Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1284-638/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-8923-886/2018Nutartis · 2018-04-17Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-07-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-03
Bylos Nr.
2S-1284-638/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03210-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Pareiškėjas
A. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1284-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03210-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; (S) 3.5.18.; 3.5.21.1.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. Š. pateikė skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, kuriame prašė: 1) įpareigoti antstolį M. P. sustabdyti bylos vykdymą, atidedant jį iki pareiškėjo darbo užmokesčio padidėjimo (viršijant 1 MMA), arba iki tol, kol pareiškėjas bus atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo ir turės galimybę įsidarbinti gaunant didesnį darbo užmokestį, nei dabar ir 2) apie atšauktą – šiuo metu vykdomą neteisėtą išieškojimą iš pareiškėjo gaunamų pajamų nedelsiant informuoti LAVL buhalteriją. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjas prašė antstolio neišieškoti iš jo gaunamų pajamų, neviršijančių 1 MMA, tačiau antstolis 2018 m. vasario 1 d. patvarkymu prašymo netenkino. Pareiškėjo teigimu, šis patvarkymas neteisėtas, nes apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir kitų būtinų prekių.A. M. P. 2018 m. vasario 27 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0123/17/01411, Nr. 0123/17/01419 persiuntė jį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Patvarkyme nurodė, kad antstolis išieško vykdymo išlaidas iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Antstolis 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu nustatė iš pareiškėjo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų lėšų, kurios neviršija MMA ir 70 procentų lėšų, kurios viršija MMA. Antstolis neapribojo pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktų ar būtinų prekių, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo A. Š. skundo netenkino.Teismas nurodė, kad antstolis 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-18-123-570/S-574 patvarkė iš pareiškėjo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. pareiškėjas (skolininkas) dirba ir gauna darbo užmokestį. Antstolis iš pareiškėjo darbo užmokesčio išieško vykdymo išlaidas, kurias antstolis patyrė vykdomosiose bylose Nr. 0123/17/01411 ir Nr. 0123/17/01419. Teismas sprendė, kad antstolio 2018 m. sausio 16 d. patvarkymas Nr. S-18-123-570/S-574 atitinka ir nepažeidžia nurodytų įstatymo normų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Nurodytas patvarkymas yra teisėtas.Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdomosios bylos sustabdymo klausimai reglamentuoti CPK 626, 627 straipsniuose. CPK 626 straipsnyje nustatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai, CPK 627 straipsnyje – fakultatyvieji pagrindai. Teismas nurodė, kad šiuose straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. CPK 626, 627 straipsniuose nėra numatyta, kad antstolis galėtų sustabdyti vykdomąją bylą iki padidės skolininko darbo užmokestis ir viršys 1 MMA, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai netenkino šio pareiškėjo skundo reikalavimo ir nesustabdė vykdomųjų bylų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Š. prašo priimti teisingą, įstatymus atitinkantį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.Teismas visą bylos eigą sukoncentravo į prašymą atidėti išieškojimo vykdymą. Tačiau pagrindinė skundo dalis, kurios esmė - antstolio išieškojimo dydžiai ir keliamas klausimas dėl jų teisėtumo, liko nenagrinėti.Antstolis neteisingai taikė 50 proc. išskaičiavimą iš darbo užmokesčio, nes tai apriboja pareiškėjo galimybes įsigyti ne tik būtiniausių reikmenų, bet ir ženkliai apriboja teisę bendrautu su artimaisiais telefonu, laiškais.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas iš vykdomųjų bylų Nr. 0123/17/01411, Nr. 0123/17/01419 nustatė, kad antstolis M. P. vykdė pareiškėjui priklaususių BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1661-2“ konfiskavimą pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. vykdomuosius raštus Nr. 1-25-317/2014, išduotus baudžiamojoje byloje. Antstolis nurodytą turtą areštavo ir perdavė realizuoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėjas dirba Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir gauna 172 Eur darbo užmokesčio. Antstolis 2018 m. sausio 16 d. priėmė patvarkymus Nr. S-18-123-568/S-570 ir Nr. S-18-123-569/S-572 išieškoti iš pareiškėjo 153,42 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-18-123-570/S-574 patvarkė iš pareiškėjo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolis iš pareiškėjo darbo užmokesčio išieško vykdymo išlaidas, kurias antstolis patyrė vykdomosiose bylose Nr. 0123/17/01411 ir Nr. 0123/17/01419.Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad teismo nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, be to pagrindinė pareiškėjo skundo dalis, kurios esmė - antstolio išieškojimo dydžiai ir keliamas klausimas dėl jų teisėtumo, liko nenagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolio 2018 m. sausio 16 d. patvarkymas Nr. S-18-123-570/S-574 atitinka ir nepažeidžia įstatymo normų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio.Pažymėtina, kad išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išieškoma iki 50 procentų, visų kitų rūšių išieškoms – 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).Kaip nurodyta 11 punkte, antstolis 2018 m. sausio 16 d. priėmė patvarkymus Nr. S-18-123-568/S-570 ir Nr. S-18-123-569/S-572 išieškoti iš pareiškėjo 153,42 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis 2018 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-18-123-570/S-574 patvarkė iš pareiškėjo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Bylos duomenys patvirtina, kad šis patvarkymas buvo pateiktas vykdyti Laisvė atėmimo vietų ligoninei. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo patvarkymu buvo nukreiptas išieškojimas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos. Pažymėtina, kad skundžiamame patvarkyme nurodyti iš apelianto išskaičiuotini darbo užmokesčio dalies dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius. Be to, skundžiamas antstolio patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų skolininko gaunamų pajamų taip pat atitinka ir šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Taigi, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į apelianto pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 733-744 straipsnių normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pajamų). Iš apelianto nėra išskaitoma 100 proc. pajamų, todėl likusią pajamų dalį apeliantas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė