Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, tai yra: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. balandžio 30 d., apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su sutuoktine E. Ž. metu, pastūmė nukentėjusiąją E. Ž., ko pasėkoje nugriuvusi ant grindų nukentėjusioji E. Ž. patyrė nugaros sumušimą su skausmingumu kairėje pusėje ties XII šonkauliu ir žemiau, kas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad susiginčijo su žmona dėl kažkokio nereikšmingo dalyko ir jis ją pastūmė, ji pargriuvo. Pripažįsta kaltę, nes negalima liesti žmogaus. Sutuoktinė tą patį vakarą skambino greitajai pagalbai. Dėl ko kilo konfliktas nepamena, dėl kažkokio mažmožio. Jis buvo neblaivus, bet kiek buvo išgėręs, nepamena. Stiprių gėrimų jis nevartoja, tik alų. Neprisimena įvykio aplinkybių. Sutuoktinė prieš ją pastumiant, gal jam ir sudavė, nepamena, viskas buvo seniai. Greitoji ir policija atvyko, rodos, tą patį vakarą, gerai nepamena. Kas iškvietė policiją, nepamena. Žmona griūdama susitrenkė šoną. Ji taip pat buvo išgėrusi, nes alų gėrė abu. Ligonių kasai žalą atlygino, su žmona susitaikė, ji jam atleido, gyvena toliau kartu.

Nukentėjusioji E. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą ji pamena puikiai, nes sutuoktinis pagėręs pradėjo triukšmauti, šaukė necenzūrinius žodžius. Jai buvo gėda prieš kaimynus, todėl, kad jis nusiramintų, ji jam sudavė ranka į veidą. Tada kaltinamasis atsistojo ir ją su vyriška jėga pastūmė. Ji nugriuvo ant žemės. Tą patį vakarą išsikvietė greitąją, nes skaudėjo šoną, galvojo, kad lūžo šonkaulis. Atvažiavusi greitoji ją išsivežė, policijos ji nekvietė ir dar skambindama 112 operatorei pasakė, kad policija nereikalinga. Negerai padarė, kad sudavė kaltinamajam. Jos smūgis sutuoktinį sunervino. Greitąją ji kvietė ne sekančią dieną, o tą patį vakarą. Buvo apklausiama tyrėjos. Kodėl tyrėja parašė tokią datą, nežino. Viskas vyko tą pačią dieną. Prašo kaltinamąjį išteisinti.

Iš 2022 m. gegužės 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Martyno Meiliulio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo. Smurto patyrusio asmens dėl jo psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyręs asmuo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigusi, neblaivumą nusistatyti atsisakė. Smurtu įtariamas asmuo neblaivus 2,31 ‰ (promilės). E. Ž.paaiškino, kad 2022 m. balandžio 30 d., tikslaus laiko nenurodė, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui su vyru S. Ž., jis jai sudavė vieną kartą į galvą (nepamena kur, bet skauda galvą), dėl ko ji nukrito ant betoninių grindų ir susitrenkė kairės pusės šonkaulių sritį, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji neblaivumą nusistatyti atsisakė, teigė, kad policijos nekvietė, pageidavo tik medicinos pagalbos darbuotojų. S. Ž. neneigė, kad pastūmė žmoną, tačiau neigė, kad sudavė smūgį. Filmuota vaizdo garso registratoriais (b.l. 9-12).

Iš alkotesterio Alcotest 6820 Nr. ARHK-0648 kvito matyti, kad 2022 m. gegužės 1 d. 19.01 val. S. Ž. nustatytas 2,31 ‰ (promilės) neblaivumas (b.l. 14).

2022 m. birželio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 590/2022(03) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose E. Ž. nustatytas nugaros sumušimas su skausmingumu kairėje pusėje ties XII šonkauliu ir žemiau. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2022 m. gegužės 1 d. 18.41 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytai įvykio datai. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto sritis, kuri ne mažiau kaip vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietu buku daiktu. Nurodytas sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 43).

Iš vaizdo įrašų, pridėtų prie bylos, kuriuos padarė policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2022 m. gegužės 1 d. 18.51 val. Pareigūnus į namą įleido nukentėjusioji E. Ž.. Kaltinamasis tuo metu gulėjo lovoje. Nukentėjusioji policijos pareigūnams teigia, kad kaltinamasis numetė ją ant žemės, skauda šoną. Sako, kad vakar trenkė į galvą, skauda šoną, šiandien skausmas nepakenčiamas. Vakar jie susibarė. Ar vartojo alkoholį, nepamena. Jai labai skauda. Pokalbio metu atvyko medikai. Policijos pareigūnai kaltinamąjį išsivedė iš namo į lauką, kur jis sako, kad nukentėjusioji artistė. Kaltinamasis teigia, kad viskas įvyko vakar. Nukentėjusioji išstūmė jį lauk ir jis ją pastūmė. Jis pripažįsta, kad vakar gėrė ir šiandien gėrė. Namuose likusi nukentėjusioji, bendraudama su pareigūnais, atsisako pasitikrinti neblaivumą, aiškina, kad policijos pareigūnų ji nekvietė ir jai jų nereikia (CD pridėtas prie bylos).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios E. Ž. parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. apie 20.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio S. Ž. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sėdėdamas verandoje ant kėdės, sutuoktinis vartojo alkoholinius gėrimus ir vadino ją necenzūriniais žodžiais. Neištvėrusi tokio sutuoktinio elgesio, ji ėjo link jo ir prašė liautis garsiai šūkauti, tačiau jis nenustojo. Tada ji priėjo prie sutuoktinio, bet jis ją ranka atstūmė nuo savęs. Nuo šio pastūmimo jai neskaudėjo. Supykusi dėl tokio sutuoktinio elgesio, rankos delnu pliaukštelėjo sutuoktiniui į skruostą, po ko jis atsistojo nuo kėdės, sugriebė ją už pečių ir nubloškė ant žemės. Krisdama ant betoninių grindų, ji susidaužė galvą ir kairį šoną. Kažkurį laiką pagulėjusi ant grindų, ji atsistojo ir nuėjusi į kambarį, atsigulė į lovą, sutuoktinis liko verandoje. Išmiegojusi naktį, pajuto, kad sutrenktas šonas skauda, todėl 2022 m. gegužės 1 d. apie 20.52 val. išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kad ją apžiūrėtų medikai. Jokių vizualiai matomų sužalojimų neliko, tačiau sutrenktą šoną skaudėjo. Greitoji medicinos pagalba ją pristatė į Kretingos ligoninę, kur po apžiūros ji buvo išleista į namus. Sutuoktinis ją tik pastūmė, dėl ko ji griuvo ir susižalojo. Jis jai jokių smūgių nesudavė, galvą ji susižalojo krisdama ant grindų. Sutuoktinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, ikiteisminių tyrimų dėl jo smurtavimo prieš ją yra buvę ir anksčiau. Teisė į civilinį ieškinį jai išaiškinta, tačiau ji ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje (b.l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, S. Ž. parodė, kad 2022 m. balandžio 30 d. namuose kartu su sutuoktine vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nežino. Gali būti, kad jis E. pavadino necenzūriniais žodžiais, bet tiksliai nepamena. Atsimena, kad jam stovint verandoje, E. jį pastūmė rankomis, dėl ko jis atsitrenkė į durų staktą, tačiau dėl to jokio fizinio skausmo nepatyrė ir nesusižalojo. Supykęs dėl tokio sutuoktinės elgesio, jis paėmęs ją už rankų pastūmė, dėl ko ji nukrito verandoje ant grindų. Ką sutuoktinė krisdama susižalojo, jis nematė. Sutuoktinė ant grindų pagulėjo iki 2 minučių, to po to atsikėlė ir nuėjo į kambarį. Kad jai skaudėjo ar panašiai, nieko jam nesakė, tačiau išsimiegojusi kitą dieną jam pasakė, kad jai skauda. Kas konkrečiai skauda, neminėjo. Vakare girdėjo, kad sutuoktinė skambina į bendrąjį pagalbos numerį ir kviečiasi greitąją medicinos pagalbą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Jis alkoholinius gėrimus vartojo nuo 2022 m. balandžio 29 d., todėl dėl girtumo visų įvykio aplinkybių gerai nepamena. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sutuoktinės atsiprašė ir su ja susitaikė (b.l. 84-85).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas S. Ž. nežymiai sutrikdžius E. Ž. sveikatą pasitvirtino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė byloje įrodyta paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios E. Ž. parodymais, vaizdo kamerų įrašais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais.

Kaltinimas S. Ž. tikslintinas, atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu nustatytą aplinkybę, kad kaltinamasis įvykio metu tik pastūmė nukentėjusiąją, ką nukentėjusioji parodė ir tvirtino teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, todėl iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad kaltinamasis sugriebęs E. Ž. už pečių, tyčia ją pargriovė ant grindų. Šios aplinkybės pašalinimas, pakeičiant, kad kaltinamasis tik pastūmė nukentėjusiąją, veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties. Nukentėjusioji teisme ginčijo, kad įvykis buvo tą pačią dieną, kai į namus ji išsikvietė medikus, t.y. 2022 m. gegužės 1 d., tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašus, pridėtus prie bylos, taip pat įvertinus tai, kad po įvykio nukentėjusioji kaip liudytoja ir įtariamasis buvo apklausti 2022 m. gegužės 2 d. ir abu nurodė, kad įvykis buvo 2022 m. balandžio 30 d., medikams nukentėjusioji irgi nurodė, kad sužalojimą patyrė vakar (b.l. 44), šie duomenys patvirtina, jog įvykio data iš tiesų buvo 2022 m. balandžio 30 d.

Kaltinamasis neneigė, kad pastūmė nukentėjusiąją ir kad ji nugriuvo, bet neprisimena, kad nukentėjusioji, prieš ją pastumiant, jam sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nukentėjusioji jį pastūmė, dėl ko jis supykęs ir ją irgi pastūmė. Tuo tarpu nukentėjusioji ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad pirma sudavė kaltinamajam, dėl ko kaltinamasis supyko ir ją pastūmė. Nukentėjusioji tvirtino, kad policijos pareigūnų pagalbos ji nekvietė ir jie jai buvo nereikalingi, iš vaizdo įrašo matyti, kad varė juos lauk iš namų, kai jie atvyko į jų namus, kas rodo, jog ji suprato savo veiksmų neteisėtumą (įtaką nusikaltimo padarymui), dėl ko ir priešinosi teisėsaugos pareigūnų pagalbos teikimui.

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad konfliktas tarp sutuoktinių kilo išgertuvių metu, jų neblaivumas po įvykio (2022 m. balandžio 30 d.) nebuvo nustatytas, byloje nėra galimybės įvertinti, kokią įtaką nukentėjusiosios nugriuvimui galėjo turėti ne tik kaltinamojo pastūmimas, bet ir galimai įvykio metu buvęs nukentėjusiosios neblaivumas. Nukentėjusiajai teigiant, kad ji nugriuvo dėl kaltinamojo pastūmimo, o pastarajam šią aplinkybę pripažįstant, teismas konstatuoja, kad nugaros sumušimas nukentėjusiajai buvo padarytas dėl kaltinamojo veiksmų – nukentėjusiosios pastūmimo, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Šis sužalojimas susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais ir yra kaltinamojo elgesio pasekmė. Kaltinamasis pastumdamas nukentėjusiąją nenumatė, kad nukentėjusioji gali susižaloti ir to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nukentėjusiosios patirtas sužalojimas specialisto išvadoje vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis neneigė, kad pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nugriuvo, tačiau pati nukentėjusioji parodė, kad prieš ją pastumiant, ji kaltinamajam sudavė smūgį į veidą. Teismo pareiga objektyviai ir išsamiai ištirti byloje surinktus įrodymus ir pagal juos priimti teisingą sprendimą. Nusikalstamos veikos situacija ir nukentėjusiosios pozicija įgalina teismą įvertinti, ar kaltinamojo veiksmai (nukentėjusiosios pastūmimas) nebuvo atlikti esant būtinosios ginties situacijai.

Būtinosios ginties situacija (BK 28 straipsnis) konstatuojama, kai nustatoma, jog asmens, panaudojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Nukentėjusiosios smūgio sudavimas galėtų būti pagrindas kaltinamojo gynybai, tačiau kaltinamasis teisme įvykio aplinkybių neprisiminė, bet pripažįsta, kad nukentėjusiąją pastūmė. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nukentėjusiąją pastūmė supykęs, jog ši jį pastūmė (nukentėjusiosios smūgio jis iš viso neprisiminė). Nukentėjusioji teisme tvirtino, kad jos smūgis kaltinamąjį sunervino ir tada jis ją pastūmė. Įvykio liudytojų byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis, pastumdamas nukentėjusiąją, veikė būtinosios ginties sąlygomis.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021 ir kt.).

Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai E. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors bet koks sveikatos sutrikdymas yra reikšmingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį (nugaros sumušimas su skausmingumu), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Kita vertus, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką.

Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp sutuoktinių kilo išgertuvių metu dėl netinkamo kaltinamojo elgesio (triukšmavimo, necenzūrinių žodžių vartojimo). Nagrinėjamo įvykio metu, dėl netinkamo kaltinamojo elgesio, nukentėjusioji sudavė kaltinamajam smūgį į veidą, po ko kaltinamasis nukentėjusiąją pastūmė. Dėl to nukentėjusioji nugriuvo ant betoninių verandos grindų ir susitrenkė nugarą, kas jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Visgi teismo atliktas situacijos vertinimas dėl būtinosios ginties sąlygų rodo, kad įvykio aplinkybės balansuoja ties šiuo baudžiamąją atsakomybę šalinančiu institutu, kurio nepripažinimą byloje iš esmės lėmė tik nukentėjusiosios parodymai bei kaltinamojo pasyvi gynyba nuo pareikšto kaltinimo, kurią be kita ko neabejotinai įtakojo kaltinamojo amžius, išsilavinimas, sveikatos būklė, gyvenimo būdas ir teisinių žinių stoka.

Iš nustatytų bylos aplinkybių galima daryti išvadą, kad S. Ž. veiksmai buvo spontaniški, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus, be to, šios veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, ką prašė pripažinti prokuroras kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad S. Ž. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Todėl S. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,64 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl kaltinamojo S. Ž. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (nukentėjusiajai medicininės apžiūros paslaugų suteikimo) atlyginimo (b.l. 50-51). Šį ieškinį kaltinamasis atlygino (b.l.48). Kaltinamajam ieškinį atlyginus, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

CD laikmena su vaizdo įrašais saugotina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

S. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.