- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-20
- Bylos Nr.
- AN2-85-1035/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01515-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- G. T.
- Kategorijos
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 16.9.16Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas (ANK 432 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. atstovo advokato I. Čiučirkos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas G. T. ir jo atstovo advokato I. Čiučirkos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-27136-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu G. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 432 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 500 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
G. T. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. spalio 16 d. 17.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, neprisisegęs saugos diržo, kai diržai įrengti. Tokiais veiksmais G. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 196 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartimi Institucijos 2023 m lapkričio 9 d. nutarimas pakeistas ir G. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, G. T. paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, paliekant nutarimu paskirtą 500 Eur baudą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu G. T. atstovas advokatas I. Čiučirka prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir visai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. G. T. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Šis gyvenamasis būstas nuo Vilniaus miesto centro yra 11 km atstumu. jis turi šešis nepilnamečius vaikus. Pirmos dvi vyresniosios dukros gyvena kartu su buvusia sutuoktine. Joms G. T. teikia išlaikymą. Kiti keturi vaikai yra bendri su dabartine sutuoktine ir jie gyvena visi kartu su G. T.. Vaikai lanko skirtingus darželius-lopšelius ir darželius-mokyklas skirtingose miesto vietovėse, kurios nutolusios nuo gyvenamosios vietos apie 8–12 km atstumu. Šeimoje G. T. yra vienintelis, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, jam teisė vairuoti būtina tam, kad laiku pristatytų visus keturis vaikus į ugdymo įstaigas, o juos pristačius, iškart nuvažiuotų į darbą. G. T. turi išlaikyti dvi vyresniąsias dukras ir keturis nepilnamečius vaikus, kuriems reikalinga apranga, avalynė, maistas, higienos priemonės, mokėti mokesčius už darželius-mokyklas.
1.2. G. T. turi sveikatos problemų (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku-brigadininku, jo darbo laikas yra nuo 7.00 val. iki 15.30 val. Atsižvelgiant į turimų mažamečių vaikų skaičių, visas aplinkybes ir kylančius iššūkius šeimoje dėl vaikų nuvežimo į ugdymo įstaigas, G. T. su darbdaviu suderino patogų ir prie šeimos poreikių pritaikytą darbo laiką, kad spėtų iki 7.00 val. nuvežti visus keturis mažamečius vaikus į skirtingas ugdymo įstaigas ir iškart nuvykti į darbą.
1.3. G. T. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti dėl būtinojo reikalingumo, t. y. dėl visuomenėje kilusio chaoso ir vaikų saugumo, esamoje situacijoje pasielgė neatsakingai, tačiau nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai. Buvo gautas pranešimas apie mokyklų ir darželių užminavimą. Policija viešai pateikė rekomendaciją, kad iki 12.00 val. visus vaikus reikia išvesti iš mokyklų ir darželių, todėl šių ugdymo įstaigų administracija G. T. ir jo sutuoktinei paskambino ir prašė nedelsiant pasiimti savo vaikus. Taigi, jis vairavo išimtinai tik dėl kilusio visuotinio nerimo, baimės ir atsiradusios grėsmės ugdymo įstaigoje, kurioje buvo pareikalauta kuo skubiau atvykti ir pasiimti savo vaikus.
1.4. G. T. dėl padaryto nusižengimo labai išgyvena, yra paveiktas psichologiškai, tikina, kad laikysis įstatymų ir naujų administracinių nusižengimų nebedarys. Jis jaučiasi nubaustas jam paskyrus administracinę nuobaudą, kurią jis jau sumokėjo. Be to, G. T. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Nors anksčiau G. T. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkiu, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad byloje nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Institucijos nuomone, apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikų kvalifikavimo ir paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti šios administracinio poveikio priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).
Nagrinėjamu atveju G. T. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas skirtas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro asmenys, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones. Įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad už minėto straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, kuriam tokia teisė buvo atimta įstatymų nustatyta tvarka.
Šioje byloje Institucijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu G. T. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešių) mėnesių terminui, kuris skundžiama apylinkės teismo nutartimi sutrumpintas iki 3 (trijų) mėnesių, t. y. nustatytas trumpesnis, nei įstatyme numatytas minimalus terminas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad sutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo terminą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena G. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, G. T. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku-brigadininku, yra vedęs, turi šešis vaikus, tačiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkiu, baudas yra susimokėjęs ir savo veiksmais žalos niekam nesukėlė. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad G. T. suvokia padarytų nusižengimų pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį, apylinkės teismas sprendė, kad G. T. tikslinga sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas jos terminas. Apygardos teismo vertinimu, siekiant nuobaudos paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų eismo dalyvių saugumą, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 3 (trijų) mėnesių administracinio poveikio priemonės taikymo terminą.
Apeliaciniame skunde apelianto atstovas nesutinka su sutrumpintu specialiosios teisės atėmimo terminu ir prašo šios administracinio poveikio priemonės visai neskirti. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones G. T. yra reikalinga, nes jis turi šešis vaikus, kuriuos nustatytu laiku reikia nuvežti į skirtingose miesto vietovėse esančias ugdymo įstaigas bei būrelius, savo šeimoje jis yra vienintelis, kuris turi teisę vairuoti, be to, turi vykti į darbą ir užsidirbti pragyvenimui bei šeimos išlaikymui. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje į šias aplinkybes jau atsižvelgė ir jas įvertino, be kita ko, jos egzistavo ir anksčiau, t. y. dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai neatgrasė G. T. vairuoti automobilį, kai tokia teisė jam buvo atimta.
Papildomai apygardos teismas pažymi, kad G. T. neatsakingo veikimo ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina apeliaciniame skunde išdėstyta versija, jog šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, nes jis automobilį vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, esant būtinajam reikalingumui, kadangi abu su sutuoktine gavo pranešimą dėl grėsmę jų vaikams keliančios situacijos, susijusios su užminuotomis ugdymo įstaigomis, todėl jam buvo svarbu nedelsiant parvežti vaikus namo. Priešingai nei pateikiama apeliaciniame skunde, šis administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Bylos duomenimis, G. T. anksčiau daug kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET reikalavimų pažeidimus (greičio viršijimą, vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesilaikė kelio ženklo reikalavimų, vairavo transporto priemonę neprisegęs saugos diržo ir pan.). Už paskutinį padarytą administracinį nusižengimą jam buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 (trijų) mėnesių terminui, tačiau nepraėjus dviem mėnesiams nuo šios administracinio poveikio priemonės paskyrimo G. T. padarė naują administracinį nusižengimą. Šios aplinkybės tik parodo, kad G. T. nėra drausmingas vairuotojas ir nėra linkęs laikytis visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių. Be to, vien ta aplinkybė, kad vaikai buvo ugdymo įstaigose, kurios buvo užminuotos, savaime nelaikytina išskirtine, t. y. tokia, dėl kurios būtų pagrindas netaikyti administracinio poveikio priemonės, nes apeliantas galėjo pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigų, pasinaudodamas viešojo transporto, taksi paslaugomis ar kitais būdais, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams, darbiniams ar šeimos interesams užtikrinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju G. T. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, kaip yra numatyta įstatymų nustatyta tvarka. Kitų naujų esminių duomenų, kuriems esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei kurie teismui nebūtų buvę žinomi ar kurių apylinkės teismas nebūtų aptaręs savo skundžiamoje nutartyje, apeliantas nepateikė.
Savaime suprantama, kad dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo G. T. ir jo artimieji patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Vis tik pabrėžtina, kad šiuo atveju specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) nebus galima naudotis tik laikinai. Be to, G. T. nustatytas trumpesnis nei įstatyme numatytas minimalus šios teisės atėmimo terminas. Apygardos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimas nagrinėjamu atveju nėra neproporcingas, suvaržantis G. T. teises labiau nei šiuo atveju yra reikalinga. Laikytina, kad šiuo atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, visai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. T. atstovo advokato I. Č. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.