu, ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1181-553-2019 nesuponuoja priešingo, nei nurodyta, rezultato. Šiuo aspektu aktualu pažymėti, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

25. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nustačius TEC realias galimybes tapti pirkimo laimėtoja, atsižvelgiant į TEC teisinį ryšį su ginčo objektu, negalima sutikti su ieškove dėl būtinybės taikyti jos nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Be to, nagrinėjamoje byloje, priešingai nei ieškovės nurodomoje, kur apeliuojama į viešojo pirkimo sąlygų aiškumą, ginčijama konkrečios tiekėjos (ieškovės), kaip TEC pagrindinės konkurentės, galimybė toliau dalyvauti pirkime, kas neabejotinai pagrindžia TEC suinteresuotumą ginti savo teises vykdant pirkimo procedūras. Svarbu ir tai, kad TEC aktyviai gynė savo interesus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išreikšdama norą būti įtrauktai į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

26. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra išskirtinė pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, negali išnagrinėti bylos iš esmės.

27. Pripažinus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą TEC. Šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovei grąžinamas 788 Eur žyminis mokestis. Išaiškinama, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

30. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Grąžinti LITGRID akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 302564383) 788 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gegužės 13 d. mokėjimo Nr. 000039242.

Teisėjos Vilija MikuckienėAldona TilindienėJūratė Varanauskaitė