- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- e2YT-372-786/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01355-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl termino kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atnaujinimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. V. pareiškimu suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teismą dėl termino kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atnaujinimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašo atnaujinti įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po P. Š. mirties (duomenys neskelbtini) bei tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinį faktą, kad J. Š., miręs (duomenys neskelbtini) ir B. Š., miręs (duomenys neskelbtini) yra broliai, o pareiškėja J. V. su P. Š. yra pusbrolis ir pusseserė.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos pusbrolis P. Š., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko turtas: 5.0200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 10.0000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0.7000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 70.99 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini). Po P. Š. mirties pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Iki pusbrolio P. Š. mirties jie bendraudavo telefonu, susitikdavo pareiškėjai atvykus į Anykščius. Pablogėjus sveikatai pareiškėja vis rečiau apsilankydavo Anykščiuose, vėliau retėjo ir bendravimas telefonu. Pusbroliams neprisiskambindavo, suprato, kad jie išgėrinėja. 2022 m. atvykus į Anykščius sužinojo, kad abu pusbroliai mirė vienas po kito, o jai apie tai niekas nepranešė, nes kaimynai neturėjo kontaktų. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti. P. Š. šeimos sukūręs nebuvo, vaikų neturėjo. Jo broliai J. Š., miręs (duomenys neskelbtini) ir A. Š., miręs (duomenys neskelbtini) taip pat šeimų sukūrę nebuvo, vaikų neturėjo. Daugiau suinteresuotų asmenų nėra, pareiškėja yra vienintelė likusi giminaitė ir šeštos eilės įpėdinė.
3. Mano, kad išdėstyti faktai patvirtina, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja įstatymo nustatytą terminą praleido ne iš blogos valios ar ignoruodama Lietuvos Respublikos įstatymus ar dėl apsileidimo, nerūpestingumo. Mano, kad nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis, todėl prašo terminą palikimui priimti atnaujinti.
4. Taip pat pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas J. Š., miręs (duomenys neskelbtini) ir pusbrolio P. Š. tėvas B. Š., miręs (duomenys neskelbtini) yra broliai, o ji ir P. Š., miręs (duomenys neskelbtini) yra pusbrolis ir pusseserė. Kadangi pareiškėjai nepavyko surasti savo tėvo J. Š. gimimo liudijimo, todėl dokumentais negali įrodyti giminystės ryšio. Pareiškėja pateikė savo gimimo pažymėjimą, kuriame nurodyti tėvai –Š. J., J. ir Š. M. L.. Pareiškėjos pateiktoje Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė J. Š., J. ir L. M. (po santuokos Š.). Tėvai po santuokos liko gyventi savo tėvų J. ir K. Š. (pareiškėjos senelių) namuose (duomenys neskelbtini), kur gimė ir pareiškėja. Kartu gyveno ir tėvo brolis B. Š.. Iš Lietuvos archyvo pažymos apie gimimą matyti, kad (duomenys neskelbtini) Kavarsko Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas Jono ir K. Š. sūnus B. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad B. Š. ir J. Š. tėvas yra tas pats J. Š.. Be to, pareiškėjos tėvas J. Š. yra palaidotas vienoje kapavietėje su savo tėvais J. Š. ir K. Š.. B. Š. buvo susituokęs su T. Š. (V.) ir susilaukė trijų sūnų, pareiškėjos pusbrolių P. Š., J. Š. ir A. Š., kurie visi nebuvo sukūrę šeimų, vaikų neturėjo ir šiuo metu yra mirę.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
6. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos pusbrolis P. Š., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko turtas: 5.0200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 10.0000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0.7000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 70.99 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini). Po P. Š. mirties pareiškėja į notarų birą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi dėl prastos sveikatos negalėjo lankyti pusbrolių, jų ryšiai buvo nutrūkę ir ji nežinojo, kad pusbroliai mirė. Pareiškėja, iš kaimynų sužinojusi apie pusbrolių mirtį, kreipėsi į notarą ir taip sužinojo, kad praleido įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Nekilnojamas turtas buvo registruotas P. Š. vardu. Nei P. Š. nei jo broliai J. Š. ir A. Š. šeimų sukūrę nebuvo, vaikų neturėjo. Jie visi yra mirę.
7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad po P. Š. mirties liko turtas – 5.0200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 10.0000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0.7000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 70.99 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini).
8. Pareiškėja yra vienintelė palikėjo P. Š. turto paveldėtoja, t. y. šeštos eilės įpėdinė (pusseserė) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų – santuokos liudijimų, gimimo liudijimų ir gimimo įrašų, Lietuvos Valstybės istorijos archyvo pažymų, mirties liudijimų ir mirties įrašų, VĮ Registrų centro pažymų, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, foto nuotraukų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos tėvas J. Š., miręs (duomenys neskelbtini) ir B. Š., miręs (duomenys neskelbtini) yra broliai, o pareiškėja J. V. ir P. Š. pusseserė ir pusbrolis.
10. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato du alternatyvius būdus palikimui priimti. Nurodyti veiksmai, kuriais priimamas palikimas, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
11. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).
12. Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja J. V. nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis, nes nežinojo apie pusbrolio P. Š. mirtį, pati turi sveikatos problemų.
14. Nagrinėjau atveju iš pareiškėjos pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios.
15. Išnagrinėjus pareiškėjos pareiškime, suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, bei atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja J. V. praleido terminą palikimui priimti po savo pusbrolio P. Š. mirties yra svarbios, todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis).
16. Taip pat, vadovaujantis į bylą pateiktais dokumentais bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos tėvas J. Š., miręs (duomenys neskelbtini) ir B. Š., miręs (duomenys neskelbtini) yra broliai, o pareiškėja J. V. ir P. Š. yra pusseserė ir pusbrolis
17. Nagrinėjamoje byloje dokumentų siuntimo išlaidų nėra, kadangi visi dokumentai buvo siunčiami per EPP, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Pareiškėjai J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, po jos pusbrolio P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., miręs (duomenys neskelbtini) ir B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) yra broliai, o pareiškėja J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra pusseserė ir pusbrolis.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.