- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2-381-1173/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01200-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Burima“
- Advokatai
- Aušra Levinienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Burima“ ieškinį atsakovui R. T. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Burima“ kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti teisme darbo ginčą dėl teisės (atmesti atsakovo R. T. reikalavimus, patenkintus Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau ir DGK) 2023 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta: 1) priteisti iš UAB „Burima“ 8737,54 Eur išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais už 2023 m. kovo, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) R. T. naudai; 2) priteisti iš UAB „Burima“ R. T. 1424,50 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2023 m. spalio 11 d.) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); 3) Sprendimą dalyje dėl sumų susijusių su darbo teisiniais santykiais išieškojimo R. T. naudai iš UAB „Burima“, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1149,50 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), vykdyti skubiai). Ieškovės atstovas ieškinyje nurodė:
1.1. Ieškovė nesutinka su DGK sprendimu, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad darbo ginčo šalis, nesutikdama su sprendimu per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, nepraleisdama vieno mėnesio termino ieškiniui pareikšti, teikia šį ieškinį, kuriuo prašys panaikinti DGK 2023 m. spalio 11 d. sprendimą kaip nepagrįstą.
1.2. Darbo ginčų komisija skundžiamame sprendime nurodė, kad „DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.“ Bei padarė išvadą, kad „<..> nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo susitariusios dėl vėlesnio atsiskaitymo. Bylos medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė neatsiskaitė visiškai su ieškovu darbo sutarties nutraukimo dieną dėl pastarojo kaltės. DGK pripažįsta, kad atsakovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną, todėl jam taikytina sankcija pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Bylos duomenimis, sprendimo priėmimo dienai atsakovės uždelsimas atsiskaityti su ieškovu tęsiasi vieną mėnesį ir 5 darbo dienas, taigi pagal DK 147 straipsnio 2 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro 1424,50 Eur (1149,50 Eur + (55 Eur x 5 d. d.)) (suma neatskaičius mokesčių), kurios priteistinos, konstatuojant, kad nurodyto dydžio kompensacija atitinka jau nurodytus kriterijus ir principus ir yra pakankamai adekvati sankcija darbdaviui ir tuo pačiu kompensacija ieškovui.” Ieškovė pažymi, kad šalys buvo susitarusios, jog su atsakovu bus atsiskaityta ne jo atleidimo dieną, o šias aplinkybes galės paliudyti liudytojai. Dėl šios priežasties DGK neturėjo pagrindo priteisti atsakovo naudai netesybų.
1.3. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).
Motyvuojamoji dalis
1.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę, jog su atsakovu bus atsiskaityta vėliau, DGK sprendimas priteisti 1424,50 Eur netesybų laikytinas neteisėtu ir neproporcingu, kadangi sudaro pagrindą atsakovui pasipelnyti ieškovės sąskaita. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo prašymas dėl netesybų išieškojimo turi būti atmestas.
2. Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė atsiliepime nurodė:
2.1. Pagal teismui pateiktą ieškinio reikalavimą, ieškovė teismo prašo peržiūrėti ieškinį dalyje dėl priteistų 1424,50 Eur netesybų, bet reikalavimą ir ieškinio sumą (10 162,04 Eur) nurodo, kaip kad skundžiamą visą DGK sprendimą. Dėl to pasisako dėl viso DGK sprendimo.
2.2. Atsakovas su DGK sprendimu sutinka pilna apimtimi, kadangi: 1) DGK nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 8737,54 Eur išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais už 2023 m. kovo, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Atsakovui ši suma nebuvo sumokėta už darbo santykius, pagal darbo sutartyje sutartą atlygį, dėl ko nėra priežasties naikinti šią DGK sprendimo dalį. Lietuvoje nėra neatlyginamo darbo, be to, šalys susitarė dėl esminių darbo sutarties sąlygų, kurios turi būti vykdomos; 2) Sprendimu nustatyta priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1424,50 Eur netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023-09-04) iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2023-10-11). Pažymėtina, kad ši suma nebuvo sumokėta sprendimo priėmimo dieną, nėra sumokėta ir šiai dienai, kas reiškia ieškovės piktavališką, sąmoningą atlygio už darbą nemokėjimą. Dėl šios priežasties ši suma neturi būti panaikinta, kaip atsakovui kompensacija už tyčinį, nepagrįstą vėlavimą, ieškovei, kaip bauda už sąmoningą, nepateisinamai ilgą neišmokėtą atlygį už darbą ir už imperatyvaus įstatymo normos nesilaikymą. Pabrėžtina, kad šalys nesitarė dėl vėlesnio sumokėjimo, o jei ir būtų tariamasi, šis terminas neturėjo būti ilgesnis nei įstatymo numatytas terminas 10 darbo dienų. Ieškovė „pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną, todėl jam taikytina sankcija pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Bylos duomenis sprendimo priėmimo dienai atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieškovu tęsiasi vieną mėnesį ir 5 darbo dienas, taigi pagal DK 147 straipsnio 2 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis sudaro 1424,50 Eur (1149,50 Eur + (55 Eur x 5 d. d.)) (suma neatskaičius mokesčių), kurios priteistinos, konstatuojant, jog nurodyto dydžio kompensacija atitinka jau nurodytus kriterijus ir principus ir yra pakankamai adekvati sankcija darbdaviui ir tuo pačiu kompensacija ieškovui.“; 3) DGK sprendimas dalyje dėl sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išieškojimo atsakovo naudai iš ieškovės, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1149,50 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), vykdomo skubos tvarka, yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi tai atsakovo lėšos, kurias ieškovė privalo sumokėti skubos tvarka. Ieškovė ieškinyje pažymi, kad šalys buvo susitarusios, jog su atsakovu bus atsikaityta ne jo atleidimo dieną, o šias aplinkybes galės paliudyti liudytojai. Dėl šios priežasties DGK neturėjo pagrindo priteisti atsakovo naudai netesybų. Tačiau susitarimo nebuvo, o jei padarius prielaidą, kad toks susitarimas buvo, tai jokie susitarimai tokio pobūdžio byloje dėl neišmokėtų darbo užmokesčių, negali tęstis neprotingai ilgą laiko tarpą.
2.3. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą. Šioje byloje iš esmės pažeisti proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai, kadangi stipresnioji šalis – darbdavys ilgą laiką nemoka viso darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos kitai silpnesniajai šaliai – darbuotojui. Darbuotojas priverstas savo teisėto atlygio reikalauti komisijose, teisme, ieškoti atstovo, patirti kitus nepatogumus. Darbdavys, turėdamas lėšų, žinių, petsonalą ir kt. nsaudojasi savo stiprumu procese prieš darbuotoją, sukūrusį darbdaviui pelną ir nemokėdamas teisėto atlygio darbuotojui.
2.4. Atsakovas sutinka su DGK sprendime nurodytomis aplinkybėmis dėl įpareigojimo ieškovei tikslinti VSDFV administratoriui atsakovo deklaruotas draudžiamąsias pajamas už 2023 m. liepos mėnesį 275 Eur, už rugpjūčio mėnesį 851,78 Eur, už rugsėjo mėnesį 4 643,61 Eur.
3. Ieškovės UAB „Burima“, kuri apie teismo posėdį informuota tinkamai, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nenurodė. Į teismo posėdį neatvykus ieškovės atstovui, atsakovas prašė išnagrinėti bylą iš esmės. Atsižvelgus į tai, byla išnagrinėta iš esmės ieškovės atstovui nedalyvaujant.
4. Atsakovas R. T. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priteisti visas sumas, kurių ieškovė jam nesumokėjo už darbą, netesybas ir kurias nustatė Darbo ginčų komisija. Paaiškino, kad apie dvejus dirbo ieškovės įmonėje UAB „Burima“. Sutartyje buvo nurodytos jo pareigos – keltuvo operatorius, o dirbo betonuotoju, visokius statybos darbus. Į DGK kreipėsi, kadangi darbdavys už atliktus darbus 2023 m. kovo, balandžio, dalį gegužės mėnesio jam nemokėjo atlyginimo. Birželio, liepos mėnesiais turėjo nedarbingumą. Darbo sutartimi sulygtas atlyginimas buvo 1 100 Eur neatskaičius mokesčių, į rankas gaudavo 740 Eur. Darbdavys neišmokėdavo atlyginimo ir sakydavo, kad jam bendrovė neperveda pinigų. Paklausę direktoriaus, sužinojo, kad darbdavys pinigus gaudavo. Atlyginimas būdavo pervedamas tik į jo (atsakovo) banko sąskaitą, esančią banke „Swedbank“, kurios išrašas pateiktas teismui, niekur kitur nebuvo mokamas. Darbdavys nesumokėjo atlyginimo už kovo, balandžio mėnesius, vis žadėdavo jam pervesti pinigus. Visus mėnesius – kovą, balandį, gegužę dirbo. Nuo kovo 1 d. darbdavys jam visiškai nieko nesumokėjo iki šios dienos. Kovo mėnesį į banko sąskaitą pervedė už kitą mėnesį – praeitų metų 11 mėnesį. Turėjo nedarbingumą ir nedirbo birželio ir liepos mėnesiais. Nuo liepos 25 d. iki jo atleidimo iš darbo dirbo kelias dienas, po to buvo prastova. Darbo buvo, bet nebuvo transporto, kuo nuvykti į darbą, todėl negalėjo dirbti. Įmonė visada duodavo mašiną į darbą važinėti, o po to nebuvo transporto. Kaip vėliau sužinojo, minėtu laiku darbdavys jam buvo įforminęs atostogas, nors pats jokio atostogų prašymo nebuvo parašęs, nebuvo išleistas atostogų, negavo jokių atostoginių. Mašina sugedo, darbdavys pažadėjo atvežti detalių, bet taip ir neatvežė. Paskui darbdavys užrašė, kad jam atostogos rugpjūčio mėnesį. Žiemą darbdavio prašė jį išleisti atostogų, bet neleido, pasakė, kad pavasarį, vėliau – vasarą, vis sakydavo, kad išleis vėliau, bet atostogų taip ir neišleido. Rugpjūčio mėnesį užrašė atostogas jam nežinant. Pats neatostogavo, atostoginių negavo. Kodėl darbdavys taip elgėsi, pasakyti negali. Išeinant iš darbo, darbdavys su juo neatsiskaitė. Jeigu darbdavys būtų atsiskaitęs, nebūtų į DGK kreipęsis. Darbdavys žadėjo atsiskaityti po trijų dienų, bet sužinojo, kad jie išvykę į Vilnių ir atsiskaityti nesiruošia. Todėl kreipėsi į DGK. Pateikus prašymą dėl išėjimo iš darbo, darbdavys buvo žadėjęs atsikaityti per tris dienas, bet paskui darbdavys pasakė, kad jam iš viso nemokės. Tada iš karto kreipėsi į DGK. Darbdavys buvo žadėjęs sumokėti 3 000 Eur, bet jis nesutiko su siūloma suma. Tada pasakė, kad daugiau ir negaus, gali kreiptis kur nori. Viską derino direktorės sugyventinis M. P., kuris įmonėje dirba brigadininku. Palaiko reikalavimą dėl netesybų priteisimo už visą uždelstą atsiskaityti laiką iki šios dienos, kurio darbdavys iki šio laiko nėra sumokėjęs. Dėl darbdavio neatsiskaitymo patyrė didelių nepatogumų – negavo atlyginimo, reikia išlaikyti sūnų, kuris lanko mokyklą, patyrė papildomų išlaidų, nes teko kreiptis į teismą. Šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna bedarbio pašalpą. Kiek žinoma, darbdavys laiku neatsiskaito ne tik su juo, bet ir su kitais įmonės darbuotojais, kurie planuoja taip pat kreiptis į DGK.
5. Atsakovo atstovė advokato padėjėja Aušra Levinienė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad R. T. kreipėsi į DGK po to, kai ilgą laiką nebuvo išmokėtas atlygis už darbą. Visas aplinkybes darbuotojas nurodė Darbo ginčų komisijos poėdyje, kuriame UAB „Burima“ atstovas nedalyvavo ir savo pozicijos negynė. DGK priėmus R. T. palankų sprendimą, ieškovė pateikė ieškinį teismui. Ieškovės atsovas nedalyvo nei DGK poėdyje, nei teisme ir nenurodė jokių aplinkybių. Atsakovas sutinka su DGK sprendimu pilna apimtimi, visomis jame išdėstytomis aplinkybėmis. Mano, kad būtų teisinga ir sąžininga netesybų sumą apskaičiuoti iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Asmuo yra nukentėjęs ilgą laiką negaudamas pajamų. Prašo ieškinį atmesti, netesybas skaičiuoti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes R. T. yra silpnoji pusė, pažeminta jo garbė ir orumas, buvo priverstas važinėti po teismus.
Teismas konstatuoja:
6. Ieškinys atmestinas.
7. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi. Taigi, teismas šioje byloje nerevizuoja Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo darbo byloje Nr. DGKS-5832, bet sprendžia tarp šalių kilusį ginčą.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 9 d. tarp ieškovės UAB „Burima“ ir atsakovo R. T. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbo sutartis). Atsakovas nuo 2021 m. birželio 10 d. bendrovėje dirbo statybų keltuvo operatoriaus pareigose. Darbo sutartyje nustatytas 1 100 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, mėnesio 4–6 dienomis ir mėnesio 20-25 dienomis. Darbuotojo raštišku prašymu darbo užmokestis gali būti mokamas vieną kartą per mėnesį, mėnesio 4–6 dienomis. Nustatoma darbo laiko norma 40 val. per savaitę. 2023 m. rugsėjo 4 d. Darbo sutartis tarp šalių nutraukta DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių) su 2 vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitine išmoka.
9. 2023 m. rugsėjo 8 d. atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydamas priteisti iš darbdavio jam neišmokėtas išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais: nuo 2023 m. kovo mėnesio nemokėtą atlyginimą, išmoką už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitinę išmoką, netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje bei teisme atsakovas nurodė, jog ieškovė jam nemokėjo darbo užmokesčio nuo 2023 m. kovo mėnesio, t. y. nesumokėjo darbo užmokesčio už kovo, balandžio mėnesius, už dalį dirbto laiko gegužės, liepos, rugpjūčio mėnesiais. Atsakovas nurodė, jog darbdavys jam niekada nesuteikė kasmetinių atostogų, taip pat ir 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, jokių prašymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo minėtais laikotarpiais jis darbdaviui neteikė, už jas nebuvo mokama, tik vėliau sužinojo apie jam „įformintas“ atostogas. Nuo liepos 25 d. dirbo tik kelias dienas, buvo prastova, darbdavys jam nesuteikė darbo (darbo buvo, tik nebuvo transporto, kuo nuvykti į darbą, tuo visada pasirūpindavo darbdavys). Atsakovas nurodė, kad nei atleidimo iš darbo dieną nei iki šiol darbdavys jam nėra sumokėjęs išeitinės kompensacijos (2 VDU) ir jokių kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais.
10. Iš byloje esančių duomenų (VSDFV išrašų, UAB „Burima“ darbo užmokesčio žiniaraščių, atsiskaitymo lapelių) nustatyta, kad ieškovės už 2023 m. kovo mėnesį R. T. dirbtą laiką priskaitytas 1100 Eur darbo užmokestis; už 2023 m. balandžio mėnesį – 1100 Eur darbo užmokestis; už 2023 m. gegužės mėnesį 14 darbo dienų priskaitytas 700 Eur darbo užmokestis ir 67,15 Eur ligos išmoka, viso 767,15 Eur išmokų; 2023 m. birželio mėnesį R. T. turėjo laikiną nedarbingumą, todėl darbdavys išmokų nemokėjo; už 2023 m. liepos mėnesį dirbtą 1 darbo dieną priskaitytas 55 Eur darbo užmokestis ir 272,75 Eur atostoginiai už 5 darbo dienas, viso 327,75 Eur išmokų, nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 21 d. atsakovas turėjo laikiną nedarbingumą; už 2023 m. rugpjūčio mėnesio 4 darbo dienas priskaityta 200 Eur darbo užmokestis ir 981,82 Eur atostoginiai už 18 darbo dienų, viso 1181,82 Eur; už 2023 m. rugsėjo mėnesio 2 darbo dienas priskaitytas 104,76 Eur darbo užmokestis, 1109,40 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 2200,00 Eur išeitinė išmoka, viso 3414,16 Eur išmokų (išmokėta 2065,57 Eur). Iš viso ieškovui už kovo - rugsėjo mėnesius priskaityta 7890,88 Eur išmokų.
11. Iš atsakovo pateikto AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. matyti, kad paskutinis mokėjimas ieškovės atliktas 2023 m. rugpjūčio 16 d. 768,66 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „DU už 02 mėn.“ Daugiau jokių mokėjimų nėra atlikta. Kaip minėta, atsakovas nurodė, kad jam atylyginimas buvo mokamas tik į minėtą banko sąskaitą, nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už kovo mėnesį ir visus kitus po jo einančius mėnesius nebuvo mokamas nei darbo užmokestis nei jokios kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo sumokėtas darbo užmokestis už minėtus atsakovo nurodytus laikotarpius taip pat visos kitos išmokos, susijusios su darbo teisiniais santykiais. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad ieškovė nesumokėjo atsakovui darbo užmokesčio: už visą kovo mėnesį – 1 100 Eur (neatskaičius mokesčių); visą balandžio mėnesį – 1 100 Eur (neatskaičius mokesčių); už 2023 m. gegužės mėnesį 14 darbo dienų 700 Eur darbo užmokesčio ir 67,15 Eur ligos išmokos, viso 767,15 Eur. Visą birželio mėnesį atsakovas buvo laikinai nedarbingas. Nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 21 d. atsakovas buvo laikinai nedarbingas. Už 2023 m. liepos mėnesį dirbtą 1 darbo dieną ieškovė priskaičiavo 55 Eur darbo užmokestį, kuris taip pat atsakovui nebuvo sumokėtas bei 272,75 Eur atostoginius už 5 darbo dienas. Už 2023 m. rugpjūčio mėnesio 4 darbo dienas ieškovė priskaičiavo 200 Eur darbo užmokestį, kuris atsakovui nebuvo sumokėtas ir 981,82 Eur atostoginius už 18 darbo dienų. Už 2023 m. rugsėjo mėnesį 2 darbo dienas ieškovė priskaitė 104,76 Eur darbo užmokestį, kuris nebuvo sumokėtas ir 1109,40 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 2200,00 Eur išeitinė išmoką (2 VDU). Kaip minėta pirmiau, atsakovas nurodė, kad nuo 2023 m. liepos 25 d. dirbo tik kelias dienas, ieškovė jam nesuteikė darbo, buvo prastova. Atsakovas taip pat nurodė, kad niekada nebuvo pasinaudojęs kasmetinėmis atostogomis, jokių prašymų darbdaviui dėl kasmetinių atostogų suteikimo nėra teikęs, nėra gavęs jokių mokėjimų už kasmetines atostogas. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos (darbuotojo prašymų, įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir pan.). Dėl to pripažįstama, kad atsakovui per visą dirbtą laikotarpį nemokamos kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovas nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. dirbo, o nuo rugpjūčio 2 d. jam nebuvo suteiktas darbas, ieškovas neišnaudojo darbdavio liepos ir rugpjūčio mėnesiais deklaruotų kasmetinių atostogų (23 d. d.). Laikotarpis nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki darbo teisinių santykių pabaigos, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė neužtikrino atsakovui darbo sulygto darbo sutartyje, pripažintini prastova ne dėl darbuotojo kaltės (DK 47 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taigi, už liepos mėnesį ieškovė atsakovui nesumokėjo 275 Eur išmokų (už 5 darbo dienas 55 Eur x 5), už rupjūčio mėnesį 851,78 Eur išmokų (1 darbo diena – 50 Eur ir 21 darbo diena prastovų – 38,18 Eur x 21)), už rugsėjo mėnesį 4643,61 Eur (2 darbo dienas prastovų 40 Eur x 2 d. d., kompensacija už visas per darbo teisinius santykius nepanaudotas kasmetines atostogas (52,63 Eur x 44,91 d. d. x 52,63 Eur) 2 VDU išeitinę išmoka (1 100 Eur x 2).Viso – 8737,54 Eur.
12. Ieškovė įpareigotina pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai teisingus duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas už 2023 m. liepos mėnesį – 275 Eur; už rugpjūčio mėnesį 851,78 Eur; už rugsėjo mėnesį 4643,61 Eur (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).
13. Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
14. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
15. Pažymėtina, kad DK 147 straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.
16. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2023 m. rugsėjo 4 d. DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Byloje esantys duomenys ir pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina neatsiskaitymo su darbuotoju faktą darbo sutarties nutraukimo dieną nesant atsakovo kaltės, ieškovė neįrodė, kad šalys buvo susitarusios dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl ieškovei taikytina DK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sankcija.
17. Kaip minėta, netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos ir negali būti didesnės nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu delsimas atsiskaityti trunka kiek ilgiau nei penkis mėnesius. Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl ieškovei taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: į nustatytų pažeidimų pobūdį, jų mastą, į tai, kad faktiniai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai truko du metus (nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., ieškovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas yra pakankamai didelis – 8737,54 Eur išmokų (neatskaičius mokesčių), todėl priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką taikant visą uždelstą terminą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste. Netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumą už tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 3 300 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių). Teismo vertinimu, nurodyto dydžio kompensacija yra pakankamai adekvati sankcija darbdaviui ir tuo pačiu kompensacija darbuotojui.
18. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys atmestas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. T. byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės pagalbos išlaidų. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad už R. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 345,66 Eur išlaidų. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog už atsakovui R. T. byloje teiktą antrinę teisinę pagalbą byloje yra apskaičiuota 345,66 Eur suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovės valstybei priteisiamos atsakovo R. T. antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios sudaro 345,66 Eur sumą.
19. Taip pat byloje susidarė 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Burima“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8737,54 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 54 centų) su darbo santykiais susijusių išmokų už 2023 m. kovo, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Įpareigoti ieškovę UAB „Burima“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administratoriui teisingą informaciją apie atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) draudžiamąsias pajamas už 2023 m. liepos mėnesį – 275 Eur; už rugpjūčio mėnesį – 851,78 Eur; už rugsėjo mėnesį – 4643,61 Eur.
Priteisti iš ieškovės UAB „Burima“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 300 Eur (trys tūkstančius trys šimtus eurų) netesybų už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2024 m. vasario 22 d.) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Vykdyti skubiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 straipsnio 3 dalimi, sprendimo dalį dėl sumų susijusių su darbo teisiniais santykiais išieškojimo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš UAB „Burima”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1149,50 Eur (vienas tūkstantis šimtas keturiasdešimt devyni eurai 50 centų) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Priteisti iš ieškovės UAB „Burima“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 345,66 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 66 ct) atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Burima“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Priteistos išlaidos turi būti pervestos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 5662).
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 11 d. sprendimas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.