Kauno apygardos teismo nutartis

2018-11-28 · Civilinė byla Nr. e2A-1738-896/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-24Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-28
Bylos Nr.
e2A-1738-896/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25110-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Nerijus Meilutis, Tomas Romeika
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“
Ieškovas
Lietuvos ir Švedijos uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Baltic“
Advokatai
Jonas Tamašauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1738-896/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25110-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.9. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Nerijaus Meilučio ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Švedijos uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liutenas“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos ir Švedijos UAB „ViaCon Baltic“ (toliau – ieškovė) ir atsakovė UAB „Liutenas“ (toliau – atsakovė) 2013 m. rugsėjo 5 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 130905 VT/LIU (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už patiektas prekes PVM sąskaitose faktūrose ir sutartyje nurodytais terminais. Atsakovė už gautas prekes nesumokėjo sutartyje ir PVM sąskaitose faktūrose numatytu terminu, todėl ieškovė pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 4 871,62 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino pilnai ir priteisė iš atsakovės 4 871,62 skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (4 871,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė 2018 m. kovo 13 d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros nėra įrodymas, kad ieškovė perdavė kokybiškas prekes. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai perduotos prekės buvo nekokybiškos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino, priteisė ieškovei Lietuvos ir Švedijos UAB „ViaCon Baltic“ iš atsakovės UAB „Liutenas“ 4 871,62 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (4 871,62 Eur) nuo 2018 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad šalys 2013 m. rugsėjo 5 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 130905 VT/LIU (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, kurių specifikacijos, kiekis, kainos nurodyti sutarties prieduose, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir atsiskaityti už jas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, sumokant už prekes sutarties prieduose nurodytą kainą. Ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurias pasirašė statybos vadovas A. V..

5. Sutarties 3.5 p. nustatyta, kad prekių perdavimo apsaugai momentas sutampa su prekių gabenimo važtaraščio ir/ar PVM sąskaitos faktūros originalo išdavimo pirkėjui ar jo vežėjui momentu. Sutarties 5.2 p. nustato, kad prekių gabenimo važtaraštis ir/ar PVM sąskaitos faktūros originalas pateikiami pirkėjui ar jo vežėjui kartu su prekėmis. Sutarties 6.3 p. nustato, kad PVM sąskaitos faktūros originalo ir krovinio važtaraščio pateikimas pirkėjui ar jo vežėjui yra įrodymas, kad pardavėjas pirkėjui perdavė, o pirkėjas priėmė tinkamos kokybės ir komplektacijos prekes.

6. Teismas, įvertinęs sutarties 3.5, 5.2, 6.3 punktų nuostatas, sprendė, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros yra įrodymai, patvirtinantys jose nurodytų bei tinkamos kokybės prekių perdavimą atsakovei. Atsakovei priėmus prekes, pasirašius sąskaitas faktūras ir nepareiškus pretenzijų dėl prekių kainos ir kokybės, teismas laikė, kad atsakovė sutiko su jose nurodytomis prekių kainomis.

7. Sutarties 3.3 p. nustatyta, jog jei šalys nesusitaria kitaip, pirkėjas įsipareigoja apmokėti pardavėjui už prekes per 90 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo datos. Sutarties 11.3 p. nustato, kad sutartis gali būti papildyta ar pakeista tik šalių tarpusavio susitarimu, kuris išreiškiamas raštu pasirašant atitinkamą susitarimą, kurį kiekviena iš šalių pasirašo ir patvirtina antspaudu.

8. Teismas laikė nepagrįstu ieškovės atstovo argumentą, kad pasirašydamos sąskaitas faktūras šalys pakeitė sutarties 3.3 p. numatytą atsiskaitymo tvarką. Ieškovė nepateikė teismui sutarties 11.3 p. nustatytos formos rašytinio susitarimo dėl sutarties 3.3 p. pakeitimo. Teismas sprendė, kad sąskaitose faktūrose nurodyti žodžiai „Apmokėti iki: 2017.11.02“ ir pan., kuriuos į jas įrašė sąskaitas išrašiusi E. Z., neįrodo šalių susitarimo pakeisti sutarties 3.3 p. nuostatą. Teismas padarė išvadą, jog už prekes atsakovė privalėjo atsiskaityti per 90 dienų nuo sąskaitų faktūrų išrašymo dienų. Teismui nepateikus įrodymų, kad per šį terminą su ieškove buvo atsiskaityta, teismas konstatavo, jog atsakovė pažeidė savo, kaip pirkėjos, prievolę sumokėti už jai perduotas prekes, todėl ieškinio reikalavimą dėl 4 871,62 Eur skolos priteisimo tenkino.

9. Teismas preliminariu sprendimu iš atsakovės įstatymines palūkanas priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Konstatavęs, kad ieškovė reikalavimo teisę įgijo tik pasibaigus sutartyje numatytam atsiskaitymo už prekes terminui, teismas pakeitė preliminarų sprendimą dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovės ieškovei priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo paskutinės PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo termino pabaigos (2018 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsakovė UAB „Liutenas“, atstovaujama advokato Jono Tamašausko, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė perdavė kokybiškas prekes. Byloje nėra nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad ieškovė perdavė kokybiškas, atestuotas prekes atsakovei. PVM sąskaita faktūra nėra įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė perdavė kokybiškas prekes atsakovei. Esant ginčui, ar prekės buvo perduotos tinkamos bei kokybiškos, teismas turi tai įvertinti analizuodamas neapmokėjimo priežastis, nelaikant pateiktos sąskaitos faktūros kaip įrodymo, jog prekės atsakovei buvo perduotos tinkamos kokybės.

10.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Į bylos nagrinėjimą atsakovės atstovas vyko automobiliu, kuris neplanuotai kelionės viduryje sugedo ir atsakovei nepavyko pasiekti laiku teismo rūmų. Bylą išnagrinėjus nedalyvaujant atsakovei, buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principai. Atsakovė neturėjo galimybės duoti teismui paaiškinimų, todėl nebuvo išsamiai išsiaiškintos visos reikšmingos su byla susijusios aplinkybės bei nebuvo pilnai atskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų visų faktinių aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės taikant materialinės teisės normas ginčo teisiniams santykiams, todėl yra pagrindas civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo procesinių teisės normų pažeidimų ištaisyti negali, nes tik bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, pagal įstatymą tiesiogiai ir betarpiškai ištiriant byloje esančius įrodymus, apklausiant bylos šalis, jų atstovus bei kitus asmenis (liudytojus), gali būti visapusiškai nustatytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, padarytos teisinės išvados ir nustatyti esminiai teisiniai faktai.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos ir Švedijos UAB „ViaCon Baltic“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:

11.1. Atsakovė tiek prieštaravimuose į ieškovės ieškinį, tiek apeliaciniame skunde remiasi pardavėjo pareiga pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taip pat pardavėjo pareiga pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalį garantuoti pirkėjui, kad perduoti daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Remdamasi šiomis civilinio kodekso nuostatomis atsakovė lyg ir kvestionuoja ieškovės parduotų prekių kokybę, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei perduotos prekės galimai yra nekokybiškos ar turi paslėptų kokybės trūkumų. Atsakovė prekes yra priėmusi dar 2017 m. lapkričio mėn. ir jokių pretenzijų dėl jų kokybės ieškovei iki šiol nėra pateikusi bei tuo labiau nėra grąžinusi ir pačių, atsakovės teigimu, nekokybiškų prekių. Dėl šios aplinkybės laikytina, kad prekės yra kokybiškos, pilnai priimtos atsakovės ir atsakovei yra atsiradusi pareiga už jas apmokėti.

11.2. Atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tyčia vilkina bylinėjimosi procesą. Atsakovės teiginys dėl galimai jos atstovo negalėjimo pateikti paaiškinimų dėl galimo automobilio gedimo yra nepagrįstas. Byla buvo vedama dokumentinio proceso būdu ir atsakovė, būdama sąžininga ir aktyvi proceso šalis, turėjo teisę ir visas galimybes pateikti visus paaiškinimus, argumentus ar reikiamus įrodymus elektroniniu būdu. Atsakovė nepateikė ir jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jos atstovo automobilis tikrai sugedo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl skolos už perduotas prekes priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog perduotos prekės buvo nekokybiškos. Be to, atsakovė teigia, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.

Dėl ginčo esmės

15. Nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. šalys sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 130905 VT/LIU (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei prekes, kurių specifikacijos, kiekis, kainos nurodyti Sutarties prieduose, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir atsiskaityti už jas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, sumokant už prekes Sutarties prieduose nurodytą kainą (el. bylos apyrašas, b.l. 8-11). Ieškovė atsakovei pateikė 2017 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija LVB Nr. 025848, 1 279,94 Eur sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki: 2017.11.02“, „Paskirties vieta: „UAB Liutenas“; sąskaitą priėmė ir pasirašė statybos vadovas A. V. (el. bylos apyrašas, b.l. 4). 2017 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija LVB Nr. 025847, 1 202,32 Eur sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki: 2017.11.20“, „Paskirties vieta: UAB „Liutenas“, „Vežėjas: UAB „Liutenas“; sąskaitą priėmė ir pasirašė statybos vadovas A. V. (el. bylos apyrašas, b.l. 5). 2017 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija LVB Nr. 025846, 2 141,99 Eur sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki: 2017.11.20“; sąskaitą priėmė ir pasirašė statybos vadovas A. V. (el. bylos apyrašas, b.l. 6). 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija LVB Nr. 025845, 247,37 Eur sumai, kurioje nurodyta: „Apmokėti iki: 2017.11.23“; sąskaitą priėmė ir pasirašė statybos vadovas A. V. (el. bylos apyrašas, b.l. 7).

16. Tarp šalių nėra ginčo, jog tarp šalių buvo sudaryta sutartis ir kad ieškovė atsakovei perdavė prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovė perdavė nekokybiškas prekes ir nepateikė įrodymų, kad prekės buvo kokybiškos, todėl pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jei jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.).

17. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neteisingai aiškina CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodinėjimo dėl daiktų kokybės pareigą. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

19. Atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė parduotų daiktų trūkumų, nes nepateikė jokių daiktų trūkumus patvirtinančių įrodymų, o pardavėjas neturėjo pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius daiktų kokybę. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Dėl teisės į tinkamą teismo procesą

20. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas civilinę bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovės atstovui, atsakovė neturėjo galimybės duoti teismui paaiškinimų, todėl nebuvo išsamiai išsiaiškintos visos reikšmingos su byla susijusios aplinkybės bei nebuvo atskleista bylos esmė.

21. Ieškovė į teismą kreipėsi dokumentinio proceso tvarka. CPK XXII skyriuje „Dokumentinis procesas“ įtvirtintas supaprastintas bylų nagrinėjimo procesas. Teismas, nagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka, formaliai įvertina ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 straipsnio 1 dalis). Preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, įsiteisėja, jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos nepareiškia motyvuotų prieštaravimų (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas turi teisę pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, juose reikšti tiek materialinius teisinius atsikirtimus, tiek ir procesinius teisinius atsikirtimus, tokiu būdu gindamasis nuo pareikšto ieškinio, tačiau savo teises jis privalo įgyvendinti operatyviai, įstatymo nustatytais terminais ir jomis nepiktnaudžiaudamas.

23. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad apeliantei buvo suteiktos pakankamos galimybės pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 29 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino pilnai (el. bylos apyrašas, b. l. 15-16). Atsakovė 2018 m. kovo 13 d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros nėra įrodymas, kad ieškovė perdavė kokybiškas prekes (el. bylos apyrašas, b. l. 30-31), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad prekės yra nekokybiškos. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi (el. bylos apyrašas, b. l. 41) paskyrė bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2018 m. gegužės 4 d. 9.00 val. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Tik Kauno apylinkės teismui 2018 m. gegužės 24 d. paskelbus galutinį sprendimą byloje, atsakovė 2018 m. birželio 25 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė neatvykimo į teismo posėdį priežastis, tačiau nepateikė nei neatvykimo priežastis patvirtinančių įrodymų, nei įrodymų, pagrindžiančių nesutikimo su ieškiniu motyvus.

24. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio prašymų nepateikė, todėl, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, teismas pagrįstai bylą nagrinėjo atsakovės atstovui nedalyvaujant. Šiuo atveju apeliantė nepateikė argumentų ir duomenų, kodėl neatvykimo į teismo posėdį atvejis buvo toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų proceso taisyklių teismas privalėjo nukrypti.

25. Be to, civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, garantuojamas operatyvus ir teisingas bylos išnagrinėjimas. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

26. Nurodyti argumentai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovei nebuvo apribota galimybė savo interesus teisme ginti veiksmingai ir realiai, todėl jos apeliacinio skundo argumentai dėl teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimo nelaikytini pagrįstais.

27. Duomenų apie ieškovės ar valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėNerijus MeilutisTomas Romeika