Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Virginijaus Stankevičiaus, kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Arvydo Martinavičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos teikimo komisijos 2015 m. vasario 5 d. posėdžio protokolo Nr.PRP-5 panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokatė V. L. nurodė, kad pašalpos neskyrimas prieštarauja įstatymui. Pareiškėja kreipdamasi dėl socialinės pašalpos užpildė duomenis, kad gyvena Šiaulių m., viena, kad turi globotinę J. A., kad ją globoja, jokių pajamų už tai negauna. Buvo patikrintos jos buities sąlygos, buvo apsilankę pas jos globotinę. Paramos teikimo komisijos posėdžio protokole nurodyta, jog pareiškėja gyvena viena, nors yra paskirta J. A. globėja. Komisija nutarė, kad ji turi globotinę, tai turi ir pajamų. Pareiškėjos atstovė mano, kad protokolas naikintinas, jo pagrindu esant ginčytinų dalykų, buvo kreiptasi į Paramos teikimo komisiją, kuri nusprendė neskirti paramos. Mano, kad tas dokumentas turi būti naikintinas, nes jo pagrindu buvo priimtas sprendimas. Mano, kad protokolas būtų turėjęs juridinę galią, nes priimtas kolegialaus organo - komisijos ir sprendimas būtų priimamas vadovaujantis protokolu. Įstatyminio pagrindo neskirti paramos nebuvo, o buvo priimti du dokumentai dėl socialinės paramos neskyrimo. Prašo tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti komisijos posėdžio protokolą bei tos pačios dienos Socialinės paramos skyriaus sprendimą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad prie prašymo pridedama informacija, pareiškėja pridėjo sprendimus dėl globėjos. Komisijoje buvo svarstyta ir tuo sprendimu buvo priimtas sprendimas neskirti. Socialinės paramos skyrius priimdamas sprendimus vadovaujasi protokolu. Socialinis skyrius vadovavosi protokolu neskirti. Esant tokiam protokolui kitoks sprendimas negalimas. Sprendime apie skolą kalbama dėl to, kad atsakovas turėjo atskirą bylą, kur priteista permoka. Pareiškėja buvo pateikusi sutarties permoką grąžinti. Čia užfiksuota, kad sudaryta sutartis. Tais metais nustatyta permoka ir dėl kitos pašalpos mokėjimo pareiškėja turi įrodyti, kad nėra skolų. Prie prašymo ji turėjo nurodyti, kad dengiamos skolos. Nurodė, kad sudarė sutartį, o priimtas sprendimas dėl kitų motyvų. Čia svarstoma medžiaga, kurią pateikė pareiškėja su prašymu. Vyresnioji specialistė rašo pranešimus dėl priimtų sprendimų pagal Pareigybės aprašymo 4.16 p. Faktiniai duomenų patikrinimo aktai daromi pagal gyvenamąją vietą, tačiau pareiškėja nurodė, kad priskirta globoti, todėl tikrinta tuo adresu. Tikrinta tuo adresu dėl to, kad pareiškėja turi sugyventinį ir kartu gyvena.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos D. M. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo sprendimų (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos teikimo komisijos 2015 m. vasario 5 d. posėdžio protokolo Nr.PRP-5 (toliau – ir Protokolas) ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. vasario 5 d. sprendimo Nr.3619 (toliau – ir Sprendimas), kuriais nuspręsta neskirti piniginės socialinės paramos pareiškėjai.

Pažymėtina, kad Protokolas ir Sprendimas, kuriais nutarta pareiškėjai neskirti socialinės paramos, Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr.A-756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr.A-756-422/2009, 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr.A-502-1037/2010, 2015-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr.A-749-756/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad sprendime turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006). Pažymėtina, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas. Priešingu atveju būtų apsunkintas tokio asmens pasirinkimas, ar skųsti sprendimą, bei suvaržyta teisė paduoti dėl sprendimo motyvuotą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1624/2006). Nurodytos nuostatos patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Ginčui aktualus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – Įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-02 ), kurio 20 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos asmuo pateikia patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus, prašyme –paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis; veiklos pobūdį; turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; gaunamas pajamas; kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2015-01-29 pareiškėja D. M. su prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti Nr.5029 (b.l.14-17) kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, prašydama skirti jai socialinę pašalpą nuo sausio ir balandžio mėn., būsto šildymo išlaidų kompensaciją nuo sausio iki balandžio mėnesio, karšto vandens išlaidų kompensaciją nuo sausio iki balandžio mėn., geriamojo vandens išlaidų kompensaciją nuo sausio mėn. iki balandžio mėn. Prašymo-paraiškos 2.1. punkte „ar Jūsų būste gyvenamąją vietą deklaruoja ir (ar) nuomojasi kiti asmenys (kitos bendrai gyvenančių asmenų grupės)“ pareiškėja nurodė „ne“; 2.2 p. pareiškėja nurodė, kad turi skolą AB „Šiaulių energija“ (1388,64 Eur). Ties prašymo-paraiškos 2.3 p. „ar esate sudaręs sutartį dėl skolos už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį apmokėjimo ar teismas yra priteisęs apmokėti skolą pareiškėja pažymėjo „taip“. Paraiškos II dalyje „Pajamos“ esančioje lentelėje pareiškėja nurodė, kad negauna jokių pajamų.

Šį pareiškėjos prašymą-paraišką Šiaulių miesto savivaldybės Paramos teikimo komisija, svarstė 2015-02-25 posėdyje ir nutarė neskirti piniginės socialinės paramos nuo 2015 m. sausio 1 d. vadovaujantis įstatymo 23 str. 2 d. 2 p. nuostatomis. Protokole nurodyta, kad pareiškėja globoja J. A., dekl. Šiaulių m. savivaldybėje; pareiškėjos teigimu, ji gyvena viena, nors teismo buvo paskirta neveiksnios J. A. globėja, kaip jos šeimos narys, t.y. sūnaus sugyventinė. Taip pat nurodoma, kad apskaičiuotą permoką UAB „Šiaulių vandenys“ yra sumokėjusi, tačiau su AB „Šiaulių energija“ sudarė skolos grąžinimo sutartį; dėl socialinės pašalpos grąžinimo jokio susitarimo nėra.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, remdamasis Paramos teikimo komisijos 2015-02-05 protokolu Nr.PRP-5 priėmė 2015 m. vasario 5 d. sprendimą Nr.3619 neskirti socialinės pašalpos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 4 d. Sprendime nurodoma neskyrimo priežastis: „vadovaujantis Įstatymo 23 str. 2 d. 2 p. (pateikta nevisa ar neteisinga informacija teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti arba per mėnesį nepranešta apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui).

Įstatymo 23 str. 2 d. 2 p. numato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę „3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos ir (ar) 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejį, kai dėl šių punktų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos“.

Įstatymo 25 str. 2 p. numatyta, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; 3 p. numato, kad privalo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

Taigi matyti, jog nei Protokole, nei Sprendime, konkrečiai ir tiksliai nenurodoma, kurios iš Įstatymo 25 str. numatytos pareigos – ar Įstatymo 25 str. 2 p. ar 25 str. 3 p., ar abiejų neįvykdė pareiškėja. Sprendime, kuris priimtas remiantis tik Įstatymo 23 str. 2 d. 2 p., Įstatymo 25 straipsnyje numatytų piniginę socialinę paramą gaunančio asmens pareigų nevykdymo pagrindai nurodomi (be tikslių nuorodų į konkrečią teisės normą) juos (Įstatymo 25 str. 2 p. ir 25 str. 3 p.) sujungiant jungtuku „arba“. Lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad jungtukas arba vartotinas „vienas kitą išskiriantiems sakiniams ar jų dalims žymėti“, t.y. yra sujungiamos dvi alternatyvios reikšmės. Toks Sprendime pateiktas motyvų dėstymas gali sukliudyti individualaus administracinio akto adresatui tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Taip pat Sprendime nurodoma, kad bendrai gyvenančių asmenų skaičius yra „1“ ir jog skyrimo sąlygos yra numatytos Įstatymo 8 str. 1 d. 5 p. Minėta nuostata įtvirtina sąlygas, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, t.y. kai „vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (vaikus) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju“.

Iš minėtos normos matyti, kad įstatymo leidėjas nenumato, kad asmuo, įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto neveiksniu asmens globėju, privalo bendrai gyventi su globojamu asmeniu. Pareiškėja pateikdama prašymą – paraišką nurodė, kad jos deklaruotos gyvenamosios vietos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Iš pareiškėjos pateikto 2015 m. sausio 29 d. prašymo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (tęsimo) (b.l. 27) matyti, kad pareiškėja nurodė, jog slaugomoji J. A. per praėjusius 3 mėn. ir dabar neguli slaugos namuose; slaugoma namuose (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju matyti, kad pareiškėja įvardija J. A. kaip slaugomąją, neslepia ir deklaruoja, kad pareiškėja slaugo J. A. adresu (duomenys neskelbtini), o ne deklaruotoje (ir faktinėje) savo pačios gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Taip pat 2015 m. sausio 29 d. buvo pateiktas prašymas dėl pašalpos skyrimo (tęsimo) (b.l.33), kuriame pareiškėja prašo skirti socialinę pašalpą ir kompensaciją už būsto šildymą bei karštą vandenį; nurodo, kad yra bedarbė, globoja J. A., gyvena viena, sugyventinio neturi ir neturėjo, pajamų negauna, materialinė padėtis sunki, skolos sutartį sudarė, kreipėsi į teismą dėl manomo neteisingo kompensacijos ir socialinės pašalpos perskaičiavimo; su globotinės sūnumi niekada negyveno, tą gali patvirtinti jo žmona.

Įstatymo 23 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo „kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr.T-24 (b.l.80-82) patvirtinto Socialinės pašalpos teikimo nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo 20 p. numatyta, kad pareiškėjams pateikus motyvuotus prašymus, turėdama surašytus pareiškėjos buities gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, priima sprendimus.

Šiaulių miesto savivaldybės 2015 m. vasario 2 d. Buities gyvenimo sąlygų patikrinimo akte (toliau – Aktas) (b.l.34-35) nurodomas D. M., kurios deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), patikrinimo tikslas „slaugo J. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini)“. Akto 1.4 punkte „šeiminė padėtis“ nurodama, kad pareiškėja yra nutraukusi santuoką. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 2 str. 15 d. vienas gyvenantis asmuo yra vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu. Iš Akte nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos, kaip vieno gyvenančio asmens statusas, nebuvo paneigtas. Akto 8 punktas skirtas nurodyti informacijai, jei „patikrinus buities ir gyvenimo sąlygas nustatyta, kad prašyme neteisingai nurodyti ar nuslėpti duomenys: apie bendrai gyvenančius asmenis, bendrai gyvenančių asmenų ar vienų gyvenančių asmenų pajamas, turtą, užimtumą, šeiminę padėtį, pateikti neteisingi duomenys, kita“. Minėtas punktas nėra užpildytas, t.y. atliekant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą nebuvo konstatuota, kad „pateikta nevisa ar neteisinga informacija teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti arba per mėnesį nepranešta apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į pinginę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui“ (nepaisant šio fakto, tokia teisės normos formuluote vadovaujamasi Sprendime). Akto 10 p. pateikiamos patikrinusio asmens išvados ir rekomendacijos „apsilankymo metu D. M. buvo pas slaugomąją – J. A. adresu (duomenys neskelbtini); pas močiutę ateina kiekvieną dieną, nes J. A. turi psichikos negalią ir pati savimi pasirūpinti negali. Kiekvieną dieną ateina močiutei virti valgį, pirkti maisto, plauti rūbus, valytis. Reikalui esant D. M. pasilieka miegoti J. A. namuose; apsilankymo metu J. A. buvo aprengta švariais rūbais, paklota švari patalynė, kambarys spindėjo švara; bendraujant su D. M. žalingų įpročių nepastebėta“.

Darytina išvada, kad atliekant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą nepaneigtos minėtuose pareiškėjos prašymuose nurodytos aplinkybės. Patikrinimo tikslas buvo nustatyti aplinkybes, susijusias su J. A. slaugymu. Taip pat pabrėžtina, kad būtent Akto pagrindu socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas (Įstatymo 23 str. 1 d. 8 p.), tačiau nei rengiant Protokolą, nei priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į Akte nustatytas aplinkybes, rekomendacijas, išvadas, atitinkamo patikrinimo metu nustatytai faktinei situacijai nebuvo tinkamai suteikta juridinė kvalifikacija ir pritaikyta būtent ta norma, kuri reguliuoja tuos santykius.

Taip pat svarbu pažymėti, kad tik 2015 m. kovo 17 d. atsakovo atsiliepime (b.l.10-11) išsamiau nurodomos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo priimtas Protokolas ir Sprendimas. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas kaip tik atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo sprendimą Nr.2-386-650/2014, kuriame nurodoma, kad pareiškėja jau 10 metų kartu gyvena su V. A.. Taip pat atsižvelgiama į Šiaulių apylinkės teismo priimtą 2014-08-20 nutartį civilinėje byloje Nr.2-6510-650/2014, kuria teismas pripažino J. A. 1932-07-15, gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia ir nustatė J. A. nuolatinę globą bei paskyrė D. M. jos globėja ir turto administratore. Šia teismo nutartimi D. M. paskirta globėja, kaip esamas šeimos narys. Taip pat atsiliepime pažymima, kad Šiaulių apylinkės teismo nutartyse pateiktais duomenimis ir faktais neturima pagrindo abejoti, tačiau 2015 m. sausio 29 d. rašytame prašyme D. M. ir toliau nurodo, jog gyvena viena ir negauna pajamų, nors skunde pati pažymi, kad yra paskirta J. A. turto administratore, taigi tiek gaunamomis piniginėmis išmokomis, tiek turtu (jei toks yra) D. M. gali disponuoti.

Vertinant atsakovo motyvus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, sutiktina, kad nutarties motyvuose nurodyta faktinė aplinkybė, kad D. M. 10 metų gyvena kartu su J. A. sūnumi, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo paneigta kitu teismo sprendimu. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi konstatavo, kad D. M., teigdama, jog daugiau kaip dešimt metų gyvena su neveiksnios J. A. sūnumi V. A. civilinėje byloje teikė akivaizdžiai neteisingus parodymus ir skyrė D. M. už priesaikos sulaužymą 50 Eur baudą. Kita vertus, drauge pažymėtina, kad atlikus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą, pats slaugos faktas (Akte nurodytas kaip objektyvi priežastis, dėl kurios buvo atliktas 2015 m. vasario 2 d. patikrinimas) ir kartu tinkamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytų pareiškėjos pareigų (pareiškėjai D. M. buvo išaiškintos globėjo teisės ir pareigos, numatytos LR CK 3.240, 3.243, 3,244, 3.246, CK 3.246, 3.247 str., o taip pat turto administratoriaus teisės ir pareigos, numatytos LR CK ketvirtojoje knygoje) vykdymas nebuvo paneigtas. Drauge nebuvo paneigti ir Įstatymo 8 str. 1 d. 5 p. numatyti piniginės socialinės paramos pagrindai (jeigu asmuo įstatymų nustatyta tvarka paskirtas pripažinto neveiksniu asmens globėju).

Dėl atsakovo atsiliepime pateiktų motyvų, susijusių su tuo, kad pareiškėja „tiek gaunamomis piniginėmis išmokomis, tiek turtu (jei toks yra) gali disponuoti“, reikėtų pastebėti, kad LR CK 4.242 str. 2 d. numato, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Taip pat LR CK 4.243 str. 1 d. numato, kad administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams.

Protokole taip pat nurodoma, kad pareiškėja apskaičiuotą permoką UAB „Šiaulių vandenys“ yra sumokėjusi, tačiau su AB „Šiaulių energija“ sudarė skolos grąžinimo sutartį; dėl socialinės pašalpos grąžinimo jokio susitarimo nėra. Matyti, kad nėra nurodomas joks juridinis pagrindas (vertinimas) dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių. Protokolas parengtas tik vadovaujantis Įstatymo 23 str. 2 d. 2 p. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad rengiant Protokolą (ir nurodant, kad dėl socialinės pašalpos grąžinimo jokio susitarimo nėra) nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja 2015 m. sausio 29 d. prašyme dėl pašalpos skyrimo (tęsimo) (b.l.33) nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl manomo neteisingo kompensacijos ir socialinės pašalpos perskaičiavimo.

Įstatymo 7 str. 3 d. numatyta, kad gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2015 m. sausio 29 d. sudarė su AB „Šiaulių energija“ įsiskolinimo mokėjimo sutartį kompensacijai už būsto šildymą ir karštą vandenį gauti (b.l.24), kuria įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 20 eurų (nuo 2015-02-01), t.y. atitiko Įstatymo 7 str. 3 d. reikalavimus.

Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visetą bei ginčo teisiniams santykiams aktualių teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Protokole ir Sprendime nebuvo aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, nepateikta individuali argumentacija, motyvų išdėstymas nėra aiškus ir pakankamas, t.y. Protokolas ir Sprendimas yra neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 d. numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimą pasirašo vyresnioji socialinių reikalų specialistė O. Š. ir socialinių išmokų vyriausioji specialistė A. M.. Susipažinus su Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo (b.l.86-87) 2 p. matyti, kad Socialinės paramos skyriaus vyresniojo socialinių išmokų specialisto pareigybė reikalinga užtikrinti teisingą socialinių bei šalpos išmokų ir kompensacijų už būsto šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidas dokumentų priėmimą, išmokų ir kompensacijų skaičiavimą, teisingą duomenų suvedimą į kompiuterį. Įvertinus minėtos vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo IV skyriuje numatytas funkcijas nustatyta, kad sprendimų priėmimo funkcija nėra numatyta. Šiuo atveju Sprendimą pasirašė vyresnysis specialistas, kuriam nėra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad Sprendimą taip pat pasirašė socialinių išmokų vyriausioji specialistė A. M., kuriai Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vyriausiojo socialinių išmokų specialisto pareigybės aprašymo 4.1 p. suteikiama teisė priimti sprendimus dėl socialinių bei šalpos išmokų ir kompensacijų skyrimo ar jų mokėjimo nutraukimo, negalima konstatuoti, kad būtent šis pažeidimas daro Sprendimą neteisėtu.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d. numatyta, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. vasario 9 d. rašto Nr.(28.4.40)SSP-440 „Dėl pinginės socialinės paramos neskyrimo“ (b.l.38) matyti, kad prie rašto skundžiami aktai nėra pridedami, taip pat matyti, kad aptariamas tik Komisijos priimtas sprendimas ir neinformuojama apie kitą skundžiamą aktą, t.y. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. vasario 5 d. sprendimą Nr.3619. Tokia praktika laikytina ydinga ir prieštaraujančia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d. numatytai asmens informavimo tvarkai apie jam skirtą arba jo teisėms ir pareigoms tiesioginį poveikį turintį individualų aktą.

Teisėjų kolegija taip pat norėtų atkreipti atsakovo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-653-552/2015, kurioje ginčas taip pat buvo keliamas dėl sprendimo, kuriuo neskirta piniginė socialinė parama, pažymėjo, kad atsakovas, nepakankamai individualiai spręsdamas susidariusią situaciją, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą socialinio teisingumo ir veiksmingumo principą, garantuojantį teisę asmenims gauti piniginę socialinę paramą tuomet, kai jos labiausiai reikia bei išvengti skurdo spąstų, o tuo pačiu pažeidė ir visuotinai pripažintinus teisingumo ir protingumo teisės principus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos teikimo komisijos 2015 m. vasario 5 d. posėdžio protokolas Nr.PRP-5 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. vasario 5 d. sprendimas Nr.3619 neatitinka nurodytų Viešojo administravimo įstatymo 8 str. keliamų privalomų reikalavimų, todėl yra neteisėti iš esmės ir naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos teikimo komisijos 2015 m. vasario 5 d. posėdžio protokolą Nr.PRP-5 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. vasario 5 d. sprendimą Nr.3619.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.