Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. Molėtų r., (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administracine tvarka baustas, teistas:

2013-01-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 6 mėn. viešųjų darbų bausme. 2013-10-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 20 parų arešto bausmę;2014-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta iki 10 mėnesių laisvės apribojimo;2015-01-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d., 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta iki 30 parų arešto;2015-02-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. l d. (7 nusikalstamos veikos), 178 str. 4 d., 187 str. l d., 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos), 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;2015-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2014-12-19, 2015-01-12, 2015-02-10 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;2015-05-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimą 4 metams.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. l d., 215 str. l d., 181 str. l d., 145 str. l d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. V., 2015-01-24 apie 06.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Vilniaus r., Mickūnų sen., Uosininkų I k., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą I. S. atžvilgiu, t. y. šiai išėjus iš namo į kiemą, užvedus automobilį bei atidarius kiemo vartus, pastarasis sudavęs jai vieną kartą kumščiu į galvos sritį, nuo ko nukentėjusioji nukrito ant žemės, porą kartų spyręs į galvą ir dar keletą kartų į kitas kūno vietas, įsėdo į I. S. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsijungęs atbulinę eigą pajudėjo iš vietos, tuo metu I. S. bandant jį sulaikyti bei laikantis už priekinių vairuotojo pusės automobilio durelių, V. V. kliudydamas dešine automobilio puse kiemo vartus, nutempęs porą metrų I. S. važiuodamas automobiliu spyrė su koja I. S., dėl ko ši nukrito ant žemės į šalį nuo automobilio. Po to pagriebus M. K. už automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių, bei bandant sulaikyti V. V., pastarasis nutempęs ją iš kiemo į gatvę sukdamasis dideliu greičiu ją nubloškė ant žemės, o M. K. atsistojus bei sugriebus V. V. už striukės pastarajam sėdint už automobilio vairo, jis atstūmė M. K. nuo savęs ir atbuline eiga išvažiavo. Šiais savo veiksmais V. V. I. S. padarė poodines kraujosruvas dešinėje kaktinėje srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinio kelio sąnario srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, M. K. padarė kairės blauzdos nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei iš I. S. pagrobė jai priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, 1999 m. laidos, 1200 eurų vertės, su jame buvusia automagnetola „Sony“ – 58 eurų vertės, automobilio dokumentais: registracijos liudijimu Nr. E823157 ir techninės apžiūros talonu Nr. 010-0139569, automobilyje buvusiais I. S. asmeniniais daiktais: rudos spalvos odiniu rankinuku – 30 eurų vertės, kuriame buvo kosmetinė su kosmetikos priemonėmis – 20 eurų vertės, Avon firmos komplektas (dezodorantas, kūno losjonas, kvepalai) – 30 eurų vertės, namų ir darbovietės raktai, neturintys materialinės vertės, mobiliojo ryšio telefono Samsung įkrovėjas – 8 eurų vertės, piniginė – 5 eurų vertės, kurios viduje buvo asmens tapatybės kortelė Nr. 10957149, „Swedbank“ mokėjimo kortelė – 8 eurų vertės, DNB mokėjimo kortelė – 8 eurų vertės, AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės kortelė, nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės, darbo pažymėjimas Nr. 557-44, Sodros pažymėjimas Nr. SD2417801 ir vairuotojo pažymėjimas Nr. 00006164, taip padarydamas nukentėjusiajai I. S. 1367 eurų turtinę žalą.

Be to, V. V. 2015-01-24, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Vilniaus r., Mickūnų sen., Vilniaus hidrografinio draustinio miške, iš I. S. automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios piniginės, pagrobė I. S. priklausančias AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 6763765010187062 su jos PIN kodu ir AB „DNB“ banko mokėjimo kortelę Nr. 431402******2038 su jos PIN kodu, taip neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones ir jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis.

Be to, V. V. 2015-01-24, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas Vilniaus r., Mickūnų sen., Vilniaus hidrografinio draustinio miške, iš I. S. automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios rankinės, pagrobė I. S. vardu išduotus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. 00006164, išduotą 2013-08-09 VĮ Regitra, asmens tapatybės kortelę Nr. 10957149, išduotą 2005-11-09 Vilniaus r. PK MP (57), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SD 2417801, išduotą 2012-05-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, darbo pažymėjimą Nr. 557-44, išduotą 2012-04-26 UAB „Palink“.

Be to, V. V. tęstiniais nusikalstamais veiksmais 2015-01-24, 11.23 val., būdamas Vilniuje, Justiniškių g. 91, prieš tai pagrobęs I. S. priklausančią AB „DNB“ banko mokėjimo kortelę Nr. 431402******2038 su jos PIN kodu, neteisėtai panaudojęs naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, iš bankomato (ATM80041) pasikėsino paimti pinigus, t. y. 1000 eurų, taip neteisėtai inicijuodamas finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai panaudodamas jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, tačiau jų nenuėmė, kadangi banko kortelėje buvo nepakankamas likutis, po to tęsdamas nusikalstamą, V. V. 2015-01-24, 11.25 val., būdamas Vilniuje, Justiniškių g., prieš tai pagrobęs I. S. priklausančią AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 6763765010187062 su jos PIN kodu, neteisėtai panaudojęs naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, iš bankomato (SEB (duomenys neskelbtini) terminalo Nr. 20110115) pasikėsino paimti pinigus, t. y. 20 eurų, taip neteisėtai inicijuodamas finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai panaudodamas jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, tačiau jų nenuėmė, kadangi banko kortelė buvo sulaikyta, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. 2015-01-24, 17.19 val., būdamas Vilniuje, Justiniškių g. 91, prieš tai pagrobęs I. S. priklausančią AB „DNB“ banko mokėjimo kortelę Nr. 431402******2038 su jos PIN kodu, neteisėtai panaudojęs naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, iš bankomato (ATM80041) pasikėsino paimti pinigus, t. y. 500 eurų, taip neteisėtai inicijuodamas finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone ir neteisėtai panaudodamas jos naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, tačiau jų nenuėmė kadangi banko kortelė buvo sulaikyta.

Be to, V. V. 2015-01-24, laiko tarpe nuo 18.00 iki 22.00 val., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai – žadėdamas grąžinti nukentėjusiajai I. S. iš jos 2015-01-24 apie 6.00 val. pagrobtą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) telefonu iš jos pareikalavo, kad ji į savo DNB banke turimą kortelę, kurią jis buvo pagrobęs ir žinojo kortelės PIN kodą pervestų 300 eurų, kaip išpirką už pagrobtą automobilį, panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas negrąžinti pagrobto automobilio. Šiais savo veiksmais V. V. neteisėtai savo naudai vertė I. S. perduoti turtą.

Be to, V. V. nuo 2015-01-24 21.46 val. iki 2015-01-25 20.50 val., sužinojęs, kad I. S. dėl pagrobto automobilio kreipėsi į policiją ir nesumokėjo išpirkos už pagrobtą automobilį, siuntė jai į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. 860453266 grasinančio pobūdžio sms žinutes grasindamas susidoroti su I. S. vaikais, juos pagrobti, uždaryti į rūsį, kad už mamą pakentėtų, jog vėl jos namuose pasirodys ir ten kabės lavonėliai, kad vaikams raus plaukus, sudegins jos automobilį ir namą, išdaužys namuose langus, ją išgaudys ir papjaus, atsėdės, jei tai padarys, taip grasindamas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos bei jos artimųjų sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi I. S. anksčiau ne kartą kreipėsi į policiją dėl grasinimo nužudyti, buvo sumušta V. V., taip pat anksti ryte buvo užpulta savo namo kieme prie automobilio, jo pagrobimo metu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. V. savo kaltės nepripažino dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, jog kai atvažiavo prie I. S. automobilio, jis buvo atrakintas, daiktadėžėse kaltinamasis rado moters piniginę, paklodę, kontraceptikus. V. V. laukė I. S., kad su ja pasikalbėti, nes žinojo, jog ji nebuvo namuose ir susitikinėja su kitu. Apimtas pavydo V. V. smogė jai, ji pargriuvo, tuo metu atbėgo I. S. motina M. K., taip pat V. V. pastebėjo žmogų su kažkokiu neaiškiu daiktu, tada V. V. įšoko į automobilį. V. V. važiuojant atbuline eiga nukentėjusioji I. S. griebė už durelių, o kaltinamasis ją nustūmė, kad I. S. nepapultų po ratais. Nuvykęs į mišką V. V. ten paliko automobilį. Paaiškino, kad neturėjo tikslo vogti automobilio, nes jei būtų turėjęs tokį tikslą nebūtų palikęs automobilio miške. Magnetolą kaltinamasis išėmė ir paslėpė, o piniginę pasiėmė su savimi, nes I. S. buvo leidusi imti kortelę su pinigais. V. V. nuvykęs į Justiniškes, neprisimena kiek kartų pasinaudojo kortele. Vėliau ėjo pailsėti ir pasikrauti telefono, rado daug I. S. ir jos mamos M. K. praleistų skambučių. Nukentėjusioji klausė kur automobilis ir siūlė pinigų, taigi V. V. pasakė jai atiduoti pinigus už automobilio remontą bei vasaros gale jai duotus pinigus. I. S. jam pasakė, kad turi 150 eurų, o 50 eurų pridės brolis. Nurodė, kad sulaukė grasinančių skambučių, I. S. žadėjo pervesti pinigus nuo 18.00 iki 22.00 val. Paaiškino, kad nukentėjusioji provokavo V. V. naudotis kortele. Kai I. S. pradėjo bendrauti su jo sūnumi, V. V. labai supyko ir siuntinėjo nukentėjusiajai įvairias žinutes. Tuo tarpu I. S. daug kartų skambino, reikalavo automobilio raktų ir dokumentų, grasino nužudyti. Taip pat kaltinamasis aiškino, jog jie kartu su I. S. ne kartą kartu yra vykdę vagystes. Dėl pareikšto ieškinio pažymėjo, kad nėra jokių čekių, kad pirko vaistus, nėra nedarbingumo pažymėjimų, o nugarą nukentėjusiajai skauda dėl darbo. Taip pat teigia, kad jis važiuodamas nesutrenkė automobilio, mano, kad nukentėjusioji buvo anksčiau sudaužiusi automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 334/15(01) matyti, kad I. S. padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje kaktinėje srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinio kelio sąnario srityje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-01-24). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat nustatyta, kad kūno sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais; sužalojimų lokalizacija nenurodo jų padarymo sekos; sužalojimų vietose požymių, pagal kuriuos galima identifikuoti žalojimo įrankį, nėra; sužalojimų lokalizacija nenurodo užpuoliko ir nukentėjusiosios tarpusavio padėties; sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t. 156-157 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-02-04 M. K. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad M. K. nustatytas kairės blauzdos nubrozdinimas, kuris padarytas ne mažiau kaip vienu kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t. 160 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-01-29 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kurio metu M. K. patvirtino savo parodymus, matyti, jog buvo rasta ir paimta – striukės kapišonas ir plaukų sagutės nuolaužos (1 t. 71-72 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-02-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant gobtuvo yra matomas užrašas „BLACK WOLF“ (1t. 80-84 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-03-22 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrint V. V. juodos spalvos striukę ant jos esantis logotipas yra „BLACK WOLF“ (1t., 86-89 b. l.).

Iš byloje esančio Swedbank AB 2015-02-18 pranešimo matyti, kad su I. S. mokėjimo kortele Nr. 6763765010187062 2015-01-24 11.25 val. Justiniškėse buvo inicijuojama operacija išimti 20 eurų, tačiau kortelė buvo sulaikyta (SEB, terminalas – 20440115) (1 t. 59-60 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-02-03 AB DNB banko pranešimo matyti, kad 2015-01-24 11:23 val. su I. S. kortele Nr. 431402******2038 bandyta nuimti 1000 eurų bankomate esančiame Justiniškių g. (įrenginio Nr. ATM80041), tačiau operacija atmesta dėl nepakankamo pinigų likučio. 2015-01-24 17:19 val. bandyta nuimti 500 eurų tame pačiame bankomate, tačiau kortelė buvo sulaikyta (1 t. 63-66 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-01-23 Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos KPR 1-os kuopos 2-ojo būrio patrulio N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jiems atvykus į įvykio vieta I. S. paaiškino, kad apie 05.50 val. būnant kieme prie užvesto savo automobilio ją puolė ir sumušė buvęs jos vaikinas V. V.. Ant I. S. veido matėsi sumušimo žymės (1 t. 5 b .l.).

Iš byloje esančio 2015-01-26 daiktų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas V. V. ir nukentėjusiosios I. S. dialogas mobiliojo ryšio telefonais, matyti, kad V. V. 2015-01-24 ir 2015-01-25 reikalavo pinigų iš I. S. už pagrobtą automobilį, siuntė grasinančio pobūdžio žinutes (1 t. 92-95 b. l.).

Iš byloje esančio 2015-01-26 daiktų apžiūros protokolo turinio matyti, kad pas V. V. buvo rasti nukentėjusiajai I. S. priklausantys daiktai (1 t. 106-136 b. l.).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja.

D. I. S. priklausančio turto pagrobimo, panaudojant fizinį smurtą

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra tyčia, panaudodamas fizinį smurtą I. S. ir M. K. atžvilgiu pagrobė I. S. priklausantį turtą svetimą turtą automobilį su jame buvusia automagnetola ir automobilio dokumentais bei automobilio viduje buvusiais I. S. asmeniniais daiktais-rankinuku ir jame buvusiais dokumentai ir daiktais Nors kaltinamasis V. V. posėdžio metu teigė, jog su automobiliu iš kiemo išvažiavo, todėl, kad jis išsigando, nes pastebėjo žmogų su kažkokiu neaiškiu daiktu. Tačiau ši ji pateikta versija nepagrįsta jokiais įrodymais, kadangi apklaustos nukentėjusiosios paaiškino, jog jokių žmonių kieme daugiau nebuvo. Liudytoja K. Š. posėdžio metu parodė, jog išėjusi iš namų išgirdo I. šauksmą ir užbėgusi ant kalnelio pamatė automobilį, važiuojantį atbulomis. Taigi , kai liudytoja K. Š. pasirodė, V. V. jau buvo automobilyje. Todėl teismas neturi pagrindo tikėti šia kaltinamojo V. V. iškelta versija, jog automobilį pagrobė todėl, kad išgando kažkokio stovinčio žmogaus. Tai kad , pagrobiant automobilį buvo pavartotas fizinis smurtas patvirtina nukentėjusiųjų I. S. ir M. K. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti I. S. sužalojimai -poodinės kraujosruvos dešinėje kaktinėje srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinio kelio sąnario srityje, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti M. K. sužalojimai- kairės blauzdos nubrozdinimas. Tai, kad buvo pavartotas fizinis smurtas iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kuris nors ir pateikdamas savo įvykių versiją, 2015-05-19 teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog sudavė I. S. ( tomas 2, bl.l. 121). Taigi V. V. sąmoningai pagrobė nukentėjusios automobilį, panaudodamas fizinį smurtą. Jo kaltė visiškai įrodyta. Todėl V. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl disponavimo I. S. priklausančiomis mokėjimo kortelėmis.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Viena iš alternatyvių veikų, baudžiamų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, yra neteisėtas svetimų mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. pripažino paėmęs banko mokėjimo korteles. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį.

D. I. S. priklausančių mokėjimo priemonių neteisėto panaudojimo.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone arba panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir žinomai neteisėtą svetimų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas – neteisėtų veiksmų, kurių rezultatas yra informacijos apie elektroninius pinigus pateikimas ar nurodymo kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis įvykdymas (sąskaitoje esančių lėšų pervedimas į kitą kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą arba grynųjų pinigų išmokėjimas), atlikimas. Neteisėtas finansinės operacijos atlikimas laikytinas baigtu gavus informaciją apie elektroninius pinigus iš kredito įstaigos arba gavus patvirtinimą iš kredito įstaigos apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis. Svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninės mokėjimo priemonės duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, 40 straipsnio 1 dalį, jeigu mokėjimo nurodymui įvykdyti mokėjimo paslaugų vartotojas nurodo unikalų identifikatorių, t. y., raidžių, skaičių ar simbolių derinį, kurį mokėjimo paslaugų teikėjas suteikia mokėjimo paslaugų vartotojui ir pagal kurį vienareikšmiškai atpažįstamas mokėjimo operacijoje dalyvaujantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir (arba) mokėjimo operacijoje naudojama jo mokėjimo sąskaita, toks mokėjimo nurodymas laikomas tinkamai įvykdytu unikaliu identifikatoriumi nurodyto gavėjo ir (arba) jo mokėjimo sąskaitos atžvilgiu. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta veika laikoma baigta nuo šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimo.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto finansinės operacijos inicijavimo svetima elektronine mokėjimo priemone ir neteisėto panaudojimo jos naudotojo tapatybe patvirtinančius duomenis pagal 3 nusikalstamos veikos epizodus. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. V. norėjo paimti pinigus iš bankomato, tačiau jų nepavykavo nuimti, kadangi buvo nepakankamas likutis ir kortelė buvo sulaikyta. Nors V. V. daroma veika susidėjo iš atskirų veiksmų, tai yra jis per keletą kartų inicijavo finansines operacijas, tačiau kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu turėdama vieningą tikslą. Taigi teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis turėjo vieningą tyčią, nors jos realizavimo laikas buvo ir skirtingas. Todėl V. V. veiksmai kvalifikuotini kaip vienas tęstinas nusikaltimas , esant vieningai tyčiai.

D. I. S. vardu išduotų dokumentų pagrobimų.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens dokumentą. V. V. iš I. S. automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusios rankinės, pagrobė I. S. vardu išduotus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. 00006164, išduotą 2013-08-09 VĮ Regitra, asmens tapatybės kortelę Nr. 10957149, išduotą 2005-11-09 Vilniaus r. PK MP (57), Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SD 2417801, išduotą 2012-05-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, darbo pažymėjimą Nr. 557-44, išduotą 2012-04-26 UAB „Palink“. Jo kaltę pagrobus dokumentus patvirtina 2015-01-26 daiktų apžiūros ptotokole užfiksuoti I. S. vardu išduoti dokumentai, kurie buvo paimti iš kaltinamojo V. V.. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį

Dėl turto prievartavimo

BK 181 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos. Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra reikalavo iš I. S., kad ji į savo DNB banke turimą kortelę, kurią jis buvo pagrobęs ir žinojo kortelės PIN kodą pervestų 300 eurų, kaip išpirką už pagrobtą automobilį, panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas negrąžinti pagrobto automobilio. Nors kaltinamasis V. V. teigė, jog pati I. S. siūlė jam pinigus, taip pat teigė, jog I. S. buvo jam skolinga. Tačiau šiuos jo teiginius paneigė nukentėjusios parodymai, taip pat posėdžio metu apklaustų liudytojų V. Š. , M. Č. parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti šių asmenų parodymais, kadangi tai, kad V. V. reikalavo pinigų yra užfiksuota ir SMS žinutėse ( b.l. 92-105, tomas 1). Jo kaltė visiškai įrodyta. Todėl V. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 181 straipsnio 1 dalį.

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrukdyti žmogaus sveikatą.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).Pagal formuojamą teismų praktiką grasinimas turi būti realus. Grasinimo realumas vertinamas tuo atveju jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas taip pat būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo ( LAT 2011-12-13 nutartis 2K-586/2011). Kaltinamojo V. V. išsakytus grasinimus patvirtina daiktinių įrodymų apžiūros protokolu mobilaus ryšio telefone ‚Samsung“ esantis susirašinėjimas, ir jame , esančios grasinančio pobūdžio žinutės ( b.l.92-105, tomas 1), nukentėjusios parodymai. Pats kaltinamasis V. V. taip pat pripažino siuntęs žinutes, tik nurodo, jog žinutes siuntė todėl, kad buvo supykęs ir jam pačiam grasino, tačiau realių ketinimų neturėjo. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, kad nukentusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos ( LAT 2013-02-19 nutartis Nr. 2K-94/2013). Taigi, nors V. V. ir teigė, jog realių ketinimų neturėjo, tačiau tai nesudarė pagrindo I. S. nebijoti tokio grasinimo įgyvendinimo, kadangi iš byloje , esančių nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( b.l.146-14, 149, 151-152, tomas I) matyti, jog nukentėjusioji I. S. kreipėsi dėl grasinimų, sumušimo ir anksčiau. Tik ikiteisminius tyrimus buvo atsisakyta pradėti tuo pagrindu, kad tokios veikos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Tai, kad V. V. I. S. buvo grasinęs ir naudojęs smurtą anksčiau patvirtino ir nukentėjusioji M. K.. Todėl V. V. kaltė dėl grasinimų yra visiškai įrodyta. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nors savo kaltės dėl nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau duodamas parodymus iš esmės neneigė atlikęs veiksmus, tai yra automobilio paėmimą, nukentėjusiajai smūgių sudavimą, jos asmens dokumentų paėmimą, finansinių operacijų inicijavimą, grasinamo pobūdžių žinučių siuntimą. Tik jis šių veiksmų kaip atlikimo tikslą nurodydavo, jog buvo išsigandęs, pinigus jam pati I. S. siūlė, nes buvo skolinga, grasinimus siuntė todėl, kad jam pačiam grasino. Tačiau šiuos jo teiginius paneigia nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai. I. S. posėdžio metu patvirtino, jog ji V. V. nebuvo skolinga ir pinigų nesiūlė. Tik norėdama sužinoti kur mašina, tempė laiką, sakydama, kad perves. Tačiau jam pinigų nebuvo skolinga ir nesiūlė. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją.

Dėl bausmės skyrimo

K. V. V. padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių viena nesunki, penkios apysunkės. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.. Teistas 6 kartus, šias nusikalstamas veikas padarė laukdamas nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje. Visos šios aplinkybės charakterizuojant kaltinamąjį rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir pažeidinėti įstatymus, o švelnesnės baudžiamosios atsakomybės priemonės akivaizdžiai nebūtų pakankamos bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų. Todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių nebuvimą, bausmės dydis nustatomas žemesnis nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant. Šiuo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2015-05-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2015-08-26. Vadovaujantis BK 66 str., (duomenys neskelbtini) str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-05-05 iki 2014-05-07 (dvi paras) pagal 2015-02-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, nuo 2014-07-16 iki 2014-07-17 (vieną parą) pagal 2015-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir nuo 2014-12-16 iki 2014-12-18 (dvi paras) pagal 2014-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį , pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendį ir laikinojo sulaikymo laiką 2015 -01-26 ir laiką, išbūtą suėmime nuo 2015-01-27 .

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina ta pati V. V. laikytina suimtu.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai: dvi plastikinės juodos spalvos veidrodėlio dalys, striukės kapišonas, plaukų sagutės nuolaužos ir kaklaraiščio segtukas saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje ( b.l.142, tomas 2) sunaikinti kaip menkaverčiai ( LR BPK 94 str1d.5p.).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. pateikė civilinį ieškinį ir prašė atlyginti 708 EUR turtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu papildomai pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė atlyginti 5000 U. T. nagrinėjimo metu savo civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaikė ir prašė priteisti. Turtinė žalos dydį grindžia baudžiamojoje byloje pateikta sąmata ( b.l. 53, tomas, tomas 1). 2015-07-16 posėdžio metu paaiškino, jog automobilio sugadinimai ne visi yra suremontuoti, dalį detalių pirko pagal skelbimus, galinis žibintas buvo nupirktas už 40 EUR, dešinysis veidrodėlis už 50 EUR Kiti sugadinimai nėra suremontuoti, nes kiekvieną dieną turi važinėti į darbą. Kaltinamasis V. V. civilinio ieškinio nepripažino, teigdamas, jog už šią sumą galima visą automobilį perdaryti, ir kad pirminės apžiūros metu sugadinimų mažiau buvo užfiksuota. LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nustatyta, jog kaltinamasis V. V. savo nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai padarė turtinę žalą, tai yra sugadino nukentėjusios automobilį ir pagrobė automagnetolą. Posėdžio metu kaltinamasis V. V. pripažino išėmęs automagnetolą ir ją paslėpęs. Kaltinamasis nepripažino automobilių sugadinimų, teigdamas, kad pirminės apžiūros metu sugadinimų buvo mažiau užfiksuota. Nukentėjusioji I. S., jog mašina suradus miške, ji buvo apsnigta, todėl nevisi mašinos sugadinimai matėsi. Šiuo jos paaiškinimus patvirtina byloje, esančio prie automobilio 2015-01-24 apžiūros protokolo fotonuotraukos, iš kurių matosi, jog mašina buvo apsnigta ( b.l.16-24, tomas 1) ir papildomas 2015-01-27 apžiūros protokolas (b.l. 26-39, tomas 1). Turtinės žalos dydį pagrindžia byloje esanti automobilio remonto sąmata ( b.l. 53, tomas 1 ) Todėl ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas ir priteistina iš kaltinamojo V. V. 708 Eurai ( 650 Eurų dėl apgadinto automobilio ir 58 Eurai pagrobtos automagnetolos) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji I. S. prašo atlyginti ir neturtinę žalą 5000 Eurų. Nurodė, jog dėl plėšimo ir sumušimo patyrė fizinius skausmus, išgąstį, didelį stresą ir išgyvenimus, kurių padarinius jaučia ir dabar. Apiplėšimo dieną negalėjo eiti į darbą, buvo pagrobtas automobilis su asmeniniais daiktais, grasino susidoroti su vaikais ja pačia, jos mažamečiai vaikai patyrė taip pat išgąstį. Iki šiol lankosi poliklinikoje, kadangi jaučia geliančius skausmus nugaros srityje.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis V. V. savo veiksmais nukentėjusiajai I. S. pagrobdamas automobilį padarė sužalojimus, buvo pagrobtas automobilis su jos asmeniniais daiktai, jai grasino, nukentėjusioji jautė baimę dėl savęs ir savo vaikų. Dėl apiplėšimo negalėjo eiti į darbą. Teigia, jog dėl patirtų išgyvinimų iki šiol jaučia nugaros skausmus. Tačiau iš pateikto medicinos dokumentų išrašo, kur nurodoma diagnozė apatinės nugaros dalies skausmas, teismas neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog šie skausmai susiję įvykiais 2015-01-24. Tačiau nukentėjusioji I. S. dėl kaltinamojo V. V. nusikalstamų veiksmų buvo išgandusi, patyrė pergyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis V. V. šiuo metu yra suimtas, pagal ankstesnį teismo nuosprendį jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nedirbantis. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios I. S. prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jai iš kaltinamojo 1000 Eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas .

Dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo

Siekiant užtikrinti nukentėjusiosios galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės kaltinamojo turtui. Todėl, nukentėjusiosios naudai, areštuotini iš kaltinamojo V. V. paimti pinigai 4 eurai ir 43 eurocentai , saugomi Vilniaus apkrities VPK buhalterijoje ( b.l.138, tomas 1) ir iš kaltinamojo V. V. paimtas mobilaus ryšio telefonas Samsung, imei kodas Nr. 354317016432056, saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje ( b.l.142, tomas) ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., (duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį dėl plėšimo- laisvės atėmimu vieneriems metams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį dėl elektroninės mokėjimo priemonės neteisėto disponavimo- laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ir duomenų panaudojimo - laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų vagystė - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį dėl turto prievartavimo - laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, dalimis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir dviems mėnesiams

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir V. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems (5) metams ir keturiems ( 4) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-05-05 iki 2014-05-07 (dvi paras) pagal 2015-02-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį, nuo 2014-07-16 iki 2014-07-17 (vieną parą) pagal 2015-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir nuo 2014-12-16 iki 2014-12-18 (dvi paras) pagal 2014-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį , pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendį ir laikinojo sulaikymo laiką 2015 -01-26 ir laiką, išbūtą suėmime nuo 2015-01-27 .

Kardomąją priemonę, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, palikti tą pačią, toliau laikyti suimtu.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. V. 708 EUR turtinei žalai atlyginti ir 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Daiktinius įrodymus dvi plastikinės juodos spalvos veidrodėlio dalys, striukės kapišonas, plaukų sagutės nuolaužos ir kaklaraiščio segtukas saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje sunaikinti kaip menkaverčius ( LR BPK 94 str1d.5p.).

Nukentėjusiosios I. S. civilinio ieškinio užtikrinimui, taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir areštuoti iš V. V. paimtus keturis ( 4) eurus 43 eurocentus, saugomus Vilniaus apkrities VPK buhalterijoje ir iš V. V. paimtą mobilaus ryšio telefoną Samsung, imei kodas 354317016432056, saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.