Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2025-07-04 · Civilinė byla Nr. e2-596-730/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-04
Bylos Nr.
e2-596-730/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00526-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lainas“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Amber Grid“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-596-730/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00526-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.1.7.6; 2.6.11.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lainas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl perkančiojo subjekto akcinės bendrovės „Amber grid“ sprendimo, kuriuo ieškovės pasiūlymas atmestas, teisėtumo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „DS-1“, išvada duodanti institucija - Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti kaip nepagrįstą atsakovės 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo ieškovės pasiūlymas buvo atmestas viešajame pirkime „((duomenys neskelbtini)) Apsauginės dangos remonto darbų pirkimas“, priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškinio pagrindas:

1.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovė paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą „((duomenys neskelbtini)) Apsauginės dangos remonto darbų pirkimas“. Pirkimu siekiama įsigyti perkančiojo subjekto eksploatuojamo magistralinio dujotiekio apsauginės dangos pakeitimo darbus. Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą teikė ieškovė – elektros bei dujų sistemų infrastruktūros įrenginių montavimo darbus atliekanti įmonė. Atsakovė 2025 m. vasario 17 d. nustatė, kad ieškovės pasiūlyme nurodyti įkainiai yra neįprastai maži, todėl kreipėsi į ieškovę, kad ši pateiktų dalies tiekėjo pasiūlyme nurodytų įkainių pagrindimą. Ieškovė bendradarbiavo su atsakove, teikė jai informaciją, kainos pagrindimą, tačiau perkantysis subjektas ignoravo tiekėjos paaiškinimus, kaltino ieškovę bandant dirbtinai, nepagrįstai ir klaidinančiai sumažinti savikainą. Teigia, kad po atsakovės pateiktų atsakymų ieškovei tapo aišku, kad atsakovė nesigilino į ieškovės sąnaudų skaičiavimo ir viso pasiūlymo pelningumo metodiką. Teigia, kad atsakovė atmetusi ieškovės pasiūlymą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris paneigtų ieškovės poziciją ir pagrįstų, kad ieškovė netinkamai įsivertino pirkimo objektą, realią darbų apimtį, todėl, nesutikdama su sprendimo pagrįstumu ieškovė teikė pretenziją atsakovei, kuri buvo formaliais pagrindais atmesta, mano, kad atsakovės sprendimas nepagrįstas jokiais realiais duomenimis.

1.2. Dėl Pirkimo objekto specifikos ir esminių vykdymo aplinkybių nurodo, kad užsakovė eksploatuoja 2 287 km magistralinių dujotiekių (99 procentai po žeme), 2 dujų kompresorių stotis, 68 dujų skirstymo bei apskaitos stočių tinklą. Atsakovė pirkimu įsigyja bet kurių iš šių vietų einamojo remonto darbus. Dujotiekio vamzdžiai skiriasi savo skersmeniu ir yra išskaidyti atitinkamai į 12 tipo vamzdžius, kurie sudaro dujotiekį. Visos ankstesnės su Pirkimo objektu susijusios sutartys (pagal kurias, buvo teikiamos identiškos dujotiekio priežiūros paslaugos) yra įvykdomos 100 procentų, tai yra, už visą sutartyse nurodytą sumą. Tiek pirkimo darbai, tiek kiti atsakovės planuojami su dujotiekio priežiūra susiję darbai (jų kaina) yra įtraukiami planuojant atsakovės biudžetą/ išlaidas. Dėl ankstesnių pirkimų ir galimo vieno tiekėjo favorizavimo nurodo, kad atsakovė su laimėtoju glaudžius santykius palaiko beveik 7 metus, atsakovė su DS-1 sudaro milijoninės vertės sutartis dėl dujotiekių ir su jais susijusių įrenginių priežiūros/remonto; Dėl pirkime paslaugas siekiančios teikti tiekėjos (ieškovės) ir jos specialistų nurodo, kad ieškovė siekia įsitvirtinti rinkoje, turi patirtį, ieškovės vadovas turi aukštą kvalifikaciją efektyviam sutarties vykdymui. Pažymi, kad ieškovė yra įdarbinusi didelę patirtį turinčius specialistus, kurie dirbo konkrečiai su pirkimo objektu susijusioje srityje.

1.3. Dėl konkrečių atsakyme į pretenziją pateiktų argumentų (ieškovės dokumentų ir duomenų) nurodo, kad ieškovė pateikė duomenis, kurie pagrindžia, kad nuo 13 iki 24 eilutės numatytų darbų bus itin mažai. Nurodo, kad atsakovė teigia, jog ieškovė nepateikė duomenų jog ji gali atlikti darbus už pasiūlytą kainą, bando sudaryti įspūdį, kad darbai bus nuostolingi, vykdant pirkimo sutartį, tačiau atsakovė nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad visi darbai su nurodytais įkainiais sudarys minimalią pirkimu įsigyjamų darbų dalį (o ne 36,8 procentus visų Darbų). Dėl tokios mažos darbų apimties minimalus nuostolis ties šiais įkainiais niekaip nepadarys įtakos tiekėjo galimybei vykdyti sutartį. Nurodo, kad ieškovė teikė skaičiavimus, analizes, kurios patvirtina šias aplinkybes. Tačiau atsakovė pasiūlymą atmetė duomenų net nenagrinėjusi. Dėl argumento, kad nepateikti įrodymai apie sutarties neįvykdymo riziką nurodo, kad viena vertus atsakovė ieškovės skaičiavimais pasitiki, kita vertus, nurodo, kad jie realybės neatitinka. Teigia, kad atsakovė jokių duomenų kaip turėtų būti vertinami darbų kiekiai, nepateikė nei su pirkimo sąlygomis, nei kai ieškovė kelis kartus tai akcentavo savo paaiškinimuose ir prašė atsakovės pateikti objektyvius istorinius duomenis, kurie paneigtų ieškovės poziciją.

1.4. Dėl argumento, kad darbų kiekiai nežinomi, todėl tiekėja įsivertino riziką pagal savo patirtį nurodo, kad atsakovės teigimu ieškovė turėjo pateikti: analizę iš savo vykdytų sutarčių, duomenis apie vidutinius užsakymų kiekius, technologinius pagrindimus dėl dažnumo ir jungtinio vykdymo, tačiau tokio pobūdžio dokumentų atsakovė niekur neįvardijo. Mano, kad pirkimo sąlygų neaiškumai privalo būti aiškinami tiekėjos (Ieškovės) naudai. Tiek pirkimo sąlygų rengimo etape, tiek atsakydama į ieškovės teikiamus kainos pagrindimus, atsakovė galėjo pateikti objektyvius duomenis, kurie paneigtų ieškovės vertinimą, tačiau to ji nepadarė. Pažymi, kad būtent atsakovės žinioje yra visi konkretūs įrodymai apie jau daugiau nei 8 metus atliekamus darbus. Dėl argumento, kad ginčijami darbai sudarys mažiau nei 5 % visų darbų nurodo, kad konkrečių darbų preliminarūs kiekiai atsakovės nebuvo nurodyti, o ieškovė, įvertinusi turimą informaciją, prisėmė riziką ir priėmė sprendimą dėl tam tikrų įkainių sumažinimo kitų sąskaita. Be to, sutarties nuostolingumas per se nėra kliūtis pasiūlytai mažai kainai pagrįsti. Kiek preliminariai bus atliekama darbų atsakovė neatsakė, o formaliais pagrindais ieškovės pasiūlymą atmetė.

1.5. Dėl argumento, kad 2022 m. buvo taikytas toks pat vertinimas nurodo, kad ieškovė niekada negrindė savo įkainių vien šia aplinkybe ir neįrodinėjo, kad tai reiškia, jog kainos automatiškai pagrįstos vien dėl to. Ieškovė viso proceso metu įrodinėjo, kad, nepaisant to, kad pirkimai formaliai yra skirtingi, jais įsigyjamos iš esmės tapačios paslaugos, o atsakovė nesugebėjo šių argumentų paneigti. Atsakovės argumentai, kad statybos sąnaudų kainų indeksas 2023–2025 m. laikotarpiu augo, nedaro įtakos pirkimo sutartyje numatytų darbų pobūdžiui ir kiekiui. Ieškovo pateikti įkainiai yra 17 procentai didesni už ankstesnį laimėtojo pasiūlymą. Dėl argumento apie galimybę dirbti į nuostolį dėl žinomumo ar netiesioginės naudos nurodo, kad ieškovė teikė vykdytų ir vykdomų sutarčių sąrašą, nurodė, kad gauna pastovias dideles pajamas, nurodo, kad atsakovė pati turi prieigą prie jai reikiamų duomenų, tačiau ji to nevertina. Argumentai, kad ieškovė dokumentų neteikė tik dar kartą patvirtina, kad atsakovė kainos (įkainių) pagrindimo vertinimą atliko formaliai. Ieškovės pateikti duomenys ir įrodymai niekaip nebuvo palyginti su realiomis paslaugų teikimo ir iki dabar galiojusios pirkimo sutarties aplinkybėmis. Kitaip tariant, atsakovė jokių pagrįstų ieškovės poziciją paneigiančių argumentų nepateikė, savo sprendimo nepagrindė.

1.6. Dėl medžiagų originalumo patvirtinimo nurodo, kad ieškovė nekvestionuoja atsakovės teisės paprašyti įrodymų apie medžiagų originalumą. Ieškovė paprasčiausiai nurodė, kad pirkime dalyvaujantys tiekėjai neįsipareigojo naudoti kažkokios konkrečios medžiagos darbams atlikti. Ieškovė pateikė – dokumentus apie izoliacines dangas, medžiagų montavimo ir aplikavimo instrukcijas, sertifikatus, tai yra, pilnai įsivertino visas pirkimo sutarčiai reikiamas medžiagas. Kiekvienas atsakovės prašymas, dėl medžiagų dokumentų, suformuotas prašymuose, buvo ieškovės įgyvendintas. Dėl tariamos manipuliacijos kiekių paskaičiavime ir atsakovės pateikto pavyzdžio dėl 13 eilutės įkainio skaičiavimo nurodo, kad ieškovė savo lentelėse pateikė skaičiavimus, kur savikaina apskaičiuota 2 metrams, tačiau siūloma kaina nurodyta už metrą. Tiekėja tokias kainas pateikia įsivertinusi preliminarius kiekius. Teigia, kad šioje vietoje atsiskleidžia pirkimo objekto neapibrėžtumo problematika. Tiekėjai nežinodami koks preliminarus darbų kiekis numatomas, negali tiksliai įsivertinti darbų sąnaudų. Ieškovė tiek kainos pagrindimo metu atsakovei, tiek šiame ieškinyje, atskleidė kaip skiriasi vieno metro kaina kai darbų atliekama 1 metras ir kai atliekama tų pačių darbų 5 m. Didelė sudedamųjų dalis persidengia. Ieškovė būtent šių sąnaudų optimizavimo tikslais atliko jau minėtas analizes, fiziškai apžiūrėjo objektus ir nusprendė dėl preliminaraus darbų kiekio.

1.7. Dėl skundžiamo sprendimo ir sprendimo atmesti pretenziją nepagrįstumo nurodo, kad ieškinio argumentai pagrindžia, jog ieškovė įsivertino sutarties vykdymo aplinkybes, pasiūlymo kainos grindimo metu ieškovė pateikė prašytus dokumentus ir nurodė, kad net ir esant nuostoliui, ieškovė turi pakankamai pajamų, kurios leistų pirkimo sutartį tinkamai įvykdyti. Teigia, kad atsakovė privalėjo pagrįsti savo teiginius, kad ieškovės atliktos analizės ir vertinimai nesudaro pagrindo įkainius laikyti ekonomiškai pagrįstais. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia jo kainos ir nurodė tik formalius motyvus, kad ieškovės skaičiavimai ir analizės yra subjektyvios. Iš skundžiamo sprendimo ir atsakymo į pretenziją neaišku kaip ieškovės pateikti pagrindimai prieštarauja realioms aplinkybėms; kokie iš tiesų yra ankstesnių sutarčių pagrindu įvykdyti darbų kiekiai. Teigia, kad atsakovė tik imitavo bendradarbiavimą ir jokių konkrečių duomenų, kurie leistų patvirtinti, kad tokie įkainiai darytų grėsmę pirkimo sutarties vykdymui (tai yra, kad ieškovės pateikti įrodymai argumentai yra klaidingi), nepateikė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

2.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad atsakovė vykdo pirkimą, kuriame ieškovė 2025 m. sausio 3 d. pateikė pasiūlymą. Pirkimo objektas – magistralinio dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, tai yra, statinio ar jo elementų paviršių dangoje atliekami atstatomieji techniniai darbai, kuriais siekiama atkurti ar pagerinti dangos funkciją – saugoti konstrukcijas nuo žalingų išorės veiksnių. Pirkimo objektas apima platų spektrą skirtingų darbų, skirtų magistralinio dujotiekio apsauginės dangos remonto ir priežiūros poreikiams tenkinti. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas 2025 m. balandžio 8 d. priimtu skundžiamu sprendimu, vadovaujantis PĮ 66 straipsnio 3 dalimi – tiekėja nepagrindė dalies pasiūlymo nurodytų neįprastai mažų įkainių realumo. Teigia, kad šiuo atveju kainų skirtumas buvo esminis, todėl vertinimas dėl neįprastai mažų kainų buvo pagrįstas. Nurodo, kad nepaisant atsakovės pastangų, ieškovė tinkamai nepagrindė savo pasiūlymo atlikti darbus nurodytais įkainiais, nepaisant didelių ieškovės pateiktų dokumentų apimties, ji nepagrindė savo galimybės įvykdyti darbus nurodytomis sumomis.

2.2. Dėl pirkimo objekto specifikos ir esminių pirkimo vykdymo aplinkybių nurodo, kad ieškovės argumentai apie tariamai numatomų požeminių ir antžeminių darbų apimtį tėra subjektyvūs spėjimai. Jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar faktine analize. Vien tai, kad ankstesnėse sutartyse darbų pasiskirstymas galėjo būti toks, kokį nurodo ieškovė, jokiu būdu neužtikrina, kad taip bus ir vykdant šį pirkimą. Nors ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė konkrečių preliminarių darbų kiekių, dėl ko ji pati atliko analizę, tačiau šie argumentai ne tik neatitinka tikrovės, tačiau ir nukreipia dėmesį nuo esmės – PĮ 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos pagrįsti siūlomus įkainius nepriklausomai nuo darbų kiekio ir rūšies. Ši pareiga tenka tiekėjui, o ne pirkimą vykdančiam perkančiajam subjektui. Pažymi, kad ieškovės analizė paremta tik asmeniniais vertinimais. Dėl ankstesnių pirkimų ir galimo vieno tiekėjo favorizavimo nurodo, kad tas faktas, jog ankstesnius pirkimus laimėjo kitas tiekėjas, tai savaime neįrodo protekcionizmo, taip pat mano, kad vien subjektyvus teiginys apie pasirengimą dirbti su „nedideliu nuostoliu“ negali būti laikomas pakankamu pasiūlymo pagrįstumu, kai nėra pateikta objektyvių ekonominių duomenų, pagrindžiančių, kad tokia veikla iš tiesų yra įmanoma ir tvari visos sutarties laikotarpiu.

2.3. Dėl pirkime paslaugas siekiančio teikti tiekėjos (ieškovės) ir jo specialistų nurodo, kad nors ieškovės teigimu ji rinkoje veikia neseniai, jos komandoje dirba ilgametę patirtį turintys specialistai, tačiau pagal PĮ 66 straipsnio 2 dalį ir gaires, tiekėjo kvalifikacija ar jo specialistų patirtis savaime nepaneigia pareigos objektyviai įrodyti pasiūlytos kainos realumą. Būtina kritiškai vertinti specialisto motyvaciją ir suinteresuotumą. Uždarosios akcinės bendrovės „Lainas“ direktorius ne tik koordinuoja pasiūlymą, bet ir siekia įsitvirtinti rinkoje kaip tiekėjas. Dėl ieškovės pateiktų dokumentų ir duomenų nurodo, kad ieškovės pozicija grindžiama prielaidomis, pateiktos nuotraukos ir orto foto vaizdai nėra tinkami ir (ar) pakankami įrodymai pirkime numatytų remonto darbų apimčiai nustatyti. Dėl argumento, kad darbų kiekiai nežinomi, todėl tiekėja įsivertino riziką pagal savo patirtį teigia, kad Gairės aiškiai nurodo, kad pirkimą vykdanti organizacija turi teisę pareikalauti pagrindimo tų pasiūlymo dalių, kurios kelia abejonių dėl jų realumo – šiuo atveju tai buvo konkretūs įkainiai (13–24 pozicijos, išskyrus 17 poziciją), dėl kurių kilo įtarimų dėl jų atitikties faktinėms sąnaudoms. Atsakovė šią pareigą įvykdė, nurodydama, kurios pozicijos kelia pagrįstų abejonių. Mano, kad ieškovės argumentai dėl pirkimo sąlygų neaiškumo yra pavėluoti ir teisiškai nepagrįstai, mano, kad ieškovės teiginiai prieštarauja jos pačios pozicijai apie tariamą pirkimo sąlygų neaiškumą.

2.4. Dėl argumento, kad ginčijami darbai sudarys mažiau nei 5 % visų darbų nurodo, kad jokių patikimų faktinių įrodymų – tokių kaip faktiškai atliktų darbų ataskaitos, ankstesnių užsakymų kiekiniai suvestiniai ar standartiniai norminiai skaičiavimai – nepateikta. Tai nėra klausimas, ar perkantysis subjektas turi paneigti tiekėjo poziciją – tai klausimas, ar tiekėjas įvykdė įstatyme nustatytą pareigą. Kadangi to nepadaryta, sprendimas atmesti pasiūlymą yra pagrįstas ir atitinka tiek įstatymą, tiek viešųjų pirkimų tikslus. Neįprastai mažos kainos pagrindimas negali būti grindžiamas nei konkurenciniu siekiu įsitvirtinti rinkoje, nei pasitikėjimu tiekėjo gerais ketinimais. Dėl argumento, kad 2022 m. buvo taikytas toks pat vertinimas nurodo, kad ankstesnių pirkimų įkainiai, net jei jie buvo panašūs, negali būti laikomi patikimu etalonu šio konkretaus pirkimo vertinimui. Tai, kad tam tikri įkainiai buvo priimti ankstesniuose pirkimuose ir ankstesnėse sutartyse, savaime nereiškia jų pagrįstumo naujo pirkimo kontekste. Ankstesni pirkimai yra pasibaigę sudarius pirkimų sutartis pagal tų pirkimų rezultatus ir šio pirkimo kontekste yra visiškai neaktualūs.

2.5. Dėl argumento apie galimybę dirbti į nuostolį dėl žinomumo ar netiesioginės naudos nurodo, kad šie ieškovės argumentai nepagrindžia ginčijamų įkainių realumo. Teigia, kad ieškovės nurodomos sutartys savo esme, apimtimi ir pobūdžiu nėra tapačios ginčo pirkimo objektui. Jos negali būti vertinamos kaip pagrindas daryti išvadas apie ieškovės gebėjimą realiai ir ekonomiškai pagrįstai vykdyti šios bylos ginčo objektą atitinkančius darbus. Ieškovė remiasi sutartimis, kurios teisiškai nesusijusios su ieškove kaip ūkio subjektu ir nesuteikia jam nei užtikrintų pajamų, nei finansinių garantijų, nei užsakymų tęstinumo. Todėl šios sutartys negali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindimas, kad ieškovė realiai galės vykdyti Pirkimo sutartį pagal pateiktus įkainius ir padengti galimus nuostolius. Ieškovės argumentas, kad galimas, jos paties vertinimu numatytas maksimalus nuostolis dėl mažesniais įkainiais atliekamų darbų (95 000 Eur per trejus metus) sudarys tik nedidelę dalį visos pirkimo sutarties vertės, visų pirma, yra visiškai nepagrįstas, antra, jis nepaneigia būtinybės įvertinti nuostolio reikšmingumo tiekėjos finansų struktūroje. Pažymi, kad ieškovė nei vykdomomis ir (ar) įvykdytomis sutartimis, nei 2024 m. gautu pelno dydžiu nepagrindė, kad ji bus (būtų) pajėgi įvykdyti ilgalaikę (iki 36 mėnesių) ir didelės vertės (1,9 mln.) pirkimo sutartį, jeigu ji būtų sudaryta su ieškove pagal jos pasiūlymo 13-24 pozicijose nurodytus darbų įkainius.

2.6. Dėl argumento apie galimybę dirbti į nuostolį dėl žinomumo ar netiesioginės naudos nurodo, kad ieškovės ieškinyje nurodytos sutartys nėra tapačios ginčo sutarčiai, taip pat nėra pakankamos patikimai spręsti, jog iš jų generuojamos nuolatinės pajamos leidžia (leistų) kompensuoti galimus nuostolius, jeigu tokie kiltų iš žemų ginčijamų įkainių sudarius pirkimo sutartį. Nors ieškovė nurodo, kad ji per 2024 m. gavo 284 000 Eur pelną, ji nepateikia duomenų, kiek šis pelnas gautas iš kokių konkrečių sutarčių, kokios yra ilgalaikės prievolės ar kaip šis pelnas paskirstytas tarp kitų veiklų. Dėl medžiagų originalumo patvirtinimo nurodo, kad ieškovės deklaracija, kad ji neįsipareigojo naudoti konkrečios medžiagos, dar labiau sustiprina neapibrėžtumą – tokiu atveju nei perkantysis subjektas, nei teismas neturi galimybės patikrinti, ar nurodytos sąnaudos atitinka bet kokį faktinį vykdymo scenarijų. Atsakovė neturi pareigos spėlioti, kokį konkretų techninį sprendimą tiekėja pasirinks įgyvendindama sutartį, o pagal PĮ 66 straipsnio 2 dalį tikslas – užtikrinti, kad kaina būtų reali, įgyvendinama ir pagrįsta objektyvia informacija.

2.7. Dėl tariamos manipuliacijos kiekių paskaičiavime ir atsakovei pateikto pavyzdžio dėl 13 eilutės įkainio skaičiavimo nurodo, kad ieškovė aiškina, jog jos pasiūlymo kaina už vieną metrą apskaičiuota įvertinus darbų kiekio vidurkius, optimizuojant procesus – esą ilgesnių atkarpų remontas leidžia sumažinti vieneto savikainą. Tačiau šis paaiškinimas neatsako į esminį klausimą – kiek realiai kainuoja atlikti vieno metro remonto darbus, kai darbų kiekis yra minimalus. Dėl dokumentų, susijusių su uždarosios akcinės bendrovės „DS-1“ vykdyta ankstesne sutartimi, išreikalavimo nurodo, atsakovė kategoriškai nepritaria šiam prašymui. Ginčo objektas yra tai, ar ieškovė pagrįstai įrodė savo pasiūlymo įkainių realumą, kaip reikalauja PĮ 66 straipsnio 2 dalis. Įstatyme aiškiai nustatyta, kad būtent tiekėjas turi pagrįsti pateiktų įkainių pagrįstumą objektyviais duomenimis, o ne reikalauti įrodymų apie kitų tiekėjų pasiūlymų ar sutarčių vykdymą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Pagrindiniai dubliko argumentai:

3.1. Dėl ieškovės pateiktų vertinimų, skaičiavimų ir analizių nurodo, kad atsakovės teigimu, ieškovės pasiūlymo pagrindimas neatitinka metodikos 15 punkto ir kasacinio teismo praktikos. Su šiais argumentais nesutinka, teigia, kad ieškovė viso kainos pagrindimo proceso metu pateikė išsamius paaiškinimus apie ekonominius procesus, darbų vykdymo specifiką ir sąnaudų skaičiavimo logiką. Buvo pateikta detali įkainių sudedamųjų lentelė, kurioje išskaidytos įkainių sudedamosios dalys ir nurodytas numatomas darbų kiekio vidurkis. Nurodo, kad pati atsakovė neįvardino, kokių konkrečių įrodymų ji nori iš ieškovės. Dėl ieškovės atlikto darbų apimties vertinimo nurodo, kad nesutinka su atsakove, jog ieškovė tinkamai nepagrindė savo skaičiavimų, priešingai – ieškovė teikė aibę paaiškinimų, analizių. Pažymi, kad atsakovės minimos kainodaros nustatymo taisyklės neapibrėžia kaip perkančioji organizacija turi suformuoti pirkimo objektą, kaip ji turi atlikti neįprastai mažos kainos (įkainio) vertinimą. O dėl sąlygų neaiškumų kylantys padariniai negali būti perkeliami tiekėjams – už padarinius atsakinga perkančioji organizacija. Nurodo, kad teisingai nurodė atsakovė, kad terminas skųsti pirkimo sąlygas yra praleistas, tačiau ieškovė ieškiniu sąlygų pripažinti neteisėtomis neprašo.

3.2. Dėl ieškovės vertintų maksimalių nuostolių nurodo, kad atsakovės teigimu ieškovė nepagrindė, kad jos nurodytas 95 000 Eur nuostolis būtų vienkartinis, kontroliuojamas ar ekonomiškai nereikšmingas. Priešingai – ši suma prilygsta daugiau nei mėnesio visos įmonės darbo užmokesčio fondui ir kelia akivaizdžią vykdymo riziką, tačiau su šiais argumentais nesutinka. Nurodo, kad 95 000 Eur suma yra skirta visai Pirkimo sutarties apimčiai (1 900 000 Eur), per 36 mėnesius tai siektų tik ~2 640 Eur per mėnesį. Tuo tarpu visos sutarties pajamas padalinus per 3 metus, kiekvieną mėnesį ieškovė gautų ~ 52 777 Eur pajamų. Vien su 5 procentų pelno marža nuo kitų numatytų darbų, ieškovė jau padengtų visus galimus nuostolius (1 900 000 Eur / 100 proc. x 5 = 95 000 Eur). O ieškovės numatytas pelnas yra dar didesnis (kaip matyti ieškinio Priede Nr. 5.1, kiekvieno vamzdyno atveju numatomas pelnas, kuris bendrai gali siekti ir daugiau nei 20 procentų).

3.3. Dėl ieškovės galimybės pasidengti nuostolius iš kitų pajamų nurodo, kad atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė savo galimybių padengti nuostolius iš kitų pajamų. Nepateikta nei sutarčių su pačia atsakove, nei finansinių duomenų, kurie objektyviai parodytų, kad įmonė yra pajėgi vykdyti Pirkimo sutartį nepakenkdama savo įsipareigojimų vykdymui, tačiau su šiuo argumentu nesutinka. Teigia, kad pati atsakovė turi galimybę visą informaciją patikrinti. Atsakovės teiginiai apie tai, kad ši sutartis skiriasi nuo pirkimo sutarties, taip pat neturi jokios įtakos situacijos vertinimui. Minėta sutartis pateikiama kaip vienas iš įrodymų, kad ieškovės finansinė būklė yra gera, yra gaunamas ir kaupiamas pelnas, toliau vykdomi darbai ir gaunamos pastovios pajamos. Antra, atsakovės įsitikinimu, ieškovės gautas pelnas nėra pakankamas padengti iš pirkimo sutarties galinčius kilti nuostolius. Nurodo, kad net jei ir būtų patiriami kažkokie nuostoliai, jie nebūtų patiriami per vieną dieną. Sutarties trukmė yra 36 mėnesiai, todėl ieškovės nurodyta 95 000 Eur suma būtų padalinta šiam laikotarpiui (2 640 Eur per mėn.), o kaip taip pat minėta, kiekvieną mėnesį ieškovė gautų ~ 52 777 Eur pajamų (ir 5-20 procentus pelno).

3.4. Dėl medžiagų originalumo ir kitų dokumentų nurodo, kad atsakovė vertinimą atliko formaliai, ieškovė pateikė sąnaudas su dokumentais, komerciniais pasiūlymais, paaiškinimais apie darbo užmokesčio skaičiavimus. Atsakovės teiginiai dar kartą patvirtina, kad su ieškovės pateiktais dokumentais iš esmės susipažinta nebuvo. Dėl įkainių skaičiavimo ir jų santykio su preliminariais kiekiais nurodo, kad atsakovė manipuliuoja ieškovės argumentu dėl savikainos ir optimizavimo, teigdama, kad ieškovė pripažįsta nuostolingumą ir nepagrįstai remiasi sumažintu darbų vidurkiu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį darbai bus vykdomi po vieną vienetą. Priešingai – būtent pačios pirkimo sąlygos numato grafiko sudarymą, kuriuo darbų atlikimas ir yra optimizuojamas, pati atsakovė teigia, kad darbai yra kompleksiški. Dėl reikalaujamų dokumentų nurodo, kad atsakovė teigia, jog ieškovės prašomų pateikti dokumentų išreikalavimas iš esmės reikštų faktinį netiesioginį UAB „DS-1“ veiklos auditą. Ieškovė su šiais argumentais nesutinka, niekam klausimų dėl UAB „DS-1” veiklos nėra. Pažymi, kad būtent pačiai atsakovei yra patikėtas valdyti dujotiekis ir tik atsakovė disponuoja siekiama išreikalauti informacija.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai tripliko argumentai:

4.1. Dėl dublike pateiktos ginčo interpretacijos ir tariamo duomenų nepakankamumo nurodo, kad priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė nesirėmė prielaidomis, o vertino ieškovės paaiškinimus ir nustatė, kad pozicijose 13–24 (išskyrus 17 poziciją) nurodyti įkainiai yra keliasdešimt kartų mažesni nei dominuoja rinkoje, o kai kuriais atvejais – mažesni ir už paties tiekėjo nurodytą savikainą, kurią jis nurodė ieškinio 5.1 priede. Tai konstatuota ne formaliai, o atlikus palyginamąją analizę tarp tiekėjų, kurie Pirkime pateikė pasiūlymus ir buvo įtraukti į pasiūlymų eilę. Ieškovė tvirtina, kad jos įkainiai yra pagrįsti, tačiau lyginamoji analizė su kitais pirkime pasiūlymus pateikusiais tiekėjais aiškiai rodo, kad ieškovės siūlomi įkainiai iš esmės iškrenta iš viso konkurencinio intervalo. Tai nėra lengvas kainų skirtumas – kai kuriais atvejais ieškovės įkainiai yra 10, 20 ar net 100 kartų mažesni už kitų tiekėjų siūlomas kainas.

4.2. Nurodo, kad tiekėja uždaroji akcinė bendrovė „DS-1“, kuri ne kartą yra laimėjusi atsakovės vykdomus pirkimus, ilgą laiką vykdo darbus pagal analogiškas sutartis ir turi išskirtinai gilų supratimą apie perkančiojo subjekto infrastruktūrą bei darbų užsakymo pobūdį, nesiūlo įkainių, kurie būtų net artimi ieškovės. Priešingai – uždarosios akcinės bendrovės „DS-1“ siūlomi įkainiai iš esmės koreliuoja su kitų dviejų tiekėjų pasiūlymais ir akivaizdžiai atspindi realias darbų savikainas bei rizikų įvertinimą. Galiausiai, ieškovės pavyzdys dubliko 8 punkte neturi teisinės reikšmės fiksuoto įkainio sutartyje, kadangi minėtas pavyzdys taikytinas bendrai sumai arba vienkartiniam darbų įkainavimui – pvz., kai perkama visuma darbų ir tiekėjas turi pats apskaičiuoti viso darbų komplekto kainą. Šiuo atveju sutartis yra pozicinė ir vykdoma pagal poreikį, todėl kiekvienas įkainis yra savarankiškas tiek vertinimo, tiek vykdymo prasme.

4.3. Dėl kainos pagrindimo kokybės ir pareigos pateikti konkrečius skaičiavimus nurodo, kad ieškovė painioja pagrįsto pagrindimo pareigą su pateiktų dokumentų kiekiu. Kiekis savaime nereiškia kokybės. PĮ 66 straipsnio 4 dalyje aiškiai įtvirtina, kad perkantysis subjektas vertina ne paaiškinimo formą, o tai, ar pateikti duomenys objektyviai leidžia spręsti, kad už siūlomą kainą galima realiai atlikti darbus. Ieškovės lentelė (Ieškinio 5.1 priedas), nors vizualiai suformuota kaip detalus pagrindimas, iš esmės yra tik komponentų paminėjimas – be kiekių, normų, trukmės, kainų šaltinių ar skaičiavimo eigos. Joje nenurodyta, kiek žmonių dirba, kiek trunka darbas, kiek sunaudojama medžiagų vienam metrui, kaip paskaičiuotas darbo užmokestis, koks įrangos poreikis ar logistikos kaštai. Tai – formali lentelė tik su daliniu turinio, o ne realus pagrindimas. Ypač ryški disproporcija matyti, pvz., pozicijoje Nr. 13, kur tiekėja nurodo siūlomą įkainį 15 Eur, kai pačioje jo pateiktoje lentelėje (Ieškinio 5.1 priedas) deklaruota sąnaudų suma siekia 303,19 Eur – tai yra savikaina viršija kainą daugiau nei 20 kartų. Šis skirtumą nors ir bandoma paaiškinti optimizavimo galimybėmis, tačiau visgi nepaaiškina, kaip už kainą, nesiekiančią net medžiagų savikainos, būtų galima realiai atlikti darbus, reikalaujančius žmonių, įrangos ir logistikos. Tai nėra išimtinis atvejis – analogiški prieštaravimai fiksuoti ir kitose pozicijose.

4.4. Dėl ieškovės teiginio apie mažą 13–24 pozicijų darbų apimtį nurodo, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių, patikrinamų duomenų apie tai, kiek darbų bus atliekama. Remiamasi tik apytikrėmis schemomis, neatspindinčiomis realios būklės. Tuo tarpu pirkimo dokumentuose aiškiai įtvirtinta, kad darbai atliekami tiek planine, tiek neplanine tvarka (Techninės specifikacijos 3.3.2 punktas), pagal atskirus užsakymus (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punktas), o apimtis priklauso nuo faktinės infrastruktūros būklės visoje 2287 km ilgio dujotiekio sistemoje. Tiekėjui nėra leidžiama remtis vidutiniais dydžiais ar išvedžioti, kad tam tikri darbai bus atliekami mažai. Fiksuoto įkainio sutartis reiškia, kad už kiekvieną darbą, kad ir vieną kartą užsakytą, turi būti atsiskaityta pagal siūlomą įkainį. Nėra jokios garantijos, kad mažai įvertintas darbas nebus užsakytas šimtus kartų. Tai yra Tiekėjo verslo rizika. Ieškovė pati nepateikė jokių duomenų apie tai, kiek ir kokie konkretūs darbai buvo atlikti pagal jo cituojamą ankstesnę sutartį (2022 m. balandžio 4 d. sutartis Nr. ((duomenys neskelbtini)).

4.5. Dėl ieškovės argumento, kad 13–24 pozicijų darbai yra kompleksiški ir atliekami kartu su kitais nurodo, kad pirma, kaip pasisakyta atsiliepime (1.8 punktas), sutartis – fiksuoto įkainio, o Techninės specifikacijos 3.2.11 p. tiesiogiai įtvirtina, kad kiekviena pozicija gali būti užsakoma atskirai, o darbai gali būti atliekami tiek pavieniui, tiek kartu. Antra, net jeigu kai kuriais atvejais darbai ir būtų vykdomi kompleksiškai, tai savaime nepanaikina pareigos pagrįsti įkainį. Kompleksiškumas lemia tik galimą dalį sąnaudų mažėjimo, tačiau net ir tuomet išlieka likutinis darbo laikas, kuris turi būti apmokamas (žiūrėti Atsakovo Atsiliepimo 1.9 p.: pvz., vietos paruošimas – 1–1,5 val., atkasimas – 1–1,5 val., smėliavimas – 1–1,5 val. ir t. t., bendra darbų trukmė susidaro 5–7 darbo valandos vienai pozicijai). Dėl pirkimo sąlygų apibrėžtumo ir Ieškovo galimybių įvertinti įtaką kainodarai nurodo, kad sąlygose pateiktas pakankamai konkretus ir detalus Pirkimo objekto aprašymas – nurodant visą atsakovės informaciją, kurią atsakovė turėjo ir galėjo turėti. Ieškovė manipuliuodama siekia sudaryti įspūdį, kad neva atsakovė turėjo ir galėjo atskleisti daugiau duomenų nurodydamas preliminarius kiekius. Pažymi, kad ieškovė klaidingai interpretuoja metodikos 15 punktą, kuriame pabrėžiama, kad Tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi pats įsivertinti galimus kaštus ir pasiūlyti realius įkainius.

4.6. Dėl tiekėjo atsakomybės įkainoti darbus ir reikšmės, kurią turi nenumatytų ir (ar) anksčiau nepasitaikiusių situacijų rizika nurodo, kad ieškovė teisingai nurodo, kad perkantysis subjektas praeityje, tai yra, 2020–2023 m. laikotarpiu, buvo sudaręs atskirą sutartį su uždarąja akcine bendrove „Alvora“, apimančią tam tikrus avarinių padarinių šalinimo darbus. Vis dėlto šis faktas nebėra jau reikšmingas šios bylos nagrinėjimui, kadangi ta sutartis buvo sudaryta prieš beveik trejus metus ir jau yra pasibaigusi. Dėl ieškovės bandymo pagrįsti pasiūlymo įkainius atliktais darbais kaip subrangovui nurodo, kad ieškovės pateikta informacija tik patvirtina faktą, kad uždaroji akcinė bendrovė „Lainas“ tik turi tam tikros praktinės patirties, atliekant riboto masto dujotiekio dangos atkūrimo darbus, tačiau nepagrindžia pasiūlyme nurodytų neįprastai mažų įkainių pagal 13–24 pozicijas. Ieškovė dublike nurodo, kad iš subrangos veiklos gautas pajamos padengs galimus nuostolius pagal ginčo sutartį. Ši pozicija yra finansiškai nepagrįsta, nes pajamos savaime nėra lygu pelnas. Dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų, susijusių su darbo ir medžiagų sąnaudomis nurodo, kad neneigia, kad ieškovė pateikė pavienius dokumentus, susijusius su medžiagų kainomis (už m²) bei darbo užmokesčio įkainiais (už žmogaus dieną), taip pat dalinius skaičiavimus dėl dažymo sistemos C4.07. Atsakovė juos vertino, bet nustatė, kad šie duomenys nėra pakankami įrodyti, jog ieškovės pasiūlyti 13–24 pozicijų (išskyrus 17 poziciją) įkainiai atitinka faktines sąnaudas ir yra ekonomiškai pagrįsti.

4.7. Dėl optimizavimo prielaidų taikymo pagrindžiant įkainius nurodo, kad ieškovės teigimu pasiūlymo įkainiai apskaičiuoti pagal apytikrį darbų kiekio vidurkį (pvz., 2 metrai), remiantis optimizavimo galimybėmis ir procesų efektyvumu. Atsakovė su tuo nesutinka, nes toks metodas prieštarauja PĮ 66 straipsnio 2 dalies reikalavimui pateikti aiškų ir objektyvų vieneto kainos pagrindimą. Atsakovė atsiliepimo 11 skyriuje pateikė grafikus, kuriuose pavaizduotas sąnaudų mažėjimas didėjant remontuojamo ruožo ilgiui. Tačiau šie grafikai tik dar labiau iliustruoja, kad vieno metro remonto atveju sąnaudos yra didžiausios. Tai reiškia, jog pasiūlymo įkainis turi būti vertinamas pagal blogiausią scenarijų – minimalų darbo kiekį, kai nepasiskirsto fiksuotos sąnaudos. Ieškovė tokių skaičiavimų nepateikė. Priešingai, ji eliminavo reikšmingą dalį kaštų prielaida, kad remonto darbai visada bus atliekami didesniais ruožais, nors taip manyti jokio pagrindo nėra. Pirkimo sąlygose niekur nebuvo nurodyta, kad darbai bus užsakomi, tik nuo konkretaus minimalaus poreikio (pvz., kai vamzdžio ilgis yra nuo 5 metrų).

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „DS1“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir dubliką, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Nurodo, kad ieškovė nepagrindė pirkime pasiūlytos neįprastai mažos pirkimo kainos, o atsižvelgdama į tai, atsakovė priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiojo subjekto pareiga reikalauti, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Vadovaujantis šia nuostata, pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Teigia, kad atsakovė nustačius neįprastai mažą kainą, kreipėsi į ieškovę dėl įkainių pagrįstumo. Pažymi, kad ieškovės siūlymuose, 13-24 pozicijose (išskyrus 17 poziciją) įkainiai yra neįprastai maži.

5.2. Nurodo, kad neįprastai mažos kainos institutas viešųjų pirkimų reglamentavime yra įtvirtintas siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Pirkimų įstatymo nuostatos ir aktuali teismų praktika patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė savo pareigas vykdė ir jai priklausančia diskrecija pasinaudojo tinkamai, o būtent ieškovė nepateikė reikiamų įrodymų ir nepaneigė galimybės, kad Pirkimo sutartis dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos (įkainių) nebus tinkamai ir visiškai įvykdyta. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodyta sprendime dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo, ieškovės pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime iš esmės ir pati Ieškovė pripažino, kad jos siūlomos kainos nepadengia net medžiagų ir darbo sąnaudų. Net 36,8 % ieškovės nurodytų įkainių yra akivaizdžiai mažesni už pačios ieškovės deklaruotą savikainą. Todėl šiuo atveju egzistavo ne hipotetinė, o objektyvi, dokumentais akivaizdžiai patvirtinta rizika, kad ieškovė nebus pajėgi įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal tokias kainas net ir minimalios tokių darbų apimties atvejais. Jokių objektyvių įrodymų, kad būtų pajėgi pirkimo sutartį įvykdyti už pasiūlytus įkainius ieškovė nepateikė, tiesiog teigė (bet jokia apimtimi neįrodė) neva patiriamus nuostolius padengtų pajamomis iš kitų projektų

5.3. Nurodo, kad siekdama pagrįsti esą iš anksto aiškų darbų poreikį šiame pirkime (kuriuo remdamasi Ieškovė pasiūlyme pateikė neįprastai mažą kainą), ieškovė teigia, kad visos ankstesnės su pirkimo objektu susijusios sutartys (pagal kurias buvo teikiamos identiškos dujotiekio priežiūros paslaugos) yra įvykdomos 100 procentu, tai yra, už visą sutartyse nurodytą sumą. Tačiau ieškovės interpretacijos yra neteisingos. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu sutartis įvykdoma už visą sutartyse nurodytą sumą, tai nereiškia, jog vykdant užsakymus yra būtinai išnaudojami visi darbų įkainiai. Vykdant sutartis yra užsakomi reikiami darbai, todėl panaudojami tie darbų įkainiai, kurie yra reikalingi pagal atliekamų darbų pobūdį. Be to, antžeminio dujotiekio dangos remonto darbai, ieškovės vertinimu, yra susiję su estetiniu vaizdu, o šio pirkimo objekto specifika lemia, kad daugiau nei 95 procentai visų įkainių lentelėje numatytų darbų bus susiję su požeminiu dujotiekiu, kurį, norint jam suremontuoti izoliacinę dangą, reikia atkasti ir užkasti. Apibendrinant, akivaizdu, kad nei kitų rangovų su atsakove ar su kitais užsakovais sudarytos rangos sutartys negali pagrįsti ieškovės pasiūlytos neįprastai mažos kainos. Bet kokie ieškovės pateikiami duomenys ar jų interpretacijos šiuo aspektu negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovė pirkime pasiūlytą neįprastai mažą kainą privalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais būtent ieškovės pasirengimą tinkamai įvykdyti šio pirkimo sutartį.

6. Išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą. Pagrindiniai išvados argumentai:

6.1. Nurodo, kad pirkimo objektas yra specifinis, o ieškovės pateikto pasiūlymo kainų pagrįstumo klausimas yra fakto klausimas, reikalaujantis išmanyti pirkimo objektą ir jo remonto darbų specifiką. Tarnyba, teikdama teisinę išvadą, neturi galimybės įvertinti specifinių žinių reikalaujančio atsakovės 2025 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, pagrįstumo. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina per se nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, tai yra įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos.

6.2. Nurodo, kad tokios pačios pozicijos laikomasi ir viešai skelbiamose Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymo ir pagrindimo gairėse, kuriose nurodoma, jog pirkimo vykdytojas turi įvertinti tai, kad tiekėjas pirkimo sutartimi gali siekti ne piniginės ar tiesioginės finansinės naudos, o turėti tikslą didinti konkurencingumą ar savo žinomumą, kad jis siekia patekti į tam tikrą rinką, iš pirkimo sutarties vykdymo gali gauti netiesioginių pajamų. Tokiu atveju, jei tiekėjas nurodo, jog sutarties vykdymas bus padengtas iš kitų užsakymų gaunamų pajamų, jis turi įrodyti, kad šie užsakymai egzistuoja (pvz., pateikti turimų sutarčių ar užsakovų sąrašą ir pan.), kad galės tinkamai įvykdyti sutartį, gaudamas iš pirkimo vykdytojo nedidelį atlygį arba iš viso jo negaudamas. Tarnybos vertinimu, pirmiau turėtų būti nustatytas tiekėjo galimai patirtinų nuostolių dydis (ieškovė galimais nuostoliais įvardija 95 000 Eur sumą; tuo tarpu, atsakovė nurodo, jog nuostoliai galimai būtų didesni), o tada sprendžiama, ar tiekėjo finansinė padėtis yra pakankama šiuos nuostolius padengti, nedarant žalos sutarties vykdymui.

Dėl ginčo esmės.

7. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos teisiškai reikšmingos esminės faktinės bylos aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra. Atsakovė paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą „((duomenys neskelbtini)) Apsauginės dangos remonto darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas skelbiamų derybų būdu. Pirkimui taikomas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugu srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (toliau – PĮ).

8. Pasiūlymus Pirkimui pateikė 4 tiekėjai, tarp jų – ieškovė ir trečiasis asmuo. Ieškovės pasiūlymas Pirkime pateiktas 2025 m. sausio 3 d.

Šalies argumentai

9. Ieškovė pagal atsakovės prašymus (2025 m. vasario 17 d., 2025 m. kovo 3 d., 2025 m. kovo 20 d.) teikė neįprastai mažos kainos pagrindimą: 2025 m. vasario 26 d. (pirmas pagrindimas), 2025 m. kovo 7 d. (antras pagrindimas), 2025 m. kovo 21 d. (trečias pagrindimas).

10. Atsakovė ieškovės pasiūlymą 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė. Ieškovė 2025 m. balandžio 15 d. pateikė pretenziją dėl atsakovės 2025 m. balandžio 8 d. sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą. Atsakovė 2025 m. balandžio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės Pretenzija buvo atmesta.

11. Atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą motyvuodama tuo, kad: 1) 36,8 % įkainių yra akivaizdžiai mažesni už tiekėjo deklaruotą savikainą, 2) tiekėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad tokia kainodara gali būti paremta ekonomišku procesu, inovatyviu sprendimu ar specifinėmis tiekimo sąlygomis, 3) tiekėjas remiasi subjektyviais vertinimais, kurie nesuderinami su faktiškai vykdytinų darbų įkainių logika, 4) nėra jokių įrodymų, kad tiekėjas galėtų vykdyti darbus už tokią kainą – net teoriniame lygyje.

Šalies argumentai

12. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, kuriuo atmestas ieškovės pasiūlymas, pateikė ieškinį, kuriuo prašo atsakovės 2025 m. balandžio 22 d. sprendimą, kuriuo ieškovės Pretenzija buvo atmesta, panaikinti.

13. Vertinant byloje pateiktų šalių procesinių dokumentų turinį, tarp šalių iškilo ginčas dėl ieškovės Pirkime pasiūlytos kainos realumo, kaip pagrindo, užtikrinančio tinkamą Pirkime sudarytos sutarties įvykdymą.

14. Ieškovė nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti ieškovės pasiūlymą, nesutikimą grindžia, tuo, jog viso proceso metu teikė aibę skaičiavimų, schemų, analizių ir argumentų, kurie pagrindžia, kad ieškovė įsivertino Pirkimo objektą tinkamai ir darbų, kurių įkainius atsakovė kvestionuoja, bus atliekama itin mažai (arba net iš vis neatliekama). Ieškovės nuomone, atsakovei netinkamai apsibrėžus Pirkimo objektą (niekaip Pirkimo dokumentuose neaptaręs preliminarių / istorinių kiekių) bando perkelti su tuo susijusius neigiamus padarinius ieškovei. Ieškovė iš turimos informacijos / patirties padarė išvadas apie galimus darbų kiekius, o atsakovė niekaip jų nepaneigė. Ieškovė motyvuoja tuo, jog ginčytinos pozicijos sudarys tik nedidelę (apie 5 procentus) visų atliekamų darbų (sudėtingų darbų bus nedaug, poreikio jiems iš vis nebus arba jie bus atliekami su kitais darbais, dėl lankstaus tiekėjams skiriamo termino atlikti darbus, Ieškovė galės darbus susiplanuoti ir atlikti kartu su kitais darbais kompleksiškai, o galimą nuostolį ieškovė galėtų dengti iš šiuo metu vykdomų ar planuojamų sutarčių. Ieškovas pažymi, jog nesistengia įrodyti, kad pasiūlyme 13-24 eilutėse nurodyti darbų įkainiai padengia sąnaudas, o įrodinėja, kad šie darbai yra tokia maža Pirkimo sutarties dalis, jog neturės įtakos visos Pirkimo sutarties įvykdymui.

15. Atsakovė remiasi tuo, jog Pirkimo objektas - magistralinio dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, tai yra, statinio ar jo elementų paviršių dangoje atliekami atstatomieji techniniai darbai, kuriais siekiama atkurti ar pagerinti dangos funkciją - saugoti konstrukcijas nuo žalingų išorės veiksnių, tokių kaip drėgmė, korozija, ultravioletiniai spinduliai ar cheminės medžiagos. Šie darbai apima esamos dangos pažeidimų identifikavimą, jos šalinimą, paviršiaus paruošimą ir naujos apsauginės medžiagos užnešimą. Jų tikslas - užtikrinti statinio ilgaamžiškumą ir techninę saugą, todėl jie kvalifikuotini kaip remonto darbai, susiję su statinio techninių savybių išsaugojimu, bet nekuriant naujų konstrukcinių sprendinių ar iš esmės nekeičiant statinio pobūdžio. Pirkimo objektas apima platų spektrą skirtingų darbų, skirtų magistralinio dujotiekio apsauginės dangos remonto ir priežiūros poreikiams tenkinti. Šių darbų apimtys nėra ir objektyviai negali būti iš anksto tiksliai žinomos - jų poreikis nustatomas pagal įvairius veiksnius: planinius priežiūros grafikus, periodinių ar neperiodinių techninių patikrinimų rezultatus, avarinių situacijų ar defektų nustatymo atvejus. Sutartis yra ilgalaikė - numatyta 36 mėnesiams su maksimaliu 1,9 mln. Eur biudžetu ir jos paskirtis yra užtikrinti operatyvų reagavimą į realius infrastruktūros priežiūros poreikius viso šio laikotarpio metu. Darbų užsakymai pagal sutartį formuojami pagal faktinį poreikį ir yra pateikiami pagal konkretų užsakymą - būtent todėl apimtys gali kisti priklausomai nuo faktinių aplinkybių, kurių iš anksto numatyti nėra įmanoma.

Atsiliepimas

16. Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, vadovaujantis PĮ 66 straipsnio 3 dalimi, nes tiekėjas nepagrindė pasiūlymo 13-24 pozicijose (išskyrus 17 poziciją) nurodytų neįprastai mažų įkainių realumo, tai yra ieškovė neįrodė, kad už šiuos pasiūlyme pateiktus įkainius yra realiai įmanoma tinkamai atlikti Pirkimo objektą atitinkančius darbus, užtikrinant reikalaujamą kokybę, apimtį ir tiekimo terminus, kaip to reikalauja viešųjų pirkimų principai. Šie įkainiai yra 60 - 95 procentus mažesni už kitų tiekėjų siūlytas kainas. Atsakovė teigia, jog ieškovės nurodoma tariamai maža darbų apimtis (iki 5 procentų) nėra grįsta jokiais objektyviais duomenimis ( darbų poreikis priklauso techninės būklės vertinimo, defektoskopinių tyrimų ir kitų objektyviai nenuspėjamų veiksnių). Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė savo galimybių padengti galimus nuostolius iš kitų pajamų.

Ieškinys netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo vertinimu, esant toliau nurodomam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai, nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei remiantis nurodytais argumentais, yra pagrindas išvadai padaryti, kad šiuo atveju atsakovė kaip perkančioji organizacija nepiktnaudžiavo VPĮ jai suteikta diskrecijos teise ir pagrįstai, remdamasi įvairiais skaičiavimais bei argumentais, pripažino ieškovės pasiūlytą kainą neįprastai maža ir tuo pagrindu Pasiūlymą atmetė.

18. Pagal VPĮ 57 straipsnio l dalį, perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus.

19. Analogiškos nuostatos įtvirtintos PĮ 66 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad perkantysis subjektas reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiojo subjekto rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.

20. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismo vertinimu, pagrįstai galima teigti, kad perkančiosios organizacijos turi vertinti ne tik tai, kad bendra pasiūlymo kaina nėra neįprastai maža, bet ir tai, ar nėra neįprastai mažos ir pateiktos kainos sudėtinės dalys.

21. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją (tai yra, nustačius, kad pasiūlyta kaina yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už kitų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį), perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023).

Žemesnės instancijos teismas

23. Taigi, įstatymų leidėjas išskyrė du neįprastai mažos kainos instituto taikymo atvejus. Pirmuoju atveju įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad, perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti tiekėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą, kuomet ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Antruoju atveju, neįprastai mažos kainos institutas taikomas, kuomet perkančiajai organizacijai tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina ar jos sudedamosios dalys atrodo neįprastai mažos ir gali būti nepakankamos tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija įvertinti, ar konkrečiu atveju pasiūlyme nurodyta kaina atrodo ekonomiškai nepagrįsta.

24. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovės bendra pasiūlymo kaina daugiau kaip 30 procentų buvo mažesnė nei visų pasiūlymų kainų vidurkis, kas reiškia, kad šiuo atveju, atsakovė pagal byloje esančius įrodymus neturėjo pareigos kreiptis į ieškovę dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, tai buvo atsakovės diskrecijos teisė, kuria atsakovė pasinaudojo, kad įsivertinti ieškovės kaip tiekėjo pasirengimą įvykdyti pirkimo sutartį, pasiūlytais įkainiais.

Šalies argumentai

25. Tokia teisė buvo numatyta ir atsakovės Bendrosiose Pirkimo sąlygose, tai yra, 11.22. punkte numatyta, kad atsakovė turi teisę kreiptis į ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją su prašymu dėl neįprastai mažos kainos ir sąnaudų pagrindimo ir nesant PĮ 66 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo (pavyzdžiui, jei tiekėjo pasiūlyta kaina ar sudedamosios dalys atrodo neįprastai mažos, atsižvelgiant į Pirkimo objekto apimtį, Perkančiojo subjekto suplanuotą biudžetą, tiekėjo pasiūlytą kainą, neatitinkančią rinkoje egzistuojančių kainų ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

26. PĮ 66 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad perkantysis subjektas, siekdamas, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jo manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Perkantysis subjektas, vertindamas kainos ar sąnaudų pagrindimą, atsižvelgia į: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą; 2) pasirinktus techninius sprendimus arba išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; 4) šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 96 straipsnio nuostatas; 5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.

27. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tiekėjo, atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančio techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se (savaime) priimtiniausias. Pirma, tiekėjo siūloma mažiausia kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys. Antra, viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas lemia tai, kad kainos, kaip vienos iš pagrindinių tiekėjo pasiūlymo ir viešojo pirkimo sutarties sąlygų, nebegalima keisti nei sudarant viešojo pirkimo sutartį, nei ją vykdant. Neįprastai mažos kainos institutas, kaip papildoma galimybė po to, kai jau įvertinta tiekėjo kvalifikacija ir jo pasiūlymo atitiktis techniniams pirkimo objekto reikalavimams, įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu bei gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir yra skirtas perkančiajai organizacijai apsisaugoti nuo pirmiau išvardytų grėsmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neįprastai mažos kainos instituto nuostatų nustatyta privaloma pasiūlymo vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais ir prieš nusprendžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastu, elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas lemia ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą. Pagal VPĮ ir viešojo pirkimo principus perkančiajai organizacijai nedraudžiama kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad jis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą. Perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo arba apskritai nesudaro jam sąlygų pateikti paaiškinimus, pagrindžiančius tokį pasiūlymą, pripažintini per se neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad visos perkančiosios organizacijos pareigos vertinant pasiūlymus su neįprastai maža kaina turi būti, be kita ko, vykdomos nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų (šioje nutartyje jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

29. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018).

30. Atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė, pripažinusi, kad ieškovė nepateikė tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų, kas atitinka PĮ 66 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši įstatymo nuostata perkelta ir į atsakovės pirkimo dokumentų nuostatas. Atsakovės paskelbtose pirkimo sąlygose 11.7.9. punkte numatyta, kad vienas iš galutinio pasiūlymo atmetimo ir tiekėjo pašalinimo iš Pirkimo procedūros pagrindų yra, kai galutiniame pasiūlyme nurodyta neįprastai maža kaina ar sąnaudos ir tiekėjas nepateikia tinkamų pasiūlytos neįprastai mažos kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų.

Atsiliepimas

31. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrindė pasiūlymo kainos sudėtinių dalių, nurodytų 13–24 pozicijose (išskyrus 17 poziciją) neįprastai mažų įkainių realumo, tai yra ieškovė neįrodė, kad už šiuos pasiūlyme pateiktus įkainius yra realiai įmanoma tinkamai atlikti Pirkimo objektą atitinkančius darbus, užtikrinant reikalaujamą kokybę, apimtį ir tiekimo terminus, kaip to reikalauja viešųjų pirkimų principai.

32. Teismų praktikoje, laikomasi aiškinimo, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pavyzdžiui, skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-689-180/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-774-302/2020).

33. Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo fakto; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Kasacinis teismas tokio teisės aiškinimo laikosi ir vertindamas neįprastai mažos kainos pagrindimo įrodymus, kartu pažymėdamas teismų praktiką, pagal kurią perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymą ar jo neatmesti dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos turi įtakos ir kitų tiekėjų teisėms ir pareigoms, kurių pasiūlymai, atmetus laimėjusį pasiūlymą, galėtų būti pripažinti nugalėjusiais, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).

34. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė pripažinusi, jog, palyginus su kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodytomis kainomis (35 punktas), ieškovės pasiūlyta pasiūlymo sudėtinių dalių kaina, nurodyta 13- 24 pozicijose (išskyrus 17 poziciją) yra neįprastai maža, 2025 m. vasario 17 d. paprašė ieškovės pateikti raštišką neįprastai mažos kainos pagrindimą, motyvuojant, jog ieškovės pasiūlyta kaina šiose pozicijose yra žymiai mažesnė nei kitų tiekėjų pasiūlytos kainos, todėl atsakovė siekia įsitikinti ar ieškovė galės tinkamai vykdyti sutartį:

27.1.Ekonomiško apsauginės dangos remonto darbų proceso ir metodo aprašymas. Pasirinktų ekonomiškų techninių sprendimų aprašymas.

27.2.Siūlomų apsaugines dangos remonto darbuose naudojamų medžiagų originalumą patvirtinantys dokumentai.

27.3.Darbo jėgos pasitelkimo ir jos panaudojimo organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas.

27.4.Naudojimosi technine įranga (turima ar galima pasitelkti) sąlygų aprašymas.

27.5.Kainos išskaidymas, kuriame išsamiai matytųsi sudedamosios kainos dalys ir išskaidytos kainos pagrindimas.

27.6.Kiti dokumentai, kurie, gali pagrįsti, kad pasiūlyta kaina ar sąnaudos nėra neįprastai mažos.

35. Atsakovė pateikė į bylą duomenis, jog prašė pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, kadangi iš ieškovės pateiktų duomenų nustatė, kad pozicija 13 - įkainis daugiau kaip 60 % mažesnis už vidurkį; pozicija 14 - įkainis apie 70 % mažesnis; pozicija 15 - įkainis daugiau kaip 75 % mažesnis; pozicija 16 - įkainis apie 65 % mažesnis; pozicijos 18–21 pasiūlyti įkainiai, kurie nuo kitų tiekėjų skiriasi 60–70 %; pozicijos 22–24: kitų tiekėjų kainos viršija šiuos dydžius kelis kartus, skirtumai viršija 95 %:

Eil. Nr. Pirkimo objekto ir dedamųjų pavadinimai Magistralinio dujotiekio skersmuo mm 400 Kana Eur be PVM <...> <..> UAB „Lainas“ UAB „DS-1“ Tiekėjas 2 Tiekėjas 3 13 dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, dažymas naudojant LST EN 12944-5 dažymo sistemą C4.07 (remontuojamo dujotiekio ilgis iki 4,99 m) 15 251,00 1152,66 177 14 dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, dažymas naudojant LST EN 12944-5 dažymo sistemą C4.07 (remontuojamo dujotiekio ilgis nuo 5 m iki 9,99 m) 13 205,00 1066,86 170 15 dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, dažymas naudojant LST EN 12944-5 dažymo sistemą C4.07 (remontuojamo dujotiekio ilgis nuo 10 m iki 39,99 m) 12 170,00 1004,46 162 16 dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, dažymas naudojant LST EN 12944-5 dažymo sistemą C4.07 (remontuojamo dujotiekio ilgis virš 40 m) 10 158,00 735,36 153 17 <...> <...> <...> <...> <...> 18 dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, kai rasos taško temperatūra mažesnė nei 3 °C naudojant LST EN ISO 21809-3 atitinkančią testo rezultatus apsauginę dangą (remontuojamo dujotiekio ilgis iki 4,99 m) 12 255,00 838,19 369 19 dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, kai rasos taško temperatūra mažesnė nei 3 °C naudojant LST EN ISO 21809-3 atitinkančią testo rezultatus apsauginę dangą (remontuojamo dujotiekio ilgis nuo 5,00 m iki 9,99 m) 9 234,00 605,49 300 20 dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, kai rasos taško temperatūra mažesnė nei 3 °C naudojant LST EN ISO 21809-3 atitinkančią testo rezultatus apsauginę dangą (remontuojamo dujotiekio ilgis nuo 10 m iki 39,99 m) 8 195,00 409,19 261 21 dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, kai rasos taško temperatūra mažesnė nei 3 °C naudojant LST EN ISO 21809-3 atitinkančią testo rezultatus apsauginę dangą (remontuojamo 7dujotiekio ilgis virš 40 m) 8 183,00 319,49 249 22 uždarymo įtaiso (sklendės) apsauginės dangos remonto darbai 3,2 12,00 2145,00 240 23 gramzdiklio sumontavimas (numatant apsauginės dangos pastiprinimą) 3,2 12,00 83,85 90 24 gramzdiklio kaina 3,2 12,00 53,43 96

36. Ieškovė iš esmės šių aplinkybių byloje neginčijo. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms (35 punktas) ir atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, atsakovė pagrįstai nepiktnaudžiaujant savo turima diskrecijos teise, ėmėsi priemonių įsitikinti, ar ieškovės pasiūlytos kainos sudėtinės dalys yra pagrįstos ir realios, siekiant įsitikinti ar ieškovė galės tinkamai įvykdyti sutartį.

Šalies argumentai

37. Ieškovė savo pirmąjį kainos pagrindimą pateikė 2025 m. vasario 26 d., nurodydama, kad be atsakovės reikalautų duomenų, taip pat pateikia paaiškinimus apie esminius ekonominius procesus, kurie lemia Pirkimo sutarties pelningumą, faktiškai vykdytinų darbų įkainių logiką ir įrodymus, kad vienoje eilutėje nurodyti darbai absoliučia dauguma atvejų yra vykdomi kartu su kitomis eilutėmis (tiekėjai gali susiplanuoti darbus taip), o atvejų, kada bus atliekamas tik antžeminio dujotiekio remontas arba dujotiekių su netinkamais izoliavimui parametrais (rasos taško temperatūra mažesnė už 3 laipsnius), arba 22-24 eilutėse numatyti darbai, bus itin mažai. Visos sąnaudos ir jų tarpusavio ryšys Pirkimo sutarties vykdymo metu išsamiai atvaizduotas Excel lentelėje (Ieškinio priedas 5.1.).

38. Kaip nurodyta, ieškovė pagal atsakovės papildomus prašymus (2025 m. kovo 3 d., 2025 m. kovo 20 d.) teikė neįprastai mažos kainos pagrindimą papildomai: 2025 m. kovo 7 d. (antras pagrindimas), 2025 m. kovo 21 d. (trečias pagrindimas).

39. Ieškovė iš esmės neginčija atsakovės, jai pateikus pirmąjį pagrindimą, nustatytas aplinkybes, kad pateiktame pagrindime (Ieškinio priedas Nr. 5.1.) 107 įkainiai iš 291 įkainio viršija pateikto galutinio pasiūlymo įkainių savikainą kartais, ne procentais ir tai sudaro 36,8 % visų įkainių. Tokie skirtumai identifikuoti visose pozicijose nuo 13 iki 24:

Įkainio Aprašymas Dalyvio savikaina Pasiūlyta kaina Nr. DN400, Eur DN400, Eur 13 Dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, dažymas naudojant LST EN 12944-5 dažymo sistemą C4.07 (remontuojamo dujotiekio ilgis iki 4,99 m) 342,75 15 Dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, dažymas naudojant 14 LST EN 12944-5 dažymo sistemą C4.07 (remontuojamo dujotieki 595,88 13 o ilgis nuo 5 m iki 9,99 m) Dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, dažymas naudojant 15 LST EN 12944-5 dažymo sistemą C4.07 (remontuojamo dujotieki 1133,77 12 o ilgis nuo 10 m iki 39,99 m) Dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, dažymas naudojant 16 LST EN 12944-5 dažymo sistemą C4.07 (remontuojamo dujotiekio ilgis virš 40 m) 2619,06 10 Sustiprinimo juostų komplekto montavimas, vamzdyno vietos sustiprinimas 17 vadovaujantis LST EN ISO 24817:2017 standarto normatyvais 3139,26 1256 Dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, kai rasos taško temperatūra 18 mažesnė nei 3 °C naudojant LST EN ISO 21809-3 atitinkančią testo rezultatus apsauginę dangą (remontuojamo dujotiekio ilgis iki 4,99 m). 799,30 12 Dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, kai rasos taško temperatūra mažesnė nei 3 °C naudojant LST EN ISO 21809-3 19 atitinkančią testo rezultatus apsauginę dangą (remontuojamo 1451,43 9 dujotiekio ilgis nuo 5,00 m iki 9,99 m) Dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, kai rasos taško tem 20 temperatūra mažesnė nei 3 °C naudojant LST EN ISO 21809-3 atitink 2176,40 8 testo rezultatus atitinkančią apsauginę dangą (remontuojamo dujotiekio ilgis nuo 10 m iki 39,99 m) Dujotiekio apsauginės dangos remonto darbai, kai rasos taško 21 temperatūra mažesnė nei 3 °C naudojant LST EN ISO 21809-3 atitink 5220,10 8 testo rezultatus atitinkančią apsauginę dangą (remontuojamo dujotiekio ilgis virš 40 m) 22 Uždarymo įtaiso (sklendės) apsauginės dangos remonto darbai 454,60 3,2 23 Gramzdiklio sumontavimas (numatant apsauginės dangos pastiprinimą) 454,60 3,2 24 Gramzdiklio kaina 28,64 3,2

40. Reikalavimas pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą įgyvendinamas rungimosi principo taikymu viešuosiuose pirkimuose, nes, prieš nuspręsdama sudaryti pirkimo sutartį, perkančioji organizacija įpareigojama ne tik raštu paprašyti pateikti kainos pagrįstumo įrodymus, bet ir juos kruopščiai įvertinti. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013). Perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymą ar neįrodymą, t. y. įrodymų pakankamumo faktą; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011). Perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1795/2012).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

41. Teismas sprendžia, kad nors ieškovė atsakovei pateikė raštus, tam tikrus dokumentus, kuriais grindė savo pasiūlytos kainos dalis, tačiau, teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyme pateiktos kainos realumas nebuvo pagrįstas tokiais objektyviais duomenimis, kad atsakovei kaip perkančiajai organizacijai neliktų abejonių dėl ieškovės kaip tiekėjos galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktą mažos kainos pagrindimą yra pagrindas laikyti formaliu, kadangi buvo pateikti tik asmeninis vertinimas, teiginiai, nepagrįsti skaičiavimais, kuriuos objektyviai patvirtintų ieškovės pateikti įrodymai.

42. Vertinant byloje šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, jog pasiūlymo 13- 24 pozicijose (išskyrus 17 poziciją) nurodyti ieškovės pasiūlyti įkainiai yra itin maži.

43. Kaip nurodyta, ieškovė pažymėjo procesiniuose dokumentuose, jog nesistengia įrodyti, kad pasiūlyme 13-24 eilutėse nurodyti darbų įkainiai padengia sąnaudas, o įrodinėja, kad šie darbai yra tokia maža Pirkimo sutarties dalis, jog neturės įtakos visos Pirkimo sutarties įvykdymui. Ieškovės nuomone, atsakovei netinkamai apsibrėžus Pirkimo objektą (niekaip Pirkimo dokumentuose neaptaręs preliminarių/istorinių kiekių) bando perkelti su tuo susijusius neigiamus padarinius ieškovei, ieškovė iš turimos informacijos/patirties padarė išvadas apie galimus darbų kiekius, o atsakovė niekaip jų nepaneigė. Ieškovė galės darbus susiplanuoti ir atlikti kartu su kitais darbais kompleksiškai, o galimą nuostolį ieškovė galėtų dengti iš šiuo metu vykdomų ar planuojamų sutarčių.

Žemesnės instancijos teismas

44. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, kad ieškovės samprotavimai dėl darbų apimčių prognozavimo, vykdant ilgalaikę 36 mėnesių sutartį jos perspektyvoje, jog galimai tokių darbų, dėl kurių įkainių tarp šalių kilo ginčas, bus atliekama itin nedaug arba iš viso nebus atliekama, arba atliekama tik išskirtiniais atvejais, kas lemia darbų retumą ir tokių darbų apimtys sudarys mažiau nei 5 procentai visų darbų, nėra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, kad bet kuris nešališkas, protingas asmuo galėtų objektyviai padaryti išvadą, kad tie duomenys įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina, kas būtų leidę atsakovei, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, pripažinti, kad ieškovė pagrindė neįprastai mažą kainą.

45. Ieškovė šias įrodinėjamas aplinkybes dėl nedidelio darbų kiekio grindžia dujotiekio orto nuotraukomis (ieškinio priedas Nr. 7.2., 7.2.2., 7.3.), nurodant, kad antžeminiai objektai yra trumpi, sudaro nedaug metrų, ieškovės parengtu preliminariu antžeminių objektų sąrašu, nurodant antžeminių objektų ilgį ir teigiant, jog apie pusės jų greičiausiai nereikės dažyti, taip pat, vertinant Techninės specifikacijos 3.2.5. punktą dėl tam tikrų darbų rūšies atlikimo tik tam tikrais išimtinais atvejais ir reikalingos medžiagos šiems darbams atlikti tiekėjo UAB „Viduja“ elektroniniu laišku, jog tokių darbų daug nebūna (ieškinio priedais Nr. 14), bei teigiant, jog tai yra vienintelis šios medžiagos tiekėjas, bei ieškovės vadovo patirtimi, atliekant tokius darbus.

46. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti pateikti duomenys, įrodymai (49 punktas), iš esmės galimai rodantys tik antžeminių objektų ilgį, savaime objektyviai negali būti tapatinami su reikalingų atlikti darbų kiekiu ir reikšti itin mažą darbų kiekį, nes darbų kiekį objektyviai daugiau apsprendžia ne dujotiekių ilgis, bet jų esama techninė būklė, kurią patvirtinančių duomenų byloje nėra, ir kuri ilgalaikės sutarties vykdymo perspektyvoje neabejotinai pakis, ir bus nustatoma atsakovės visos ilgalaikės sutarties vykdymo procese, pateikiant užsakymą tiekėjui darbams atlikti (Techninės specifikacijos 3.3.2. punktas). Teismas sutinka ir su atsakovės vertinimu, jog ieškovės pateiktų duomenų ir įrodymų pagrindu objektyviai nėra galimybės bent preliminariai apskaičiuoti remonto rizikas ir apimtis, nes ieškovės pateikti dokumentai tai nėra inžinieriniai ar techniniai dokumentai. Pati ieškovė, pagrįsdama neįprastai mažą kainą, nepateikia konkrečių skaičiavimų, jų pagrindimo, kaip ieškovė nustatė, kad jos nurodomas antžeminių objektų ilgis yra mažiau nei 3 km, ir tai leidžia padaryti išvadą, kad tokių darbų bus ne daugiau nei 5 procentai, kas leistų tokius skaičiavimus patikrinti ir įsitikinti jų objektyvumu, nesant tokių konkrečių skaičiavimų, ieškovės šiuos pateiktus duomenis yra pagrindas įvertinti tik kaip prielaidas.

47. Taip pat, teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys apie įvykusius ankstesnius pirkimus, tuo labiau 2017 metais (2017 m. birželio 28 d. atsakovės rangos sutartis su UAB „Kauno dujotiekio statyba“), ir kitų rangovų anksčiau sudarytas ir vykdytas pirkimo sutartis, ieškovės vadovo darbinę patirtį, kvalifikaciją, objektyviai aptariamos sutarties atveju neapsprendžia reikalingų darbų kiekių, kuriais remdamasi ieškovė, kaip teigia, siūlo patrauklius darbų įkainius, po keliasdešimt kartų mažesnius nei pačios ieškovės nurodoma darbų savikaina, kadangi įvykę pirkimai ir kitų rangovų siūlyti įkainiai, vykdant kitas pirkimo sutartis, faktiškai įsigyti darbų kiekiai ir apimtys nėra tiesiogiai susiję su šio Pirkimo sąlygomis, akivaizdžiai yra įvykę kitomis sąlygomis nei šio Pirkimo sąlygos, kurių objektyviai ilgalaikėje sutarties vykdymo perspektyvoje nėra galimybės numatyti. Ieškovė neneigia atsakovės nurodomos aplinkybės, jog dujotiekio techninė būklė vertinama kiekvienu atveju individualiai – defektai nustatomi tik atlikus techninius patikrinimus, o darbų poreikis priklauso nuo faktinės situacijos vamzdynuose, kas savaime patvirtina, jog ankstesnių pirkimų duomenys negali būti pripažinti lygiaverčiams šiame Pirkime.

48. Teismo vertinimu, vien laiko veiksnys, kadangi darbų objektu yra įrenginiai, kurie akivaizdžiai laiko perspektyvoje turi savybę dėvėtis, besikeičiančios ekonominės sąlygos, kurios pagal atsakovės pateiktus Lietuvos statistikos departamento duomenis sąlygoja kainų augimą srityje, kurioje bus vykdoma ilgalaikė aptariama viešojo pirkimo sutartis, leidžia pagrįstai teigti, jog objekto remonto darbų poreikis ir faktinės statybinės sąnaudos po ieškovės nurodytų sutarčių sudarymo yra padidėjusios, todėl vertinti ieškovės galimybę įvykdyti sutartį pagal ankstesnių vykdytų sutarčių duomenis ir įkainius, nėra objektyvu.

49. Pats Pirkime numatytas sutarties kainos apskaičiavimo būdas (50-51 punktai), tai yra, fiksuotas įkainis su peržiūra (Pirkimo specialiųjų sąlygų 2 punktas) pagal esamą teisinį reglamentavimą patvirtina, jog šiuo atveju nebuvo galimybės numatyti nei konkrečių darbų kiekių, nei darbų sistemiškumo, priešingai nei įrodinėjo ieškovė.

50. Reglamentuojama, kad Pirkimo vykdytojas kiekvieno konkretaus pirkimo atveju pirkimo dokumentuose turi numatyti kainos apskaičiavimo būdą (kainodaros taisykles), vadovaudamasis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta Kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – Kainodaros metodika) (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kainodaros metodikoje yra numatyti keli viešojo pirkimo kainos apskaičiavimo būdai – fiksuotos kainos, įkainio; sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo; fiksuotos kainos, įkainio su peržiūra ir kt. (Kainodaros metodikos 10.1–10.8 papunkčiai), kurių taikymą pasirenka pats pirkimo vykdytojas. Kainodaros metodikos 11 punkte nurodyta, kad fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą.

51. O Kainodaros metodikos 15 punkte numatyta, kad fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio.

52. Kadangi ieškovė, teismo vertinimu, neįrodė aplinkybių, jog darbai dėl, kurių įkainių iškilo ginčas galėtų sudaryti mažiau nei 5 procentus visų pagal aptariamą sutartį reikalingų darbų, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovės įrodyta aplinkybę, kad atliekant kitus likusius 95 procentus darbų, iš kurių, kaip įrodinėjo ieškovė, tikimasi gauti didžiausias pajamas, kas ir leidžia pasiūlyti ginčo darbų atlikimą įkainiais keliasdešimt kartų žemesniais nei jų savikaina, būtų padengti nuostoliai dėl aptariamų 5 procentų darbų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

53. Ieškovė, nurodydama, savo argumentus dėl mažo darbų kiekio, kuriuo grindžia ginčo darbų įkainių dydį, kvestionuoja ir Pirkimo sąlygų neaiškumą, jog atsakovė Pirkimo objekto tinkamai neapibrėžė, nes nenurodė preliminarių darbų kiekių, o šie Pirkimo sąlygų neaiškumai privalo būti aiškinami ieškovės naudai.

54. Teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus ir pritaria atsakovės argumentams, pirma, dėl to, jog šioje proceso stadijoje Pirkimo sąlygų aiškumo/neaiškumo vertinimas yra nesavalaikis, nes VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta tiekėjų, susipažinusių su viešojo pirkimo dokumentais, teisė, nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui, kreiptis į perkančiąją organizaciją prašant pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją. Ši tiekėjų teisė suponuoja Perkančiosios organizacijos pareigą tokią informaciją pateikti, paaiškinti pirkimo sąlygas, jas patikslinti. Taigi, ieškovei manant, kad Pirkimo sąlygos buvo neaiškios, ieškovė turėjo pasinaudoti VPĮ nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į Perkančiąją organizaciją dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, o pateikė pasiūlymą, kas leidžia teigti, jog Pirkimo sąlygos ieškovei neaiškumų nesukėlė. Byloje nepateikta duomenų, kad kiti pirkimo dalyviai šia teise taip pat būtų pasinaudoję.

55. Be to, teismo vertinimu, priešingai nei įrodinėja ieškovė, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė Pirkimo objekto tinkamai neapibrėžė, nes nenurodė preliminarių darbų kiekių. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Taip pat pagal VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai.

56. Kainodaros metodikos 17 punkte numatyti būdai, kaip gali būti nustatomi įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai, tai yra, nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei numatomų įsigyti prekių ir (ar) paslaugų kiekius, nustatant jų viršutinę ir apatinę ribas (Kainodaros metodikos 17.1 papunktis); nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą (Kainodaros metodikos 17.2 papunktis); nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei maksimalius prekių ir (ar) paslaugų kiekius ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą (Kainodaros metodikos 17.3 papunktis).

57. Šiuo atveju atsakovė Specialiosiose Pirkimo sąlygose (2.3. punktas) yra išviešinusi maksimalią Pirkimui skirtą suma – 1 900 000,00 EUR be PVM ir PVM, kuri 36 mėnesių (Techninės specifikacijos 3.3.1. punktas) paslaugų tiekimo laikotarpiu negalės būti viršyta, nurodant, kad pirkimo objektu yra atsakovės eksploatuojami 2287 km ilgio magistraliniai dujotiekiai, 2 dujų kompresorių stotys, 68 dujų skirstymo bei apskaitos stočių tinklas. Eksploatuojamų vamzdynų skersmenys nuo 100 iki 1200 mm, darbinis dujų slėgis iki 54 bar. Darbai gali vykti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Techninės specifikacijos 3.1.1 p.). Tokiu būdu nurodytas paslaugų kiekis, teismo vertinimu, atitinka Kainodaros metodikos 17.3. papunkčio nuostatas. Vertinant, pirkimo objekto specifiką, jog tai yra veikiančio objekto remonto darbai, reikalingi atlikti pagal poreikį ilgalaikėje perspektyvoje, konkrečių minimalių ar maksimalių išpirktinų paslaugų kiekių vienetais, teismo vertinimu, šiuo atveju neįmanoma nustatyti, siekiant užtikrinti vieną iš pagrindinių viešųjų principų, kad pirkimams skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, nes atsakovė, nustačius priešingai, būtų priversta įsigyti paslaugas, nepriklausomai nuo jų objektyvaus poreikio tam tikru atsakovei aktualiu laikotarpiu ilgalaikėje perspektyvoje.

58. Kadangi teismas vertina, jog ieškovės argumentai dėl netinkamai apibrėžto Pirkimo objekto yra nepagrįsti (dėl nenurodytų preliminarių darbų kiekių), nėra pagrindo išvadai padaryti, jog atsakovės ginčijamas sprendimas prieštarauja ieškovės nurodytai kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010) bei ,,Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymas ir pagrindimas“ nuostatoms, kur pažymima, kad pirkimo sąlygose neįtvirtinus aiškių tam tikrų darbų atlikimo apimčių ir trukmės, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad vieno ar kito tiekėjo siūloma tam tikrų darbų kaina yra nepagrįsta.

59. Nors tarp šalių, iš esmės nėra ginčo dėl to, jog pasiūlymo 13- 24 pozicijose (išskyrus 17 poziciją) nurodyti ieškovės pasiūlyti įkainiai yra itin maži, nes yra, keliasdešimt kartų žemesni už paties ieškovės nurodytą darbų savikainą, teismas pažymi, kad vertinant ieškovės pateiktus neįprastai mažos kainos pagrindimus (2025 m. vasario 26 d. (pirmas pagrindimas), 2025 m. kovo 7 d. (antras pagrindimas), 2025 m. kovo 21 d. (trečias pagrindimas)), yra pagrindas pripažinti, jog jie nėra grindžiami tokiais objektyviais, patikrinamais duomenimis, kad, kaip nurodoma formuojamoje teismų praktikoje, bet kuris nešališkas, protingas asmuo galėtų objektyviai padaryti išvadą, kad tie duomenys įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina, tai yra, nėra duomenų apie tam tikrus ieškovės naudojamus techninius metodus/sprendinius, išskirtinai palankių sąlygų turėjimą, įsigyjant tam tikras medžiagas, žaliavas už žemą kainą, duomenų, jog nėra patiriamos tam tikrų privalomų mokėti mokesčių prievolės, duomenų, jog turi galimybę darbuotojų darbą organizuoti tokiu būdu, turi tokią techniką, kas visumoje ieškovei leistų patirti ženkliai mažesnius kaštus. Ieškinio 5.1. priede, pateikiant kainos pagrindimą, iš esmės aprašoma tik darbų eiga, nepateikiant konkrečios kainų skaičiavimo eigos, kainų šaltinių, kad būtų galima patikrinti.

60. Tiekėjui svarbu pateikti tinkamą pagrindimą perkančiajai organizacijai, pateikti nurodytus argumentus patvirtinančius dokumentus bei objektyvų, logišką bei ekonomine logika paremtą paaiškinimą, kad toks įkainis buvo atsakingai apskaičiuotas, sąmoningai pasirinktas ir tiekėjas turi visas galimybes už tokį įkainį tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (kokybiškai ir laiku suteikti paslaugas, tiekti prekes ar atlikti darbus).

61. Kaip nustatyta Kainodaros metodikoje, Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuoto įkainio kainodarą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir pirkimo vykdytojas numato pirkti skirtingus prekių ir (ar) paslaugų kiekius ir (ar) apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar numatomų įsigyti preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma (lyginamasis koeficientas turėtų būti suprantamas kaip rodiklis, nurodantis perkamo objekto sudėtinių dalių kiekio proporcinį pasiskirstymą). Toks vertinimas turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar preliminarūs kiekiai (apimtys) nurodomi vienetais ar suma (Kainodaros metodikos 16 punktas).

62. Taip pat Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuoto įkainio kainodarą, Sutarties vykdymo metu įsigyjami kiekiai, taip pat sutarties kaina, kuri turės būti sumokėta tiekėjui, priklauso nuo faktinių užsakymų, tai yra, įsigyjami kiekiai negali viršyti sutartyje pagal Metodikos taisykles nustatytos kiekio viršutinės ribos (nurodytos vienetais arba suma), o išpirkti mažesnį kiekį (tačiau ne mažiau nei nustatyta apatinė riba), pirkimo vykdytojas gali <...>“ (Metodikos 18 punktas).

63. Atsižvelgiant į šias (61 punktas, 62 punktas) Kainodaros metodikos nuostatas, bei aukščiau nurodytų Kainodaros metodikos nuostatų 15 punktą (51 punktas) bei pagal tokio pirkimo esmę, pasiūlyme nurodyta bendra kaina yra reikšminga tik pasiūlymų palyginimams, tačiau, kaip buvo minėta, vykdant atsiskaitymus su tiekėjais, vienintelis reikšmingas kainos kriterijus yra pasiūlyme nurodytas įkainis ir paslaugos įsigyjamos pagal poreikį. Taigi, pasiūlymų vertinimas pagal bendrą pasiūlymo kainą, atliekant pirkimo procedūras, nepaneigia pasirinkto kainodaros metodo specifikos, pasiūlyme nurodyto įkainio svarbos ir reikšmės.

64. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas ir pirkime nėra aiškūs bei apibrėžti konkretūs perkančiosios organizacijos poreikiai (įsigyjami preliminarūs kiekiai, kurie gali kisti), fiksuota kaina VPĮ 55 straipsnio 9 dalies (buvusi 39 straipsnio 1 dalis) kontekste reiškia ne galutinę pasiūlymo kainą, o tiekėjo siūlomus įkainius, kadangi būtent įkainiai šiuo atveju turi esminę reikšmę, vertinant pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015).

65. Pirkimo dokumentuose nustatyta, kad darbai atliekami tiek planine, tiek neplanine tvarka (Techninės specifikacijos 3.3.2 punktas), pagal atskirus užsakymus (Sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 punktas), o apimtis priklauso nuo faktinės infrastruktūros būklės visoje 2287 km ilgio dujotiekio sistemoje, Techninės specifikacijos 3.2.11 punkte nustatyta, kad kiekviena pozicija gali būti užsakoma atskirai, o darbai gali būti atliekami tiek pavieniui, tiek kartu. Šios Pirkimo sąlygos apsprendžia, kad įkainiai už konkrečius darbus atliekamus pagal faktinį poreikį, šiuo atveju faktiškai turi esminę reikšmę, siekiant įsitikinti ar tiekėjas gebės tinkamai įvykdyti sutartį pagal pasiūlytus įkainius, todėl ieškovės argumentai dėl gebėjimo tinkamai vykdyti sutartį, pasinaudojant darbų kompleksiškumu stokoja objektyvaus pagrįstumo.

66. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktas pagrindimas, kai 107 įkainiai iš 291 įkainio viršija pateikto galutinio pasiūlymo įkainių savikainą kartais, ne procentais ir sudaro sudaro 36,8 % visų įkainių, leidžia pagrįstai abejoti ieškovės galimybe tinkamai vykdyti sutartį ilgalaikėje sutarties perspektyvoje.

67. Formuojamoje teismų praktikoje pažymėta ir tai, tuo remiasi ir ieškovė, jog nulinių ir minusinių kainų pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose yra galimi ir patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pasiūlymo sudėtinių dalių kainų nuolaidos gali būti kompensuojamos taikant kryžminio pasiūlymo sudėtinių dalių finansavimo metodą, kai vienos pasiūlymo sudėties dalies išlaidos gali būti grindžiamos kitos pasiūlymo sudėtinės dalies pajamomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-302/2023, 26 punktas).

68. Visgi, nors neįprastai maža pasiūlyta kaina (jos dalis) savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti – kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, tai yra, įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-381/2020, 24 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-428-302/2023, 25 punktas).

69. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir „Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymo ir pagrindimo“ gairėse, kuriose nurodoma, jog pirkimo vykdytojas turi įvertinti tai, kad tiekėjas pirkimo sutartimi gali siekti ne piniginės ar tiesioginės finansinės naudos, o turėti tikslą didinti konkurencingumą ar savo žinomumą, kad jis siekia patekti į tam tikrą rinką, iš pirkimo sutarties vykdymo gali gauti netiesioginių pajamų. Tokiu atveju, jei tiekėjas nurodo, jog sutarties vykdymas bus padengtas iš kitų užsakymų gaunamų pajamų, jis turi įrodyti, kad šie užsakymai egzistuoja (pvz., pateikti turimų sutarčių ar užsakovų sąrašą ir pan.), kad galės tinkamai įvykdyti sutartį, gaudamas iš pirkimo vykdytojo nedidelį atlygį arba iš viso jo negaudamas.

Žemesnės instancijos teismas

70. Kaip nurodyta (67 punktas), ieškovė, grindžiant neįprastai mažą kainą, rėmėsi aplinkybe apie galimybę dirbti į nuostolį dėl žinomumo ar netiesioginės naudos, kas reiškia, jog privalėjo įrodyti, kad esant šiai aptariamai sutarčiai nuostolingai, sutarties vykdymas bus padengtas iš kitų užsakymų gaunamų pajamų, tai yra įrodant, kad šie užsakymai egzistuoja ir tai padės tinkamai įvykdyti ginčo sutartį, tuo atveju, jei šiuo atveju bus gaunamas iš pirkimo vykdytojo nedidelis atlygis arba iš viso jo nebus gaunama.

71. Kaip nurodyta, „Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymo ir pagrindimo“ gairėse, perkančioji organizacija turi teisę priimti tokį pagrindimą arba atmesti, prašydama, kad jis būtų pagristas finansiškai.

72. Ieškovė, pagrįsdama, kad ji sugebės įvykdyti ginčo sutartį finansiškai ir tuo atveju, jei ginčo sutartis būtų nuostolinga, nurodė, kad yra sudariusi sutartis su partneriais dėl bendradarbiavimo, tai yra, su UAB „Visa elektra“ 2023 m. liepos 20 d. bei UAB „Statybos ritmas“ 2023 m. rugpjūčio 19 d., taip pat nuomos ir tiekimo sutartis su UAB „Cramo“; 2023 m. rugpjūčio 11 d., UAB „Rentvėjus“; 2023 m. rugpjūčio 14 d., UAB „Vilduja“, 2023 m. rugpjūčio 29 d., UAB „Ramirent Baltic AS“, 2023 m. spalio 4 d., UAB „Trakis“, 2024 m. balandžio 24 d.

73. Ieškovė tokių duomenų nei grindžiant neįprastai mažą kainą, nenurodė ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė iš su UAB „Statybos ritmas“, UAB „Cramo“; UAB „Rentvėjus“, UAB „Vilduja“, UAB „Ramirent Baltic AS“, UAB „Trakis“ sudarytų sutarčių gauna pajamas ir galės gauti pajamas artimiausius 36 mėnesius, tai yra, ginčo sutarties vykdymo laikotarpiu.

74. Ieškovė, pagrindžiant neįprastai mažą kainą ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tuo atveju, jei ir būtų ginčo sutartis nuostolinga, ieškovė kaip UAB „Visa elektra“ subrangovas, vykdo darbus pagal rangos darbų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri generuoja ženklias pajamas.

75. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė kaip subrangovas UAB „Visa elektra“, vykdo darbus pagal UAB „Visa elektra“ su atsakove 2023 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko darbų už 676 479,72 Eur (dubliko 4 priedas, (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad byloje nepateikta ieškovės ir UAB „Visa elektra“ sudaryta subrangos darbų sutartis, leidžianti padaryti išvadą, kokia suma už atliktus pagal subrangos sutartį darbus buvo/bus sumokėta ieškovei ar kiti įrodymai, patvirtinantys šią aplinkybę, tai yra, jog visa ieškovės nurodyta atliktų darbų suma 676 479,72 Eur buvo/bus sumokėta ieškovei.

76. Atsakovė pateikė duomenis (triplike, (duomenys neskelbtini)), kad iki 2025 m. birželio 9 d. iš ieškovės nurodomos sutarties, kurios maksimali vertė yra 1 500 000,00 EUR be PVM, jau panaudota daugiau nei 1330 000 EUR be PVM, tai yra, 88 procentai sutarties vertės jau yra faktiškai įgyvendinta, sutarties galiojimo terminas yra iki 2026 m. rugsėjo 25 d. Ieškovė šios aplinkybės neginčija.

77. Ieškovė, pagrindžiant neįprastai mažą kainą ir procesiniuose dokumentuose, pagrindžiant savo finansinį pajėgumą, jei aptariamos sutarties vykdymas būtų nuostolingas, rėmėsi 2022 m. gegužės 16 d. tarp atsakovės ir UAB „Visa elektra“ sudaryta sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) „Magistralinio dujotiekio apsauginės dangos vientisumo ir (ar) katodinės apsaugos veiksmingumo patikrinimo intensyviaisiais (CIPS/DCVG) matavimais paslauga“, tačiau ieškovė nebuvo šios sutarties šalimi ir atsakovė nurodė, kad sutartis nuo 2025 m. gegužės 15 d. yra pasibaigusi. Ieškovė šios aplinkybės neginčija.

Žemesnės instancijos teismas

78. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes apie ieškovės piniginių lėšų srautų analizę, realiai turimą piniginį rezervą, kurio pagalba ilgalaikėje 36 mėnesių perspektyvoje būtų galimybė tinkamai įvykdyti ginčo sutartį, tuo atveju, jei ginčo sutartis būtų nuostolinga. Teismo vertinimu, jog ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai už praėjusius metus (2023-2024 m.) rodo, kad ieškovė praėjusiais metais turėjo pelno, neįrodo, jog šiuo metu ir ateinančius 36 mėnesius ieškovė turi ir turės piniginių lėšų ginčo sutarčiai tinkamai įvykdyti, jei sutartis bus nuostolinga.

79. Esant nurodytoms aplinkybėms (72-78 punktai), teismas vertina, jog ieškovė neįrodė, kad ieškovės finansinė padėtis leistų padengti nuostolius, tuo atveju, jei sutarties vykdymas būtų nuostolingas artimiausius 36 mėnesius ilgalaikėje perspektyvoje (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

80. Kadangi ieškovė neįrodė, kad jos finansinė padėtis leistų padengti nuostolius, tuo atveju, jei sutarties vykdymas būtų nuostolingas artimiausius 36 mėnesius, o ieškovės pasiūlyti 107 įkainiai iš 291 įkainio viršija pateikto galutinio pasiūlymo įkainių savikainą kartais ir sudaro 36,8 % visų įkainių, leidžia pagrįstai abejoti ieškovės galimybe tinkamai vykdyti sutartį ilgalaikėje sutarties perspektyvoje, nepadarant žalos sutarties tinkamam įvykdymui.

81. Į esminius, šioje byloje teisiškai reikšmingus argumentus atsakyta, kiti argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties.

82. Teismas, apibendrindamas nurodytus motyvus, esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, ištyrus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų formuojamą praktiką, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ji už pasiūlytą paslaugos kainą bus pajėgi tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės 2025 m. balandžio 8 d. sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl ieškovės ieškinys yra netenkinamas (PĮ 66 straipsnio 3 dalis, CPK 265 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

83. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – 2 276 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Nr. (duomenys neskelbtini)), 7 560 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš viso - 9 836 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pusėje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „DS1“ pateikė įrodymus, jog patyrė 3 460,60 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. (duomenys neskelbtini)).

84. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

85. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai netenkinami, remiantis bylinėjimosi išlaidų proceso paskirstymo taisyklėmis, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovės pusėje, trečiojo asmens, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „DS1“ naudai iš ieškovės priteisiama 3 460,60 Eur bylinėjimosi pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lainas“ 3 460,60 Eur bylinėjimosi pagalbos išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „DS1“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė