Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-03-20 · Civilinė byla Nr. e2-687-823/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-20
Bylos Nr.
e2-687-823/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01051-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
N. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-687-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01051-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.4; 3.3.1.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1454-864/2018, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dirbk užsienyje“ bankroto byloje buvo patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja N. Z. BUAB „Dirbk užsienyje“ bankroto byloje prašė patvirtinti jos 25 992,90 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad ji savo finansinį reikalavimą, kuris susidarė atsakovei negrąžinus pareiškėjos jai paskolintų pareiškėjos asmeninių lėšų, kartu su jį pagrindžiančiais dokumentais teikė bankroto administratorei, jį tikslino, bei dėl šio kreditorinio reikalavimo ne kartą su bankroto administratore bendravo, tačiau kartu su 2017 m. lapkričio 16 d. bankroto administratorės prašymu dėl bendrovės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo, pareiškėjos finansinis reikalavimas teismui tvirtinti pateiktas nebuvo.BUAB „Dirbk užsienyje“ bankroto administratorė Ž. J. pareiškėjos finansinio reikalavimo prašė netvirtinti. Nurodė, kad pareiškėja 2017 m. spalio 16 d. pateikė pareiškimą dėl 25 992,90 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau nepateikė šį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Iki šiol pareiškėja yra pateikusi dvi paskolų teikimo bei grąžinimo suvestines, kuriose skirtingai nurodė jai per banką nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. grąžintą paskolos sumą: pirmoje suvestinėje – 8 910,67 Eur, antroje jau tik – 4 102,09 Eur, nenurodydama nei banko pavadinimo, nei tikslių pinigų pervedimo datų, nei sumų, o visą bendrą sumą įvardindama „atskiromis sumomis“. Pirmojoje ataskaitoje pareiškėja nebuvo nurodžiusi ir 2015 m. lapkričio 21 d. jai per banką grąžintos 1 000 Eur sumos. Neturint teisingai sudarytų N. Z. avanso apyskaitų bei N. Z. asmeninės sąskaitos išrašų, nėra galimybės nustatyti teisingo pareiškėjos kreditorinio reikalavimo dydžio.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi BUAB „Dirbk užsienyje“ bankroto byloje patvirtino pareiškėjos N. Z. 33 061,22 Eur finansinį reikalavimą, įtraukdamas pareiškėją į bendrovės trečios eilės kreditorių sąrašą.Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad tarp pareiškėjos N. Z. bei UAB „Dirbk užsienyje“ buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu N. Z. tiek grynaisiais pinigais, tiek mokėjimo pavedimais iš viso yra suteikusi įmonei 39 995,45 Eur paskolą. Teismas pažymėjo, kad minėtas paskolos sumos dydis neatitinka N. Z. pateiktame dokumente – Sąskaitos 4422 „Kitos skolos apyvarta pagal klientus“, nurodyto paskolos dydžio, tačiau šį dokumentą teismas vertino kaip nepatikimą, pažymėdamas, kad jame neatsispindi visos buvusios operacijos tiek pagal mokėjimo nurodymus, tiek pagal kasos pajamų orderius (pvz. nėra įtrauktas mokėjimo nurodymas Nr. 134, nėra įtrauktas kasos pajamų orderis Nr. 007). Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis UAB „Dirbk užsienyje“ iš viso pareiškėjai yra grąžinusi 6 934,23 Eur sumą ir nėra grąžinusi 33 061,22 Eur sumos (39 995,45 Eur – 6 934,23 Eur). Įvertinęs pareiškėjos pateiktas suvestines, kuriomis pareiškėja grindžia 25 992,90 Eur dydžio savo finansinį reikalavimą, teismas nurodė, kad 25 992,90 Eur suma buvo apskaičiuota pareiškėjai netinkamai vertinant tiek pačios įmonės, tiek pareiškėjos atliktus mokėjimus, teismui pateiktose suvestinėse egzistuoja aritmetinės klaidos. Atsižvelgęs į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose bei į tai, kad teismas šiose bylose turi būti aktyvus, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja N. Z. prašo patvirtinti 25 992,90 Eur dydžio jos finansinį reikalavimą, tikslinga patvirtinti byloje pateiktais įrodymais pagrįstą 33 061,22 Eur dydžio pareiškėjos finansinį reikalavimą, tokiu būdu užtikrinant proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principo įgyvendinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja N. Z. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir BUAB „Dirbk užsienyje“ bankroto byloje patvirtinti jos 20 885,48 Eur finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas vertino tik dalį į bylą pateiktų įrodymų, pasisakydamas iš esmės tik dėl pareiškėjos suteiktų ir grąžintų paskolų, tačiau visiškai neatsižvelgdamas į kitas ūkines operacijas, vykusias bendrovėje. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos, kaip atskaitingo asmens, į bendrovės kasą įneštų ir paimtų lėšų, kurios atsispindi sąskaitoje 2435 „Atskaitingi asmenys apyvarta pagal klientus“, teismui pateiktoje kartu su rašytiniais paaiškinimais. Vertindamas tik dalį dokumentų, teismas padarė netinkamas išvadas dėl piniginio balanso tarp pareiškėjos ir atsakovės.Pareiškėja sutinka su teismo atliktais skaičiavimais, kurie patvirtina, kad ji bendrovei bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais suteikė paskolų už 39 995,45 Eur sumą, taip pat nėra ginčo dėl to, kad bendrovė bankiniais pavedimais pareiškėjai grąžino 6 934,23 Eur sumą. Tačiau pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, kad mokėjimai, kuriuos bendrovė atliko už pareiškėją ir atsiskaitymai, atspindėti Sąskaitoje 2435 „Atskaitingi asmenys apyvarta pagal klientus“, neturi jokios įtakos pareiškėjos reikalavimo dydžiui ginčo situacijoje. Pareiškėja, būdama bendrovės vienasmeniu valdymo organu ir galėdama atlikti operacijas grynaisiais pinigais, atsiskaitinėjo už bendrovę, bendrovės vardu priiminėjo pinigus, atliko kitas ūkines operacijas, kurios visos atspindėtos jau minėtoje Sąskaitoje 2435 „Atskaitingi asmenys apyvarta pagal klientus“. Visos šioje atskaitingo asmens sąskaitoje esančios operacijos taip pat yra įtrauktos ir į didžiąją knygą, kadangi yra paremtos pirminiais apskaitos dokumentais, taigi, nėra ginčo, kad jos yra faktiškai įvykusios. Disponuodama bendrovės lėšomis pareiškėja ne tik atsiskaitydavo už bendrovės prievoles, tačiau kartais pasinaudodavo bendrovei priklausančia banko kortele asmeniniais tikslais. Kiekvieną mėnesį, suvedus balansą tarp mokėjimų, būdavo fiksuojama pareiškėjos skola bendrovei arba bendrovės skola pareiškėjai. Metų gale, kaip tai ir numatė galiojantys teisės aktai, būdavo fiksuojamas bendras tarpusavio balansas tarp bendrovės ir pareiškėjos. Faktiškai kiekvieną mėnesį bendrovės patirtos išlaidos, nepriskirtos leidžiamiems atskaitymams, buvo priskiriamos pareiškėjos išlaidoms ir galiausiai išskaitomos iš pareiškėjai mokėtinos sumos. Tai taip pat atsispindi sąskaitoje 4422 „Kitos skolos apyvarta pagal klientus“. Sąskaitoje 2435 „Atskaitingi asmenys apyvarta pagal klientus“ atspindėta, kad 12 175,74 Eur suma yra išskaičiuojama iš pareiškėjai mokėtinos sumos, nurodytos sąskaitoje 4422 „Kitos skolos apyvarta pagal klientus“. Teismas nepagrįstai padidino pareiškėjos finansinį reikalavimą, kadangi iš pareiškėjai grąžintinos 33 061,22 Eur sumos turėtų būti išskaičiuojamos išlaidos, kurios kiekvieną mėnesį buvo išskaičiuojamos iš pareiškėjai mokėtinos sumos. Pareiškėjos reikalavimas yra mažintinas 12 175,74 Eur suma ir sudaro 20 885,48 Eur.Atsiliepimu į pareiškėjos N. Z. atskirąjį skundą BUAB „Dirbk užsienyje“ bankroto administratorė Ž. J. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja neįrodė, jog teismo patvirtintas jos 33 061,22 Eur dydžio finansinis reikalavimas mažintinas 12 175,74 Eur suma. Pareiškėja jos nurodomų suvestinių, kuriose būdavo fiksuojama pareiškėjos skola bendrovei arba bendrovės skola pareiškėjai, nebuvo pateikusi nei bankroto administratorei, nei teismui. Net ir paprašius pateikti minėtas suvestines bei detaliai išdėstyti, kaip ir kokiais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais remiantis buvo nustatyta minėta 12 175,74 Eur suma, atsakymas nebuvo gautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas didesnis, nei nurodytas kreditorės prašyme, kreditorės finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

BUAB „Dirbk užsienyje“ bankroto administratorė Ž. J. kartu su atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą pateikė į bylą naujus įrodymus – 2018 m. vasario 12 d. prašymo bei elektroninio laiško pareiškėjai N. Z. kopijas. 2018 m. kovo 19 d. – dieną prieš apeliacinės instancijos teisme paskirtą posėdį, teisme taip pat buvo gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai bei kartu su jais pateikti nauji įrodymai – patikslintos Sąskaitos 2435 ir 4422. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, apeliantė su šiais naujai pateiktais įrodymais yra susipažinusi, bankroto administratorės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus priima.Apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas (pakeitimas), tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu jau buvo pasibaigęs (CPK 323 straipsnis). Apeliantė taip pat nepagrindžia, kodėl su rašytiniais paaiškinimais teikiami nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, ar bent kartu su atskiruoju skundu, o teikiami likus tik vienai dienai iki paskirto posėdžio apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliantės teikiamų naujų įrodymų priėmimas į bylą užvilkintų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme – priėmus šiuos įrodymus bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas, sudarant galimybę atsakovei susipažinti su naujai pateiktais įrodymais bei pateikti atsikirtimus dėl jų, apeliantė nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, kodėl šiuos įrodymus teikia tik šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų ir su jais teikiamų naujų įrodymų nepriima ir grąžina juos apeliantei (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo

Pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms.CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taisyklė, kad į teismą gali kreiptis tik asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą, taikoma ir apeliaciniame procese. Apeliacinį (atskirąjį) skundą paduodantis asmuo, be kita ko, turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kitaip tariant, apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas (nutartis) yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas. Asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas (nutartis) yra palankus, nelaikomas teisiškai suinteresuotu asmeniu skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) pakeitimu ar panaikinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2008).Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos pirmosios instancijos teismui pareikštas reikalavimas yra patenkintas didesne apimtimi, nei prašė apeliantė. Atskirajame skunde nenurodyti jokie argumentai, patvirtinantys, kad tokio turinio pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu galėtų būti pažeistos apeliantės teisės ar teisėti interesai, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis sukeltų ar galėtų sukelti tam tikras neigiamas teisines pasekmes apeliantei (CPK 320 straipsnis). Taigi, atskirasis skundas šiuo atveju pateiktas asmens, kuris neįrodė, kad jo teisė pažeista, kad jis turi teisinį interesą skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimui ar pakeitimui, t. y. asmens neturinčio teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjos N. Z. atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad mažesnio pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžio patvirtinimu galėtų būti suinteresuoti kiti bendrovės kreditoriai, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, taip pat atsakovės bankroto administratorė, įgaliota ginti visų atsakovės kreditorių interesus, tačiau nei vienas iš paminėtų asmenų skundo dėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo nepateikė, o bendrovės bankroto administratorė atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą kreipimosi į teismą momentu taikytina ir kreditorinį reikalavimą reiškiančiam bankrutuojančios bendrovės kreditoriui. Pareiškėja šioje byloje prašė patvirtinti jos iš paskolos teisinių santykių kilusį kreditorinį reikalavimą ir neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl skirtumo tarp pareiškėjos atsakovei suteiktų ir atsakovės pareiškėjai grąžintų paskolos sumų. Tuo tarpu prašydama mažinti jos finansinį reikalavimą atsakovė iš esmės remiasi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, kurio apimties pati apeliantė teismui negalėjo aiškiai suformuluoti, keisdama savo reikalavimo dydį ir po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimas neriboja atsakovės teisių reikšti savarankiškus reikalavimus apeliantei, susijusius su jos įsiskolinimu bendrovei dėl pareiškėjos asmeniniams tikslams panaudotų bendrovės lėšų, todėl viešojo intereso nepažeidžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 5 straipsnio 1 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-687-823/2018, pradėtą pagal pareiškėjos N. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1454-864/2018, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dirbk užsienyje“ bankroto byloje buvo patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas, nutraukti.

Teisėjai Goda Ambrasaitė - BalynienėArtūras DriukasKonstantinas Gurinas