Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-28 · Civilinė byla Nr. 2A-2658-392/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
2A-2658-392/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19149-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius
Ieškovas
A. A.
Atsakovas
M. S.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2658-392/2012Proceso Nr. 2-01-3-19149-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2012 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. ir atsakovo M. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2259-595/2012 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui M. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. A. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo M. S. išlaikymą jų nepilnametei dukrai P. S., (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt nuo 2008-12-15 iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad nuo pat gimimo dukra gyvena su ja, tik ji dukra rūpinasi bei ją išlaiko, o atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo ir ja nesirūpino. Ieškovės skaičiavimais, būtiniausios išlaidos dukters poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1.400 Lt, todėl atsakovas turėtų mokėti dukters išlaikymui per mėnesį po 700 Lt.

Atsakovas M. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad po dukters gimimo su ieškove kartu pragyveno apie du metus. Tuo metu jis rūpinosi dukra, kiek galėjo materialiai ją išlaikė. Po išsiskyrimo su ieškove dukters išlaikymui mokėdavo kas mėnesį apie 200 Lt. Atsakovas taip pat nurodė, kad dar turi sūnų, kurį irgi reikia išlaikyti, o nuo 2005-08-28 yra neįgalus, netekęs 70 procentų darbingumo, jo pagrindinis pajamų šaltinis yra invalidumo pensija, kurios dydis apie 470 Lt. Be to, turi mokėti komunalinius mokesčius, nuolat vartoti vaistus. Jo ir ieškovės materialinės galimybės nėra vienodos, todėl ieškovė privalo prisiimti didesnę išlaidų vaiko išlaikymui dalį. Atsakovas nesutiko su ieškovės skaičiavimais apie būtiniausias išlaidas dukters poreikių tenkinimui, nes jie yra nepagrįsti įrodymais, tačiau sutiko mokėti dukters išlaikymui po 130 Lt per mėnesį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad išlaikymą nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovės A. A. ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. S. nepilnametės dukters P. S. išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 250 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės bei 9.875 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis, lyginant su ieškovės turtine padėtimi, yra sunki, jis turi sveikatos problemų, taip pat turi dar vieną išlaikytinį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui ne ieškovės prašomus 700 Lt, o po 250 Lt kas mėnesį, mokamų periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog jis neteikė dukrai išlaikymo per ieškovės nurodomą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, priteisė iš atsakovo dukrai išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t. y. nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (momentas, kai atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti dukrą – 2008-12-15) iki kreipimosi į teismą dienos (2011-12-16), kas sudaro 9.000 Lt (250 Lt x 36 mėn.), bei 875 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-12-16 iki sprendimo priėmimo dienos (2012-04-04) (250 Lt x 3,5 mėn.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. A. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti pilnai – priteisti iš atsakovo M. S. 700 Lt dydžio kas mėnesį mokamas išmokas savo nepilnametės dukters P. S. išlaikymui nuo 2008-12-15 iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri nuo pat dukters gimimo iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo dienos buvo 800 Lt. Kadangi motinos ir tėvo teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tai minimalus išlaikymas, kurį turi teikti abu tėvai, yra ne mažesnis negu 400 Lt per mėnesį, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš atsakovo yra priteistinas tik 250 Lt išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymą teismas priteisė atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį ir jo sveikatos būklę, tačiau nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovo paaiškinimai apie jo gaunamas pajamas yra prieštaringi, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tikrojo atsakovo pajamų dydžio. Nesant galimybių nustatyti tikrųjų atsakovo pajamų, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir teisių apsaugą bei į tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų pajamas savo vaikų išlaikymui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai siekia susirasti darbą ar ėmėsi kitų veiksmų, kad gautų didesnes pajamas. Tai tik dar labiau sustiprina įtarimus, kad atsakovas gauna papildomų pajamų, kurių dydžio nėra galimybės nustatyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad minimalus priteistinas iš atsakovo dukrai išlaikymas per mėnesį turi būti ne mažesnis negu 400 Lt. Ieškovė pažymėjo, kad priteisus išlaikymą per mėnesį nuo 400 Lt iki 700 Lt dydžio, bus situacija, kai jos teikiamas išlaikymas dukrai bus didesnis negu atsakovo ir įtvirtins vaiko išlaikymo dydžio proporcingumo principą priklausomai nuo abiejų tėvų pajamų.

Apeliaciniu skundu atsakovas M. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo dukrai 200 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovo teigimu, teismas, priteisdamas iš jo dukrai 250 Lt dydžio išlaikymą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovui beveik nelieka lėšų pragyvenimui. Atsakovas yra iš dalies darbingas, darbingumo lygis yra 30 procentų iki 2041-05-13. Taip pat atsakovas turi kitų sveikatos problemų, jam nustatytas nedidelio aktyvumo lėtinis virusinis C hepatitas su II laipsnio fibroze, recidyvas, taip pat kairės kojos protezas, jis turi nuolat vartoti vaistus, kuriems išleidžia per mėnesį nuo 100 iki 250 Lt. Atsakovo gaunamas mėnesio pajamas sudaro tik 471,43 Lt invalidumo pensija. Atsakovas nuosavybės teise neturi jokio turto, turi dar vieną išlaikytinį – sūnų B. S., kuriam teikia teismo sprendimu priteistą išlaikymą po 125 Lt kas mėnesį. Išskaitos yra daromos iš atsakovo gaunamos invalidumo pensijos, kas mėnesį po 94,29 Lt. 2012 m. kovo mėn. skolos likutis sudaro 1.748,47 Lt. Taigi, atsakovui visiškai nelieka jokių piniginių lėšų pragyvenimui. Atsakovas pareigą teikti dukrai išlaikymą pripažįsta, tačiau mano, kad bet koks teiktino išlaikymo dydis turi priklausyti nuo vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Tuo tarpu tokia išlaikymo suma, kokia priteisė teismas, yra neproporcingai didelė atsakovo esamai turtinei padėčiai, todėl mažintina iki 200 Lt. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas visiškai neteikė dukrai išlaikymo nuo 2008-12-15 iki 2011-12-16. Teismas tokią išvadą padarė tik formaliai remdamasis ieškovės bei S. A. paaiškinimais. Nors S. A. ir nurodė, kad ieškovė su atsakovu gyveno kartu tik pirmą mėnesį po vaiko gimimo, tačiau šio liudytojo parodymai yra paneigiami pačios ieškovės paaiškinimais, kuri nurodė, kad ji po vaiko gimimo su atsakovu pragyveno apie 1 metus laiko. Atsižvelgiant į tai, S. A. parodymai laikytini kritiškais, be to, S. A. yra ieškovės tėvas. Teismas visiškai nepagrįstai liudytojo M. G. parodymus vertino kritiškai dėl to, kad jis yra atsakovo draugas ir tiksliai nepasakė, kiek laiko šalys gyveno kartu. Šis liudytojas teismo posėdyje nurodė, jog šalys kartu gyveno laikotarpyje nuo 1,5 iki 3 metų. Šio liudytojo parodymus iš dalies patvirtina ir pačios ieškovės paaiškinimai, kad šalys po vaiko gimimo kartu gyveno apie 1 metus laiko. Būtent ieškovė, o ne atsakovas turėjo įrodyti išlaikymo įsiskolinimo buvimą. Ginčo šalys po dukters gimimo gyveno kartu ne mažiau kaip 2,5 metų, vedė bendrą ūkį, rūpinosi dukters išlaikymu, jos sveikatos priežiūra ir kt. Esant šioms aplinkybėms, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nors teismas tenkino jo prašymą apklausti liudytoją E. K., tačiau nesiėmė priemonių, jog šis liudytojas būtų iškviestas į teismo posėdį, todėl atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti nurodytą liudytoją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovė A. A. su atsakovo M. S. apeliaciniu skundu nesutiko. Ieškovės teigimu, atsakovo paaiškinimai apie jo gaunamas pajamas yra prieštaringi. Pagal atsakovo nurodytas aplinkybes iš jo per mėnesį gaunamų pajamų atėmus išlaidas nepilnamečio sūnaus B. S. išlaikymui ir išlaidas gydymui, atsakovui pragyvenimui lieka vos 100-200 Lt per mėnesį. Tokio dydžio gaunamų pajamų atsakovui negali užtekti net minimalių poreikių tenkinimui. Nagrinėjant bylą atsakovas nurodė, kad jokių kitų pajamų negauna. Esant tokioms aplinkybėms kyla pagrįstų abejonių dėl tikrojo atsakovo pajamų dydžio. Nesant galimybių nustatyti tikrųjų atsakovo pajamų, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus ir teisių apsaugą ir į tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų pajamas savo vaikų išlaikymui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai siekia susirasti darbą ar ėmėsi kitų veiksmų, kad gautų didesnes pajamas. Tai tik dar labiau sustiprina įtarimus, kad atsakovas gauna papildomų pajamų, kurių dydžio nėra galimybės nustatyti. Ieškovė nesutiko ir su tuo, kad iš atsakovo nėra priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus. Atsakovas nurodo, kad jis ne mažiau kaip 2 metus teikė išlaikymą savo dukrai, tačiau šių teiginių nepagrindė jokias įrodymais. Per visą laikotarpį nuo tada, kada buvo priteistas įsiskolinimas, atsakovo pajamos buvo tokios, kokios yra nurodytos jo apeliaciniame skunde, todėl yra akivaizdu, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo dukrai, nes tam neturėjo pajamų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojo M. G. parodymai yra vertintini kritiškai, nes šis liudytojas bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai nurodyti, ar buvo teikiamas išlaikymas, taip pat koks buvo jo dydis, jeigu buvo teikiamas. Vien tai, kad atsakovas su ieškove gyveno kartu, savaime neįrodo aplinkybių, kad atsakovas teikė išlaikymą savo dukrai. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas turėjo pasirūpinti, jog apie bylos nagrinėjimą būtų pranešta jo prašomam apklausti liudytojui E. K., tačiau atsakovas neprašė teismo imtis priemonių, kad šio liudytojo dalyvavimas teismo procese būtų užtikrintas, todėl prašymas apklausti šį liudytoją apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti tenkintinas.

Atsiliepimu atsakovas M. S. su ieškovės A. A. apeliaciniu skundu nesutiko, remdamasis tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti atsakovo apeliaciniame skunde. Papildomai atsakovas nurodė, kad turi judėjimo negalią, nes jam buvo amputuota kairė koja aukščiau kelio. Nuosavo automobilio atsakovas neturi, o darbo paieškos su turima judėjimo negalia važinėjant viešuoju transportu žymiai apsunkintos. Darbo paieškas apsunkina ir tai, kad atsakovas turi tam tikrų apribojimų darbui, kurį galėtų dirbti. Esant tokiai situacijai darbo paieška ir savarankiškai, ir per darbo biržą yra praktiškai beprasmiška ir jokių rezultatų neduoda.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės A. A. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo M. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas M. S. yra P. S., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (b.l. 2). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovas nuo dukters gimimo nevykdė savo pareigos ją išlaikyti, todėl iš dalies tenkino ieškovės A. A. (P. S. motinos) reikalavimą dėl išlaikymo, tame tarpe ir jo įsiskolinimo, priteisimo – priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės bei 9.875 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-12-15 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 107-111).

Kaip matyti iš ginčo šalių apeliacinių skundų, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo dukrai priteistu išlaikymo dydžiu, kadangi mano, jog atsakovas dukrai turi ir gali skirti 700 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą, tačiau teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo tik 250 Lt išlaikymą (b.l. 117-118, 132-133). Atsakovas taip pat nesutinka su teismo priteistu išlaikymo dydžiu ir, remdamasis savo sunkia turtine padėtimi bei sveikatos būkle, prašo priteistą išlaikymą sumažinti iki 200 Lt. Atsakovas nesutinka ir su dukrai priteistu išlaikymo įsiskolinimu, kadangi dukrai išlaikymą visada teikė ir tik paskutiniu metu nustojo tai daryti (b.l. 119-122, 128-129).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010-06-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos jos ir atsakovo dukters poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1.400 Lt, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui per mėnesį po 700 Lt. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė pateikė teismui išlaidų dukters išlaikymui detalizaciją (b.l. 5), tačiau sutiktina su atsakovu, kad šios išlaidos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo šalių dukters išlaikymui pakaktų ir 800-850 Lt, kadangi mergaitė yra tik ketverių metų amžiaus bei neturi jokių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, dėl ko jai būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų (b.l. 35-37, 96-102). Toks išlaikymo dydis atitinka išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi teismų praktikoje laikomą CK 6.461 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Vadinasi, tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų savo dukrai skirti apie 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį.

Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad jis neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį savo dukrai mokėti nurodyto dydžio išlaikymą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra iš dalies darbingas, jam nustatytas darbingumo lygis – 30 procentų iki 2041-05-13 (b.l. 52). Be to, atsakovui nustatytas nedidelio aktyvumo lėtinis virusinis C hepatitas su II laipsnio fibroze, recidyvas, taip pat kairės kojos protezas (b.l. 53). Atsakovo gaunamos mėnesio pajamos sudaro 471,43 Lt invalidumo pensija (b.l. 45-48). Duomenų, kad atsakovas šiuo metu gautų kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, byloje nėra. Atsakovo galimybės įsidarbinti yra labai ribotos tiek dėl jo turimos negalios (atsakovui amputuota kairė koja aukščiau kelio, buvo lūžę dubens kaulai), tiek dėl menko išsilavinimo (atsakovas yra baigęs tik 9 klases ir įgijęs autošaltkalvio profesiją). Atsakovas nurodė, kad vaistams išleidžia per mėnesį nuo 100 iki 250 Lt. Atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, ši suma laikytina pagrįsta. Atsakovas nuosavybės teise neturi jokio turto (b.l. 51, 59), gyvena vienas jo tėvui priklausančiame bute, kurį ir išlaiko (b.l. 60-62, 98). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas yra išsituokęs ir išlaiko dar vieną vaiką – sūnų B. S., (duomenys neskelbtini) (b.l. 54-56, 58). Sūnui atsakovas teikia teismo sprendimu priteistą išlaikymą po 125 Lt kas mėnesį (b.l. 54-55), kuris išieškomas iš jo gaunamos invalidumo pensijos po 94,29 Lt kas mėnesį. 2012 m. kovo mėn. skolos likutis sudaro 1.748,47 Lt (b.l. 49-50).

Aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o galimybės pagerinti šią padėtį labai ribotos ir iš esmės nepriklausančios nuo atsakovo valios. Teisėjų kolegijos sprendimu, tai sudaro pagrindą ne tik kad nepadidinti pirmosios instancijos teismo ginčo šalių dukters išlaikymui priteistos 250 Lt išlaikymo sumos iki ieškovės nurodomo dydžio, bet ir ją sumažinti iki atsakovo prašomos 200 Lt sumos. Priešingu atveju, atsakovui nebeliktų lėšų išlaikyti tiek save patį, tiek ir kitą savo nepilnametį vaiką.

Priimdama tokį sprendimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad iš esmės ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo, dėl to ji gali didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Ieškovė yra jauno amžiaus, visiškai darbinga, dirba pagal verslo liudijimą, o jos gaunamos pajamos nuo 2007 metų yra stabilios ir siekia nuo 1.500 iki 2.000 Lt (b.l. 67-68, 83-87, 90, 99). Negana to, ieškovei finansiškai padeda ir jos tėvas S. A., kuris ją aprūpina ir gyvenamuoju būstu (b.l. 82, 100-101). Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų kitų išlaikytinių ar finansinių įsipareigojimų.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo dukrai įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį nuo 2008-12-15 iki 2011-12-16. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad po dukters gimimo dar metus laiko gyveno kartu atsakovu (b.l. 98). Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, leidžia pripažinti, kad labiau tikėtina, jog nurodytu laikotarpiu ginčo šalys vedė bendrą ūkį ir pagal galimybes prisidėjo prie dukters išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimo susidaryti negalėjo. Tuo labiau, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie suteiktų pagrindą manyti priešingai. Tačiau teisėjų kolegija laiko neįrodytu atsakovo teiginį, jog išlaikymą savo dukrai jis nustojo teikti tik paskutiniu metu, nes tokių įrodymų byloje taip pat nėra. Esant tokios aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas, priteisiant įsiskolinimą už dvejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2009-12-15 iki 2011-12-16 (kreipimosi į teismą dienos), kas sudaro 4.800 Lt (200 Lt x 24 mėn.).

Sumažinus priteisto periodinio išlaikymo dydį nuo 250 Lt iki 200 Lt, atitinkamai mažintinas teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2011-12-16 iki pirmosios instancijos sprendimo priėmimo dienos (2012-04-04) ir priteisiama 700 Lt suma (200 Lt x 3,5 mėn.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis arba atsiranda papildomų vaiko priežiūros išlaidų, pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų prašymą vaiko išlaikymo dydis gali būti teismo pakeistas.

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas priimtą teismo sprendimą pakeisti. Kiti ginčo šalių apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą perpaskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys patenkintas apie 28 nuošimčiais. Ieškovė patyrė 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl jai iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 140 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir turtinę padėtį, jis iš dalies atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų pritesimo valstybei pirmos ir apeliacinės instancijos teisme sumažinant jas iki 100 Lt bendroje sumoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovo M. S. priteisto išlaikymo dydį iki 200 Lt, o įsiskolinimo dydį iki 5.500 Lt.

Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters P. S., (duomenys neskelbtini), išlaikymui išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 200 Lt (du šimtus litų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-04-04) iki dukters pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. S. 5.500 (penkių tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai P. S..

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę A. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. S. ieškovei A. A. 140 Lt atstovavimo išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. S. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Jadvyga MardosevičVilija Mikuckienė