Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-373-1107/2022 pagal pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas dėl pareiškimo pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra. Pareiškėjo nurodytų įrodymų LSMU pateikti negali, kadangi praėjus 10 (dešimt) metų terminui dokumentai buvo sunaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24.4. Liko neištirti ir neįvertinti duomenys, patvirtinantys, kad apeliantas nuo 1980 m. sausio 1 d. iki 1985 m. gruodžio 26 d. yra dirbęs gamyboje ypač kenksmingomis sveikatai sąlygomis darbo kodu Nr. 23200000-1754B, kuriam pagal tuometinius teisės aktus buvo suteikta teisė išeiti į senatvės pensiją nuo 55-erių metų amžiaus, jeigu išdirbama ne mažiau 12 metų 6 mėnesius.

25.4. Pareiškėjo darbo knygelėje yra įrašas apie pareiškėjo mokymosi laikotarpį nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. Lietuvos veterinarijos akademijoje, tačiau VSDFV Kauno skyrius neturi ir pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie apelianto Lietuvos veterinarijos institute gautas pajamas laikotarpiu nuo 1979 m. birželio 29 d. iki 1979 m. liepos 31 d. Be to, Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022 pareiškėjo E. Z. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl laikotarpių nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1974 m. liepos 31 d. mokymosi Kauno 23-ioje technikos mokykloje ir nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. Lietuvos veterinarijos akademijoje gautų draudžiamųjų pajamų bei nuo jų įmokėtų socialinio draudimo mokesčių įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą buvo atmestas. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 12 d.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

27. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta byla dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas E. Z. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

28.1. laikotarpiu nuo 1979 m. birželio 29 d. iki 1993 m. spalio 28 d. pareiškėjo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu buvo pajamos, apmokestintos pensijų socialinio draudimo įnašu;

28.4. laikotarpiu nuo 1979 m. birželio 29 d. iki 1993 m. spalio 28 d. pareiškėjas gavo patikslintame pareiškime nurodytas pajamas rubliais ir laikotarpiu nuo 1979 m. birželio 29 d. iki 1993 m. spalio 28 d. Lietuvos veterinarijos institutas įnešė nurodytus socialinio draudimo įnašus nuo pareiškėjo gautų pajamų.

29. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 441 str. 1 d.). Teisiniai faktai – tai tokie realios tikrovės reiškiniai, su kuriais teisės normos sieja teisinio santykio atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p.).

30. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad apeliantas prašomus nustatyti pirmuosius tris juridinę reikšmę turinčius faktus sieja su teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas įgijimu.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl kompensacijos skyrimo 2014 m. sausio 21 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių (toliau – VSDFV Kauno skyrius) ir pateikė darbo knygelės Nr. 0409833 kopiją, Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo instituto 1979 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 50 kopija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2013 m. birželio 7 d. pažymos Nr. 013-01 kopiją, asmens kortelių kopijos (2 t., b. l. 19–31).

32. VSDFV Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus (be kita ko ir tuos, kuriuos apeliantas nurodo atskirajame skunde ir kurių, apelianto manymu, nevertino pirmosios instancijos teismas), 2014 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (10.10) S-5781, kuriame nurodė, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – VSDPĮ) 67 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267. Pagal šiuos teisės aktus į stažą kompensacijai skirti įskaitomi tie buvę iki 1995 m. sausio 1 d. laikotarpiai, kuriais asmuo dirbo darbus, numatytus specialiuose Lietuvoje galiojusiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2, patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, padarytais iki 1990 m. kovo 11 d. Darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi dokumentais, nurodytais Tvarkos aprašo 10 punkte, t. y. darbo knygelėmis, darbdavių ar valstybinių archyvų sistemos įstaigų išduotomis darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį ir trukmę patikslinančiomis pažymomis. VSDFV Kauno skyrius padarė išvadą, kad pagal pateiktus pareiškėjo dokumentus į stažą kompensacijai skirti Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų Sąraše Nr. 1 ir sąraše Nr. 2 darbas Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo institute (reorganizavus Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo institute ir Lietuvos veterinarijos institute) laikotarpiu nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1979 m. gruodžio 27 d. ir nuo 1983 m. vasario 16 d. iki 1993 m. spalio 28 d. mokslinio bendradarbio pareigose nesuteikia teisės į pensines lengvatas (2 t., b. l. 32).

33. Pažymėtina, kad pagal VSDPĮ nuostatas sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. sausio 27 d. sprendime Nr. (10.10) S-5781 pareiškėjui buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo teise apskųsti minėtą VSDFV Kauno skyriaus sprendimą, o kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas.

35. Analogiškoje byloje kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

36. Nagrinėjamu atveju tiek 2014 m. sausio 21 d. VSDFV Kauno skyriui dėl kompensacijos skyrimo, tiek dabar teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo pareigas ir darbo pobūdį, yra tie patys. Tai yra minėti dokumentai yra išlikę, nepanaikinti ir yra galiojantys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka.

37. Sutiktina su VSDFV argumentais, kad pagal kompensacijų skyrimo teisinį reglamentavimą asmens teisė į kompensaciją siejama ne su asmens pajamoms taikytų mokesčių dydžiu ar papildomai gautomis lengvatomis už kenksmingas darbo sąlygas (papildomos atostogos, sutrumpinta darbo diena, priedas prie atlyginimo, ir pan.), o su darbų, nurodytų Sąraše Nr. 1 ir Sąraše Nr. 2, atlikimu.

38. Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2019 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP1E-1759 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo E. Z.“, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui pensiją nuo 2018 m. gruodžio 16 d. (1 t. b. l. 25–26).

39. Minėta, kad socialinio draudimo pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo ir mokėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja VSDP įstatymas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Kompensacija pradedama mokėti iki VSDF įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus likus tiek kalendorinių mėnesių, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 8 dalis).

40. Taigi, kompensacija mokama iki asmuo sukanka senatvės pensinį amžių. Pareiškėjo senatvės pensinis amžius suėjo 2018 m. gruodžio 16 d., nuo tos datos jam paskirta socialinio draudimo senatvės pensija. Tai reiškia, kad net ir nustačius pareiškėjo prašomą faktą, kad jo darbo pobūdis laikotarpiu nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. spalio 28 d. atitinka Sąraše Nr. 1 ar Sąraše Nr. 2 nurodyto darbo pobūdį, jis nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjas neįgis teisės gauti kompensaciją, nes pareiškėjas jau yra sukakęs senatvės pensinį amžių.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad apeliantas laikotarpiu nuo 1979 m. birželio 29d. iki 1993 m. spalio 28 d. gavo pajamas ir mokėjo socialinio draudimo įmokas

41. Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pensijų įstatymo 2 priede nurodyta, kokie laikotarpiai prilyginami stažui.

42. Apskaičiuojant pensijų socialinio draudimo stažą nėra atsižvelgiama į asmens draudžiamąsias pajamas, gautas iki 1993 m. gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai nėra išlikę kitų duomenų (darbo knygelių, įsakymų ar protokolų kopijų), patvirtinančių pareiškėjo darbo stažą. Remiantis Nuostatų 18 punktu, jei kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, atostogos buvo mokamos, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.) arba buvo kolūkio narys (duomenys apie asmens darbą įrašyti dokumentuose, kuriuose buvo apskaitomas kolūkio narių darbas), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus.

43. Iš pateiktų įrodymų (1 t., b. l. 162– 64; 3 t., b. l. 86–88) matyti, kad VSDFV Kauno skyrius į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitė pareiškėjo darbo Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo institute (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) išdirbtus ieškovo nurodytus laikotarpius: 1979 m. rugpjūčio 1 d. – 1979 m. gruodžio 27 d., 1979 m. gruodžio 28 d. – 1983 m. vasario 15 d., 1983 m. vasario 16 d. – 1991 m. gegužės 31 d. bei 1991 m. birželio 1 d. – 1993 m. spalio 28 d. Apeliantas yra dirbęs Lietuvos Veterinarijos mokslinio tyrimo instituto Gyvulių prieauglio ligų laboratorijoje, Galvijų ligų skyriuje, Veterinarinės sanitarijos skyriuje, Epizootologijos ir parazitologijos sektoriuje, Neužkrečiamų ligų skyriuje.

44. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas dar 2021 m. buvo kreipęsis į teismą su pareiškimu, kuriame, be kita ko, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis nuo 1979 vasario 1 d. iki 1979 m. liepos 31 d. per Lietuvos veterinarijos akademiją gavo draudžiamąsias pajamas ir tuo pagrindu įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių įtraukti į valstybinį pensijų socialinio draudimo stažą kalendoriniais metais laiką nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. rugpjūčio 31 d., skirti ir išmokėti senatvės pensiją.

45. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1713-1126/2022 pareiškėjo E. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.

46. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs E. Z. apeliacinį skundą, 2022 m. balandžio 12d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

47. Taigi, kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje jau yra nustatyta, kad apeliantas nuo 1979 m. birželio 29 d. iki 1979 m. liepos 31 d. nedirbo Lietuvos veterinarijos akademijoje ir jokių draudžiamųjų pajamų, nuo kurių būtų mokami socialinio draudimo įnašai, negavo, todėl šioje byloje pakartotinai nustatinėti apelianto prašomą juridinę reikšmę turinį faktą už prieš tai nurodytą laikotarpį nėra teisinio pagrindo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

48. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2019 m. sausio 14 d. pažyma patvirtina, kad Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo institute apeliantas pradėjo dirbti nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d., o laikotarpis nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 28 d. buvo apelianto mokymosi laikotarpis (1 t., b. l. 162–163).

49. Nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjui negali būti pakartotinai įskaitytas visas laikotarpis ar atskiros jo dalys nuo 1979 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. spalio 28 d.

50. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad byla dalyje dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto apie gautas pajamas ir sumokėtus socialinio draudimo įnašus laikotarpiu nuo 1979 m. birželio 29 d. iki 1993 m. spalio 28 d. nutrauktina.

51. Kiti atskirojo skundo argumentai galutiniam ginčo sprendimo rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

52. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.